2021-01-27 Nr. AB-2135-3-62-3-00780-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-205-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00780-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. J. patikslintu skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (10.16) DV_S-2103; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1736; 3) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą valstybinės pensijos dydį, įskaitant į darbo stažą laikotarpį nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d., ir grąžinti įsiskolinimą, susidariusį nuo 2006 m.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius), pranešdamas, jog 2006 m. pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau į darbo stažą nėra įskaičiuotas pareiškėjo darbo laikas, kai laikotarpiu nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1992 m. balandžio 15 d. dirbo profesionalioje priešgaisrinėje apsaugoje, o po to, t. y. 1992 m. balandžio 16 d., buvo paskirtas sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnu. 1987 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas pradėjo dirbti Alytaus medvilnės kombinato Profesionalioje priešgaisrinėje dalyje, dujų dūmų tarnybos meistro pareigose, nuo 1988 m. balandžio 1 d. buvo pervestas į Alytaus naftos tiekimo įmonės profesionaliosios priešgaisrinės dalies profilaktikos instruktoriaus pareigas, nuo 1991 m. birželio 17 d. pervestas į Alytaus valstybinio eksperimentinio namų statybos kombinato profesinę priešgaisrinę dalį gaisrininko vairuotojo pareigas ir ten dirbo iki 1992 m. balandžio 16 d., kai buvo priimtas dirbti į Alytaus antrąją sukarintą priešgaisrinę dalį.

3. VSDFV Utenos skyrius 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (10.16) DV_S-2103 netenkino pareiškėjo prašymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – ir Įstatymas) ir minėto laikotarpio neįskaitė, paskirtos pensijos neperskaičiavo, kadangi teigė, jog laikotarpis nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimų. Iš Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktų dokumentų matoma, kad nurodytu laikotarpiu, tai yra nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d., pareiškėjas dirbo Darbo sutarties įstatymo pagrindais, kaip ir yra nurodyta Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte, tik pareiškėjo užimtos pareigos nėra įtrauktos į Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Pareiškėjas 2019 m. vasario 6 d. nustatyta tvarka kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) ir apskundė VSDFV Utenos skyriaus sprendimą. 2019 m. kovo 14 d. gavo VSDFV 2019 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-1736), kuriame teigiama, kad Utenos skyrius teisingai paaiškino Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatų taikymą, jog skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas. Gautame atsakyme aiškiai matosi, kad VSDFV nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti tikrąsias pareiškėjo prašymo ir skundo aplinkybes, nekreipė dėmesio į tai, kad yra tuo metu kartu su pareiškėju dirbusių žmonių, ir galinčių patvirtinti, kokias funkcijas pareiškėjas atliko faktiškai, o tik formaliai atsakė į pareiškėjo skundą.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad visą išvardintą laikotarpį, tai yra nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d., dirbo keliose įstaigose ir pareigose, de jure (teisiškai) pareiškėjo darbo pobūdis neatitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimų, tačiau faktiškai keitėsi tik pačios darbovietės, ir ar pareiškėjas dirbo dujų-dūmų meistru, ar profilaktikos instruktoriumi, tačiau nuolat atliko ir gaisrininko vairuotojo pareigas, kadangi tuo metu turėjo vairuotojo pažymėjimą su visomis vairuotojo kategorijomis, reikalingomis vairuoti priešgaisrinį automobilį (C kategorijos vairuotojo pažymėjimas). Tokiu būdu pareiškėjas ginčo metu faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą, ir šio fakto nei VSDFV Utenos skyrius, nei VSDFV visiškai nenagrinėjo ir nesigilino, o „aklai“ vadovavosi teisės aktais.

5. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo (toliau – ir Nuostatai). Pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigūnams ir kariams, paskiausiai tarnavusiems vidaus reiklų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją skiria ir moka Fondo valdybos įgaliota administravimo įstaiga – Utenos skyrius. Prašymą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmuo turi pateikti Utenos skyriui per atitinkamą įstaigą, tarnybą, kurioje jis tarnavo paskiausiai (Nuostatų 5 punktas). Pensijų įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo, kreipdamasis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, privalo pateikti visus Nuostatų 6 punkte nurodytus dokumentus. Vienas iš šių dokumentų – įstaigos, tarnybos, kurioje asmuo tarnavo paskiausiai, personalo tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas, kuriame nurodomi visi buvusio pareigūno tarnybos laikotarpiai, įskaitytini į jo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

7. VSDFV Utenos skyrius, gavęs pareiškėjo 2019 m. sausio 18 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. (10.16E) R3-27989 „Dėl duomenų apie G. J. pateikimo“, kreipėsi į Turto valdymo ir ūkio departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl duomenų apie pareiškėją pateikimo, o būtent, prašydamas iš buvusio pareigūno pensijos bylos atsiųsti tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo, darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) bei kitų dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl pensijos skyrimo, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas. 2018 m. spalio 15 d. VSDFV Utenos skyrius gavo iš Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. spalio 12 d. raštą Nr. 8SD-64 „Dėl duomenų apie G. J. pateikimo“, prie kurio pateikė papildomų dokumentų kopijas. Taip pat paprašė Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos esant teisiniam pagrindui perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėjui, parengti tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, kuriame būtų įrašytas pareiškėjo teigimu neįskaitytas laikas nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. dirbant Alytaus medvilnės kombinate. 2018 m. gruodžio 17 d. VSDFV Utenos skyrius gavo iš Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. 3S-757(2.4) „Dėl G. J. dokumentų pensijai“, prie kurio buvo pridėti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimui parengti dokumentai: 2018 m. gruodžio 14 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas Nr.8, bei darbo laikotarpius nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. pagrindžiančių įsakymų patvirtintos kopijos.

8. VSDFV Utenos skyrius pažymėjo, kad Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos parengtame 2018 m. gruodžio 14 d. Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 8 į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti įskaitytas tarnybos tarybinėje armijoje laikas nuo 1980 m. gegužės 16 d. iki 1983 m. gegužės 19 d., ir laikas nuo 1992 m. balandžio 16 d., kai pareiškėjas pradėjo eiti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Alytaus miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio 2-osios sukarintos priešgaisrinės dalies vyresniojo vairuotojo pareigas (suteikus viršilos laipsnį), t. y. nuo paskyrimo į pareigūno pareigas dienos, iki 2006 m. gegužės 17 d., kai buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Abu šie laikotarpiai buvo įskaityti į tarnybos laiką skiriant pensiją nuo 2006 m. gegužės 18 d. Pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas darbo laikotarpis nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. į Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nurodytą tarnybos laiką pensijai skirti neįskaitytas kaip neatitinkantis Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. VSDFV Utenos skyrius 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. (10.16) DV_S-2103 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ išsamiai atsakė į gautą pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymą, kad negali tenkinti pareiškėjo prašymo, kadangi pareiškėjui buvo pagrįstai ir teisėtai laikotarpis nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. neįskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nes Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nepateikė jokių kitų papildomų dokumentų, įrodančių, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjo eitos dujų dūmų tarnybos meistro ir instruktoriaus pareigos buvo priskirtos pareigūno pareigoms, ir dėl to nėra pagrindo perskaičiuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį.

9. Pareiškėjas, nesutikdama su Utenos skyriaus 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (10.16) DV_S- 2103 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, pasinaudojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise ir 2019 m. vasario 6 d. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkas kreipėsi į VSDFV su skundu, kuriuo nesutiko su VSDFV Utenos skyriaus sprendime pateiktomis išvadomis dėl pareiškėjo darbo laikotarpio nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. neįskaitymo i tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. kovo0 13 d. sprendimu Nr. (6.5)1-1736 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019-01-18 sprendimo Nr. (10.16) DV_S-2103“, patikrinusi pareiškėjo pareigūnų pensijos bylos dokumentus, nustatė, jog VSDFV Utenos skyrius, įvertinęs šių dokumentų duomenis, padarė teisingą išvadą, jog nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. laikotarpis neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti.

10. Atsakovo nuomone, pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Pensijų įstatymu numatyta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą būtent ir yra viena iš vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo priemonių, papildoma socialinė apsauga, kuri taikoma statutiniams valstybės tarnautojams ir kariams, šiuo požiūriu įstatymai išskiria juos iš kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, tokiu būdu kompensuojant už tarnybos ypatumus. Kadangi byloje nėra duomenų, įrodančių apie tai, kad nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. pareiškėjo eitos dujų dūmų tarnybos meistro ir instruktoriaus pareigos buvo priskirtos pareigūno pareigoms, ir dėl to nėra pagrindo perskaičiuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, o patikslintas skundas netenkintinas.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo G. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nurodė, kad administracinis ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (10.16) DV_S-2103 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1736 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (10.16) DV_S-2103“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą valstybinės pensijos dydį, įskaitant į darbo stažą laikotarpį nuo 1987 m.

13. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus ir atsiliepimo į skundą duomenis, priėjo prie išvados, kad laikotarpis nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. į pareiškėjo tarnybos apskaitos duomenų lapą nėra įtrauktas.

14. Įvertinęs Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr.3S-757(2.4) „Dėl G. J. dokumentų pensijai“ pateiktų tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo Nr.8 įrašų, įsakymų kopijų turinį, įrašus, esančius pareiškėjo darbo knygelėje, teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. pareiškėjas dirbo Darbo sutarties įstatymo pagrindais, tačiau juose nėra duomenų, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjo eitos dujų dūmų tarnybos meistro (reiškia „žmogus, pasiekęs kurioje nors srityje didelį meistriškumą, išsilavinimą, sumanumą“) („Lietuvių kalbos žodynas“, www.lkz.lt) ir instruktoriaus (reiškia „specialistas, kuris instruktuoja, nurodo, moko, kaip tvarkyti įmonę, įstaigą ar šiaip kokį reikalą“) („Lietuvių kalbos žodynas“, www.lkz.lt) pareigos buvo priskirtos pareigūno pareigoms, kaip kad numatyta Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Be to, teismas įvertino, kad šios pareigos neatitinka Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte išvardintų pareigų – profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovų, gaisrininkų, gaisrininkų vairuotojų, kuriose darbo laiką, išdirbtą Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, būtų galima prilyginti tarnybos laikui pensijai skirti.

15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jis nuo 1987 m. rugsėjo 9 d. iki 1988 m. balandžio 1 d. Alytaus m. Medvilnės kombinato profesionaliojoje priešgaisrinėje dalyje eidamas dujų dūmų tarnybos meistro ir nuo 1988 m. balandžio 1 d. iki 1991 m. birželio 17 d. Alytaus naftos produktų tiekimo įmonės profesionaliosios priešgaisrinės dalyje eidamas instruktoriaus pareigas vykdė gaisrininko ir gaisrininko vairuotojo funkcijas, nes pagal iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio Darbo įstatymų kodekso 153 straipsnį kai kuriose profesijose ir tarnybose, be vidaus darbo tvarkos taisyklių ir drausmės statutų, darbininkų ir tarnautojų pareigas taip pat galėjo nustatyti techninės taisyklės bei instrukcijos ir pareiginės instrukcijos bei nuostatai, o jeigu nėra aukštesnių organizacijų patvirtintų tipinių techninių ar pareiginių instrukcijų, juos vietose tvirtino organizacijos vadovas kartu arba suderinęs su profsąjungos komitetu.

16. Nors pareiškėjas teigė, jog jis nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1988 m. balandžio 1 d. Alytaus m. Medvilnės kombinato profesionaliojoje priešgaisrinėje dalyje eidamas dujų dūmų tarnybos meistro ir nuo 1988 m. balandžio 1 d. iki 1991 m. birželio 16 d. Alytaus naftos produktų tiekimo įmonės profesionaliosios priešgaisrinės dalyje eidamas instruktoriaus pareigas vykdė gaisrininko ir gaisrininko vairuotojo funkcijas, ir tai patvirtina liudytojai, tuo metu dirbę priešgaisrinėje tarnyboje (jų konkrečių tarnybų (įmonių) ir konkretaus darbo laikotarpio pareiškėjas nenurodė) A. P., K. J., tačiau teismas priėjo prie išvados, kad jų parodymai yra abstraktūs ir nepatvirtina pareiškėjo vykdytų gaisrininko, gaisrininko vairuotojo funkcijų ginčo laikotarpiu. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog 1989 m. kovo 20 d. jis dalyvavo likviduojant (dirbant gaisrininku) avariją gamybiniame susivienijime „Azotas“ (dabar AB „Achema“), tačiau jokių objektyvių duomenų apie jo tarnybinę komandiruotę, t. y. darbuotojo išvykimą tam tikram laikui susivienijimo, organizacijos vadovo patvarkymu atlikti tarnybinį pavedimą už nuolatinio darbo vietos ribų (Darbo įstatymų kodekso 132 str.), pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui taip pat nepateikė.

III. 17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (10.16) DV_S-2103 dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neperskaičiavimo; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1736 netenkinti pareiškėjo skundo dėl socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimo 2019 m. sausio 18 d. Nr. (10.16) DV_S-2103; 4) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą valstybinės pensijos dydį, įskaitant darbo stažo laikotarpį nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d., atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas bei principus kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime grąžinti įsiskolinimą, susidariusį nuo 2006 m.

18. Pareiškėjas paaiškina, kad dokumentų, patvirtinančių faktą, jog vykdė gaisrininko ar gaisrininko vairuotojo pareigas surasti nepavyko, nes įstaigų, kuriose dirbo, nebėra, o jų archyvinių dokumentų nerado. Nurodo, kad dirbo tokius darbus, kokius pavesdavo atlikti vadovybė, į pareigas niekas neatkreipdavo dėmesio, nes nuolat tekdavo atlikti gaisrininko ar gaisrininko vairuotojo darbą.

19. Pareiškėjas teigia, kad liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kur jie dirbo, kokias pareigas užėmė, tačiau teismas pasisakė, kad pareiškėjas nenurodė liudytojų konkrečių tarnybų pavadinimų ir kur jie tuo metu dirbo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio visus minėtus faktus patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas pulkininkas A. B., kuris tuo metu dirbo Alytaus sukarintos priešgaisrinės dalies pamainos vadu ir puikiai žinojo, kokias pareigas pareiškėjas užėmė, ir kokias funkcijas atlikdavo. Teismas į A. B. paaiškinimus, pareiškėjo nuomone, neatsižvelgė. Teismas nesivadovavo, kaip teigia pareiškėjas, ir kitų liudytojų parodymais, kurie nurodė, jog pareiškėjui teko eiti gaisrininko ar gaisrininko vairuotojo pareigas. Teismas, be kita ko, neatkreipė dėmesio į analogišką situaciją, kurią išnagrinėjo Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. administracinėje byloje Nr. I-1358-609/2017.

20. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas darbo laikotarpis nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. į tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nurodytą tarnybos laiką pensijai skirti neįskaitytas kaip neatitinkantis Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Utenos skyrius 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. (10.16) DV_S-2103 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ išsamiai atsakė į gautą pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymą, kad negali tenkinti pareiškėjo prašymo, kadangi pareiškėjui buvo pagrįstai ir teisėtai laikotarpis nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. neįskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir dėl to nėra pagrindo perskaičiuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimti sprendimą savo nuožiūrą, įvertinus atsiliepime išdėstytus argumentus.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių jog pareiškėjas eidamas Dujų dūmų tarnybos meistro ir instruktoriaus pareigas vykdė gaisrininko ir gaisrininko vairuotojo funkcijas, o teismas, priimdamas sprendimą, faktą gali pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamus Fondo valdybos Utenos skyriaus ir Fondo valdybos sprendimus bei įpareigoti Fondo valdybos Utenos skyrių perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų pensijos dydį, įskaitant į stažą laikotarpį nuo 1987 m. rugsėjo 10 iki 1991 m. birželio 16 d. ir grąžinti įsiskolinimą nuo 2006 metų, kadangi pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai minėtas laikotarpis nebuvo įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, ir dėl to nėra pagrindo perskaičiuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 11SP-2824 nuo 2006 m. gegužės 18 d. paskirtos pareigūnų pensijos dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (10.16) DV_S-2103 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1736 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (10.16) DV_S-2103“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą valstybinės pensijos dydį, įskaitant į darbo stažą laikotarpį nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Darbo sutarties įstatymo pagrindais laikotarpiu nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1988 m. kovo 31 d. dirbo Alytaus medvilnės kombinato profesionaliosios priešgaisrinės dalies Dujų dūmų tarnybos meistro pareigose, o laikotarpiu nuo 1988 m. balandžio 1 d. iki 1991 m. birželio 16 d. dirbo Alytaus naftos produktų tiekimo įmonės profesionaliosios priešgaisrinės dalies instruktoriaus pareigose.

29. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo ir įsiskolinimo grąžinimo, susidariusio nuo 2006 m. VSDF Utenos skyrius 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (10.16) DV_S-2103 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ netenkino pareiškėjo prašymo ir priėjo prie išvados, kad pagrįstai ir teisėtai laikotarpis nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. neįskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir dėl to nėra pagrindo perskaičiuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį. Fondo valdyba 2019 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. (6.5.) I-1736 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (10.16) DV_S-2103”, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (10.16) DV_S-2103, konstatavo, jog Fondo valdybos Utenos skyrius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pareigūnų pensijų skyrimą, vadovaujantis pensijos bylos dokumentais, teisingai paaiškino 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. darbo dujų dūmų tarnybos meistru ir instruktoriumi laikotarpio neįskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti priežastis.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais VSDFV Utenos skyrius ir Fondo valdybos sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VSDFV Utenos skyriaus ir Fondo valdybos sprendimus bei įpareigoti VSDFV Utenos skyrių perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą valstybinės pensijos dydį, įskaitant į darbo stažą laikotarpį nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d., ir grąžinti įsiskolinimą, susidariusį nuo 2006 m. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jis nuo 1987 m. rugsėjo 9 d. iki 1988 m. balandžio 1 d. Alytaus miesto Medvilnės kombinato profesionaliojoje priešgaisrinėje dalyje, eidamas dujų dūmų tarnybos meistro, ir nuo 1988 m. balandžio 1 d. iki 1991 m. birželio 17 d. Alytaus naftos produktų tiekimo įmonės profesionaliosios priešgaisrinės dalyje, eidamas instruktoriaus pareigas, vykdė gaisrininko ir gaisrininko vairuotojo funkcijas, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad dokumentų, patvirtinančių faktą, jog vykdė gaisrininko ar gaisrininko vairuotojo pareigas surasti nepavyko, nes įstaigų, kuriose dirbo, nebėra, o jų archyvinių dokumentų nerado. Pareiškėjas dirbo tokius darbus, kokius pavesdavo atlikti vadovybė, į pareigas niekas neatkreipdavo dėmesio, nuolat tekdavo atlikti gaisrininko ar gaisrininko vairuotojo darbą. Be to, kaip teigia pareiškėjas, teismas nesivadovavo liudytojų parodymais.

32. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 7 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.), o sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Pareiškėjas savo paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (darbo knygele, įsakymu dėl pareiškėjo pervedimo į Naftos produktų tiekimo įmonės PPD instruktoriaus pareigas nuo 1988 m. balandžio 1 d., įsakymu dėl pervedimo į Naftos produktų tiekimo įmonės PPD instruktoriaus pareigas nuo 1988 m. balandžio 1 d. ir kt.), liudytojų parodymais įrodinėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis faktiškai atlikdavo vairuotojo gaisrininko ir gaisrininko pareigas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 56 straipsnio, taip pat ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai, visapusiškai, teismo išvados pagrįstos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad liudytojų parodymai yra abstraktūs ir nepatvirtina pareiškėjo vykdytų gaisrininko ir gaisrininko vairuotojo funkcijų ginčo laikotarpiu. Byloje nėra pateiktų įrodymų, kuriuose būtų nurodyta, kokiais tiksliais laikotarpiais dirbo ir kokias pareigas priešgaisrinėje tarnyboje užėmė apklausti liudytojai. Taigi, nors byloje yra apklausti liudytojai, kurie patvirtino apie pareiškėjo vykdytas gaisrininko vairuotojo ir gaisrininko funkcijas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama padaryti išvadą, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1987 m. rugsėjo 10 d. iki 1991 m. birželio 16 d. atliko gaisrininko vairuotojo ir gaisrininko funkcijas. Nagrinėjamu atveju byloje trūksta įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas, kaip teigė liudytojas P., dalyvavo ugniagesių apmokymuose, pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog 1989 m. kovo 20 d. dalyvavo likviduojant (dirbant gaisrininku) avariją gamybiniame susivienijime „Azotas“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė pareiškėjui pateikti į bylą papildomus įrodymus, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo eitos pareigos buvo priskirtos pareigūnų pareigoms, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, abstrakčiai nurodydamas, jog archyve bandė ieškoti minėtų dokumentų, tačiau gavo tik darbo knygutės kopiją.

34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1358-609/2017.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė