630da598-a901-491d-b749-e6b0acb4c31b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-716-605/2012(Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02265-2011-2)Pirmosios instancijos teismo teisėjas Darius Kantaravičius                           Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; 122.2.; (S) 122.3.; 122.4. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto antstolio J. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atmestas antstolio J.

K. pareiÅ¡kimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-91-813/2012, n u s t a t ė : Antstolis J. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinti taikos sutarties, patvirtintos Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 9 d. nutartimi, ir pagal jÄ iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to Nr. 2/3-257 vykdymÄ . Nurodė, kad 2010 m. gegužės 27 d. L. M. pateikė vykdymui Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2/3-257/1994 m., kuriame nurodyta, kad:

„IeÅ¡kovė V. G. sutinka, kad atsakovė M. K. gyventų bute, esančiame Žeimių apyl., Kuigalių k., Å ermukÅ¡nių g. 6-1, iki gyvos galvos. Atsakovė M. K. sutinka, kad po jos mirties butas atitektų paveldėtojai pagal testamentÄ L. G., gyvenančiai Jonavos m., Chemikų g. 100-12. Sutinka, kad buto nuosavybės dokumentai bÅ«tų įforminti L. G. vardu.“ 2009 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-32-913/2009 buvo panaikintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas iÅ¡ieÅ¡kotojos L.

M. (buvusios G.) patikslintas ieÅ¡kinys, kuriuo iÅ¡ieÅ¡kotoja prašė pripažinti negaliojančiu A. V. po M. K. mirties 2005 m. liepos 14 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 1-8937, ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmetė. Vadovaujantis Kauno apygardos teismo nutartimi, A. V. asmeninės nuosavybės teisės į 25/200 pastato (duomenys neskelbtini) perėjo 2005 m. liepos 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-8937 pagrindu ir yra jo nuosavybė, kurios Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties pagrindu iÅ¡ieÅ¡kotojai L.

M. perduoti neprivalo. Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. nutartimi (b.l. 33-34) antstolio pareiÅ¡kimÄ atmetė. Nutartyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-766-343/2009 nagrinėdamas apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-813/2009 konstatavo, kad 1994 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinys yra nevienareikÅ¡miÅ¡kas, kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios Å¡alių valios, o ieÅ¡kovė L.

M. (buvusi G.) savo teisių taikos sutarties pagrindu gali reikalauti tik minėtos nutarties vykdymo procese, kuriame turi būti vertinami taikos sutarties turinio išaiškinimo bei šalių prisiimtų įsipareigojimų įvertinimo, vykdymo senaties termino eigos, mirusios materialiųjų ir procesinių teisių bei pareigų perėmimo palikimo priėmimo pagrindu klausimai. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad taikos sutarties, patvirtintos Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 9 d. nutartimi, turinys yra nekonkretus ir nevienareikšmiškas, dėl ko esant neaiškiam vykdytinam procesiniam sprendimui – nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, teismas negali išaiškinti ir minėto sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymo tvarkos.

Antstoliui J. K. pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ tik dėl sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, nesant byloje dalyvavusių asmenų pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, o taip pat nesant pagrindų, kuriais teismas savo iniciatyva turėtų iÅ¡aiÅ¡kinti Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kaip vykdytino dokumento, sÄ lygas, ir esant neaiÅ¡kiam sprendimui, t.y. Å¡iuo konkrečiu atveju Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintos Å¡alių sudarytos taikos sutarties sÄ lygoms, teismas negali tenkinti antstolio praÅ¡ymo ir iÅ¡aiÅ¡kinti minėtos taikos sutarties bei jos pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to vykdymo tvarkos.

Apeliantas antstolis J. K. atskiruoju skundu (b.l.

40) praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad jis prašė iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , remiantis LR CPK 589 str. 1 d., bet ne teismo nutartį, todėl teismas privalėjo ir aiÅ¡kinti vykdymo tvarkÄ . Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra dalyvavusių asmenų pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, nes A. V. savo 2011-12-16 atsiliepime dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo vykdomojoje byloje nurodo, jog neprieÅ¡tarauja, kad teismas iÅ¡aiÅ¡kintų praÅ¡omos nutarties vykdymÄ . Be to, teismas turi teisę aiÅ¡kinti teismo sprendimÄ (nutartį) savo iniciatyva (CPK 278 str. 1 d.).Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo L. M. (b.l.

43) nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka. Nurodo, kad antstolis prašė iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , remiantis LR CPK 589 str. 1 d., bet ne teismo nutartį, todėl teismas privalėjo ir aiÅ¡kinti vykdymo tvarkÄ . Be to, teismas turi teisę aiÅ¡kinti teismo sprendimÄ (nutartį) savo iniciatyva (CPK 278 str. 1 d.).Atskirasis skundas tenkintinas.Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiÅ¡kia civilinio proceso pabaigos. Tam, kad bÅ«tų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, bÅ«tina jį įvykdyti.

Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal šios CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendime taikytÄ teisės gynimo bÅ«dÄ . Pagal teisės gynimo bÅ«dÄ teismo sprendimai skirstomi į tris rÅ«Å¡is: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieÅ¡kovo naudai tam tikrus veiksmus).

Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Garant“ v. VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, bylos Nr. 3K-3-368/2009).

CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iÅ¡ tokių įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų priemonių yra teisė kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , jeigu ji yra neaiÅ¡ki (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso ribos apibrėžiamos kaip teisminis procesas ir Å¡io proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymas, jeigu jis yra bÅ«tinas.

Vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis, nes tik įgyvendinus teismo sprendimÄ yra įgyvendinama pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynyba. Nors sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstoliai, teismas ir toliau dalyvauja vykdymo procese sprendžiant įvairaus pobÅ«džio procesinius klausimus, taip pat ir su sprendimo ir jo vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimu. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡saikinta, kad CPK 589 straipsnis, kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimas, skirtos teismo sprendimo trÅ«kumams paÅ¡alinti taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiÅ¡kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje antstolis A.

S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, byla Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos antstolės N. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, byla Nr. 3K-7-242/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje antstoliai R. A, D. P. v. Å iaulių apskrities VMI, Å iaulių apskrities VPK, byla Nr. 3K-3-381/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje antstolis L.

J. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“, E.R., A.R., byla Nr. 3K-3-203/2011). Teismas antstolio praÅ¡ymu turi teisę aiÅ¡kinti tiek teismo procesinį sprendimÄ ir jo vykdymo tvarkÄ , tiek vien vykdymo tvarkÄ , priklausomai nuo antstolio praÅ¡ymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė N. Å . v. T. O. ir kt., bylos Nr. 3K-7-242/2009). Nagrinėjamoje byloje antstolis, remdamasis CPK 589 straipsniu, prašė teismo iÅ¡aiÅ¡kinti taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, vykdymo tvarkÄ .

Å iuo atveju kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo (nutarties) vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo. Antstolis neprašė iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimo CPK 278 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Ä®statyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl Å¡ios procesinės teisės normos taikymo bei aiÅ¡kinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, jeigu yra neaiÅ¡kiai (nesuprantamai arba nevienareikÅ¡miÅ¡kai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kaip turi bÅ«ti vykdomas sprendimas; teismas, aiÅ¡kindamas sprendimÄ , negali keisti jo turinio ir esmės ar iÅ¡eiti už byloje, kurioje priimtas aiÅ¡kinamas sprendimas, iÅ¡spręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

G., K. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Å . v. antstolis S. U., bylos Nr. 3K-3-421/2207). Civiliniame procese egzistuoja ir kitas iÅ¡aiÅ¡kinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ , kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kintų sprendimo vykdymo tvarkÄ (CPK 589 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vienÄ visumÄ ir skirtos teismo sprendimo trÅ«kumams paÅ¡alinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiÅ¡kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007).

Teismas antstolio praÅ¡ymu turi teisę aiÅ¡kinti tiek teismo procesinį sprendimÄ ir jo vykdymo tvarkÄ , tiek vien tik vykdymo tvarkÄ , priklausomai nuo antstolio praÅ¡ymo. Nagrinėjamoje byloje antstolis prašė iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , tačiau neprašė iÅ¡aiÅ¡kinti paties teismo sprendimo (nutarties). Apeliacinės instancijos teismo teisėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog aiÅ¡kinti procesinio sprendimo vykdymo tvarkÄ teismas galėtų tik tuo atveju, jei jam nekiltų abejonių dėl vykdytino sprendimo (nutarties) turinio.

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 589 straipsniu, privalėjo iÅ¡spręsti antstolio praÅ¡ymÄ â€“ iÅ¡aiÅ¡kinti vykdymo tvarkÄ . Esant tokioms aplinkybėms, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartis naikintina ir perduotinas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu n u t a r i a :

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                            Neringa Venckienė