62fdeac8-7e33-4636-846b-65bc5301ac4d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I3-1652-1047/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04211-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. T. skundÄ atsakovei Lietuvos metrologijos inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas I. T. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) virÅ¡ininko 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymÄ Nr. 9P-66 (toliau – ir Ä®sakymas), kuriuo pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nurodė, kad yra kaltinamas neįvykdęs nurodymo atlikti netikėtÄ patikrinimÄ UAB „Maxima LT“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau – ir Nurodymas), tačiau minėtas Nurodymas buvo suraÅ¡ytas 2019 m. spalio 15 d.

Pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. Inspekcijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. 11V-128 patvirtintÄ Lietuvos metrologijos inspekcijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 50 punktÄ pavedimas (iÅ¡skyrus pavedimus parengti teisės akto projektÄ ) turi bÅ«ti įvykdytas ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų, jei pavedime nenurodytas konkretus pavedimo įvykdymo laikas. Tarnybinis praneÅ¡imas dėl nurodymo atlikti netikėtÄ patikrinimÄ nevykdymo pareiÅ¡kėjui pateiktas 2019 m. spalio 22 d., t. y. suėjus 5 darbo dienoms po Nurodymo suraÅ¡ymo. 2019 m. spalio 22 d. patikrinimas buvo atliktas, todėl nustatytas leistinas nurodymo įvykdymo terminas nebuvo praleistas.

PaaiÅ¡kino, kad Nurodymo nevykdė iÅ¡ karto, nes nebuvo informuotas apie užduotį. Pagal Inspekcijoje nustatytÄ tvarkÄ užduotys atlikti patikrinimÄ registruojamos Inspekcijos elektroniniame portale http://195.182.67.41/kontora/ „Užduotis“ suraÅ¡ant rezoliucijÄ ir iÅ¡siunčiant visÄ reikiamÄ informacijÄ , taip pat el. paÅ¡tu informuojant pareigÅ«nÄ , kuriam suraÅ¡ytas pavedimas. Teiginys, kad 2019 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kėjas gavo A. B. skundÄ su įformintu pavedimu, anot pareiÅ¡kėjo, neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjas teigia, kad apie NurodymÄ sužinojo tik 2019 m. spalio 22 d. gavęs tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl Nurodymo atlikti netikėtÄ patikinimÄ nevykdymo.

TÄ pačiÄ dienÄ patikrinimas buvo atliktas. PaaiÅ¡kino, kad žodinio pavedimo atlikti netikėtÄ patikrinimÄ vykdyti negalėjo, nes taip jo veiksmai bÅ«tų traktuojami kaip savivaliavimas ir bÅ«tų pažeisti Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos virÅ¡ininko 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 11V-63, (toliau – ir Taisyklės) 12 punkto reikalavimai. Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad praÅ¡ymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į InspekcijÄ , tuo pačiu klausimu, kurį Inspekcija jau iÅ¡nagrinėjo ir pateikė atsakymÄ , arba jeigu paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimÄ yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios praÅ¡ymo pagrindÄ , ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Kai pakartotinis praÅ¡ymas nenagrinėjamas, Inspekcija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio praÅ¡ymo užregistravimo, praneÅ¡a asmeniui nenagrinėjimo priežastis. Gautas A. B. skundas atitinka tokį apibrėžimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis nebuvo informuotas dėl komisijos, kuri tyrė jo tarnybinį nusižengimÄ , sudėties. Pabrėžė, kad nė vienas komisijos narys neturi patirties atliekant Å«kio subjektų patikrinimus ir dėl to be kompetentingo atstovo negali teikti iÅ¡vadų Å«kio subjektų patikrinimo klausimais.

PareiÅ¡kėjui nebuvo praneÅ¡ta apie komisijos posėdžio datÄ , todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo pateikti savo argumentų dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo. Komisijos posėdyje nei pareiÅ¡kėjas, nei jo atstovas nedalyvavo. Komisijos iÅ¡vados pareiÅ¡kėjui nebuvo pateiktos susipažinti. Pabrėžė, kad Komisijos iÅ¡vadose yra prieÅ¡taravimų: viena vertus, N. B. sutiko su pareiÅ¡kėju, kad Inspekcija neprivalo atlikti patikrinimÄ parduotuvėje, nes, susiekus su parduotuvės atstovais, buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad tas atvejis buvo žmogiÅ¡koji klaida ir Å¡alys susitaikė.

Kita vertus, komisijos iÅ¡vadų pabaigoje tvirtinama, kad komisija N. B. pavedimÄ kaip teisėtÄ , pagrįstÄ ir netgi bÅ«tinÄ . Atkreipė dėmesį, kad komisijos pirmininkas S. B. informuodamas apie sudarytÄ komisijÄ praneÅ¡imo pavadinime „PraneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ â€œ aiÅ¡kiai parodė savo Å¡aliÅ¡kumÄ ir iÅ¡ anksto padarytas iÅ¡vadas, nors posėdis dar nebuvo įvykęs ir sprendimas dėl galimo pažeidimo dar nebuvo priimtas. Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 20–25).

Nurodė, kad, remiantis tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkta informacija, pareiÅ¡kėjas Nurodymo neįvykdė ne dėl to, kad dar nebuvo pasibaigęs Nurodymo įvykdymo terminas, o dėl to, kad, jo nuomone, atlikti patikrinimÄ nebuvo pagrindo. TÄ patvirtina Inspekcijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniosios patarėjos A. Z. 2019 m. lapkričio 29 d. raÅ¡te nurodytos aplinkybės (kad I. T. iÅ¡sakė savo nuomonę, kad patikrinimo atlikti nereikia, nes torto svėrimas buvo žmogiÅ¡koji klaida, nuvykus patikrinti, pažeidimų nebus rasta).

Tai, kad pareiškėjas neketino vykdyti Inspekcijos viršininko pavaduotojos pavedimo patvirtina ir pats pareiškėjas skunde nurodydamas, kad atlikti patikrinimo negalėjo, nes taip jo veiksmai būtų traktuojami kaip savivaliavimas. Paaiškino, kad Darbo reglamento 46.2 papunktyje nustatyta, kad Inspekcijoje pavedimus duoti turi teisę Inspekcijos viršininko pavaduotojas – Inspekcijos padalinių vadovams pagal jiems nustatytas funkcijas, kitiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams – pagal jų pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, informuojant apie tai jų tiesioginius vadovus.

Darbo reglamento 48 punkte nustatyta, kad Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojo pavedimai gali bÅ«ti duodami papildomomis rezoliucijomis, kitokia raÅ¡ytine ar žodine forma, jei Inspekcijos virÅ¡ininko rezoliucijoje jam nurodytÄ užduotį jis paveda vykdyti konkretiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams. PareiÅ¡kėjui Nurodymas buvo duotas žodžiu 2019 m. spalio 15 d. darbinio pasitarimo metu. TÄ patvirtina Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojos N. B. 2019 m. spalio 25 d. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 107TP-16 ir Bendrųjų reikalų vyresniosios patarėjos A.

Z. 2019 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tas. Žodinis nurodymas turi tokiÄ pačiÄ galiÄ kaip ir raÅ¡ytinis, jis turi bÅ«ti vykdomas. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu žodinis pavedimas buvo papildomai užraÅ¡ytas rezoliucija. TÄ patvirtina Inspekcijos dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ skyriuje „Gautieji dokumentai“ užregistruoto A. B. skundo Inspekcijai registracijos kortelė, kurioje nurodyta, kad gautas dokumentas nukreiptas vykdyti pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas nei savo paaiÅ¡kinimuose, nei skunde teismui neginčija žodinio pavedimo.

Dėl Taisyklių 12 punkto nurodė, kad šį punktÄ sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, darytina iÅ¡vada, kad Inspekcija gali iÅ¡ naujo persvarstyti asmens praÅ¡ymÄ , net jei jis pakartotinis ir nenurodyta naujų aplinkybių ar argumentų. VAÄ® 36? straipsnio 12 dalies 2 punkte nustatyta, kad neplaninis patikrinimas gali bÅ«ti atliktas turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl Å«kio subjekto veikos, kuri gali prieÅ¡tarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ nuostatÄ nustato Inspekcijos teisinės metrologinės priežiÅ«ros veiksmų apraÅ¡o, patvirtinto Inspekcijos virÅ¡ininko 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 11V-78 (toliau – ir Veiksmų apraÅ¡as), 16.3 papunktis. Inspekcijos nuostatų, patvirtintų 2014 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro įsakymu Nr. 4-527 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d.) (toliau – ir Nuostatai), 19.1 papunktis nustato, kad Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojas koordinuoja Inspekcijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų darbÄ teisinės metrologinės priežiÅ«ros srityje;19.4 papunktis nustato, kad Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojas organizuoja gaunamų skundų (praÅ¡ymų) ir pareiÅ¡kimų nagrinėjimÄ .

AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Inspekcijos virÅ¡ininko 2019 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 11V-138, 5.1 ir 5.10 papunkčiuose. Remiantis nurodytais teisės aktais, Inspekcijos nuomone, Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotoja turėjo teisėtÄ pagrindÄ priimti sprendimÄ atlikti neplaninį Å«kio subjekto veiklos patikrinimÄ ir pavesti šį patikrinimÄ atlikti pareiÅ¡kėjui. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s – viena vertus, jis teigia, kad nevykdė Nurodymo, nes nežinojo apie jį, kita vertus, teigia, kad Nurodymo nevykdė, nes tokie jo veiksmai bÅ«tų laikomi savivaliavimu.

Dėl komisijos sudėties nurodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ yra nurodytas Inspekcijos virÅ¡ininko įsakymo, kuriuo buvo sudaryta komisija, data ir numeris, nurodytas komisijos pirmininkas. PareiÅ¡kėjas dėl informacijos apie komisijos sudėtį nesikreipė. Dėl komisijos narių kompetencijos paaiÅ¡kino, kad tarnybinis nusižengimas labiau susijęs ne su Å«kio subjektų veiklos patikrinimų atlikimu, o su vadovybės pavedimų vykdymo ir vidaus darbo tvarkos laikymosi klausimais bei pavaldumu valstybės tarnyboje.

KomisijÄ sudaro: Teisinės metrologijos ir ekspertizės skyriaus virÅ¡ininkas, Matavimų ir tyrimų skyriaus virÅ¡ininkė, Teisinės metrologijos ir ekspertizės skyriaus vyresnysis patarėjas. Visi komisijos nariai turi ne maÅ¾Ä darbo Inspekcijoje patirtį, gerai iÅ¡mano Inspekcijos atliekamas teisinės metrologinės priežiÅ«ros funkcijas. Teisinės metrologijos skyriaus pirmininkas, kuris yra ir komisijos pirmininkas, pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ yra įgaliotas atlikti su Å«kio subjektų patikrinimais susijusias funkcijas: dalyvauti kontroliuojant, kad Inspekcijos inspektoriai laiku ir kokybiÅ¡kai atliktų jiems pavestas užduotis, pagal kompetencijÄ vertinti, ar inspektoriai tinkamai suraÅ¡o teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimų aktus, administracinių nusižengimų protokolus, nutarimus administracinių nusižengimų bylose, dalyvauti patikrinimuose, apibendrinti inspektorių vykdomos teisinės metrologinės priežiÅ«ros rezultatus, daryti iÅ¡vadas ir teikti pasiÅ«lymus Inspekcijos virÅ¡ininkui dėl teisinės metrologinės priežiÅ«ros tobulinimo, rengti Inspekcijos numatomų tikrinti objektų patikrinimų metodikas, nurodymus ir kitÄ inspektoriams bÅ«tinÄ metodinę medžiagÄ , pagal savo kompetencijÄ konsultuoti inspektorius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso taikymo klausimais.

Komisijos pirmininko 2019 m. lapkričio 5 d. suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ nerodo Å¡aliÅ¡kumo, nes praneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ formÄ nustato tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir ApraÅ¡as), priedas. Formoje nurodytas tas pats pavadinimas – „PraneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ â€œ. PraneÅ¡imo tekste vartojamos frazės „galimas tarnybinis nusižengimas“, „galimai pažeista“.

ApraÅ¡as nenurodo reikalavimo, kad į komisijos posėdį privalomai kviečiamas valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ . PareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam buvo realizuota teikiant paaiÅ¡kinimus 2019 m. lapkričio 12 d. Komisijai papildomų klausimų nekilo. PareiÅ¡kėjas klaidingai teigia, kad jis nebuvo supažindintas su komisijos iÅ¡vada. IÅ¡vada jam buvo iÅ¡siųsta pareiÅ¡kėjo darbinio elektroninio paÅ¡to adresu 2019 m. gruodžio 2 d. 15 val. 16 min. 2019 m. gruodžio 3 d. pareiÅ¡kėjas parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame jis, be kita ko, nurodo, kad jis gavo Komisijos IÅ¡vadÄ .

Inspekcijos nuomone, valstybės tarnautojo atsisakymas vykdyti teisėtÄ vadovybės pavedimÄ diskredituoja įstaigos vadovybę, griauna jos autoritetÄ , rodo netinkamÄ pavyzdį kitiems įstaigos valstybės tarnautojams bei darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, todėl negali bÅ«ti toleruojamas ir už tai, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, turi bÅ«ti taikoma tarnybinė atsakomybė. PareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo priežastis, aplinkybes ir padarinius, kaltės formÄ , valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo. 2020 m. gegužės 12 d. paaiÅ¡kinimuose atsakovė nurodė, kad paskirta nuobauda yra proporcinga, nes ypač atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo kaltės formÄ (tyčiÄ ), į tarnybinio nusižengimo padarinius (sukėlė neigiamų pasekmių Inspekcijai: diskreditavo įstaigos vadovybę, sumenkino jos autoritetÄ , parodė netinkamÄ pavyzdį kitiems darbuotojams, be reikalo buvo eikvojami kito teritorinio padalinio iÅ¡tekliai (tarnybinis transportas, rida, svarstyklės, neÅ¡iojamieji kompiuteriai, inspektorių darbo laikas), tikėtina, kad žalÄ patyrė vartotojai).

Taip pat įvertinta pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojanti medžiaga: 1999 m., 2012 m., 2000 m., 2002 m., 2015 m. pareiÅ¡kėjui buvo skirtos tarnybinės nuobaudos už pažeidimus, susijusius su jo atliktais patikrinimais. Atsakovė atsižvelgė į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir aplinkybes: pareiÅ¡kėjas nevykdė Nurodymo, nes turėjo kitokiÄ nuomonę nei vadovė. Teismas konstatuoja: Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. A. B. pateikė skundÄ Inspekcijai dėl Maximos parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius, dažnai pasitaikančių svorio apskaičiavimo problemų. 2019 m. spalio 7 d.

A. B. teiravosi dėl savo 2019 m. rugsėjo 23 d. skundo rezultatų. 2019 m. spalio 14 d. Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotoja pateikė atsakymÄ A. B.. 2019 m. spalio 14 d. A. B. el. laiÅ¡ku pateiktame skunde nurodė, kad Inspekcijos atsakymas nekompetentingas ir jis laukia atsakingo atsakymo (b. l. 41). 2019 m. spalio 22 d. Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotoja N. B. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 107TP-12 „Dėl nurodymo atlikti netikėtÄ patikrinimÄ nevykdymo“ (b. l. 9, 37), kuriame prašė pareiÅ¡kėjo nurodyti, kodėl iki Å¡iol nebuvo įvykdytas Nurodymas.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjui neįvykdžius Nurodymo, buvo iÅ¡kviestos Kauno apskrities skyriaus inspektorės. 2019 m. lapkričio 22 d. Inspekcijos Kauno apskrities skyriaus inspektoriai atliko Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimÄ ir surašė aktÄ Nr. PA-3036(K19) (b. l. 51–54), kuriame nurodė, kad patikrinimo Maxima LT parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatyti pažeidimai. Nurodoma prekiauti tortais, atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. 2019 m. spalio 23 d. pareiÅ¡kėjas pateikė N. B. raÅ¡tÄ â€žDėl 2019 m. spalio 22 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 107TP-12“ (b. l. 36), kuriame nurodė, kad tiriant A.

B. 2019 m. rugsėjo 23 d. skundÄ buvo priimtas sprendimas skundo netirti. 2019 m. spalio 14 d. A. B. buvo parengtas ir iÅ¡siųstas atsakymas. TÄ pačiÄ dienÄ , gavus A. B. skundÄ dėl atsakymo netinkamumo, buvo paruoÅ¡tas ir Inspekcijos atsakingiems asmenims iÅ¡siųstas kitas atsakymo A. B. variantas, tačiau jis buvo atmestas. Nurodymas nebuvo užregistruotas Kontoroje ir nebuvo iÅ¡siųstas el. laiÅ¡kas, informacija apie NurodymÄ negauta. Nurodė, kad gavus tokiÄ informacijÄ nustatyta tvarka, patikrinimas bÅ«tų nedelsiant atliktas. 2019 m. spalio 24 d.

Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotoja N. B. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 107TP-14 „Dėl pavedimo atlikti netikėtÄ patikrinimÄ nevykdymo“ (b. l. 34), kuriame atsakė į pareiÅ¡kėjo raÅ¡tÄ â€žDėl 2019 m. spalio 22 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 107TP-12“, gautÄ 2019 m. spalio 23 d., įspėjo, kad pareiÅ¡kėjo elgesį traktuoja kaip tarnybinių pareigų nevykdymÄ (netinkamÄ vykdymÄ ) ir nurodė, kad mano, jog pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti taikoma tarnybinė atsakomybė, prašė ateityje sugriežtinti žodinių ir raÅ¡ytinių pavedimų vykdymÄ . 2019 m. spalio 25 d.

Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotoja N. B. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 107TP-16 „Dėl Vilniaus apskrities skyriaus virÅ¡ininko veiksmų“ (b. l. 33), kuriame informavo Inspekcijos virÅ¡ininkÄ apie pareiÅ¡kėjo elgesį nevykdant Nurodymo. 2019 m. lapkričio 4 d. Inspekcijos virÅ¡ininkas įsakymu Nr. 11V-147 sudarė KomisijÄ galimam pareiÅ¡kėjo tarnybiniam nusižengimui tirti (b. l. 26). 2019 m. lapkričio 5 d. Komisijos pirmininkas surašė „PraneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ â€œ (b. l. 16, 47), adresuotÄ pareiÅ¡kėjui, kuriame pateikė informacijÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ , nurodė, kad pareiÅ¡kėjas gali pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl galimo tarnybinio nusižengimo iki 2019 m. lapkričio 13 d.

PareiÅ¡kėjui Å¡is praneÅ¡imas įteiktas 2019 m. lapkričio 6 d. 2019 m. lapkričio 12 d. pareiÅ¡kėjas pateikė Komisijos pirmininkui raÅ¡tÄ â€žDėl 2019 m. lapkričio 5 d. praneÅ¡imo“ (b. l. 48), kuriame paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Nurodė, kad 2019 m. spalio 15 d. A. B. skundo su rezoliucija negavo, skundas neužregistruotas Kontoroje „užduotyse“ ir nebuvo atsiųstas el. laiÅ¡kas. Užduotis buvo įkelta į KontorÄ â€žGaunamuose dokumentuose“. Nurodė, kad, gavus tokį NurodymÄ asmeniÅ¡kai arba nustatyta tvarka, patikrinimas bÅ«tų atliktas nedelsiant. 2019 m. lapkričio 26 d.

Inspekcijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyresnioji patarėja A. Z. Komisijai surašė raÅ¡tÄ â€ždėl I. T. 2019 m. lapkričio 12 d. paaiÅ¡kinime „Dėl 2019 m. lapkričio 5 d. praneÅ¡imo“ nurodytų aplinkybių“ (b. l. 49–50), kuriame nurodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d. pasitarime dėl A. B. skundo dalyvavo N. B., pareiÅ¡kėjas ir ji pati. N. B. liepė pareiÅ¡kėjui atlikti neplaninį patikrinimÄ parduotuvėje, pareiÅ¡kėjas prašė tai suformuluoti raÅ¡tu, N. B. ant A.

B. skundo užrašė rezoliucijÄ . 2019 m. lapkričio 29 d. Komisija surašė iÅ¡vadÄ â€žDėl Vilniaus apskrities skyriaus virÅ¡ininko I. T. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir IÅ¡vada) (b. l. 3–8, 27–32), kurioje teikė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neįvykdęs Nurodymo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia ginčijamo tarnybinio nusižengimo padarymo metu, t. y. nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d.) (toliau – ir VTÄ®) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimÄ .

Komisija IÅ¡vadoje teikė siÅ«lymÄ skirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . 2019 m. gruodžio 3 d. Inspekcijos virÅ¡ininkas skyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ už tai, kad savo neveikimu, t. y. neįvykdymu Inspekcijos pavaduotojos Nurodymo, pažeidė VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ (b. l. 17). 2019 m. gruodžio 3 d. pareiÅ¡kėjas surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ Inspekcijos virÅ¡ininkui, kuriame nurodė, kad su IÅ¡vada, gauta 2019 m. gruodžio 2 d., nesutinka (b. l. 106–107).

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

1. Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties VTÄ® 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos Å¡io įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. LVAT savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – ir pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių (LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1062-556/2018, LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–1958/2008, LVAT 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje A4–678/2004).

Taigi nagrinėjamoje byloje teismas analizuos, ar pareiÅ¡kėjo elgesyje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Skundžiamame Ä®sakyme nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad savo neveikimu, t. y. neįvykdęs Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojos N. B. 2019 m. spalio 15 d. duoto pavedimo atlikti neplaninį patikrinimÄ , pažeidė VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimÄ â€“ tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiÅ¡kai atlikti pavedamas užduotis.

VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiÅ¡kai atlikti pavedamas užduotis. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas, nevykdydamas 2019 m. spalio 15 d. Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojos N. B. Nurodymo pažeidė VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , t. y. atliko neteisėtÄ veikÄ . Pirma, Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotoja turėjo teisę duoti NurodymÄ pareiÅ¡kėjui. TÄ nustato Darbo reglamento 46.2 papunktis:

Inspekcijoje pavedimus duoti turi teisę Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojas – Inspekcijos padalinių vadovams pagal jiems nustatytas funkcijas, kitiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams – pagal jų pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, informuojant apie tai jų tiesioginius vadovus. Darbo reglamento 48 punkte nustatyta, kad Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojo pavedimai gali bÅ«ti duodami papildomomis rezoliucijomis, kitokia raÅ¡ytine ar žodine forma, jei Inspekcijos virÅ¡ininko rezoliucijoje jam nurodytÄ užduotį jis paveda vykdyti konkretiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams.

Antra, Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojos Nurodymas buvo teisėtas ir konkretus. Nurodymas buvo atlikti netikėtÄ patikrinimÄ UAB „Maxima LT“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiriant A. B. Inspekcijai pateiktÄ skundÄ . Teisę atlikti patikrinimus nustato Nuostatų 10 punktas, Veiksmų apraÅ¡o 16.3 papunktis ir kiti teisės aktai. Pažymėtina, kad tiriant Inspekcijoje gautus skundus galimi keli Inspekcijos elgesio modeliai, tačiau teisę spręsti turi vadovė, o ne pareiÅ¡kėjas.

Trečia, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad apie NurodymÄ jis nebuvo informuotas. Nurodymas pareiÅ¡kėjui buvo duotas žodžiu: tÄ Ä¯rodo A. Z. tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 49–50) ir pareiÅ¡kėjo skundas teismui („vykdyti žodinio pavedimo <...> negalėjau, todėl kad mano veiksmai galėjo bÅ«ti traktuojami kaip savivaliavimas“). Pagal Darbo reglamento 48 punkto nuostatas žodinis nurodymas privalomas taip pat kaip ir raÅ¡ytinis. Pažymėtina, kad Nurodymas taip pat buvo duotas ir raÅ¡tu.

Teismas iÅ¡ į bylÄ pateiktų Kontoros duomenų sprendžia, kad skundas galimai buvo užregistruotas netinkamai (ne į skyrių „Užduotis“, o į skyrių „Gauti dokumentai“), tačiau tai nekeičia teismo vertinimo, kad pareiÅ¡kėjas žinojo apie NurodymÄ , duotÄ Å¾odžiu, ir turėjo jį vykdyti. PareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad Nurodymui įvykdyti jis dar turėjo laiko pagal Darbo reglamento 50 punktÄ : pavedimas, jei nenurodyta kitaip, turi bÅ«ti įvykdytas per 10 darbo dienų.

Teismas sutinka, kad formaliai Nurodymo įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs. Tačiau konkrečiai nagrinėjamoje situacijoje bÅ«tina atsižvelgti į A. B. skundo nagrinėjimo trukmę, teisės aktuose nustatytus nagrinėjimo terminus ir protingÄ laikÄ , reikalingÄ konkrečiam byloje aktualiam Nurodymui įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai, kad NurodymÄ Ä¯vykdė Kauno apskrities skyriaus inspektoriai 2019 m. spalio 22 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ surašė patikrinimo aktÄ (b. l. 51–54).

Taigi Nurodymo įvykdymas nereikalavo neproporcingai didelių laiko sÄ naudų, pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo kitų darbų, juos vykdė nuo Nurodymo davimo, dėl to nespėjo Nurodymo įvykdyti, nenurodė ir neįrodė Inspekcijai paaiÅ¡kinimuose ir skunde teismui, kad teisingai prioretizavo savo darbus. Be to, 2019 m. spalio 22 d. Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotoja pareikalavo pareiÅ¡kėjÄ pasiaiÅ¡kinti dėl Nurodymo vykdymo. PareiÅ¡kėjo 2019 m. spalio 23 d. raÅ¡te (b. l.

36) nebuvo nurodyti argumentai dėl Nurodymo vykdymo termino, jo planai jį įvykdyti. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotoja teisingai įvertino situacijÄ (tinkamas ir savalaikis Inspekcijos funkcijų atlikimas nagrinėjant A. B. skundÄ ), sekė savo pavaldinio darbÄ ir reagavo į jo neveikimÄ â€“ pavedė NurodymÄ Ä¯vykdyti kitiems inspektoriams. Taigi teismas nenustatė jokių pareiÅ¡kėjo veikos neteisėtumÄ Å¡alinančių aplinkybių. Teismas pritaria atsakovės nustatytai pareiÅ¡kėjo kaltei dėl neteisėtos veikos.

PareiÅ¡kėjas nevykdė Nurodymo tyčia. PareiÅ¡kėjas kitaip nei jo vadovė vertino A. B. skundo situacijÄ ir nepritarė vadovės sprendimui. Dėl to nevykdė Nurodymo, apie kurį žinojo nuo 2019 m. spalio 5 d. Taigi pareiÅ¡kėjas suvokė / turėjo suvokti Nurodymo esmę, turėjo numatyti, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti padariniai (diskreditavo įstaigos vadovybę, sumenkino jos autoritetÄ , parodė netinkamÄ pavyzdį kitiems darbuotojams, be reikalo buvo eikvojami kito teritorinio padalinio iÅ¡tekliai (tarnybinis transportas, rida, svarstyklės, neÅ¡iojamieji kompiuteriai, inspektorių darbo laikas), ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ â€“ nevykdė Nurodymo – ir taip esant jo kaltei (netiesioginė tyčia) pažeidė VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ .

2. Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«ros PareiÅ¡kėjas teigia, kad atlikdama tyrimÄ Inspekcija pažeidė jo teises, nes pareiÅ¡kėjo neinformavo apie Komisijos sudėtį, Komisijos nariai neturėjo patirties spręsti dėl patikrinimų, praneÅ¡imo pavadinimas įrodo Komisijos pirmininko Å¡aliÅ¡kumÄ , pareiÅ¡kėjas nežinojo Komisijos posėdžio datos, jame nedalyvavo, negalėjo teikti paaiÅ¡kinimų, IÅ¡vada nebuvo pateikta jam susipažinti, IÅ¡vados teiginiai prieÅ¡taringi. VTÄ® 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkÄ , taip pat Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų iÅ¡vadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarkÄ nustato Vyriausybė.

Vyriausybė 2002 m. birželio 25 d. patvirtino ApraÅ¡Ä , kurio 5 punktas nustato, kad valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, tarnybiniam nusižengimui tirti gali sudaryti komisijÄ . Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį gali bÅ«ti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų, komisijÄ sudaryti bÅ«tina.

Komisija sudaroma ne mažiau kaip iÅ¡ 3 asmenų: valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimÄ , tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo administravimÄ atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimÄ , praÅ¡ymu komisijos nariu skiriamas įstaigoje veikiančios profesinės sÄ jungos ar darbo tarybos atstovas. Sudarydamas komisijÄ , valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo vienÄ iÅ¡ komisijos narių skiria jos pirmininku.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas iÅ¡samiai ir tinkamai. Pirma, teismas atmeta kaip nagrinėjamai bylai nereikÅ¡mingus pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis nežinojo Komisijos sudėties. 2019 m. lapkričio 5 d. praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ (b. l. 16, 47) yra nurodyta, kad jį pasirašė Komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti, sudarytos Inspekcijos virÅ¡ininko 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 11V-147, pirmininkas S. B.. PareiÅ¡kėjas nenurodė teismui ir nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į InspekcijÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti Komisijos sudėtį.

Be to, pareiÅ¡kėjas Komisijos sudėtį sužinojo, kai buvo supažindintas su Komisijos priimta IÅ¡vada, kuriÄ pats pareiÅ¡kėjas pateikė teismui. AnalogiÅ¡kos praktikos laikosi LVAT (2015 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-497-492/2015). Antra, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, jog Komisijos nariai neturėjo kompetencijos spręsti dėl Å«kio subjektų patikrinimų. Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad nagrinėjamoje byloje tarnybinio nusižengimo tyrimas labiau susijęs su vadovo nurodymų vykdymu, o ne su Å«kio subjektų patikrinimo tvarka.

Taip pat teismas pabrėžia, kad atsižvelgiant į Komisijos narių pareigybės apraÅ¡ymus, patirtį valstybės tarnyboje jie turėjo pakankamai kompetencijos spręsti ir Å«kio subjektų patikrinimo klausimus. Taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių argumentų, kurie lemtų Komisijos sudėties ydingumÄ . Trečia, 2019 m. lapkričio 5 d. Komisijos pirmininko suraÅ¡ytas ir pareiÅ¡kėjui 2019 m. lapkričio 6 d. įteiktas „PraneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ â€œ (b. l. 16, 47) atitinka teisės aktų reikalavimus, nes jo pavadinimas pažodžiui atkartoja ApraÅ¡o priedo pavadinimÄ .

Taigi jis nerodo Komisijos pirmininko Å¡aliÅ¡kumo, juo labiau, kad PraneÅ¡imo tekste nurodoma, kad atliekamas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Ketvirta, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus dėl Komisijos posėdžio datos nežinojimo ir nedalyvavimo jame. Kaip teisingai nurodo atsakovė, Komisijos posėdis nėra reglamentuotas teisės aktuose. PareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam buvo realizuota jam teikiant pasiaiÅ¡kinimÄ 2019 m. lapkričio 12 d., taip pat pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pasiaiÅ¡kinti, kai 2019 m. spalio 23 d. teikė paaiÅ¡kinimÄ N. B..

Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis negalėjo teikti paaiÅ¡kinimų kaip prieÅ¡taraujančius byloje nustatytoms faktinės aplinkybėms (2019 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. spalio 23 d. pareiÅ¡kėjas teikė paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu). Taigi pareiÅ¡kėjo teisės, nustatytos teisės aktuose, nebuvo pažeistos. Penkta, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius, kad Komisijos IÅ¡vada nebuvo pateikta jam susipažinti. ApraÅ¡o 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimÄ , turi teisę baigus tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , susipažinti su motyvuota iÅ¡vada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga.

Inspekcija pateikė įrodymus, kad 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijai suraÅ¡ius IÅ¡vadÄ , Bendrųjų reikalų skyriaus vyresnioji patarėja 2019 m. gruodžio 2 d. iÅ¡siuntė IÅ¡vados su priedais kopijÄ pareiÅ¡kėjo darbinio elektroninio paÅ¡to adresu(b. l. 106–107). Å eÅ¡ta, pareiÅ¡kėjas teigia, kad IÅ¡vados teiginiai yra prieÅ¡taringi: IÅ¡vados pradžioje tvirtinama, kad N. B. sutiko su I. T., kad Inspekcija neprivalo atlikti patikrinimo parduotuvėje; IÅ¡vadų pabaigoje tvirtinama, kad Komisija vertina N. B.

NurodymÄ kaip teisėtÄ ir pagrįstÄ bei netgi bÅ«tinÄ . Teismas nenustatė, kad IÅ¡vadose bÅ«tų prieÅ¡taravimų. IÅ¡vadoje aiÅ¡kiai identifikuotas pareiÅ¡kėjo tarnybinis nusižengimas, kaltė, atliekamas iÅ¡samus aplinkybių tyrimas. Teismas jau konstatavo, kad tiriant Inspekcijoje gautus skundus galimi keli Inspekcijos elgesio modeliai (nagrinėjamu atveju – atlikti patikrinimÄ , neatlikti patikrinimo, laikyti kreipimÄ si pakartotiniu, laikyti skundu, tirti ir t.t.), tačiau teisę spręsti turi vadovė, o ne pareiÅ¡kėjas.

Tai, kad vadovė svarstė įvairius elgesio modelius, yra atspindėta IÅ¡vadoje. Tai nedaro jos prieÅ¡taringa. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų teksto prasmės iÅ¡kraipymÄ , atskirų frazių interpretavimÄ atsietai nuo viso konteksto.

3. Dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui Pagal VTĮ 33 straipsnio 3 dalį už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) atleidimas iÅ¡ pareigų. Pagal VTÄ® 33 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktÄ informacijÄ . Pagal Korupcijos prevencijos įstatymÄ gauta informacija gali bÅ«ti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudÄ tik tuo atveju, kai Å¡i informacija yra iÅ¡slaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-360/2013). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Inspekcija nurodė, kad tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo kaltės formÄ (tyčiÄ ), į tarnybinio nusižengimo padarinius (sukėlė neigiamų pasekmių Inspekcijai: diskreditavo įstaigos vadovybę, sumenkino jos autoritetÄ , parodė netinkamÄ pavyzdį kitiems darbuotojams, be reikalo buvo eikvojami kito teritorinio padalinio iÅ¡tekliai (tarnybinis transportas, rida, svarstyklės, neÅ¡iojamieji kompiuteriai, inspektorių darbo laikas), tikėtina, kad žalÄ patyrė vartotojai).

Taip pat įvertinta pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojanti medžiaga: 1999 m., 2012 m., 2000 m., 2002 m., 2015 m. pareiÅ¡kėjui buvo skirtos tarnybinės nuobaudos už pažeidimus, susijusius su jo atliktais patikrinimais. Atsakovė atsižvelgė į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir aplinkybes: pareiÅ¡kėjas nevykdė Nurodymo, nes turėjo kitokiÄ nuomonę nei vadovė. IÅ¡vadoje nekonstatuotos nei pareiÅ¡kėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės. Jų nenustatė ir teismas.

Teismas sutinka, kad sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo atsakomybės svarbu atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo kaltės formÄ (netiesioginę tyčiÄ ), tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes (pareiÅ¡kėjas nesutiko su vadovės nurodymu, jo nevykdė), pasekmes. Tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Pirma, pareiÅ¡kėjas yra ilgametis Inspekcijos darbuotojas, kurio darbas už paskutinius metus (2019 m.) įvertintas gerai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi.

Antra, teismas įvertino padaryto tarnybinio nusižengimo pavojingumo laipsnį ir nevertina jo kaip itin pavojingo. Nurodymo nevykdymas, bylos duomenimis, buvo vienkartinis atvejis. Trečia, teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilo pasekmės (diskreditavo įstaigos vadovybę, sumenkino jos autoritetÄ , parodė netinkamÄ pavyzdį kitiems darbuotojams, be reikalo buvo eikvojami kito teritorinio padalinio iÅ¡tekliai (tarnybinis transportas, rida, svarstyklės, neÅ¡iojamieji kompiuteriai, inspektorių darbo laikas), tačiau Å¡ių pasekmių nevertina kaip itin didelės žalos.

Ketvirta, analogiÅ¡kos praktikos skiriant tarnybines nuobaudas už vadovo nurodymų nevykdymÄ laikosi LVAT (2020 m. vasario 26 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-925-1062/2020): pastaba yra adekvati tarnybinė nuobauda už vadovo nurodymų nevykdymÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o jam paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ panaikinti. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas tarnybinį nusižengimÄ padarė. Tarnybinis nusižengimas padarytas sÄ moningai tyčia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , jei paskirtoji nuobauda pareiÅ¡kėjui yra aiÅ¡kiai per griežta bei bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nuobaudÄ (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

Taigi teismas tenkina pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ dalies: pakeičia Lietuvos metrologijos inspekcijos virÅ¡ininko 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymÄ Nr. 9P-66 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ papeikimo į pastabÄ . Teismo vertinimu, Å¡velnesnės atsakomybės priemonės yra pakankamos individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias pareiÅ¡kėjo situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes (pareiÅ¡kėjo paskutinių metų darbas vertinamas gerai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, padarytas tarnybinis nusižengimas nėra itin sunkaus pobÅ«džio, vienkartinis, itin didelės žalos nesukelta ir kt.).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui paskirtas papeikimas yra per griežta tarnybinė nuobauda už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , todėl teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ . Taigi teismas tenkina pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ dalies: pakeičia Lietuvos metrologijos inspekcijos virÅ¡ininko 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymÄ Nr. 9P-66 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ papeikimo į pastabÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132–134 straipsniais, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo I. T. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Lietuvos metrologijos inspekcijos virÅ¡ininko 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymÄ Nr. 9P-66 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ papeikimo į pastabÄ . LikusiÄ pareiÅ¡kėjo I. T. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Beata Martišienė