63114981-57bb-45bb-87f8-95aedf729306 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė BurbulienėPranešėja Danutė Burbulienė                                                                                                  Teisėja Vijoleta Kurtkienė                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-358-267/2012                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04119-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija 8.4.,11.9.7.,11.9.13.,11.11.,121.21. (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 11 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimo ir trečiojo asmens G. N. apeliacinius skundus dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-67-874/2012 pagal ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ieÅ¡kinį atsakovui Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimui, trečiajam asmeniui G.

N. dėl profesinių sÄ jungų susivienijimo atsisakymo duoti sutikimÄ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla, atstovaujama mokyklos direktorės S. G., kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimo 2011-05-10 atsisakymÄ duoti sutikimÄ atleisti G. N. iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje nepagrįstu ir priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad revizijos komisija nėra atstovaujamasis organas, todėl įteikiant atleidimo lapelį G.

N. į tai nebuvo atsižvelgta. Kolektyvinėje sutartyje numatyta pareiga mokyklos administracijai kreiptis į profesinę sÄ jungÄ , jei atleidžiamas profesinės sÄ jungos narys. Susivienijimo atsisakyme nurodytos trys priežastys: nagrinėjama kita byla dėl atleidimo; G. N. yra susivienijimo revizijos komisijos narė; dvi (duomenys neskelbtini) nėra profesinės sÄ jungos narės. Teigė, kad Å¡is atsisakymas pažeidžia mokyklos interesus, kadangi mokykloje sumažėjo mokinių ir klasių komplektų skaičius.

Rėmėsi kolektyvine sutartimi, kurioje iÅ¡vardinti punktai, suteikiantys pirmumo teisę bÅ«ti paliktiems darbe. G. N. surinko mažiausiai punktų, tai buvo nurodyta įspėjime dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Apie G. N. numatomÄ atleidimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų taip pat buvo praneÅ¡ta mokyklos profesinei sÄ jungai.Atsakovas Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad direktorė su profesine sÄ junga savo sprendimų nederino ir jokių konsultacijų nerengė.

Teigė, kad susivienijimo revizijos komisija yra atstovaujamasis organas, nes ji renkama susivienijimo konferencijoje visų konferencijos dalyvių, o kandidatus siÅ«lo pirminės organizacijos. Neduodami sutikimo atleisti G. N. iÅ¡ darbo pagal pirmÄ punktÄ , kad susivienijimas nėra informuotas apie G. N. ieÅ¡kinio (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai teisminio nagrinėjimo baigtį, rėmėsi įstatų 2.1.11 punktu. IÅ¡ esmės savo atsisakymÄ motyvavo 1, 2 punktais, o dėl 3 punkto nepasisakė, nes kitos minimos (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) nebuvo profesinės sÄ jungos narės, o (duomenys neskelbtini) mokyklos kolektyvinė sutartis turi bÅ«ti taikoma visam kolektyvui, eilinis profesinės sÄ jungos narys neturi prioriteto kitų darbuotojų atžvilgiu.Tretysis asmuo G.

N. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė painioja valdymo organus su atstovaujamaisiais organais. Atstovaujamieji organai yra tie, kurie yra iÅ¡rinkti balsavimo bÅ«du ir atstovauja darbo žmonių interesams. Revizijos komisija yra renkamasis ir atstovaujamasis organas, nes ji atstovauja darbo žmones. Manė, kad ji, kaip profesinės sÄ jungos narė, turėjo pirmenybę bÅ«ti palikta darbe. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – pripažino atsakovo Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimo 2011-05-10 atsisakymÄ duoti sutikimÄ atleisti G.

N. iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje nepagrįstu ir iÅ¡ esmės pažeidžiančiu ieÅ¡kovės interesus bei jį panaikino. Priteisė iÅ¡ atsakovo Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimo 2137,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai ir 18,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės pajamas.Teismas nurodė, kad DK 134 str. 1 d. nustato, jog darbuotojai, iÅ¡rinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Å¡io Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie iÅ¡rinkti, negali bÅ«ti atleisti iÅ¡ darbo pagal Å¡io Kodekso 129 straipsnį be iÅ¡ankstinio to organo sutikimo.

Teismo nuomone, atsakovo argumentas, kad jis nebuvo informuotas apie G. N. ieÅ¡kinio (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai baigtį, nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė negalėjo informuoti atsakovo apie bylos dėl G. N. atleidimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų baigtį, kadangi byla teisme tuo metu nebuvo baigta nagrinėti. Be to, minimos bylos baigtis tiesioginės įtakos atsakovo sutikimui ar nesutikimui atleisti trečiÄ jį asmenį iÅ¡ darbo, neturėjo, kadangi toje byloje buvo sprendžiamas (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorės įsakymo, kuriuo G.

N. buvo atleista iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų, teisėtumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad darbuotojų atstovaujamieji organai yra ne bet kurie profesinės sÄ jungos renkami organai, o tik tie, kurie pagal įstatymÄ ar profesinės sÄ jungos įstatus yra įgalinti atstovauti darbuotojus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jokia atstovaujamoji funkcija revizijos komisijai, jos nariams ar pirmininkui įstatuose nenumatyta, todėl laikė, kad trečiojo asmens G. N., esančios Susivienijimo revizijos komisijos, kuri nepriskirtina prie Susivienijimo atstovaujamųjų organų, nare, atžvilgiu DK 134 str. 1 d. nustatyta garantija netaikytina.

Teismas vertino tik du pirmuosius atsisakyme duoti sutikimÄ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo nurodytus argumentus, nes atsakovo atstovė teismo posėdyje duodama paaiÅ¡kinimus nurodė, kad iÅ¡ esmės savo atsisakymÄ duoti sutikimÄ atleisti iÅ¡ darbo G. N. motyvavo pirmais dviem punktais, o dėl trečio punkto nepasisakė, nes kitos minimos (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) nėra profesinės sÄ jungos narės.    III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė Apelianto Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimo atstovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-02-24 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-67-874/2012 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti atsakovo Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimo 2011-05-10 atsisakymÄ duoti sutikimÄ atleisti G.

N. iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje pagrįstu ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Apeliantas nurodo, kad JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas nagrinėjo kitÄ civilinę bylÄ Nr. 2-36-874/2012 pagal G. N. ieÅ¡kinį dėl grÄ Å¾inimo į pareigas, (duomenys neskelbtini) skaičiaus padidinimo ir atlyginimo už moralinę žalÄ , kurioje Å iaulių Å¡vietimo profesinės sÄ jungos susivienijimas (Å Å PSS) dalyvavo trečiuoju asmeniu.

Neduodamas sutikimo atleisti G. N. iÅ¡ darbo, apeliantas atkreipė dėmesį, kad byloje Nr. 2-36-874/2012 kalbama ne tik apie grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pareigas, bet ir apie (duomenys neskelbtini) padidinimÄ ir atlyginimÄ už padarytÄ moralinę žalÄ . Apelianto manymu abi civilinės bylos (Nr. 2-36-874/2012 ir Nr. 2-67-874/2012) yra susijusios, todėl prašė teismo jas nagrinėti kartu, bet praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Atsakovas, remdamasis LR Profesinių sÄ jungų įstatymo 3 str., gavęs informacijÄ apie civilinės bylos Nr. 2-36-874/2012 baigtį, pasilieka teisę aptarti informacijÄ ir galimai priimti kitÄ sprendimÄ .2.

Pažymi, kad 2011-04-29, tÄ pačiÄ kaip ir įspėjimo G. N. dėl atleidimo iÅ¡ darbo priėmimo dienÄ , (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos profsÄ jungos pirmininkui buvo pateiktas formalus raÅ¡tas, dėl mokyklos darbuotojo atleidimo suderinimo. 2011-05-03 gautas (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos profesinės sÄ jungos organizacijos protokolas Nr. 8, kuriame nutarta nepritarti G. N. atleidimui iÅ¡ darbo, nes įspėjime vadovaujamasi kolektyvine sutartimi, o (duomenys neskelbtini) L. Č. ir J.

R. nėra profesinės sÄ jungos narės, be to G. N. yra iÅ¡rinkta į darbuotojų atstovaujamuosius organus. Neigiamas profesinės sÄ jungos atsakymas ieÅ¡kovės net nesvarstytas, o teismo nevertintas.3. Teismas nekreipė dėmesio į faktÄ , kad ieÅ¡kovė pažeidė LR Darbo kodekso 47 str. 2, 3, 4 p. reikalavimus, kurie numato darbdavio prievolę ne rečiau, kaip kartÄ per metus konsultuotis su darbuotojų atstovais dėl įmonės esamos ir bÅ«simos veiklos, ekonominės padėties, spręsti klausimus, susijusius su bÅ«simais atleidimais iÅ¡ darbo.

IeÅ¡kovė ignoravo LR Profesinių sÄ jungų įstatymo 13 str., kuriame numatyta, kad „Darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sÄ jungos organais. Darbdavys privalo užtikrinti profesinių sÄ jungų veiklos sÄ lygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse“, taip pat ieÅ¡kovė pažeidė ir (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kolektyvinės sutarties 2.4, 2.6.2, 2.6.5.2 punktus, visiÅ¡kai darbo sutarčių keitimo ir kitų klausimų nederindama su profesine sÄ junga.

4. Apeliantas nesupranta, kodėl teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kad įspėjimas dėl G. N. atleidimo iÅ¡ darbo aiÅ¡kiai pažeidė Darbo kodekso 130 str. 4 punktÄ , kur sakoma, jog „įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo“. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų ir pasisakymų matyti, kad G.

N. 2011 m. vasarÄ (nuo liepos 1 iki rugpjūčio 27 dienos) atostogavo 56 kalendorines dienas.5. Mano, kad abstraktus darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimas „dėl sumažėjusio mokinių ir klasių komplektų skaičiaus“ yra ydingas ir sudarantis prielaidas kilti individualiems darbo ginčams.6. Taip pat nurodo, kad JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas nekreipė dėmesio į 2003-12-29 Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 44 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), iÅ¡dėstytÄ nuostatÄ , jog įspėjime turi bÅ«ti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis.

Mano, kad įspėjimas neatitinka Darbo kodekso 130 str. 2 d. 1 p. reikalavimų.7. Pažymi, kad teismas nenurodė kaip atsakovas, neduodamas leidimo atleisti iÅ¡ darbo G. N., pažeidė ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos interesus. Joks Darbo kodekso 134 str. 3 d. numatytas darbdavio interesų pažeidimo faktas neįrodytas.8. Apelianto nuomone, profsÄ jungos renkami organai ir yra darbuotojų teisėms atstovaujantys organai, todėl G. N., 2010-05-05 Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimo ataskaitinėje konferencijoje iÅ¡rinktai į Revizijos komisijÄ , turėtų bÅ«ti taikomas Darbo kodekso 135 str. 1 d. 6 punkto reikalavimas.

Apeliantas remiasi Lietuvos Å¡vietimo darbuotojų profesinės sÄ jungos (LÅ DPS) įstatais ir nurodo, kad Revizijos komisijos nario dalyvavimas Å¡ių renkamų organų posėdžiuose reiÅ¡kia, kad jis yra renkamo organo narys, atstovaujantis jį rinkusiai organizacijai ir atleidžiant iÅ¡ darbo jam turi bÅ«ti taikomos įstatymo normos, reglamentuojančios iÅ¡rinkto į darbuotojų atstovaujamuosius organus asmens atleidimÄ . Apeliantas taip pat remiasi 1971 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ 3 straipsniu ir mano, kad Lietuvos Respublikoje darbuotojų atstovais reikėtų laikyti darbuotojus, iÅ¡rinktus į profesinės sÄ jungos renkamuosius organus.9.

Nurodo, kad teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės neiÅ¡reikalavo dokumentų, liudijančių, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kolektyvinės sutarties svarstyme dalyvavo dauguma darbuotojų, todėl įspėjimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo, paremtas tik kolektyvinės sutarties atskirais punktais, tampa niekinis.Tretysis asmuo G. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-02-24 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-67-874/2012, pripažinti atsakovo Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimo 2011-05-10 atsisakymÄ duoti sutikimÄ atleisti G.

N. iš darbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje pagrįstu ir priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinio skundo argumentai:1. Apeliantė mano, kad civilinės bylos (Nr. 2-36-874/2012 ir Nr. 2-67-874/2012) buvo susijusios, kadangi abiejose bylose nagrinėjamas iš esmės tas pats atleidimo iš darbo klausimas, kad abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, kad nagrinėjami tie patys dokumentai.2. Mano, kad abstraktus darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimas „dėl sumažėjusio mokinių ir klasių komplektų skaičiaus“ yra ydingas ir sudarantis prielaidas kilti individualiems darbo ginčams.3.

Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino byloje esančių parodymų, jog įspėjimas dėl apeliantės atleidimo iÅ¡ darbo aiÅ¡kiai pažeidė LR Darbo kodekso 130 str. 4 punktÄ , kur sakoma, kad „įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo“. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų ir pasisakymų matyti, kad 2011 m. vasarÄ (nuo liepos 1 iki rugpjūčio 27 dienos) G.

N. atostogavo 56 kalendorines dienas. Mano, kad tokiu atveju įspėjimas turėjo bÅ«ti įteiktas anksčiau.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės neiÅ¡reikalavo dokumentų, liudijančių, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kolektyvinės sutarties svarstyme dalyvavo dauguma darbuotojų. PrieÅ¡ingai, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktuose susirinkimų protokoluose yra dokumentas, įrodantis, kad kolektyvinei sutarčiai kolektyvo dauguma nepritarė (2009-10-12 visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 1.). (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje profsÄ junga sudarė mažumÄ , Å¡iandien liko vos 5 nariai, ir teismas į tai privalėjo atkreipti dėmesį.

Tokiu atveju, apeliantės manymu, 2011-04-29 įspėjimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo, paremtas tik kolektyvinės sutarties atskirais punktais, tampa niekinis.5. Taip pat nurodoma, kad vos tik spėjus (duomenys neskelbtini) J. R. įgyti (duomenys neskelbtini) kvalifikacijÄ , apeliantei buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Tokia ieÅ¡kovės „strategija“, apeliantės nuomone, įrodo, kad buvo laukiama progos atsikratyti nemėgiamo darbuotojo, t. y. apeliantės.

6. Apeliantė ginčija teismo motyvÄ , kad jokia atstovaujamoji funkcija revizijos komisijai, jos nariams ar pirmininkui nenumatyta. Mano, kad profsÄ jungos renkami organai ir yra darbuotojų teisėms atstovaujantys organai. Apeliantė G. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apelianto Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimo apeliacinį skundÄ , o apeliantas Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens G. N. apeliacinį skundÄ , kuriais visiÅ¡kai palaiko vienas kito apeliacinių skundų argumentus.Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla praÅ¡o JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ trečiojo asmens G.

N. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje.Atsiliepime nurodoma, kad civilinėje byloje Nr. 2-36-874/2012 apeliantė G. N. ginčijo jos atleidimÄ iÅ¡ antraeilių pareigų, 2010-04-29 įspėjimÄ dėl darbo krÅ«vio sumažinimo. Å ioje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ir atsakovo Å iaulių Å¡vietimo profesinės sÄ jungos susivienijimo dėl pastarojo atsisakymo duoti sutikimÄ atleisti G. N. iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje.

Mano, kad nors abiejose bylose tam tikru procesiniu statusu dalyvauja tos pačios Å¡alys, tačiau pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimai yra skirtingi. Taip pat nurodo, kad byloje ieÅ¡kovė teismui pateikė ieÅ¡kovės praneÅ¡imus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos profesinei sÄ jungai, taip pat minėtos profsÄ jungos susirinkimo protokolus, kuriuose matyti, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokytojams bei profesinės sÄ jungos nariams buvo praneÅ¡ta apie mokyklos finansinę padėtį, dėl ko buvo bÅ«tina atleisti kai kuriuos mokytojus, kokį krÅ«vį mokykla gali pasiÅ«lyti mokytojams, kad naujų darbuotojų nebus priimama, nurodė mokyklos profesinės sÄ jungos atstovui taupymo programos sÄ lygas, gautų lėšų paskirstymÄ ir t. t.

Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad DK 47 straipsnis numato, jog konsultacijos dėl galimų darbuotojų atleidimo iÅ¡ darbo vyksta įmonės, įstaigos viduje. Minėtas straipsnis nenumato darbdavio pareigos vykdyti konsultacijas su darbuotojų profesinių sÄ jungų susivienijimais ar kitomis asociacijomis. Atsiliepime teigiama, kad apeliantų argumentai, jog teismas nesprendė aplinkybės, kad G. N. atleidimo iÅ¡ darbo metu buvo pažeistas Darbo kodekso 130 str. 1 p., kad (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos darbuotojai nepritarė kolektyvinės sutarties sÄ lygoms, kad ieÅ¡kovė nederino su jais kolektyvinės sutarties, kad 2007-01-01 G.

N. abi darbo sutartys buvo sujungtos į vienÄ darbo sutartį Nr. 153 su jos pakeitimais ir G. N. nuo to momento tapo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), todėl jos darbo sutartis su ieÅ¡kove Nr. 153 yra galiojanti ir nenutraukta, kad G. N. įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra abstraktus, dėl ko pažeidžiamos darbuotojo teisės, nesant galimybės žinoti atleidimo priežastis ir pagrindÄ , kad neteisingai buvo skirstomos lietuvių kalbos pamokos ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė su apeliante G.

N. susidorojo, yra nepagrįsti, nes tai nėra Å¡ios bylos dalykas.Mano, kad atsakovo revizijos komisija turi apibrėžtas konkrečias veiklos ribas, t. y. turi teisę revizijai gauti visus buhalterinius, finansinius ir kitus bÅ«tinus dokumentus, Susivienijimo Pirmininkų tarybai siÅ«lyti kviesti kitus specialistus, jei tai reikalinga revizijai, revizijos komisija taip pat privalo sÄ Å¾iningai atlikti Susivienijimo finansinės veiklos revizijÄ bei suraÅ¡yti revizijos aktÄ ir per 10 dienų supažindinti Susivienijimo pirmininkÄ ir Pirmininkų tarybÄ , todėl jokių darbuotojų atstovavimo funkcijų revizijos komisijai nesuteikta.Taip pat ieÅ¡kovė mano, kad su apeliaciniu skundu pateikti papildomi dokumentai yra nauji, netirti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl, negali bÅ«ti vertinami apeliacinėje instancijoje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimo renkamojo organo – revizijos komisijos – nario darbo teisinių garantijų. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias profesinės sÄ jungos teisę neduoti sutikimo atleisti darbuotojÄ , profesinės sÄ jungos revizijos komisijos narį, iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį.  Byloje nustatyta, kad dėl sumažėjusio mokinių ir klasių skaičiaus (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje (2008-09-01 – 19 klasių, 377 mokiniai, 2009-09-01 – 18 klasių, 343 mokiniai, 2010-09-01 – 17 klasių, 317 mokinių, 2011– 15 klasių, 278 mokiniai) trijų lietuvių kalbos mokytojų darbo krÅ«vis 2011 metais liko tik 30 savaitinių pamokų.

Pilnas vieno mokytojo etatas – 18 savaitinių pamokų, todėl (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos administracija 2011-04-29 įteikė (duomenys neskelbtini)G. N., kuri yra ne tik (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje veikiančios profesinės organizacijos narė, bet ir Lietuvos Å¡vietimo profesinės sÄ jungos Å iaulių profesinių sÄ jungų susivienijimo (toliau tekste – Å Å PSS arba Susivienijimas) revizijos komisijos narė, įspėjimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kuriame nurodė, kad darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) G.

N. bus nutraukta 2011-08-31 pagal DK 129 straipsnio 2 d. dėl sumažėjusio mokinių ir klasių skaičiaus (1 t., 6, 10, 36, 129, 158–160, 165–169 b. l.). TÄ pačiÄ dienÄ mokyklos administracija raÅ¡tu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos profesinės sÄ jungos pirmininkÄ ir Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimÄ dėl darbuotojos atleidimo suderinimo (1 t., 7, 8, 9 b. l.). Susivienijimo pirmininkų tarybos posėdyje 2011-05-04 nutarta nesutikti atleisti G.

N., o 2011-05-10 praneÅ¡imu Susivienijimo pirmininkė R. J. informavo mokyklos direktorę apie atsisakymÄ duoti sutikimÄ atleisti G. N., nes:

1) Susivienijimas nėra informuotas apie G. N. ieškinio (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai teisminio nagrinėjimo baigtį civilinėje byloje Nr. 2-546-874-2011);

2) pagal LR DK 135 straipsnio 6 punktÄ G. N. turi pirmenybę bÅ«ti palikta darbe, nes yra iÅ¡rinkta į darbuotojų atstovaujamuosius organus, t. y. 2010-05-05 iÅ¡rinkta į Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimo revizijos komisijÄ ;

3) kitos raÅ¡te minimos (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) nėra profesinės sÄ jungos narės. (1 t., 9, 130 b. l.).Å iaulių miesto apylinkės teismas ieÅ¡kinį tenkino, konstatavęs, kad Å iaulių Å¡vietimo profesinių sÄ jungų susivienijimo atsisakymas atleisti G. N. iÅ¡ darbo iÅ¡ esmės pažeidžia darbdavio interesus ir pripažinęs, kad Susivienijimo revizijos komisija yra ne darbuotojų atstovaujamasis organas, o Susivienijimo finansinės-Å«kinės veiklos kontrolę vykdantis organas, nepatenkantis į DK 19 straipsnio 1 dalyje apibrėžtÄ darbuotojų atstovų sÄ vokÄ .

Teisėjų kolegija pritaria Å¡ioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, nes 1991 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo Nr. I-2018 21 straipsnio 1 dalyje ir DK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantija nėra absoliuti ir įstatymas darbdaviui suteikia teisę ginčyti atitinkamo organo atsisakymÄ duoti sutikimÄ atleisti profesinės sÄ jungos renkamo organo narį.

Teismas gali panaikinti tokį sprendimÄ , jei darbdavys įrodo, kad iÅ¡ esmės pažeidžiami jo interesai (DK 134 str. 3 d.). Profesinių sÄ jungų įstatymas, kurio preambulėje deklaruojama, kad profesinės sÄ jungos yra savanoriÅ¡kos, savarankiÅ¡kos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus, įpareigoja ginti savo narių interesus, kai darbdavys jų atžvilgiu vykdo neteisingÄ su darbo santykiais susijusiÄ veiklÄ .

Å iuo konkrečiu atveju atsakovo atsisakymas duoti sutikimÄ atleisti G. N. iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje yra nepagrįstas, nes nepateikta įrodymų, kad darbdavys be jokio teisinio pagrindo norėtų atleisti byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančiÄ G. N.. PrieÅ¡ingai, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad trijų lietuvių kalbos mokytojų palikimas dirbti mokykloje, kurioje dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus Å¡io dalyko savaitinių pamokų krÅ«vis nepakankamas net dviem mokytojams, o 2010 metais mokinio krepÅ¡elio lėšų deficitas sudarė 240,74 tÅ«kst.

Lt, pažeidžia darbdavio teises ir interesus. Apeliantų argumentai, susiję su DK 130 straipsnio nuostatų taikymu, teisėjų kolegijos atmetami kaip visiÅ¡kai nepagrįsti, nes įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ turinys visiÅ¡kai atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus. DK 130 straipsnio 4 dalyje numatyta darbdavio pareiga pratęsti įspėjimo terminÄ , o ne iÅ¡ anksto, įteikiant darbuotojui įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , numatyti atostogų, ligos ar bylinėjimosi trukmę ir nustatyti ilgesnį įspėjimo terminÄ , kaip Å¡iÄ teisės normÄ bando aiÅ¡kinti apeliantai.

Byloje pateikta medžiaga, susijusi su mokyklos finansinės padėties ir mokytojų darbo krÅ«vio mažėjimo problemų svarstymu (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos profesinės sÄ jungos susirinkimuose, paneigia apeliantų argumentus dėl (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kolektyvinės sutarties 2.4, 2.6.2, 2.6.5.2 punktų ir DK 47 straipsnio bei LR Profesinių sÄ jungų įstatymo 13 straipsnio nuostatų pažeidimo. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinius skundus pateikta argumentacija, kad DK 47 straipsnyje ir 2009-06-08 Kolektyvinėje sutartyje yra numatyta, jog konsultacijos dėl galimo darbuotojų atleidimo vyksta įmonės įstaigos viduje.

Å ie teisės aktai neįpareigoja darbdavio vykdyti tokio pobÅ«džio konsultacijas su darbuotojų profesinės sÄ jungos susivienijimais ar asociacijomis (1 t., 27–34, 131, 132, 143, 158- 180 b. l.).     Atmesdama apeliantų pateiktus skundus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ios kategorijos bylose nenustatinėjami darbuotojo galimo atleidimo pagrįstumo faktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad nutraukdamas darbo sutartį darbdavys veikia savo rizika, todėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas gali bÅ«ti patikrinti tik po to, kai Å¡is veiksmas – darbo sutarties nutraukimas – įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011 UAB „Eiginta“ v.

Kauno apskrities profesinė sÄ junga). Teisėjų kolegija atmeta ir apeliantų argumentus, susijusius su DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos pirmenybės teisės bÅ«ti paliktai dirbti taikymu G. N., nes Å¡iame straipsnyje įtvirtintos garantijos taikymas, lyginant su LR Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnyje nustatytos garantijos taikymu, yra nulemtas ne tik atitinkamo profesinės sÄ jungos organo renkamumo, bet ir jam (organui) bÅ«dingos atstovavimo darbuotojams funkcijos. DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto įtvirtinta garantija taikoma tiems darbuotojams, kurie iÅ¡rinkti į darbuotojų atstovaujamuosius-renkamuosius organus, turinčius DK 19, 22 straipsniuose ir Susivienijimo įstatų VI skyriaus 6.3., 6.5., 6.6., 6.9., 6.10., 6.12. punktuose nustatytas teises.

Revizijos komisija pagal Å Å PSS įstatus ir CK 2.47, bei DK 19, 22 straipsnių nuostatas nėra atstovaujamasis Susivienijimo organas, todėl trečiajam asmeniui G. N., kaip Å¡ios komisijos narei, netaikomos DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos garantijos. Apeliacinių skundų argumentų, susijusių su DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu, nagrinėjamu atveju teismas plačiau neanalizuoja (Å¡i įstatymo nustatyta garantija apeliantei G. N. buvo taikyta), tik atkreipia pirmosios instancijos teismo, netinkamai aiÅ¡kinusio Å¡iÄ teisės normÄ , dėmesį, kad LR Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iÅ¡ profesinių sÄ jungų narių darbo teisių garantijų – draudimas darbdaviui atleisti iÅ¡ darbo darbuotojÄ â€“ įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos renkamojo organo narį – negavus tos profesinės sÄ jungos įmonėje renkamojo organo iÅ¡ankstinio sutikimo;

Å¡i garantija taikoma ne visiems atleidimo iÅ¡ darbo atvejams, o tik jei atleidžiama pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir darbdavio valia. Nuo 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus Darbo kodeksui, Darbo sutarties įstatymas neteko galios, o aptariamÄ garantijÄ atitinkantys atleidimo iÅ¡ darbo atvejai bei garantija renkamojo profesinės sÄ jungos organo nariams suformuluota bei įtvirtinta DK 134 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktikÄ , yra nurodęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog įstatymų leidėjas nesuderino LR Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų su įvykusiais darbo įstatymų pasikeitimais, aptariama garantija DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu taikytina visiems įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos renkamųjų organų nariams, o ne tik į darbuotojų atstovaujamuosius organus iÅ¡rinktiems darbuotojams, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011 UAB „Eiginta“ v.

Kauno apskrities profesinė sÄ junga). Apeliantų argumentai, susiję su aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos darbuotojai nepritarė kolektyvinės sutarties sÄ lygoms, kad ieÅ¡kovė nederino su jais kolektyvinės sutarties, kad 2007-01-01 G. N. abi darbo sutartys buvo sujungtos į vienÄ darbo sutartį Nr. 153 su jos pakeitimais ir G. N. nuo to momento tapo lietuvių kalbos mokytoja bei (duomenys neskelbtini), todėl jos darbo sutartis su ieÅ¡kove Nr. 153 yra galiojanti ir nenutraukta, kad neteisingai buvo skirstomos lietuvių kalbos pamokos ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė su apeliante G.

N. susidorojo, teisėjų kolegijos neanalizuojami, kaip neįtakojantys priimto sprendimo teisėtumo, nes reikalavimai, susiję su kolektyvinės sutarties galiojimu, nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir tai nėra Å¡ios bylos dalykas (CPK 265 str., 312 str.). Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å iaulių miesto apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo taisyklių bei priimtÄ sprendimÄ grindė iÅ¡vadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių ir iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų visetu.

Dėl to reikalavimai teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje, nebuvo pažeisti (CPK 185 str.). Apeliacinių skundų teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti, o argumentai, susiję su CPK 136 straipsnio nuostatų pažeidimu, teisėjų kolegijos neaptariami kaip neįtakojantys skundžiamo sprendimo teisėtumo. Nenustačius CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat materialinės ir procesinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimÄ pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 320 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ , todėl teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinius skundus, priteisia iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1000 Lt apeliacinėje instancijoje patirtas ir teismui pateiktais dokumentais įrodytas iÅ¡laidas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti (2 t., 49 b. l.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a :

      Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių Å¡vietimo profesinės sÄ jungos susivienijimo (įmonės kodas 145670789, buveinės adresas AuÅ¡ros al. 48, LT-76299, Å iauliai) ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkė                                                                   Danutė Burbulienė Teisėjai                                                                                           Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė