2019-12-30 Nr. AB-24374-3-61-3-01974-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-847-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01974-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinis skyrius) dėl sprendimų pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) pakeisti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – ir Tarnybos Marijampolės skyrius) 2017 m. sausio 6 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4080 (toliau – ir Aktas Nr. DL-4080); 2) pakeisti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. SS-377 „Dėl M. L. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SS-377); 3) pakeisti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. S-84 „Dėl M. L. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas Nr. S-84); 4) perskaičiuoti darbingumo lygį vadovaujantis gydytojų išvadomis.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos Marijampolės skyriaus Aktu Nr. DL-4080 pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2041 m. lapkričio 15 d., t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Nesutikęs su nustatytu nedarbingumo lygiu, pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, kuri Sprendimu Nr. SS-377 paliko galioti teritorinio skyriaus aktu nustatytą 50 proc. darbingumo lygį. Pareiškėjas manydamas, kad jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis yra per didelis, kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri Sprendimu Nr. S-84 pareiškėjo skundą atmetė.

3. Pareiškėjo teigimu, vertinant jo sveikatos būklę medicininiuose dokumentuose buvo skirtingai nurodytas glikuoto hemoglobino kiekis. Tarnybos sprendime buvo nurodyta 7,82 proc., o pagal endokrinologo 2017 m. vasario 3 d. medicinos dokumentų išrašą nustatyta 8,60 proc. Pareiškėjas nurodė, kad buvo netinkamai taikytas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (toliau – ir Kriterijų aprašas) 58.2.2 papunktis. Pareiškėjo teigimu, šis papunktis negalėjo būti taikytas, nes yra nurodyta, jog šis papunktis negali būti taikomas, jei yra diagnozuotas kojų skausmas. Pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti diagnozuotas sunkus funkcijos sutrikimas ir taikytas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo IX dalies 58.3.2 papunktis bei nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad jam dėl odos ligos taikytas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo X dalies 63 punktas ir juo nustatytas vidutinio sunkumo odos ir poodžio pažeidimas, kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. gruodžio 6 d. išraše iš medicininių dokumentų yra nurodyta, kad nepaisant jam skiriamo gydymo, jo odos būklė kinta dėl kitų ligų, kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl turėtų būti taikomas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo X dalies 64 punktas, o ne 63.

4. Pareiškėjas nurodė, kad nustatant darbingumo lygį nebuvo įvertinta tai, jog pareiškėjui diagnozuotos kitos ligos, kaip (duomenys neskelbtini), padidėjęs kraujo spaudimas, (duomenys neskelbtini). Taigi tiek Tarnybos Marijampolės skyrius, tiek Ginčų komisija neteisingai vertino pareiškėjo sveikatos būklę, todėl priėmė neteisingus sprendimus. Pareiškėjas skundė darbingumo lygio nustatymą dėl to, kad ne tie Kriterijų aprašo punktai buvo taikomi bei neįvertintos ligos. O būtent neįvertinta neurologo išvada. Be to, institucijos neįvertino situacijos, susijusios su pareiškėjo, kaip darbuotojo asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti darbo santykiuose. Pagal gydytojų rekomendacijas, pareiškėjas negalintis dirbti veikiant cheminiams ir biologiniams veiksniams. Pareiškėjas iš esmės neturintis jokios galimybės dirbti, nes negalintis įsidarbinti net patalpų valytoju, o tuo metu šeimos gydytojas privalo vadovautis nurodytomis rekomendacijomis. Pareiškėjo manymu, jam turėtų būti nustatytas darbingumo lygis mažesnis nei 5 procentų.

5. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad, vertinant pareiškėjo darbingumo lygį, Tarnyba vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, objektyviai įvertino asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicinos dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga, o yra viešojo administravimo įstaiga, kuri priima sprendimus dėl asmenų darbingumo ir neįgalumo lygių. Tarnyba netiria asmens sveikatos, o remiasi asmeniui nustatytomis diagnozėmis, kurios patvirtintos gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtino Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 45 punktu, už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia teisės Tarnybai nustatyti ir (ar) vertinti pareiškėjo ligų ar būklių, kurios nėra nurodytos Tarnybos gautuose dokumentuose. Todėl nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad darbingumo lygio vertinimas atliktas nesilaikant medicininių dokumentų tyrimo, bei, kad Kriterijų aprašo punktai taikyti netinkamai, ar nebuvo įvertintos visos ligos.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos (toliau – ir TLK-10-AM) kodus. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jam turėjo būti taikomas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo IX dalies 58.3.2 papunktis, numatantis mažesnę bazinio darbingumo vertę. Vertinant medicininius dokumentus buvo nustatyta, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) su nereikšmingomis komplikacijomis. Medicininiuose dokumentuose nurodyti kitų organų sistemų pažeidimai yra lengvai išreikšti, todėl endokrininės sistemos funkcijos sutrikimas buvo vertintas kaip vidutinis funkcijos sutrikimas.

8. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 1-ojo priedo X dalies 63 punktu darbingumo lygis buvo įvertintas 70 proc. bazinio darbingumo lygio verte. Pagal nustatytas diagnozes bazinis darbingumo lygis buvo prilygintas koeficientui 0,9. Nesutiko, kad turėtų būti taikytas 64 punktas. Pažymėjo, kad šis punktas taikomas, kai nustatomas vidutinio sunkumo odos ir (ar) pobūdžio pažeidimas, kurio gydymas neduoda efekto. Šiuo atveju nebuvo duomenų, kad gydymas neduoda efekto.

9. Atsakovas nurodė, kad nustatant darbingumo lygį, vertinamos ne diagnozuotos ligos ar asmens patirtos traumos, o dėl jų atsiradę funkciniai sutrikimai. Pareiškėjui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nebuvo duomenų apie (duomenys neskelbtini) sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus. Tai neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedų reikalavimo, todėl ši aplinkybė nebuvo vertinama. Pabrėžė, kad bazinis darbingumas vertinamas nustatytomis diagnozėmis, tačiau ne pareiškėjo prašyme nurodytomis ligomis, ar išsakytais nusiskundimais. Be to, pareiškėjas turi teisę ginčyti gydytojų konstatuotas diagnozes, tačiau duomenų apie nesutikimą su diagnozėmis, byloje nėra pateikta. Nurodė, kad vertinant darbingumo lygį, taip pat buvo vertinami asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijai. Suapvalinus gautų balų sumą pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 6.3 papunkčiu, pareiškėjas buvo pripažintas iš dalies darbingu.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Marijampolės skyriaus Akto Nr. DL-4080, Tarnybos 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. SS-377 ir Ginčų komisijos 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. S-84 „Dėl M. L. neįgalumo“ pakeitimo bei įpareigojimo perskaičiuoti pareiškėjui nustatytą darbingumo lygį vadovaujantis gydytojų išvadomis.

12. Teismas nustatė, kad Tarnybos Marijampolės skyrius 2017 m. sausio 6 d. aktu Nr. DL-4080, atlikęs pareiškėjo darbingumo vertinimą, nustatė pareiškėjui 50 proc. darbingumo lygį. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. SS-377 „Dėl M. L. darbingumo lygio“, įvertinęs Tarnybos skyriaus 2017 m. sausio 6 d. akto Nr. DL-4080 pagrįstumą, nusprendė palikti galioti Aktą Nr. DL-4080. Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinio skyriaus Aktu Nr. DL-4080 ir Tarnybos Sprendimu Nr. SS-377, su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri Sprendimu Nr. S-84, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, paliko galioti Tarnybos Sprendimą Nr. SS-377.

13. Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei jo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. A1-78/V-179 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir šių dokumentų priedai.

14. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 2 straipsnio 6, 7 dalimis, 20 straipsnio 4 dalimi, 20 straipsnio 6, 7 dalimis, Kriterijų aprašo 3 punktu, kuris numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas). Asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100 (Kriterijų aprašo 6 punktas). Teismas taip pat vadovavosi Kriterijų aprašo 5, 6, 6.1–6.4 punktais, 7–11 punktais.

15. Teismas nurodė, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su Tarnybos atliktu darbingumo vertinimu, paremtu medicininiais kriterijais, t. y. teigia, kad buvo netinkamai įvertinta jo sveikatos būklė. Pareiškėjas nurodė, kad jam nustatytas darbingumo lygis yra per didelis, nes nebuvo atsižvelgta į nuolat blogėjančią sveikatos būklę, ligų progresavimą ir atsirandančias naujas komplikacijas.

16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012). Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Bazinį darbingumo lygį nustatantys sprendimai turi būti motyvuoti, atitinkantys objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus.

17. Teismas, įvertinęs skundžiamus sprendimus, nustatė, kad jie yra tinkamai motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad nustatant pareiškėjo bazinį darbingumą, pareiškėjo ligoms (diagnozės pagal TLK-10 kodus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) buvo taikytas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo IX dalies 58.2.2 papunktis ir darbingumo lygis, vadovaujantis šiuo papunkčiu, įvertintas 55 proc. bazinio darbingumo verte, motyvuojant tuo, kad pareiškėjui diagnozuotas vidutinis funkcijos sutrikimas dėl (duomenys neskelbtini) su neišreikštomis komplikacijomis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esant nepakankamai (duomenys neskelbtini) kontrolei – glikuotas hemoglobinas 7,82 proc. Šios išvados paremtos oftalmologo konsultacija, endokrinologo konsultacija. Nustatyta, kad tokiam medicininiam pareiškėjo sveikatos būklės klasifikavimui pritarė ir Ginčų komisija, kuri taip pat rėmėsi neurologo išvadų duomenimis, oftalmologo konsultacija, nepriklausomo eksperto išvada. Ginčų komisija išvadą dėl pareiškėjui teisingai nustatyto vidutinio funkcijos sutrikimo priėmė atsižvelgiant į tai, kad medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys atitinka ne sunkesnius bet lengvai išreikštus kitų organų sistemų pažeidimus. Nustatant pareiškėjo bazinį darbingumą, pareiškėjo ligai (diagnozė pagal TLK-10 kodus (duomenys neskelbtini)) buvo taikytas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo X dalies 63 punktas ir darbingumo lygis, vadovaujantis šiuo punktu, įvertintas 70 proc. bazinio darbingumo verte, motyvuojant tuo, kad pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini), stebimi (duomenys neskelbtini) bėrimai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) galvos plaukuotoje dalyje, blauzdose buvo įvertinta kaip vidutinio sunkumo odos pažeidimas, kuriam gydyti skirtas tepalas, aliejus. Šios išvados paremtos dermatologo konsultacijos duomenimis. Tokiam medicininiam pareiškėjo sveikatos būklės dėl šios ligos klasifikavimui pritarė ir Ginčų komisija.

18. Teismas nurodė, kad Kriterijų aprašo 5 bei 6.1 punktuose nustatyta, kad, jeigu organizmo kito funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Šiuo atveju 55 proc. padauginus iš 0,9, pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuotas 49,5 proc. bazinis darbingumas.

19. Teismo taip pat nurodė, kad pagal Kriterijų aprašo 11 punktą, apskaičiuojant asmenų darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Iš byloje pateikto Tarnybos skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akto matyti, kad bendra visų sričių įvertinimo suma yra 19. Kriterijų aprašo 10.3 papunktyje nustatyta, kad, kai klausimyno bendra balų suma yra 19–37, klausimyno balų suma prilyginama koeficientui – 1. Atsižvelgiant į tai, galutinai apskaičiuojant pareiškėjo darbingumo lygį, pagrįstai buvo nustatytas 50 proc. (suapvalinta) darbingumo lygis (49,5 x 1).

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos skyriaus ir Tarnybos atliktu baziniu darbingumo vertinimu, priimtų sprendimų neteisėtumą iš esmės grindžia subjektyviai vertindamas savo sveikatos būklę. Kaip skunde nurodė pareiškėjas, jo atžvilgiu nepagrįstai netaikytas Kriterijų aprašo 58.3.2 papunktis ir nenustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjas šiuo aspektu prieštaravo, kad jo sveikatos būklė nuolat blogėja, atsiranda komplikacijos, be to, pagal endokrinologo 2017 m. vasario 3 d. medicinos dokumentų išrašą jam glikuoto hemoglobino kiekis yra nustatytas 8,60 proc., kai tuo metu anksčiau šis rodiklis buvo mažesnis. Kaip teismo posėdžio metu nurodė Tarnybos atstovas, glikuoto hemoglobino rodiklis yra kintantis, jo tyrimas atliekamas kas trys mėnesiai, todėl vien tik tuo metu fiksuoto rodiklio nebuvo pagrindo vertinti, kaip ilgalaikio ir stabilaus. Tarnyba pareiškėjo bazinio darbingumo vertinimą atliko Kriterijų apraše nustatyta tvarka, atsižvelgusi į visas pareiškėjo darbingumui įtaką darančias ligas ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Tarnybos vertinimas pagrįstas medicininiuose dokumentuose objektyviai užfiksuotais pareiškėjo sveikatos sutrikimais, jų pobūdžiu (sunkumu), atitinkamo Kriterijų aprašo 1 priedo punkto parinkimas (kvalifikavimas) pagrįstas medicininiais duomenimis ir tinkamai motyvuotas, tokiam vertinimui, be kita ko, pritarė ir Ginčų komisija. Taigi pareiškėjo skunde nurodyti tik abstraktūs argumentai (sveikatos pablogėjimas, komplikacijų atsiradimas ir pan.), bei subjektyvūs vertinimai (kojų skausmas turėjo būti vertinamas, kaip sunkus funkcijos sutrikimas ir kt.) nesudaro pagrindo prieiti prie išvados dėl Tarnybos sprendimų neteisėtumo. Pareiškėjas vien tik bendrai nurodydamas, kaip, jo manymu, turėjo būti įvertinta jo sveikatos būklė, savo išvadų jokiais objektyviais įrodymais, ar teisiniais argumentais nepagrindė.

21. Teismas iš esmės analogiškai pasisakė ir dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad turėjo būti taikytas Kriterijų aprašo 64 punktas, o ne 63. Pareiškėjas šiuo aspektu taip pat tik nurodė, kad, jo nuomone, dėl nuolat kintančios odos būklės, pareiškėjo atveju turėjo būti taikytas Kriterijų aprašo 64 punktas. Teismas remdamasis teismo posėdžio metu Tarnybos atstovo išdėstytais argumentais (medicininis vertinimas) sutiko su Tarnybos sprendime priimta išvada dėl Kriterijų aprašo 63 punkto taikymo. Kriterijų aprašo 64 punkte nustatyta, kad šis punktas taikomas tuomet, kai asmeniui pasireiškia nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bėrimas ar kitas susirgimas), kurio gydymas neduoda efekto. Kaip teismo posėdžio metu nurodė Tarnybos atstovas, vertinimo metu, taip pat byloje nėra pateikta jokių medicininių išvadų, dokumentų, patvirtinančių, kad odos gydymas neduoda efekto. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjui odos gydymui skiriami vaistai (tepalai, aliejai), taip pat nėra duomenų, kad efektyvesniam gydymui pareiškėjas būtų gydomas stacionariai. Taigi pareiškėjui objektyviais įrodymais (medicininėmis pažymomis, ar pan.) šių argumentų nepaneigus, argumentai dėl Kriterijų aprašo 63 punkto taikymo negali būti vertinami kaip teisingi.

22. Teismas pažymėjo, jog Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, vadovaujantis medicininių tyrimų išrašais (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančiais ligos sunkumą ir diagnozę, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti ir kt. dokumentus. Taigi bazinis darbingumo lygis nustatomas įvertinus visas nustatytas diagnozėmis ir iš jų atsiradusias pasekmes. Šių teisės nuostatų kontekste pareiškėjo tik bendrai nurodyti argumentai dėl, jo nuomone, neįvertintos ligos (duomenys neskelbtini), taip pat nevertino padidėjusio kraujospūdžio, skausmų, (duomenys neskelbtini) laikytini nepagrįstais. Nustatyta, jog Tarnyba vertino visumą aplinkybių, kurių pagrindu ir buvo nustatytas bazinis darbingumo lygis.

23. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiklos ir gebėjimo dalyvauti darbo santykiuose vertinimas buvo atliekamas remiantis medicininėmis išvadomis ir gydytojų rekomendacijomis. Rekomendacijos teikiamos atsižvelgiant į tuo metu nustatytus asmens funkcinius sutrikimus, todėl jų vertinimas, vien tik kaip ribojančių pareiškėjo darbinę veiklą, nėra teisingas. Rekomendacijų tikslas, reikšmė tam tikra prasme apsaugoti asmenį nuo didesnių funkcinių sutrikimų ir iš to kylančių neigiamų pasekmių. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą teismas priėjo prie išvados, kad neturi pagrindo abejoti Tarnybos veiksmais atliekant pareiškėjo veiklos ir gebėjimo dalyvauti darbo santykiuose vertinimą.

24. Teismas konstatavo, kad Tarnyba, atlikdama pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Skundžiami sprendimai atitinka VAĮ nuostatas, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Naikinti Tarnybos skundžiamus sprendimus skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Ginčų komisija ginčą išankstine ne teismo tvarka taip pat išnagrinėjo tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Skundžiamus sprendimus paliekant galioti, pakeisti ir perskaičiuoti darbingumo lygį, skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Ginčų komisija, o taip pat ir teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo netinkamai, kadangi 2017 m. sausio 4 d. VšĮ Marijampolės ligoninės neurologo medicininių dokumentų išraše yra nurodyta, kad pareiškėjas skundžiasi kojų skausmu, todėl jam netinkamai taikytas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo IX dalies 58.2.2 papunktis. Šis papunktis negalėjo būti taikytas, kadangi yra nurodyta, jog šis papunktis negali būti taikomas jeigu yra diagnozuotas kojų skausmas. Pagal gydytojų įrašus, padarytus jo ambulatorinėje kortelėje, kurioje yra įrašas ir apie kojų skausmus (kurie progresuoja), pareiškėjui turėjo būti diagnozuotas sunkus funkcijos sutrikimas ir taikytas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo IX dalies 58.3.2 papunktis ir nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjo nuomone, yra teisinis pagrindas keisti man nustatytą darbingumo lygį.

26. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias normas, teisingai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi tais pačiais argumentais ir įrodymais, todėl nėra tikslinga kartoti nesutikimo su skundu motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje tikrinamas ginčas dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Marijampolės teritorinio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-4080, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. SS-377 „Dėl M. L. darbingumo lygio“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. S-84 „Dėl M. L. darbingumo lygio“ teisėtumo. Pareiškėjas prašė teismo pakeisti šiuos sprendimus ir perskaičiuoti darbingumo lygį vadovaujantis gydytojų išvadomis.

29. Byloje nustatyta, kad Tarnybos Marijampolės skyrius, atlikęs pareiškėjo darbingumo vertinimą, 2017 m. sausio 6 d. aktu Nr. DL-4080 nustatė pareiškėjui 50 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2041 m. lapkričio 15 d., iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. SS-377 „Dėl M. L. darbingumo lygio“, įvertinęs Tarnybos Marijampolės skyriaus 2017 m. sausio 6 d. aktą Nr. DL-4080, nusprendė palikti galioti Aktą Nr. DL-4080. Ginčų komisija Sprendimu Nr. S-84, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. SS-377, pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. SS-377.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė nurodęs, kad Tarnyba, atlikdama pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Skundžiami sprendimai atitinka VAĮ nuostatas, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pakeisti ir perskaičiuoti darbingumo lygį, skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Ginčų komisija ginčą išankstine ne teismo tvarka taip pat išnagrinėjo tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Ginčų komisija, o taip pat ir teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo netinkamai, kadangi 2017 m. sausio 4 d. VšĮ Marijampolės ligoninės neurologo medicininių dokumentų išraše yra nurodyta, kad pareiškėjas skundžiasi kojų skausmu, todėl jam netinkamai taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 58.2.2 papunktis. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su medicininiais kriterijais, t. y. bazinio darbingumo lygio nustatymu. Pareiškėjo teigimu, pagal gydytojų įrašus, padarytus jo ambulatorinėje kortelėje, kurioje yra įrašas ir apie kojų skausmus (kurie progresuoja), pareiškėjui turėjo būti diagnozuotas sunkus funkcijos sutrikimas ir taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 58.3.2 papunktis ir nustatytas 40 proc. darbingumo lygis.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

V. 33. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 1 d.) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Šio įstatymo 20 straipsnio (Darbingumo lygio nustatymas) 4 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį.

34. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Minėtą įstatymo normą įgyvendinantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas su atitinkamais priedais.

35. Kriterijų aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 18 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 3 punkte nurodyta, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Kriterijų aprašo 5 punkte numatyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis. Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų 6.1–6.4 punktuose nustatyta tvarka. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Pagal Kriterijų aprašo 11 punktą, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

36. Pagal Tvarkos aprašo 8 punktą, asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia Tarnybai elektroniniu būdu šio punkto papunkčiuose nurodytus dokumentus, be kita ko, asmens prašymą dėl siuntimo į Tarnyba darbingumo lygiui nustatyti; užpildytą siuntimą į Tarnybą; medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a).

37. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012). Nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012).

38. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, patikrino pareiškėjo apskųstus aktus teismui suteiktos kompetencijos ribose.

39. Pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas vertinant nustatytas 2016 m. lapkričio 23 d. siuntime į Tarnybą Nr. 39 nurodytas pagrindines diagnozes (pagal TLK-10 kodus (duomenys neskelbtini)). Iš ginčo sprendimų matyti, kad nustatant pareiškėjo bazinį darbingumą, pareiškėjo ligoms (diagnozės pagal TLK-10 kodus (duomenys neskelbtini)) buvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 58.2.2 papunktis ir darbingumo lygis, vadovaujantis šiuo papunkčiu, įvertintas 55 proc. bazinio darbingumo verte, motyvuojant tuo, kad pareiškėjui diagnozuotas vidutinis funkcijos sutrikimas dėl (duomenys neskelbtini) su neišreikštomis komplikacijomis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esant nepakankamai (duomenys neskelbtini) kontrolei – glikuotas hemoglobinas 7,82 proc. Funkcijos sutrikimas patvirtintas oftalmologo konsultacija, endokrinologo konsultacija, neurologo konsultacija bei siuntimo duomenimis. Tokiam medicininiam pareiškėjo sveikatos būklės klasifikavimui pritarė ir Ginčų komisija, kuri įvertino medicininių dokumentų duomenis, siuntimo duomenis, atsižvelgė į nepriklausomo eksperto išvadą. Ginčų komisija išvadą dėl pareiškėjui teisingai nustatyto vidutinio funkcijos sutrikimo priėmė atsižvelgiant į tai, kad medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys atitinka ne sunkesnius, bet lengvai išreikštus kitų organų sistemų pažeidimus. Nustatant pareiškėjo bazinį darbingumą, pareiškėjo ligai (diagnozė pagal TLK-10 kodą (duomenys neskelbtini)) buvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo X dalies 63 punktas ir darbingumo lygis, vadovaujantis šiuo punktu, įvertintas 70 proc. bazinio darbingumo verte, motyvuojant tuo, kad pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini), stebimi psoriatiniai bėrimai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) galvos plaukuotoje dalyje, blauzdose buvo įvertinta kaip vidutinio sunkumo odos pažeidimas, kuriam gydyti skirtas tepalas, aliejus. Šios išvados paremtos dermatologo konsultacijos duomenimis. Tokiam medicininiam pareiškėjo sveikatos būklės dėl šios ligos klasifikavimui pritarė ir Ginčų komisija.

40. Šiuo atveju, įvertinus Kriterijų aprašo 5, 6.1 punktų nuostatas, atsakovas pagrįstai priėjo prie išvados, kad jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Šiuo atveju 55 proc. padauginus iš 0,9, pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuotas 49,5 proc. (suapvalinus 50 proc.) bazinis darbingumas.

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Tarnybos Marijampolės skyriaus 2017 m. sausio 6 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-4080 buvo pildytas Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas, kurio bendra suma sudaro 19 balų. Kriterijų aprašo 10.3 papunktyje nustatyta, kad, kai klausimyno bendra balų suma yra 19–37, klausimyno balų suma prilyginama koeficientui – 1. Atsižvelgiant į tai, galutinai apskaičiuojant pareiškėjo darbingumo lygį, pagrįstai buvo nustatytas 50 proc. (suapvalinta) darbingumo lygis (49,5 x 1) (Kriterijų aprašo 11 punktas).

VI. 42. Kaip minėta, pareiškėjo apeliacinio skundo esmę sudaro medicininių kriterijų vertinimas nustatant jo darbingumo lygį.

43. Pareiškėjas, nesutikdamas su atliktu baziniu darbingumo vertinimu, priimtų sprendimų neteisėtumą iš esmės grindžia subjektyviai vertindamas savo sveikatos būklę. Kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, 2017 m. sausio 4 d. VšĮ Marijampolės ligoninės neurologo medicininių dokumentų išraše yra nurodyta, kad pareiškėjas skundžiasi kojų skausmu, todėl jam netinkamai taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 58.2.2 papunktis. Pareiškėjo teigimu, jam turėjo būti diagnozuotas sunkus funkcijos sutrikimas ir taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 58.3.2 papunktis ir nustatytas 40 proc. darbingumo lygis.

44. Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad Tarnyba vertino darbingumo lygį remdamasi visuma duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę ir organizmo funkcijų sutrikimus. Atliekant medicininių kriterijų vertinimą, t. y. nustatant asmens bazinį darbingumą, buvo analizuojamos visos pareiškėjui nustatytos ligos, atsižvelgiant į Kriterijų apraše nurodytus kriterijus. Vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį atsakovas, be kita ko, rėmėsi ir pareiškėjo nurodytu ir prie apeliacinio skundo pridėtu 2017 m. sausio 4 d. VšĮ Marijampolės ligoninės neurologo medicininio dokumento išrašu.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-22/2013) yra išaiškinusi, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl teisėjų kolegija iš esmės nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios nustatytų. Kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei buvo nustatytos, nagrinėjamoje byloje nėra. Abejoti byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjui atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Tarnyba pareiškėjo bazinio darbingumo vertinimą atliko Kriterijų apraše nustatyta tvarka, atsižvelgusi į visas pareiškėjo darbingumui įtaką darančias ligas ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Tarnybos vertinimas pagrįstas medicininiuose dokumentuose objektyviai užfiksuotais pareiškėjo sveikatos sutrikimais, jų pobūdžiu (sunkumu), Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 58.2.2 papunkčio parinkimas (kvalifikavimas) pagrįstas medicininiais duomenimis ir tinkamai motyvuotas. Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 58.3.2 papunktis netaikytas, nes sunkus funkcijos sutrikimas nenustatytas – diagnozuotas lengvai išreikštas kitų organų sistemų funkcijų sutrikimas be inkstų funkcijos nepakankamumo. Kaip minėta, tokiam medicininiam pareiškėjo sveikatos būklės klasifikavimui pritarė ir Ginčų komisija, kuri įvertino, be kita ko, nepriklausomo eksperto išvadą. Taigi pareiškėjo skunde nurodyti pavieniai nusiskundimai (kojų skausmas) nesudaro pagrindo prieiti prie išvados dėl ginčijamų sprendimų neteisėtumo.

47. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog Tarnyba, vertindama pareiškėjo darbingumo lygį, neatsižvelgė į visus reikšmingus medicininius dokumentus apie pareiškėjo sveikatos būklę.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų sprendimų teisėtumą, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūrą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, neperžengė administracinio teismo kompetencijos ribų. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina ginčijamų sprendimų neteisėtumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas pareiškėjo bazinio darbingumo lygį nustatė laikydamasis teisės aktų reikalavimų bei kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamus Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimus.

49. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan