2016-09-12 Nr. AB-17410-3-62-3-00612-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2613-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00612-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, jam buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Susipažindamas su nutarimu jis nurodė, kad yra nerūkantis, tačiau buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 18 kartu su rūkančiu nuteistuoju V. K.. Pareiškėjas visą laiką nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. kameroje buvo su rūkančiu asmeniu, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis buvo po sunkios operacijos ir dūmai kenkė jo sveikatai, tačiau į jo skundus Marijampolės PN nereagavo. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata. Patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovė Lietuvos valstybės, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui Marijampolės PN 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu dėl atsisakymo vykdyti teisėtus administracijos nurodymus, buvo paskirta nuobauda – 15 parų uždaryti į baudos izoliatorių. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 18, kurioje laikomi nerūkantys nuteistieji, kadangi jis yra nerūkantis ir prieštaravo paskirtą nuobaudą atlikti kartu su rūkančiais asmenimis. Kartu su pareiškėju į kamera Nr. 18 paskirtai nuobaudai atlikti buvo uždarytas ir kitas nuteistasis – V. K., kuris taip pat yra nerūkantis ir prieštaravo paskirtą nuobaudą atlikti kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 15 d. kreipėsi su skundu į administraciją, tačiau skunde išdėstė nepasitenkinimą už kitą nuteistąjį – V. K., todėl jam buvo atsakyta, kad su skundais gali kreiptis tik savo vardu.

Atsakovė pažymėjo, kad V. K., prieš jį patalpinant į baudos izoliatorių, buvo atlikta krata, jokių tabako gaminių ar draudžiamų daiktų rasta nebuvo, todėl ir kameroje jis tabako gaminių neturėjo. Tiek pareiškėjo, tiek ir V. K. nuobaudos atlikimo metu nebuvo užfiksuota atvejų, kad šie asmenys kameroje Nr. 18 būtų rūkę. Atkreipė dėmesį, kad nuteistiesiems griežtai draudžiama rūkyti gyvenamosiose patalpose, bendro naudojimo gyvenamosiose patalpose yra iškabinti ženklai su draudimu rūkyti, nuolat vykdoma nuteistųjų priežiūra, kad jie laikytųsi teisės aktuose nustatytos tvarkos. Marijampolės PN nuteistųjų gyvenamieji pastatai yra bendrabučių tipo, todėl didžiąją paros dalį jie gali būti lauke, o lokaliniuose sektoriuose yra įrengtos rūkymui skirtos vietos, pažymėtos ženklais „Rūkymo vieta“. Pažeidusiems nustatytą tvarką, skiriamos nuobaudos. Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus, baudos izoliatoriaus kamerose nuteistiesiems turėti tabako gaminius nėra uždrausta.

Atsakovė pabrėžė, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir žalos padarymu. Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatyrė jokios žalos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, kuri teismo galėtų būti įvertinta pinigais. Pareiškėjas į psichologinę tarnybą dėl galimų dvasinių išgyvenimų, depresijos, pažeminimo ir kt. kreipėsi 2015 m. balandžio 28 d. ir išsakė nepasitenkinimą pareigūnais dėl tvarkos neprižiūrėjimo, teigė, kad kitas nuteistasis kameroje rūkė, o pareiškėjas yra nerūkantis. Pareiškėjas taip pat 2015 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl psichikos pakitimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau dėl kokių nors išgyvenimo, susijusių su kitų asmenų rūkymu, jis nesikreipė. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti Marijampolės PN veiksmų neteisėtais ir priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 797 pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Nutarime pareiškėjas nurodė, jog jis nerūkantis, prieštarauja bausmę atlikti kameroje kartu su rūkančiais nuteistaisiais. Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 778 nuteistajam V. K. paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Šiame nutarime V. K. taip pat nurodė, jog jis nerūkantis, prieštarauja bausmę atlikti kameroje kartu su rūkančiais nuteistaisiais. Tiek pareiškėjas, tiek V. K. paskirtoms nuobaudoms atlikti buvo paskirti į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 18 (nerūkančiųjų). Pareiškėjas 2015 m. balandžio 15 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją su skundu, kuriame nurodė, jog V. K. yra rūkantis, prieš patalpinant jį į baudos izoliatorių buvo suklaidintas ir patalpintas su nerūkančiu asmeniu. Marijampolės PN 2015 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 20/07-438 atsakė pareiškėjui, jog su prašymais, pasiūlymais, peticijomis, skundais galima kreiptis tik savo vardu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 straipsnio 6 dalis). V. K. dėl sąlygų baudos izoliatoriuje į Marijampolės PN administraciją nesikreipė.

Teismas nurodė, kad liudytojas D. K. paaiškino, jog tiek pareiškėjas, tiek V. K., kaip nerūkantys asmenys, buvo patalpinti į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 18, tačiau įvykio aplinkybių neprisimena, todėl nieko negalėjo paaiškinti dėl V. K. rūkymo kameroje. Teismas sprendė, kad byloje esančiais duomenimis nepaneigta pareiškėjo versija, jog V. K. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 ginčo laikotarpiu rūkė, todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju Marijampolės PN netinkamai vykdė pareigą imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, neužtikrinusi, jog pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) reikalavimus, neužtikrino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 14 punkto reikalavimų vykdymo ir taip pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas asmenų kalinimo sąlygas, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas truko tik 13 parų. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad šiuo atveju nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.

Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors byloje nustatytos aplinkybės dėl nerūkančio asmens kalinimo kartu su rūkančiu asmeniu sudarė pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės buvo grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo.

Nagrinėjamu atveju nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl jo kalinimo sąlygų Marijampolės PN baudos izoliatoriuje nenustatyti. Nebuvo duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtent dėl jo laikymo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. balandžio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl psichikos pakitimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, Psichologinės tarnybos specialisto pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas buvo labai stiprios nervų sistemos, šiek tiek padidėjęs psichotiškumo lygis, linkęs nesilaikyti vidaus tvarkos taisyklių, jas nuolat pažeidinėjo, vyravo asocialaus elgesio nuostatos, toleravo jėgą, nekontroliavo emocijų ir elgesio, save vertino neadekvačiai, buvo demonstratyvaus elgesio, kėlė gan aukštus reikalavimus aplinkai, tačiau sau buvo nuolaidus, nesavikritiškas.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas iš esmės nepateikė. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 straipsnio prasme).

Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

Teismas taip pat nurodė, kad liudytoju į teismo posėdį buvo kviečiamas D. K., kuris pateikė prašymą atlyginti kelionės išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Teismas D. K. prašymą tenkino ir nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos išmokėti 17,38 Eur kelionės išlaidų. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, liudytojui D. K. išmokėtą 17,38 Eur sumą priteisė į teismo specialiąją sąskaitą iš pareiškėjo.

III. Pareiškėjas G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.

Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas teisingai vertino, kad pareiškėjas buvo kalinamas kartu su rūkančiu asmeniu, nors buvo informavęs atsakovę, jog yra nerūkantis, ir nesutiko būti laikomu kartu su rūkančiaisiais, tokiu būdu neteisėtais veiksmais jam buvo daroma žalinga įtaka sveikatai, sukelti dideli dvasiniai išgyvenimai, jis nuolat jautė emocinę įtampą, fizinį ir psichologinį diskomfortą, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, prasidėjo depresija. Teismas šių aplinkybių neįvertino ir klaidingai konstatavo, kad per 13 parų, kai buvo laikomas kartu su rūkančiu asmeniu, pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos. Pareiškėjo teigimu, V. K., su kuriuo buvo laikomas kameroje Nr. 18, per dieną surūkydavo pakelį cigarečių, o jų neturėdamas, rūkydavo nuorūkas. Kameroje ventiliacijos beveik nebuvo, pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, nuo to prasidėdavo dusulys, jautėsi deguonies trūkumas, nuo nuorūkų rūkymo jis pabusdavo naktį ir labai susierzindavo, todėl likusį laiką negalėdavo užmigti.

Pareiškėjas teigia, kad būtų neteisinga reikalauti pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo patirtą neturtinę žalą. Nesutinka su teismo vertinimu, kad būdamas kameroje kartu su rūkančiu asmeniu jis nepatyrė neturtinės žalos.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN veiksmų laikant jį baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 kartu su rūkančiu asmeniu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 28 d., priteisimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjo laikymo baudos izoliatoriuje teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, t. y. laikymo kartu su nerūkančiais, ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, tačiau neįrodžius žalos padarymo fakto, pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis nepatyrė neturtinės žalos, kadangi kalint minėtomis sąlygomis, jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad pareiškėjas kalinamas nurodytomis aplinkybėmis, nepatyrė neturtinės žalos.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius neteisėtus Marijampolės PN veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į nagrinėjamu atveju keliamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Marijampolės PN pažeidė teisės aktų reikalavimus ir neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų laikant jį baudos izoliatoriuje kartu su rūkančiu asmeniu, t. y. nustatė Marijampolės pataisos namų neteisėtus veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nerūkančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies, Higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų) nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į jo sveikatai saugią aplinką.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra nerūkantis. Susipažindamas su Marijampolės PN 2015 m. kovo 31 d. ir 2015 m. balandžio 16 d. nutarimais, kuriais jam paskirtos nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų, nurodė, kad jis yra nerūkantis ir prieštarauja bausmę atlikti kameroje kartu su rūkančiais nuteistaisiais. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 15 d., būdamas baudos izoliatoriuje (atliko Marijampolės PN 2015 m. kovo 31 d. nutarimu paskirtą nuobaudą), su skundu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, kuriame nurodė, kad į jo kamerą buvo uždarytas nuteistasis V. K., kuris rūko, prašė išsiaiškinti, kodėl rūkantys asmenys laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Marijampolės PN šį pareiškėjo skundą vertino kaip kreipimąsi kito asmens vardu, todėl skundą laikė nepagrįstu. Pareiškėjo asmens ligos istorijoje yra 2015 m. balandžio 22 d. įrašas, kad „nori raminamųjų“, o Marijampolės PN psichologinės tarnybos 2015 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. 55/04-187 nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Psichologinę tarnybą dėl pareigūnų, kadangi jie neprižiūri tvarkos. Teigė, kad jis yra nerūkantis, o kartu su juo kameroje uždarytas asmuo rūko. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas Marijampolės PN nutarimais paskirtas nuobaudas, būdamas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 kartu su kitu nuteistuoju, kuris rūkė, ne kartą kreipėsi dėl jo laikymo kartu su rūkančiais, todėl pirmosios instancijos sprendime nurodyti argumentai, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė dėl jo laikymo sąlygų kartu su rūkančiu asmeniu yra nepagrįsti ir prieštarauja minėtiems byloje esantiems įrodymams. Aplinkybė, kad nurodytas pažeidimas nebuvo tęstinis ar pakankamai intensyvus nepaneigia pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytų jo patirtų dvasinių išgyvenimų ir patirtų nepatogumų laikant jį baudos izoliatoriuje kartu su rūkančiu asmeniu. Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas 13 parų buvo laikomas baudos izoliatoriuje kartu su rūkančiu asmeniu, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepatyrė žalos CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų, nėra pagrindo paneigti, kad pareiškėjas patyrė diskomfortą ir tam tikrus nepatogumus būdamas vienoje patalpoje kartu su rūkančiu asmeniu, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas Marijampolės PN tinkamomis sąlygomis. Kita vertus, pažeidimo trukmė (tabako dūmų poveikis pareiškėjui nebuvo ilgalaikis), bausmės atlikimo Marijampolės PN bendrosios sąlygos, nesant byloje duomenų, jog dėl rūkymo pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata, nesuteikia pagrindo teigti, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala yra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti 5 000 Eur suma, todėl įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo, dėl kurio pareiškėjas jautė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško ir panašaus pobūdžio bylose priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 100 Eur suma.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo sprendimas keistinas priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo priteisė liudytojui išmokėtas kelionės išlaidas – 17,38 Eur.

Pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. To paties straipsnio 2, 3 dalys nustato, kad sumos, išmokėtinos liudytojams, iš anksto apmokamos tos šalies, kuri pareiškė atitinkamą prašymą. Jeigu nurodytus prašymus pareiškė abi šalys arba jeigu liudytojai, specialistai ir ekspertai šaukiami ar ekspertizė daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas įmoka proceso šalys lygiomis dalimis. ABTĮ 43 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog sumas, priklausančias liudytojams, specialistams ir ekspertams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas, iš teismo specialiosios sąskaitos. Tuo atveju, jei šalys tokių sumų į teismo specialiąją sąskaitą neįmoka, pagal ABTĮ 43 straipsnio 7 dalį jos priteisiamos į teismo specialiąją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.

Bylos medžiaga patvirtina, kad į 2015 m. lapkričio 4 d. teismo posėdį liudytoju buvo kviečiamas ir apklaustas D. K., kuriam teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarta išmokėti 17,38 Eur išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Šios išlaidos skundžiamu sprendimu yra priteistos iš pareiškėjo į Kauno apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kadangi neturtinė žala ypatinga tuo, kad pasireiškia asmens vidiniais išgyvenimais, o atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent teismo prerogatyva, sprendžia, kad konstatavus Marijampolės PN neįteisėtus veiksmus ir pripažinus, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju patyrė žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, pareiškėjo skundas iš esmės buvo tenkintas, todėl liudytojui išmokėta 17,38 Eur suma, priteista iš pareiškėjo į Kauno apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą, priteisiama iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti panaikinant sprendimo dalį, kurioje netenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, ir priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 17,38 Eur (septyniolika eurų 38 euro centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėtinų į Kauno apygardos administracinio teismo specialią sąskaitą (gavėjas: Kauno apygardos administracinis teismas, gavėjo kodas (188734347), SEB bankas, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė