2022-06-08 Nr. AB-15126-4-69-3-00535-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-474-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00535-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. A. A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. A. A., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Z. A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas), su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 22S747 (toliau – ir Sprendimas).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, nustatę, kad skundas paduotas elektroniniu paštu ir nėra pateiktas jo originalas, teismui nepateikti dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo atstovavimą, teismui nėra pateikta duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba motyvuoto ir pagrįsto prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra tiksliai suformuluotas skundo dalykas ir reikalavimai, nėra pareikšta nuomonė dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso būdu, 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo advokatui P. V. nustatė terminą iki 2022 m. balandžio 26 d. skundo trūkumams pašalinti.

2022 m. balandžio 27 d. per EPP Kauno apylinkės teisme buvo gautas patikslintas skundas (parengtas atsižvelgiant į nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo).

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo advokato P. V. patektą patikslintą skundą laikė nepaduotu ir jį su priedais grąžino pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, vykdydamas 2022 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos nutartį dėl trūkumų pašalinimo, 2022 m. balandžio 27 d. per EPP pateikė atskirąjį skundą naudodamasis LITEKO viešųjų paslaugų posistemio paskyra, tačiau jį pasirašė negaliojančiu parašu, ir patikslintą skundą pateikė pasibaigus nustatytam terminui skundo trūkumams pašalinti (iki 2022 m. balandžio 26 d.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nutartimi buvo nustatytas terminas pašalinti trūkumams dėl atstovavimo, kurio įforminimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 ir 49 straipsniai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju per teismo nustatytą terminą nepateikta nei teisinių paslaugų teikimo sutartis ar jos išrašas, nei sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui, išaiškinant pareiškėjui, jog tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą iš naujo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį, priimti pareiškėjo skundą ir bylą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas teigia, jog teismo teiginiai, jog skundas paduotas praleidus nustatytą terminą, neatitinka tikrovės, kadangi teikiamo dokumento kortelėje aiškiai matyti dokumento išsiuntimo data, t. y. 2022 m. balandžio 26 d. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atskirasis skundas pasirašytas nekvalifikuotu parašu, nes jis pateiktas per EPP naudojantis advokato susikurta paskyra. Tokiu būdu teikiant dokumentus apskritai nėra prievolės papildomai advokatui juos pasirašinėti, kadangi pasirašantis asmuo identifikuojamas ir siunčiant dokumentą pasirašymas suformuojamas automatiškai, o teismui buvo pateiktas Nacionalinės teismų administracijos laiškas, kuriuo nurodoma, kad per LITEKO VEP paskyrą teikiami skundai laikytini pateiktais tinkamai, net jei dokumentas nėra pasirašytas atskirai.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad nepateikta nei teisinių paslaugų teikimo sutartis ar jos išrašas, nei sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo neatitinka tikrovės, nes teismui buvo pateiktas išrašas iš sutarties su Migracijos departamentu, elektroninis laiškas, kuriuo atsiųstas užsakymas, užsakymo, kuris buvo pridėtas elektroniniame laiške, išrašas, t. y. dokumentai, kurie yra paslaugų teikimo ir įgaliojimų dokumentai. Teikiant valstybės garantuojamas paslaugas nėra sudaromos privačios sutartys, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinta Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai vadovavosi tik Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu, kadangi atsižvelgiant į Įstatymo ir Aprašo nuostatas, laikytina, kad tuo atveju, kai prieglobsčio prašytojai naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, su jais nėra sudaromos privačios sutartys ir jų pateikti objektyviai nėra įmanoma, nes pavedimai iš Migracijos departamento gaunami elektroniniu paštu ir šie duomenys teismui buvo pateikti.

Pareiškėjas teigia, kad skundo trūkumai buvo pašalinti ir teismas nepagrįstai laikė skundą nepaduotu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), 33 straipsnio 1 dalis), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad nors pareiškėjo advokatas patikslintą skundą pateikė naudojantis LITEKO viešųjų paslaugų posistemio paskyra, tačiau skundą advokatas pateikė nežymiai praleidęs nustatytą terminą ir jį pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, be to, pareiškėjo atstovas nepateikė atstovavimą pagrindžiančių duomenų.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus).

Vadinasi, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas paduotas elektroniniu paštu ir nėra pateiktas jo originalas, teismui nepateikti dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo atstovavimą, teismui nėra pateikta duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba motyvuoto ir pagrįsto prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra tiksliai suformuluotas skundo dalykas ir reikalavimai, nėra pareikšta nuomonė dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso būdu, 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo advokatui P. V. nustatė terminą iki 2022 m. balandžio 26 d. skundo trūkumams pašalinti.

Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėjo atstovą pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį arba motyvuoto prašymo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui neprašė atleisti jo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas pagrįstai nustatė šį skundo trūkumą.

Susipažinusi su pareiškėjo skundu ir kartu su juo pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė paduoto skundo trūkumus dėl būtinybės tikslinti skundo dalyką ir suformuluoti aiškius pareiškėjo reikalavimus, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas iš esmės ginčijo ne visą skundžiamą Sprendimą, o tik jo dalį.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato P. V. atstovavimo pareiškėjui, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje 2021 m. lapkričio 25 d. tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V. (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1. punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas. Taigi pareiškėjas su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Migracijos departamento užsakymą advokatui P. V., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje dėl skundo trūkumų šalinimo nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjui byloje nėra, dėl to nepagrįstai sprendė, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo ir įpareigojo pareiškėjo atstovą pateikti duomenis, pagrindžiančius atstovavimą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo atstovas nepateikė atstovavimą pagrindžiančių duomenų, tačiau kiti skundo trūkumai buvo nustatyti pagrįstai.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. balandžio 25 d. raštą „Dėl trūkumų šalinimo“, prie kurio pridėjo patikslintą skundą ir kitus dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą patikslintą skundą, nustatęs, kad nors pareiškėjo advokatas patikslintą skundą pateikė naudojantis LITEKO viešųjų paslaugų posistemio paskyra, tačiau atskirąjį skundą advokatas pateikė nežymiai praleidęs nustatytą terminą ir jį pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, be to, pareiškėjo atstovas nepateikė atstovavimą pagrindžiančių duomenų.

Teisėjų kolegija, pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, pareiškėjui byloje pateikus išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Migracijos departamento užsakymą advokatui P. V., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje dėl skundo trūkumų šalinimo ir skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pasisakant dėl pareiškėjo atstovo pateikto patikslinto skundo pasirašymo parašu, kuris nėra kvalifikuotas, pažymėtina, kad ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Pagal Aprašo 5 punktą jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (Aprašo 5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 5.2 p.). Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus šio aprašo 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 13 p.).

Siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių, teikiant į bylą procesinius dokumentus per EPP, viešosios internetinės svetainės „signaweb“ duomenys rodo, jog parašas yra negaliojantis, nes sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją (toliau – ir NTA). NTA 2022 m. gegužės 25 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, jog naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis iš paslaugų vartotojo teismui pateikiamų dokumentų suformuojamas vienas ADOC formato failas, kuris yra pasirašomas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu, neatitinkančiu kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, ir išsiunčiamas nurodytam teismui. Toks sisteminis parašas yra elektroninis parašas, kuriuo EPP sistema automatiškai pasirašo teismui išorinio sistemos naudotojo (fizinio asmens) išsiųstus dokumentus ir yra vienareikšmiškai susietas su dokumentą siunčiančiu asmeniu, leidžia identifikuoti siuntėją ir yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Tokio elektroninio parašo sertifikatai neturi požymių, kurie reikalaujami kvalifikuotuose elektroninių parašų sertifikatuose ir todėl toks elektroninis parašas negali būti kvalifikuotas. Programinėmis priemonėmis tikrinant EPP paslaugų vartotojų naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis pateiktus dokumentus nurodomas pranešimas, informuojantis, kad „sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio“. Dėl šių priežasčių laikoma, kad EPP priemonėmis pateiktas dokumentas yra patikimas.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo atstovas advokatas patikslintą skundą, kaip to reikalauja nurodyti teisės aktai, pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad advokatas patikslintą skundą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, tačiau pažymėtina, kad advokatas, prisijungdamas prie LITEKO viešųjų paslaugų posistemio paskyros, patvirtino savo tapatybę, o elektroninį dokumentą suformavo ir jį pasirašė pati EPP sistema, todėl teigti, kad advokatas dokumentą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, nėra pagrindo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti atskirojo skundo pateikimo data ir laikas, advokato vardas ir pavardė bei jo pažymėjimo numeris. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant identifikuoti procesinį dokumentą pateikusį asmenį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad patikslintas skundas buvo pasirašytas netinkamai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, jog pareiškėjas, 2027 m. balandžio 27 d. per EPP teikdamas patikslintą skundą, praleido nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti (iki 2022 m. balandžio 26 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atstovas patikslintą skundą per EPP pateikė ir pasirašė 2022 m. balandžio 26 d., 22.20 val., taigi, terminas skundo trūkumams pašalinti nebuvo praleistas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, pateikdamas patikslintą skundą, nepašalino skundo trūkumų, patikslintą skundą pateikė praleidęs terminą, ir nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą skundą, todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės, t. y. priimti skundą, tačiau šis prašymas netenkinamas, nes pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. A. A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė