2026-01-07 Nr. AB-478-3-62-3-01464-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-138-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01464-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Sistem“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos) dėl sprendimų ir žymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2025 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. SD-4324 (toliau – ir Raštas) dalyje, kuria nurodyta, kad „<...> teritorija, kurioje taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygos (toliau – ir SŽNS), neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmas skirsnis) plotas: 0,6792 ha atitinka duomenis nustatytus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 25 d. sprendime Nr. ŲSK-351-(14.7.110) ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo 2015 m. kovo 30 d. parengtoje sklypo kadastro duomenų byloje, todėl klaidos Registro įraše nėra <...>“; 2) panaikinti Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto 0,6792 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 8.4 punkto žymą apie teritorijos, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – ir SŽNS), neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinę apsaugos zoną (toliau – ir Žyma).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis nuosavybės teise valdo Žemės sklypą. Šiame sklype suprojektuota ūkininko sodyba su gyvenamosios paskirties (vieno buto) namu bei pagalbiniu ūkio pastatu. Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Kauno departamentas nepritarė statybos projektui, motyvuodamas tuo, kad žemės sklypui taikomos SNŽS.

Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl stovinčių apleistų ir nenaudojamų kiaulidžių komplekso fermų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo kurių iki pareiškėjo Žemės sklypo yra apie 0,5 km ir kurioje jokie gyvūnai neauginami, pareiškėjui daroma esminė žala. Ginčijamas Administracijos Raštas yra nepagrįstas ir naikintinas, taip pat naikintina ir Žyma.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 23 straipsnių reikalavimų, teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2025 m. rugsėjo 24 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti 2025 m. liepos 28 d. kreipimąsi į Administraciją, kurį išnagrinėjus Administracija priėmė pareiškėjo ginčijamą Raštą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ) 12 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsniu, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, jog įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) tvarkytoją dėl žymos apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išregistravimo, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas, ginčydamas registro tvarkytojo veiksmus, būtų pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas turi patikslinti proceso šalis, atsakovais nurodant Administraciją ir VĮ Registrų centrą.

Šalindamas nustatytus trūkumus, pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Administracijos Rašto dalį, Nekilnojamojo turto registro Žymą ir atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Žymos panaikinimo.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jis 2025 m. sausio 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė panaikinti jo nuosavybės teise valdomam Žemės sklypui priskirtas SŽNS, tačiau VĮ Registrų centras 2025 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. SPR4-1514 (1.5 E) (toliau – ir 2025 m. vasario 6 d. sprendimas) pareiškėjo prašymą atmetė. Pareiškėjas tą pačią dieną šį sprendimą apskundė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo Ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2025 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. CSPR-115 (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žymą, įpareigoti institucijas pašalinti neteisėtus duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau, pareiškėjui nepašalinus teismo nustatytų trūkumų dėl teisinių žinių stokos, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Kadangi pareiškėjo skundas (patikslintas, šalinant nustatytus trūkumus) neatitiko ABTĮ 24 ir 24 straipsnių reikalavimų, teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. spalio 15 d. skundo trūkumams pašalinti. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 6 d. sprendimu ir Komisijos sprendimu. Teismas pažymėjo, kad būtent šie sprendimai pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi jų pagrindu jo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui Registre ir toliau liko įregistruotos SŽNS. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjui pasiūlė ginčyti VĮ Registrų centro ir Komisijos sprendimus. Vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad terminas skundui dėl minėtų sprendimų paduoti yra praleistas, tačiau išaiškino, jog pareiškėjas turi teisę kartu su skundu pateikti ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydamas bei įrodymais pagrįsdamas svarbias termino praleidimo priežastis.

Šalindamas nustatytus trūkumus, pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Administracijos Rašto dalį; 2) panaikinti VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 6 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui pasiūlyta keiptis į atitinkamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) skyrių (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėją) dėl žymos panaikinimo; 3) panaikinti VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 6 d. sprendimą, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 6 d. sprendimas; 4) panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 0,6792 Žemės sklypo 8.4 punkto žymą apie teritorijos, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS), neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinę apsaugos zoną; 5) atnaujinti terminą skundui dėl VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 6 d. sprendimo paduoti.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jis ir jam atstovaujantis advokatas yra kreipęsis į įvairias institucijas dėl nepagrįstų nuosavybės ribojimų. Be to, pagal galiojantį teisinį reguliavimą būtent Administracija turėtų teikti duomenis dėl SŽNS išregistravimo pareiškėjo Žemės sklypui. Ginčijami VĮ Registrų centro ir Komisijos sprendimai neteisėti tuo aspektu, kad juose nurodyta kreiptis į NŽT teritorinį skyrių, kadangi, kaip pagrįstai nurodyta NŽT Komisijai teiktame atsiliepime, NŽT nuo 2023 m. sausio 1 d. nebeturi įgalinimų priimti sprendimus dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesugebėjo nuosekliai suformuluoti teikiamo skundo administracinėje byloje Nr. eI3-1224-743/2025, tačiau buvo ir yra aktyvus, pasitelkė advokatą, kreipėsi į įvairias institucijas (Žemės ūkio ministeriją, Aplinkos ministeriją, kuri pareiškėjo kreipimąsi persiuntė Administracijai ir kitoms institucijoms), kad Žymos panaikinimo klausimas būtų išspręstas neteismine tvarka. Sulaukus Administracijos Rašto, įstatyme nustatytu terminu pateiktas skundas administraciniam teismui. Pareiškėjo vertinimu, terminas skundui dėl VĮ Registrų centro ir Komisijos sprendimų praleistas nežymiai, kartu manant, jog Žymos panaikinimo klausimą bus galima išspręsti nesikreipiant į teismą. Institucijoms vengiant spręsti šį klausimą, tikslinga taikyti SŽNSĮ 12 straipsnio 4 dalį ir teismui priimti sprendimą dėl Žymos panaikinimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio. 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais ir grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

Spręsdamas dėl skundo reikalavimo panaikinti Registro tvarkytojo ir Komisijos sprendimus priimtinumo, teismas pastebėjo, kad pareiškėjas skunde nesutinka su Komisijos sprendimu, tačiau klaidingai nurodo prašomą panaikinti aktą, todėl sprendė, kad pareiškėjas trečiame patikslinto skundo reikalavime prašo panaikinti Komisijos sprendimą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, taip pat vertino, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 6 d. sprendimo ir Komisijos sprendimo, nenurodė, kada tikslai susipažino su ginčijamais aktais.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė panaikinti Žymą; VĮ Registrų centras 2025 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, t. y. pasiūlė jam kreiptis į NŽT. Pareiškėjas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka 2025 m. vasario 6 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 6 d. ir įpareigoti Registro tvarkytoją išregistruoti sanitarinės apsaugos zonos žymą, taikomą Žemės sklypui; Komisija 2025 m. kovo 27 d. sprendimu paliko galioti Registro tvarkytojo 2025 vasario 6 d. sprendimą. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas, be kita ko, panaikinti įrašą apie sanitarinę apsaugos zoną jo sklypui, prie šio skundo pareiškėjas pridėjo Komisijos 2025 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. CSPR-115.

Įvertinęs šias faktines aplinkybes, teismas pripažino, kad ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 28 d. pareiškėjui buvo žinomas Komisijos sprendimo turinys. Nurodęs, kad pareiškėjas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo kreipėsi po daugiau nei keturių mėnesių, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą dėl šio akto panaikinimo.

Teismas nenustatė pagrindo atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl VĮ Registrų centro ir Komisijos sprendimų paduoti, kadangi nepripažino svarbia priežastimi pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jis manė, kad Žymos panaikinimo klausimą galima išspręsti nesikreipiant į teismą. Pažymėjęs, kad dar anksčiau, kreipdamasis į administracinį teismą, pareiškėjas teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12224-743/2025 nustatytų trūkumų nebuvo pašalinęs, teismas vertino, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės. Pareiškėjo nurodomas teisinių žinių trūkumas taip pat nelaikytinas procesinio termino praleisimą pateisinančia priežastimi. Buvo pastebėta, kad pareiškėjas ir 2025 m. gegužės 28 d. sudaręs atstovavimo paslaugų sutartį su advokatu, 2025 m. birželio 6 d. kreipėsi į valdžios institucijas bandydamas ginčą išspręsti neteismine tvarka. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas pasirinko netinkamą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, o tai nelaikytina priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą.

Apibendrindamas, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl VĮ Registrų centro ir Komisijos sprendimų panaikinimo dėl subjektyvių priežasčių, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą ir šiuos skundo reikalavimus atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto 0,6792 Žemės sklypo 8.4 punkto Žymos panaikinimo yra adresuotas pačiam teismui ir jis yra išvestinis, susijęs su reikalavimu panaikinti VĮ Registrų centro ir Komisijos sprendimus, todėl atsisakęs priimti pagrindinius reikalavimus, teismas atsisakė priimti ir reikalavimą panaikini Žymą.

Spręsdamas dėl skundo reikalavimo panaikinti Administracijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. raštą priimtinumo, teismas pažymėjo, kad ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo.

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 9 d. kreipėsi į Administraciją su skundu „Dėl teisės į sveiką, švarią ir saugią aplinką užtikrinimo, nuosavybės neliečiamumą pažeidžiančių aplinkybių pašalinimo“, prašydamas patikrinti, ar statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, ir informuoti apie patikrinimo rezultatus. Administracija 2025 m. liepos 18 d. raštu Nr. SD-3891 informavo pareiškėją, kad minėtas žemės ūkio paskirties statinių kompleksas nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodytą pagrindinę naudojimo paskirtį. Pareiškėjui manant, kad savivaldybė nepasisakė dėl SŽNS žymos įrašymo, jis 2025 m. liepos 28 d. elektroniniu laišku pakartotinai kreipėsi į savivaldybę, prašydamas pateikti išsamų paaiškinimą dėl teritorijos, esančios apie neveikiantį kiaulidžių kompleksą, priskyrimo SŽNS, pagrįstumo. Administracija 2025 m. rugpjūčio 12 d. Raštu nurodė, kad teritorija, kurioje taikoma SŽNS, atitinka NŽT 2015 m. vasario 25 d. sprendime Nr. ŲSK-351-(14.7.110) ir VĮ Valstybės žemės fondo 2015 m. kovo 30 d. kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis, todėl klaidos Registro įraše nėra, bei paaiškino, kad dėl SŽNS išregistravimo būtina vadovautis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis.

Teismo vertinimu, minėtu Raštu pareiškėjas buvo tik informuotas apie tai, kad klaidos Registro įraše nėra, kadangi Žyma padaryta pagal atitinkamų institucijų sprendimų nustatytus duomenis, bei pareiškėjui nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys specialiųjų žemės naudojimo sąlygų išregistravimą.

Atsižvelgęs į ginčijamo 2025 m. rugpjūčio 12 d. Rašto turinį, teismas darė išvadą, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, o jo turinys nepatvirtino, kad Administracija būtų priėmusi naują individualų administracinį aktą, kuriuo pareiškėjui būtų nustatytos konkrečios teisės ar pareigos, ar kuris sukeltų jam teisines pasekmes.

Teismas sprendė, kad Raštas nėra administracinis aktas, kuris gali būti savarankišku ginčo dalyku administracinėje byloje, nes tai yra informacinio pobūdžio raštas, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, neįtvirtina jokių privalomų vykdyti administravimo subjektų patvarkymų, kuriuo nėra keičiamas pareiškėjo teisių ir pareigų turinys ir kurio panaikinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl ginčijamo Rašto dalies panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismui yra pateikęs pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad pareiškėjui neigiamas pasekmes sukelia tik Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) 8.4 punkte įrašyta Žyma, todėl pareiškėjas ir kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Administracijos Rašto dalį ir panaikinti Žymą. Pareiškėjas šalino pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 6 d. sprendimą ir Komisijos sprendimą, prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjo skundo reikalavimai dėl šių aktų panaikinimo buvo suformuluoti vykdant pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį, o ne paties pareiškėjo iniciatyva. Pareiškėjo įsitikinimu, reikalavimai panaikinti VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 6 d. sprendimą ir Komisijos sprendimą yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Žymą. Be to, šių sprendimų panaikinimas taip pat būtų betikslis, kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. teritorijos [kurioje taikytinos SŽNS] nebėra laikomos žemės sklypų kadastro duomenimis, o NŽT nuo 2025 m. sausio 1 d. nedalyvauja sanitarinių apsaugos zonų nustatyme.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Žyma galioja tik nuo 2023 m. sausio 1 d., kurios įregistravimo pagrindas yra Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 3D-711 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre aprašo patvirtinimo“. Tai yra bendro pobūdžio teisės aktai, kurie tik masiniu ir istoriniu aspektais, bet jau esant visiškai kitoms faktinėms aplinkybėms klaidingai pritaikyti pareiškėjo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui.

Pareiškėjas pažymi, kad valdžios institucijos į kurias jis kreipėsi, nerodo jokios iniciatyvos dėl klaidingo įrašo panaikinimo. Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, teismas turi teisę spręsti dėl SŽNS konkrečiai teritorijai panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė patikslinto skundo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto 0,6792 Žemės sklypo 8.4 punkto žymą apie teritoriją, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinę apsaugos zoną.

Pareiškėjo įsitikinimu, tokio pobūdžio reikalavimui apskundimo terminas netaikytinas, kadangi jis nėra išvestinis iš reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centro ir Komisijos sprendimus. Teismas turėtų išspręsti klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo, o pagal ABTĮ 22 straipsnio nuostatas bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą (skundas negali būti paliktas nenagrinėtas).

Teisėjų kolegija

konstatuoj a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).

Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti VĮ Registrų centro ir Komisijos sprendimus, pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020; 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-442/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Remdamasis byloje esančiais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė panaikinti Žymą, VĮ Registrų centras 2025 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, pareiškėjas 2025 m. vasario 6 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 6 d. sprendimą ir įpareigoti Registro tvarkytoją išregistruoti Žymą, Komisija 2025 m. kovo 27 d. sprendimu paliko galioti Registro tvarkytojo 2025 vasario 6 d. sprendimą. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą (administracinės bylos Nr. eI3-12224-743/2025), prašydamas panaikinti įrašą apie sanitarinę apsaugos zoną jo sklypui, prie šio skundo pareiškėjas pridėjo Komisijos 2025 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. CSPR-115.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui Komisijos sprendimo turinys jau buvo žinomas dar 2025 m. balandžio 28 d. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą 2025 m. rugsėjo 6 d., praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl VĮ Registrų centro ir Komisijos sprendimų paduoti, yra teisėta ir pagrįsta.

Nagrinėjamu atveju taip pat pagrįstai netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl minėtų sprendimų paduoti. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad prašymą atnaujinti paleistą procesinį terminą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, jog dėl teisinių žinių stokos negalėjo pateikti teismui ABTĮ reikalavimus atitinkančio skundo, vėliau su advokato pagalba kreipėsi į įvairias valdžios institucijas, manė, kad Registro duomenų (Žymos) išregistravimo klausimą galima išspręsti nesikreipiant į teismą, terminas praleistas nežymiai; kt.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju termino apskųsti Registro tvarkytojo ir Komisijos sprendimus praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas bei apsisprendimas elgtis tam tikru būdu. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios, objektyviai sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl VĮ Registrų cento 2025 m. vasario 6 d. sprendimo ir Komisijos sprendimo panaikinimo.

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat pagrįstai atsisakė priimti skundo reikalavimą, kuriuo buvo prašoma teismo panaikinti Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto 0,6792 Žemės sklypo 8.4 punkte įrašytą Žymą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 12 straipsnio nuostatas, teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro priskirtinas šio registro tvarkytojo kompetencijai. ABTĮ nėra įtvirtinta administracinio teismo teisė atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus atlikti veiksmus, t. y. administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundo reikalavimas prašant administracinį teismą panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą (t. y. Žymą) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir negalėjo būti priimtas (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. Rašto dalį, kadangi, teismo vertinimu, tai yra informacinio pobūdžio raštas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundžia Administracijos Raštą, kuris parengtas išnagrinėjus pareiškėjo (jo atstovo) elektroniniu paštu 2025 m. liepos 28 d. Kauno rajono savivaldybės tarnautojams siųstą kreipimąsi dėl 2025 m. birželio 6 d. skundo ir atsakymo į jį.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 6 d. kreipėsi į Administraciją su skundu „Dėl teisės į sveiką, švarią ir saugią aplinką užtikrinimo, nuosavybės neliečiamumą pažeidžiančių aplinkybių pašalinimo“, kuriame, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, išdėstė aplinkybes dėl jo Žemės sklypui taikomų apribojimų, prašydamas patikrinti, ar statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, teritorijos aplink 15 metų neveikiantį kiaulidžių kompleksą priskyrimo SNŽS teritorijoms pagrįstumą; kt. Administracija 2025 m. liepos 18 d. raštu Nr. SD-3891 informavo pareiškėją, kad minėtas žemės ūkio paskirties statinių kompleksas nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodytą pagrindinę naudojimo paskirtį, statinių naudojimo apribojimus lemia galiojantis teismo sprendimas, todėl veikla nevykdoma teisiniais pagrindais. Pareiškėjo atstovas 2025 m. liepos 28 d. elektroniniu laišku pakartotinai kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės tarnautojus, akcentuodamas, kad problema nesprendžiama daugiau kaip 15 metų, atkreipė dėmesį, kad dėl (duomenys neskelbtini) priskyrimo SŽNS visiškai nepasisakyta, statiniai yra nesaugūs; kt. Administracija 2025 m. rugpjūčio 12 d. Raštu nurodė, kad teritorija, kurioje taikoma SŽNS, atitinka NŽT 2015 m. vasario 25 d. sprendime Nr. ŲSK-351-(14.7.110) ir VĮ Valstybės žemės fondo 2015 m. kovo 30 d. kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis, todėl klaidos Registro įraše nėra, bei paaiškino, kad dėl SŽNS išregistravimo būtina vadovautis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis.

Vertindama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados, kad dėl Rašto (jo dalies) panaikinimo skundas negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog VAĮ 14 straipsnis įtvirtina, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą) šio įstatymo nustatyta tvarka, be kita ko, administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai asmuo, paduodamas skundą administraciniam teismui, ginčija šiam asmeniui pateikto atsakymo į jo kreipimąsi apimtį bei teigia, kad jam nebuvo tinkamai atsakyta į keltus klausimus, išvada apie ginčijamo rašto pobūdį paprastai gali būti daroma tik iš esmės išnagrinėjus pareikštą reikalavimą dėl atitinkamo atsakymo panaikinimo (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-293-520/2022; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-510-602/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-415/2022; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdama į aptartą teismų praktiką, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju skundo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, jog ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jis nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Rašto priėmimo pagrindus ir įvertinti, ar Raštas (skundžiama dalis) pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Teisėjų kolegija apeliacine tvarka tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdama atskirojo skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.) ir vertindama tik tuos bylos duomenis, kurie buvo žinomi pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl SŽNS konkrečiai teritorijai panaikinimo, kadangi tokio reikalavimo pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nereiškė, atitinkamai, tokio reikalavimo priimtinumo pirmosios instancijos teismas nesprendė.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl VĮ Registrų centro ir Komisijos sprendimų bei Žymos panaikinimo, tačiau nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Raštą (jo ginčijamą dalį) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartis pakeičiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. B. skundo reikalavimą panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. SD-4324 (pareiškėjo ginčijamą dalį), ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys