2017-06-14 Nr. AB-12045-3-61-3-01119-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-465-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01119-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimui, Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2017 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 18-2180 „Dėl Seimo nario M. B. patikrinimo“; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką V. P. išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą turi būti įvertinta, ar priėmus jį nagrinėti teisme ir tenkinus pareikštus reikalavimus bus apgintos kokios nors pareiškėjo pažeistos (ginčijamos) teisės ar įstatymų saugomi interesai. Teismas pažymėjo, kad iš skundo turinio matyti, jog dėl galimybės pareiškėjui, kaip Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojui, gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ buvo kreiptasi į VSD, kuris 2017 m. kovo 8 d. rašte Nr. 18-2180, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, išreiškė prieštaravimą dėl tokio leidimo M. B. išdavimo. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko 2017 m. kovo 9 d. sprendimu, atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento 2017 m. kovo 8 d. raštą, buvo nuspręsta neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Teismas, remdamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 9 dalimi, sprendė, kad sprendimą išduoti asmeniui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informaciją ar neišduoti tokio leidimo, priima paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą. Taigi tikrinimą atlikusios institucijos išvada, pagal savo pobūdį yra tarpinis procedūrinis sprendimas, priimamas administracinės procedūros eigoje, kuris objektyviai jokios įtakos asmens teisių ir pareigų apimčiai neturi, t. y. nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti skundo administraciniame teisme dalykas. Nesutikimo su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais argumentai (bet ne savarankiški reikalavimai) gali būti reiškiami ginčijant galutinį sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Be to, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias asmenų tikrinimo tvarką, teismui gali būti skundžiamas tik sprendimas dėl asmens tikrinimo nutraukimo.

Teismas pažymėjo, kad dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ gavimo pareiškėjas kreipėsi kaip Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas. Skunde nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų buvo atleistas Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XIIIP-430 ir šio sprendimo neginčija. Duomenys, kad dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, pareiškėjas būtų kreipęsis kitu pagrindu, t. y. kaip tam tikro Lietuvos Respublikos Seimo komiteto ir / ar parlamentinės komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas, ar toks leidimas jam būtų privalomas dėl kitų užimamų pareigų, teismui nėra pateikti.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teismų praktiką, sprendžiant tokio pobūdžio skundų priėmimo klausimus, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko žodinis 2017 m. kovo 9 d. sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nesukelia jam teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi, atleidus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų ir šio sprendimo jam neginčijant, išnyko pareiškėjo reikalavimo teisė. Todėl teismas, išnagrinėjęs keliamą ginčą, negalėtų pakeisti pareiškėjo teisių ir pareigų apimties, o bylos procesas iš esmės būtų beprasmis.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, kadangi VSD sprendime padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir išvados yra piktnaudžiavimo pasekmė. Pažymi, kad buvo paduotas skundas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl piktnaudžiavimo tarnyba pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuratūra, išnagrinėjusi skundą, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė, kad minėtas klausimas priskirtas administracinės teisės reguliavimo sričiai. Prokuroro išdėstyta pozicija dėl teisės taikymo yra pagrįsta ir atitinkanti įstatymui. Atkreipia dėmesį į tai, kad VSD dokumentas negali būti laikytinas tarpiniu informaciniu raštu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, nes jame be informacinio pobūdžio faktų išdėstymo yra fiksuotas ir VSD sprendimas, kuriame nurodyta, kad VSD prieštarauja, jog Seimo nariui M. B. būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Šios aplinkybės rodo, kad administraciniame teisme turėtų būti pilnai ir visapusiškai išnagrinėtos ir patikrintos visos VSD sprendime nurodytos faktinės aplinkybės ir tik tada spręstinas klausimas dėl VSD išvados pagrįstumo.

Pažymi, kad šiuo atveju sutinkant su teismo nutartimi, būtų pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuota teisė kreiptis teisminės gynybos prieš valstybės institucijas. Pagrindinis tikslas yra nustatyti, ar reali priežastis leidimo neišdavimui nėra politinis VSD interesas ar nekompetentingumas priimant administracinį sprendimą ir taikant teisės normas. Nepaisant to, turint mintyje riziką, jog VSD tokie teismų nekontroliuojami veiksmai keltų pavojų. Demokratija būtų apribota ar sunaikinta prisidengus valstybės gynimu ir todėl turi egzistuoti adekvačios ir veiksmingos apsaugos nuo piktnaudžiavimo garantijos. VSD sistemos priežiūra vykdoma per teismų sistemą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti VSD 2017 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 18-2180 „Dėl Seimo nario M. B. patikrinimo“ bei įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką V. P. išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka iš esmės dėl to, kad teismas nepagrįstai vertino, jog skundžiamas VSD sprendimas yra tarpinis informacinis raštas, nesukeliantis pasekmių pareiškėjui, nes jame be informacinio pobūdžio faktų išdėstymo yra fiksuotas ir VSD sprendimas, kuriuo VSD prieštarauja dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ išdavimo pareiškėjui. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės galima spręsti dėl sprendimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Bylos medžiaga nustatyta, kad VSD, atlikusi pareiškėjo patikrinimą dėl galimybės išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, 2017 m. kovo 8 d. rašte Nr. 18-2180 „Dėl Seimo nario M. B. patikrinimo“ nurodė, kad atsižvelgiant į Seimo nario M. B. patikrinimo metu surinktą informaciją ir šios informacijos vertinimą, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, prieštarauja, kad Seimo nariui M. B. būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, išduoda paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo <...>, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos įstatymo nuostatos patvirtina, kad sprendimą išduoti asmeniui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informaciją ar neišduoti tokio leidimo, priima paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą. Nagrinėjamu atveju, skundžiamame VSD rašte joks valinio pobūdžio sprendimas dėl leidimo (ne)išdavimo nėra priimtas, todėl, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nurodė pirmosios instancijos teismas, tikrinimą atlikusios institucijos išvada pagal savo pobūdį yra tarpinis procedūrinis sprendimas, priimamas administracinės procedūros eigoje, kuris objektyviai jokios įtakos asmens teisių ir pareigų apimčiai neturi, t. y. nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti skundo administraciniame teisme dalykas. Nesutikimo su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais argumentai (bet ne savarankiški reikalavimai) gali būti reiškiami ginčijant galutinį sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-241/2012).

Taigi, įvertinus pareiškėjo skundžiamo VSD rašto turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad jis savaime nesukelia pareiškėjui jokių konkrečių teisinių pasekmių ir negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjui atitinkamas teises ar pareigas, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-550/2013, 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-562-146/2016 ir kt.). Todėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, galima spręsti dėl skundžiamo rašto pagrįstumo, šiuo atveju yra nepagrįsti ir atmestini.

Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo savarankišką reikalavimą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Pirmosios instancijos teismas dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo nurodė, kad dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ gavimo pareiškėjas kreipėsi kaip Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų buvo atleistas Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XIIIP-430, šio nutarimo neginčijo. Duomenys, kad dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, pareiškėjas būtų kreipęsis kitu pagrindu, t. y. kaip tam tikro Lietuvos Respublikos Seimo komiteto ir / ar parlamentinės komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas, ar toks leidimas jam būtų privalomas dėl kitų užimamų pareigų, teismui nėra pateikti. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko žodinis 2017 m. kovo 9 d. sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nesukelia jam teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi, atleidus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų ir šio sprendimo jam neginčijant, išnyko pareiškėjo reikalavimo teisė, todėl išnagrinėjęs keliamą ginčą, teismas negalėtų pakeisti pareiškėjo teisių ir pareigų apimties, o bylos procesas iš esmės būtų beprasmis.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko žodinio 2017 m. kovo 9 d. sprendimo neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nors pareiškėjas skunde šio reikalavimo nekėlė. Kaip jau buvo minėta, antruoju savarankišku skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turėjo pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas paslapčių subjekto vadovo sprendimo neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ šioje byloje neginčija. Nesant reikalavimo panaikinti paslapčių subjekto vadovo sprendimą, kuriuo nuspręsta neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, šiuo atveju pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, kaip savarankiškas reikalavimas, nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl Seimo Pirmininko įpareigojimo atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Seimo Pirmininką išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, šiuo atveju nurodė neteisingus motyvus, tačiau iš esmės pagrįstai atsisakė priimti ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė