62fec683-8825-4dbf-bed3-e077fae42bd5 · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-414-290/2019 Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00154-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir AuÅ¡ros Vingilės, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo N. D. skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 17 d. nutarimÄ Nr. 357-35 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teismas n u s t a t ė :

1. N. D. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , - laisvės atėmimu 8 metams. Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 25 d., o pabaiga – 2021 m. vasario 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. balandžio 17 d.).

2. Komisijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 357-35 nutarta nuteistajam N. D. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Komisija nusprendė, kad nuteistÄ jį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančių aplinkybių visuma duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistÄ jį toliau galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ .

3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo N. D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis N. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iÅ¡ esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iÅ¡ pataisos įstaigos taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Skundu nuteistasis N. D. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ , kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. 4.1. Skunde nurodo, kad jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, kadangi yra atlikęs bÅ«tinÄ jÄ bausmės dalį, pateikęs praÅ¡ymÄ taikyti lygtinį paleidimÄ , jo nusikalstamo elgesio rizika pažangiai mažėjo nuo 57 iki 44 balų.

Be to, jis yra skatintas 4 kartus, mokosi, turi įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ bei elektriko specialybę, yra įvykdęs visus finansinius įsipareigojimus, lanko AA savitarpio pagalbos grupę, dalyvavo socialines reabilitacijos programose, įvykdė individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , pateikė pažymÄ , kad lygtinio paleidimo atveju laisvėje iÅ¡ karto bÅ«siu įdarbintas, taip pat kreipėsi dėl darbo įkalinimo įstaigoje, palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima.

Å ios aplinkybės teigiamai apibÅ«dina jo asmenybę, socialinius ryÅ¡ius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norÄ iÅ¡eitį į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, leidžia nuspręsti apie jo gerus socialinius įgÅ«džius bei aukÅ¡tÄ socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie tai, kad polinkio į pakartotinÄ nusikalstamumÄ nėra. Mano, kad Å¡ios iÅ¡vardintos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ . 4.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, net nevertino rizikos mažėjimo pažangumo, nutartyje nurodydamas tik fiksuotus, galutinius rizikos balus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatas, kurios reikalauja sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , atsižvelgti į rizikos balų mažėjimÄ , bei konstatuoti ar nustatytas rizikos balų mažėjimas yra pažangus ar ne.

Teismas, netaikydamas jo atžvilgiu lygtinio paleidimo, vadovavosi įstatymų nenumatytomis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ aplinkybėmis, t. y., nuteistojo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas, jo padarytų nusikaltimų už kuriuos atliekama bausmė pobÅ«dis, teismo abejojimas oficialiomis įdarbinimo pažymomis, nesančios drausminės nuobaudos bei jų kiekis. Teismas savavaliÅ¡kai nustatęs Å¡ias papildomas, perteklines, įstatyme nenumatytas lygtinio paleidimo sprendimo sÄ lygas, pasielgė neteisėtai.

Ä® minėtas aplinkybes jau buvo atsižvelgta pagal OASys vertinimo sistemÄ nustatant rizikos balus, todėl Å¡ias aplinkybes papildomai minėti ir dubliuoti nurodant kartu su pagal jas jau nustatytais rizikos balais, yra nepagrįsta, netikslinga ir neteisėta. Pagal Å¡iuo metu galiojančias teisės nuostatas ne teismo kompetencija yra vertinti aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu, jo charakterio savybėmis ar kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuteistuoju, iÅ¡skyrus rizikos balų dydį arba jų mažėjimo pažangÄ . 4.3.

Skunde teigia, jog aplinkybė, kad jis buvo teistas už labai sunkų nusikaltimÄ , negali bÅ«ti paÅ¡alinta kokiu nors jo elgesiu per bausmės atlikimo laikÄ , todėl minėtos aplinkybės minėjimas kaip priežasties netaikyti lygtinio paleidimo, sudarytu neleistinÄ situacijÄ â€“ draudimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, padariusiems labai sunkius nusikaltimus. Pažymi, kad labai sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas yra numatytas lygtinio paleidimo taikymas ir jokie teisės aktai minėtiems asmenims nedraudžia taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.4.

Skunde taip pat teigia, kad teismas, netaikydamas lygtinio paleidimo, motyvavo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka. Teismas neteisingai aiÅ¡kino nuobaudos galiojimo sampratÄ , kadangi nuobauda galiojančia laikoma tada, kai ji yra vykdoma, o po nuobaudos paskyrimo praėjus 1 metams ir per šį laikotarpį negavęs naujos drausminės nuobaudos, nuteistasis laikomas nebaustu. Nesutinka ir su teismo sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo todėl, kad dar likusi didelė neatlikta bausmės dalis, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatose nustatyta, kad su tokio dydžio neatliktos bausmės dalimi nuteistasis gali bÅ«ti paleidžiamas lygtinai.

5. Nuteistojo N. D. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. D. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau vien Å¡ių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ naudojant OASys metodikÄ nustatyta, jog N. D. priklauso vidutinės rizikos grupei – 44 balai, todėl sprendžiat klausimÄ dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ Å¡iuo atveju, bÅ«tina įvertinti nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir spręsti, ar ji sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. D. anksčiau teistas tris kartus, o Å¡iuo metu bausmę atlieka už vienÄ labai sunkų (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų) ir du sunkius (išžaginimas ir seksualinis prievartavimas) nusikaltimus, taigi tokio pobÅ«džio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo bÅ«do, yra linkęs nusikalsti, ir nors Å¡ios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibÅ«dina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibÅ«dinančių aplinkybių visumoje.

10. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (44 balai pagal OASys metodikÄ ). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo vertinimo, atlikto 2018 m. lapkričio 20 d. nesumažėjo, jo pakartotinio smurtinio nusikaltimo ir seksualinio nusikaltimo rizika iÅ¡lieka vidutinė, todėl pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.

Nuteistasis skunde teigia, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ Ä¯statymas reikalauja atsižvelgti į rizikos balų mažėjimÄ , bei konstatuoti ar nustatytas rizikos balų mažėjimas yra pažangus ar ne. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , teismas gali padaryti iÅ¡vadÄ , jog visų duomenų apie nuteistÄ jį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama.

Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, turinčios įtakos iÅ¡vadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu netikslinga.

11. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad laisvėje nuteistasis vartojo alkoholį ir tai įtakojo nusikalstamÄ elgesį, todėl iÅ¡lieka tikimybė, kad Å¡i problema laisvėje gali vėl pasikartoti, be to alkoholio vartojimas ir toliau iÅ¡lieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis tik stengiasi sudaryti gerÄ nuomonę apie save, yra reiklus aplinkiniams, elgesyje stebimas polinkis elgtis impulsyviai, neapgalvoti savo elgesio pasekmių. Savo elgesį analizuoja vienpusiÅ¡kai, stengiasi save apginti ir pateisinti.

IlgÄ laikÄ neigė kaltę dėl nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, yra nekritiÅ¡kas padarytiems nusikaltimams. Ankstesniuose nusikaltimuose bei gyvenimo stiliuje yra buvę smurtinio ir agresyvaus elgesio (teistas už smurtinius nusikaltimus), daromi nusikaltimai vis sunkėja. IÅ¡lieka ir kiti aktualÅ«s nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai; gyvenimo stilius ir draugai. Visa tai teismui leido pagrįstai manyti, jog nuteistÄ jį Å¡iuo metu lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

12. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino nuobaudos galiojimo sampratÄ , kadangi nuobauda galiojančia laikoma tada, kai ji yra vykdoma. Tačiau teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, pagrįstai pažymėjo, kad nors nuobauda ir negalioja (t. y. nuteistasis laikomas nebaustu), tačiau charakterizuoja nuteistÄ jį neigiamai, nes tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu visgi buvo pažeidęs bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, neleidžia jo elgesį viso bausmės atlikimo metu laikyti pavyzdingu. Pažymėtina, kad Å¡iÄ aplinkybę teismas vertino ne formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo kontekste, o tik kaip nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ aplinkybę, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino nuobaudos sampratÄ .

13. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Å iuo metu likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 11 dienų, todėl trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos iÅ¡vados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

14. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės terminÄ ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimÄ .

15. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis skatintas, mokosi, turi įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ bei elektriko specialybę, yra įvykdęs visus finansinius įsipareigojimus, dalyvavo socialines reabilitacijos programose, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad Å¡iuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog N. D. neabejotinai daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iÅ¡ tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r ė : atmesti nuteistojo N. D. skundÄ ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. gegužės 10 d. nutartį.

Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai: Evaldas Gražys Jurgis Kiškis Aušra Vingilė