630fedc0-9983-46bb-aa7d-2084e00460d9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-168-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01526-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 26 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

P. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ solidariai iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus apskrities VPK) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1128,65 Lt (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių litų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių centų) darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vado pareigose. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 23 str. 2 d. valstybės tarnautojams nustatyto apribojimo mokamų priedų ir priemokų sumai laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. jam neiÅ¡mokėta 1128,65 Lt priemokų ir priedų, kurie yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog minėtas teisinis reguliavimas yra neteisėtas.Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-13) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad apskaičiuodamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui ir taikydamas VTÄ® 23 str. 2 d., veikė teisėtai, t. y. pagal galiojančius įstatymus, kol nebuvo konstatuotas paminėtos teisės normos prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

PridÅ«rė, kad vienintelis tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nurodė, kad 376,64 Lt, kurie nurodyti suvestinio atsiskaitymo lapelyje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kodus 395, 396, 397 (70% ribojimo ) yra už 2006 m. 2–4 ketvirčius, todėl skundo dalyje už 2006 m. pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovas taip pat prašė sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 16-19) nurodė, jog apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, skaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo VTĮ 23 str. 2 d. pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apžvalga ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta tik į ateitį.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas M. P. patikslino reikalavimÄ ir darbo užmokesčio nepriemokÄ prašė priteisti tik iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK (b. l. 29-30).Atsakovo Vilniaus apskrities VPK, ir trečiojo suinteresuotojo asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ bei vietÄ buvo informuoti tinkamai (b. l. 25, 26).Skundas tenkinamas visiÅ¡kai.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčas kilęs dėl statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio apskaičiavimo teisėtumo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų suvestinio atsiskaitymo lapelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas, mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, jam taikė 70 proc. apribojimÄ , dėl kurio 2007 m. gruodžio mėn. pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 227,35 Lt, 2008 m. birželio mėn. – 241,37 Lt, 2008 m. rugsėjo mėn. – 283,29 Lt.

Iš suvestinio atsiskaitymo lapelio Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad 2008 m. rugsėjo mėn. pareiškėjui taip pat buvo apskaičiuotas 70 proc. ribojimas už 2006 m. 2 ketvirtį – 2,70 Lt, už 2006 m. 3 ketvirtį – 224,57 Lt ir už 2006 m. 4 ketvirtį – 149,37 Lt. Taigi iš viso dėl ribojimo taikymo minėtu laikotarpiu pareiškėjui neišmokėta 1128,65 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 5, 6 abi lapo pusės). Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį ginčo laikotarpiu reglamentavo ir tebereglamentuoja VTĮ VI skyriaus „Darbo užmokestis“ (23–26 str.) nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 str. 2 d., yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.VTĮ 25 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . VTÄ® 25 str. 7 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 d. 2, 3 ir 4 p. nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 23 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o Å¡io straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 str. 3 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymÄ , kurio 6 straipsniu buvo pakeistas ir papildytas VTÄ® 23 str., kurio 2 d. (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyti priedai.Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 str. 1 d. (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos darbo užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje (administracinės bylos Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 d., nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiÅ¡kėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo.

Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiÅ¡kėjui teisingo atlyginimo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.

Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 1 d., numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas).

Taigi, tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ . Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.Atsakovas nurodė, kad 376,64 Lt sumai, t. y. nepriemokai, kuri susidarė 2006 m., pareiÅ¡kėjas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .VTÄ® nereglamentuoja termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti DK.

DK 27 str. 2 d. nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . LVAT 2010 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A143-397/2010 konstatavo, kad dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nustatymas iÅ¡ esmės suponuojamas dvejopo pobÅ«džio aspektų aiÅ¡kinimo bei vertinimo:

1) atitinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie konkretaus asmens (pareiÅ¡kėjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamÄ jo teisės pažeidimo laikÄ , įvertinimu, 2) materialinės teisės normos, kuri tariamai yra pažeista, aiÅ¡kumu ta prasme, kiek ji yra aiÅ¡ki ir suprantama konkrečiam asmeniui (pareiÅ¡kėjui), kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo teisės gynimo. Nustatyta, kad skundas teismui pateiktas 2010 m. gegužės 28 d. (b. l. 1-3), o ginčas keliamas dėl iÅ¡mokų laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjui priedų, priemokų ribojimas buvo pritaikytas 2007 m. gruodžio mėn., 2008 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas senaties termino nepraleido. Pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjui priedų, priemokų ribojimas už 2006 m. 2, 3, 4 ketvirčius buvo apskaičiuotas tik 2007 m. rugsėjo mėnesį, tad apie patį pažeidimÄ pareiÅ¡kėjui tapo žinoma 2007 m. spalio mėnesį, kai gavo darbo užmokestį už rugsėjo mėnesį, todėl laikytina, kad senaties termino pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nėra praleidęs.Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuojančios, o ne civilinės teisės normos.

Todėl laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti priteisiama neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis DK 298 str. (2009 m. sausio 23 d. nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, DK 298 str. imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas už tris kalendorinius metus.

Teismo vertinimu, nors pareiškėjo prašoma priteisti neišmokėta darbo užmokesčio 376,64 Lt suma yra susidariusi už 2006 m., tačiau konstatuotina, kad pareiškėjo prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemoka yra susidariusi už laikotarpį, neviršijantį 3 metų.Teismo vertinimu pagrįsti ir teisėti pareiškėjo reikalavimai laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., t. y. už 2007 m. gruodžio mėn. – 227,35 Lt, 2008 m. birželio mėn. – 241,37 Lt, 2008 m. rugsėjo mėn. – 283,29 Lt, 2,70 Lt, 224,57 Lt ir 149,37 Lt.

IÅ¡ viso 1128,65 Lt (vienas tÅ«kstantis vienas Å¡imtas dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni litai ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penki centai).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas visiÅ¡kai: pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities VPK priteistina 1128,65 Lt (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių litų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių centų) darbo užmokesčio nepriemoka. Atsakovas prašė atidėti sprendimo vykdymÄ metams, atsižvelgiant į sunkiÄ Lietuvos valstybės finansinę padėtį, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytÄ sumÄ , reikÅ¡mingai paveiks atsakovo turtinę padėtį.

Teismas įvertina darbo užmokesčio nepriemokos ir reikalavimo senumÄ (pareiÅ¡kėjas nepriemokÄ patyrė 2007–2008 m., skundas teismui pateiktas 2011 m. balandžio mėnesį), todėl sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiÅ¡kėjo teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat vadovaudamasis LVAT suformuota praktika analogiÅ¡kose administracinėse bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1856/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėj byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ netenkintinas.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. P. skundÄ tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti pareiÅ¡kėjui M. P. iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1128,65 Lt (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių litų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių centų) darbo užmokesčio nepriemokÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Milda Vainienė