Legislator Case Law & Legislation
62f87ffa-965d-4db5-97dd-41d04584166f AI generated

62f87ffa-965d-4db5-97dd-41d04584166f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 62f87ffa-965d-4db5-97dd-41d04584166f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(A. G.), jo atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, atsakovo atstovei RÅ«tai Gerikienei, vertėjai Ingridai KisieliÅ«tei, uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014-11-20 sprendimu Nr. (15/6-10)-12PR-101 nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui A.

Legislator headnote

AI generated

62f87ffa-965d-4db5-97dd-41d04584166f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Koks tai buvo įstatymas nurodyti negalėjo, tačiau teigė, jog buvo pakeistos prezidento kadencijos, t.y. prezidento kadencija pagal naujÄ jį įstatymÄ buvo jau ne 4 metai, o 6 metai, o (duomenys neskelbtini) kadencija jau nebe 4 metai, o 5. Taip pat buvo priimtas dar vienas įstatymas pervadinti milicijÄ Ä¯ policijÄ kas, anot pareiÅ¡kėjo, bÅ«tų buvę lėšų Å¡vaistymas. Apie 2009 metų balandžio mėnesį einant į namus buvo sumuÅ¡tas keturių nepažįstamų asmenų, policijoje pareiÅ¡kimo nepriėmė gražino, nurodė daugiau nesikreipti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI-5657-331/2015                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-05253-2014-5                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 3.3, 3.4, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui A.

G. (A. G.), jo atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, atsakovo atstovei RÅ«tai Gerikienei, vertėjai Ingridai KisieliÅ«tei, uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014-11-20 sprendimu Nr. (15/6-10)-12PR-101 nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui A.

G. pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir iÅ¡siųsti iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Å¡iuo sprendimu, skundu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento 2014-11-20 sprendimÄ Nr. (15/6-10)12PR-101 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G. ir jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).PaaiÅ¡kino, kad atsakovas nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo, nevertinęs, netikrinęs ir nenagrinėjęs nurodytų aplinkybių, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Atsakovas turėjo atlikti iÅ¡samų tyrimÄ , įvertinti visas pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo praÅ¡ymÄ , kartu su turimais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo kilmės Å¡alį įvertinti, ar pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės gali bÅ«ti siejamos su teisės aktuose įtvirtintomis pabėgėlio statuso suteikimo sÄ lygomis, t. y. atsakovas turėjo tinkamai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti prieglobsčio praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjas pagrįstai bijo bÅ«ti grÄ Å¾intas į kilmės Å¡alį, nes patirs persekiojimÄ savo kilmės Å¡alyje.

Atsakovo teiginiai apie grėsmių nebuvimÄ kilmės Å¡alyje neatitinka tikrovės, nes vieÅ¡oje erdvėje yra plačiai eskaluojama žmogaus teisių padėtis (duomenys neskelbtini), plačiai paplitęs nepalankumas kitataučiams, taip pat ir stiprus nacionalistinių nuotaikų paplitimas, (duomenys neskelbtini) elgesys (duomenys neskelbtini) atžvilgiu negali bÅ«ti laikomas pateisinamu taip pat ir saugia kilmės Å¡alimi į kuriÄ bÅ«tų galima iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė nesutikimo su Migracijos departamento sprendimu priežasčių, todėl Migracijos departamentas neturi galimybės atsakyti į skundo argumentus, kadangi jie nėra žinomi.Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundÄ atmesti, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. S k u n d a s    a t m e s t i n a s. Å ioje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2014-11-20 sprendimo Nr. (15/6-10)-12PR-101, kuriuo pareiÅ¡kėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natÅ«ralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkÄ bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus bei Vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr.1V-361 patvirtintas Užsieniečių praÅ¡ymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as).Ä®statymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio praÅ¡ytojui gali bÅ«ti suteiktas tik „dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų jam esant už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl iÅ¡vardintų priežasčių negali ar bijo į jÄ grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Å¡io Ä®statymo 88 straipsnyje.

Ši teisės norma iš esmės yra identiška Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstytai taisyklei. Abiejų teisės normų interpretavimas leidžia teigti, jog pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prašytojas, grįžęs į kilmės šalį, gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo.

Visais atvejais persekiojimo baimė turi bÅ«ti pagrįsta viena Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodyta priežastimi. Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi bÅ«ti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetinė prielaida. Be to, persekiojimas turi bÅ«ti individualaus pobÅ«džio. Vertinant Å¡ias teisės normas, konstatuotina, jog Ä®statyme vartojama sÄ voka „visiÅ¡kai pagrįsta baimė“ reiÅ¡kia, kad prieglobsčio praÅ¡ytojo baimė bÅ«ti persekiojamam gali bÅ«ti pripažinta pakankama priežastimi suteikti pabėgėlio statusÄ ne tik dėl to, jog prieglobsčio praÅ¡ytojas jaučia tokiÄ baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, tačiau su praÅ¡ytoju tiesiogiai susijusių, aplinkybių.

Pabėgėlio statuso suteikimÄ sÄ lygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Å iuo atveju ? subjektyvus faktorius ? baimė sugrįžti į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) ir bÅ«ti persekiojamam dėl tautybės, t. y. dėl (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų diskriminacijos. Å i pareiÅ¡kėjo baimė turi bÅ«ti grindžiama ne tik bendro pobÅ«džio pavojumi, bet konkrečiomis aplinkybėmis. Pabėgėlio statusui nustatyti pirmiausia reikia įvertinti besikreipiančio asmens pareiÅ¡kimus, paaiÅ¡kinimus, o ne spręsti apie padėtį jo Å¡alyje.

Padėtis Å¡alyje, iÅ¡ kurios kilęs besikreipiantis asmuo, nėra pagrindinis dalykas. Svarbu įvertinti besikreipiančio asmens tikrus ketinimus, jo patikimumÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014-05-19 praÅ¡ymu kreipėsi į Migracijos valdybÄ dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, teigdamas, jog jis yra persekiojimas dėl politinių įsitikinimų, pageidautų gyventi savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, pateikė (duomenys neskelbtini) vidaus pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirminėje apklausoje paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyko 2012-05-11, dėl jo atžvilgiu sufabrikuotos bylos bei patirto smurto dėl to, kad nesutiko su valdžios politiniais sprendimais. Ä® Lietuvos RespublikÄ atvyko neteisėtai, t.y. ne per pasienio kontrolės punktÄ (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1-19). 2014-07-24 buvo atlikta papildoma pareiÅ¡kėjo apklausa, kurios metu jis paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), užsiiminėjo verslu, turėjo dvi įmones:

„(duomenys neskelbtini) nuo 2003 metų ir „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 metų. Dėl įvykių yra iÅ¡siskyręs, pagal dokumentus vaikų neturi, bet, iÅ¡ jo žodžių, turi biologinę dukrÄ , gimusiÄ 2010 metais, nepriklauso jokiai partijai, nepritaria V. P. politikai, nes jo politika yra kaip Hitlerio. Persekiojimas prasidėjo 2008 metais, kai prasidėjo karas (duomenys neskelbtini), kuriam jis vieÅ¡ai nepritarė. Teigė, kad apie rugpjūčio 21 dienÄ dalyvavo mitinge (duomenys neskelbtini), kurį iÅ¡vaikė (duomenys neskelbtini), o vėliau daug mažesniame mitinge rugsėjo pradžioje, turėjo daug pažįstamų milicijoje ir (duomenys neskelbtini), kuriems reikÅ¡davo savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) įvykių, įsiveldavo į ginčus. 2008-2009 metais po vieno įstatymo priėmimo, kuris, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo žodžių, neatitiko (duomenys neskelbtini) Konstitucijai, jis su grupe žmonių vyko į (duomenys neskelbtini) protestuoti.

Koks tai buvo įstatymas nurodyti negalėjo, tačiau teigė, jog buvo pakeistos prezidento kadencijos, t.y. prezidento kadencija pagal naujÄ jį įstatymÄ buvo jau ne 4 metai, o 6 metai, o (duomenys neskelbtini) kadencija jau nebe 4 metai, o 5. Taip pat buvo priimtas dar vienas įstatymas pervadinti milicijÄ Ä¯ policijÄ kas, anot pareiÅ¡kėjo, bÅ«tų buvę lėšų Å¡vaistymas. Apie 2009 metų balandžio mėnesį einant į namus buvo sumuÅ¡tas keturių nepažįstamų asmenų, policijoje pareiÅ¡kimo nepriėmė gražino, nurodė daugiau nesikreipti.

Yra iÅ¡siskyręs, su žmona susitikinėjo slapta, kai gimė dukra, į gimimo liudijimÄ buvo įraÅ¡ytas kitas tėvas. 2010-2011 metais vėl prasidėjo problemos. 2011 metais įvyko (duomenys neskelbtini) rinkimai, kuriuos jam neleido stebėti, jie buvo sufabrikuoti, 2012 m vasario mėnesį vyko į mitingÄ per prezidento rinkimus, buvo smarkiai sumuÅ¡tas ir užvesta baudžiamoji byla dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, tačiau vėliau internete rado informacijÄ , kad baudžiamoji byla yra dėl sukčiavimo.

Tarp (duomenys neskelbtini) ir prezidento rinkimų 2012 metais vasario mėnesį buvo dar vienas pokalbis su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, kurie informavo, jog jis bus pasodintas į kalėjimÄ ar jam nutiks negeri dalykai. Todėl 2012 metų gegužės mėnesį draugas iÅ¡vežė jį iki (duomenys neskelbtini), ten įsėdo į taksi ir iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rado butÄ ir dirbo darbininku statybose. Gyveno iki 2014 metų, kada (duomenys neskelbtini) užpuolė (duomenys neskelbtini), tuomet nusprendė vykti į LietuvÄ , nes, anot pareiÅ¡kėjo, tas pats nutiks ir (duomenys neskelbtini).

Teigė, kad (duomenys neskelbtini) visiems, kas nesutinka su valstybės politika, yra keliamos bylos dėl sukčiavimo (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 34-42). 2014-07-31 buvo atlikta dar viena pareiÅ¡kėjo apklausa, kurios metu jis paaiÅ¡kino, kad nesutinka su (duomenys neskelbtini) vykdoma politika, o paskutiniai 6-7 metai primena trečiojo reicho valdymÄ , buvo nusistatęs prieÅ¡ karÄ (duomenys neskelbtini), nesutiko su kai kuriais (duomenys neskelbtini) Konstitucijos pakeitimais, t. y. prezidento ir (duomenys neskelbtini) Kadencijų ilginimu, kas anot pareiÅ¡kėjo, negalėjo bÅ«ti daroma be referendumo. 2011 metais buvo sufabrikuoti parlamento ((duomenys neskelbtini)) rinkimai, jis lankėsi rinkimų apylinkėje, norėjo bÅ«ti rinkimų apylinkėje iki pat balsavimo pabaigos, tačiau policija jį iÅ¡vežė, valdžia ragino balsuoti už (duomenys neskelbtini), nebuvo užsiregistravęs kaip rinkimų stebėtojas, nes yra nepartinis, o (duomenys neskelbtini) nepartiniams nieko neleidžiama.

Apie nevyriausybines organizacijas atliekančias rinkimų stebėsenÄ nieko nežino. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) dabar vyksta tas pats kaip SSRS 1937 metais, jis niekada neslėpė savo pažiÅ«rų, 2008 metais rugpjūčio mėnesį ar vėliau dalyvavo mitinge (duomenys neskelbtini), dalyvavo apie 100-150 žmonių, mitingas truko apie 2 valandas. Antrasis mitingas vyko daug trumpiau, nes (duomenys neskelbtini) iÅ¡vaikė mitinguotojus. PareiÅ¡kėjas turėjo statybų verslÄ , todėl dažnai susitikdavo su žmonėmis, pareigÅ«nai klausinėjo, kam jam to reikia, „davė suprasti“, kad užsičiauptų. 2009 metų žiemÄ Ä¯vyko kitas pokalbis su (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nu, vėliau buvo sumuÅ¡tas.

Mano, kad buvo sumuÅ¡tas (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kurie buvo apsirengę civiliniais drabužiais, policijoje pareiÅ¡kimo nepriėmė, o grÄ Å¾ino. (duomenys neskelbtini) paskambino ir informavo, kad su tokiais pareiÅ¡kimais nesikreiptų. PaaiÅ¡kino, kad yra iÅ¡siskyręs su žmona, norėjo kažkÄ parduoti, (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai su juo susitiko dar 2-3 kartus, laukdavo prie namų, klausdavo kodėl jis kiÅ¡asi, liepdavo tylėti. Netrukus prasidėjo patikrinimai jo turimų verslų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

IÅ¡ pradžių ateidavo iÅ¡ mokesčių inspekcijos, vėliau iÅ¡ organizuotų nusikaltimų skyriaus, pasikalbėdavo ir iÅ¡eidavo, o vėliau sėdėdavo po savaitę, užblokuodavo sÄ skaitas. Visi tikrinimai prasidėjo 2009 metais, po karo (duomenys neskelbtini), savo pažiÅ«ras iÅ¡reikÅ¡davo vieÅ¡ai, teigdamas, kad tuoj prasidės 3 pasaulinis karas. 2012 metais po mitingo Maskvoje buvo sumuÅ¡tas tų pačių žmonių, kurie grasino, jog daugiau nebemuÅ¡, o ras kur nors negyvÄ , pateks į kalėjimÄ , o ten jam atsitiks nelaimingas atsitikimas. 2012 metų gegužės - balandžio mėnesį sužinojo, kad jam užvesta byla dėl ekonominių nusikaltimų, tačiau dokumentų negavęs, apie užvestÄ bylÄ jam pranešė draugai (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 43-51).IÅ¡nagrinėjęs prieglobsčio praÅ¡ytojo bylos aplinkybes, įvertinęs pažymÄ apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini), iÅ¡vadÄ dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A.

G., Migracijos departamentas 2014-11-20 sprendimu Nr. (15/6-10)-12PR-101: nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždraudė pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ vienerius metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 53-99).PraÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiÅ¡kėjas argumentavo tuo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo, nevertinęs, netikrinęs ir nenagrinėjęs nurodytų aplinkybių, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , nes (duomenys neskelbtini) plačiai paplitęs nepalankumas kitataučiams, stiprus nacionalistinių nuotaikų paplitimas, (duomenys neskelbtini) elgesys (duomenys neskelbtini) atžvilgiu negali bÅ«ti laikomas pateisinamu.

Teigia, kad atsakovas neįsigilino į jo prašymuose ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad kilmės valstybėje jis būtų persekiojamas dėl politinių priežasčių ar priklausymo socialinei grupei, todėl jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas. Teismas su pareiškėjo teiginiais sutikti negali, nes jo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais ir Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso 1 straipsnio A dalyje numatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis.

IÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjo pateiktus paaiÅ¡kinimus atsakovui, pateiktus paaiÅ¡kinimus teisme, akivaizdu, kad plačiai žinomi aktyvistai (duomenys neskelbtini) gali susidurti su žmogaus teisių pažeidimais, jiems gali bÅ«ti iÅ¡keltos baudžiamosios bylos. Tačiau turima informacija, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokia grėsmė kyla asmenims, kurie plačiai žinomi, yra aktyvÅ«s (duomenys neskelbtini) kritikai. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas, kad eiliniams aktyvistams yra keliamos baudžiamosios bylos.

Pateiktoje pažymoje apie padėtį (duomenys neskelbtini) teigiama, kad vertinant keliamas sufabrikuotas bylas, nėra informacijos, kad eiliniams aktyvistams yra keliamos sufabrikuotos bylos. Pareiškėjo paaiškinimai aiškiai patvirtina, kad jo dalyvavimas viename mitinge, pareigūnų nebuvo įvertintas, jis nebuvo patrauktas net administracinėn atsakomybėn, nors teigia, kad jam buvo grasinta, buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau jokių individualių jo persekiojamų aplinkybių, įrodymų bei dokumentų pareiškėjas nepateikė.

Taigi iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo pasakojimas yra nedetalus, nenuoseklus, tarp paaiÅ¡kinimų yra prieÅ¡taravimų, neatitikimų, turinčių esminę įtakÄ prieglobsčiui suteikti. Todėl teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti suteikta „abejonės privilegija“ kaip ji nustatyta Ä®statymo 83 straipsnio 1 dalyje, nes negalima laikyti pareiÅ¡kėjo pateiktų paaiÅ¡kinimų „nuoÅ¡irdžiomis pastangomis“ pagrįsti savo prieglobsčio praÅ¡ymÄ , jo paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, negali bÅ«ti patvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais.

PareiÅ¡kėjui iÅ¡kelta baudžiamoji byla gali bÅ«ti prilyginta persekiojimui tik tuo atveju, jeigu yra įtikinamų įrodymų, jog bylos pobÅ«dis yra politinis, pažeidžia bendrÄ sias baudžiamojo proceso nuostatas, pareiÅ¡kėjui atimta galimybė į veiksmingÄ teisinę gynybÄ . Teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjas tiesiog pateikė paaiÅ¡kinimus dėl neva iÅ¡keltos baudžiamosios bylos su politine potekste, tačiau nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios įrodytų, jog baudžiamoji byla iÅ¡kelta bÅ«tent dėl politinių motyvų.

Nėra nustatyta jokių aplinkybių ar priežasčių daryti prielaidÄ , jog tariami persekiotojai ((duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai) Å¡iuos dalykus tapatintų su politinių pažiÅ«rų iÅ¡reiÅ¡kimu, nėra ryÅ¡io tarp persekiojimo ir tariamų pažiÅ«rų, kuris yra bÅ«tinas asmenį pripažįstant pabėgėliu.Ä®vertinęs teisės aktų normas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra jokių realiai egzistuojančių tam priežasčių.

Teismas sutinka su Migracijos departamento padaryta iÅ¡vada, kad jokių objektyvių aplinkybių, atitinkančių įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje ir Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Jos nurodyti faktai neatitinka pagrindinių kriterijų, dėl kurių suteikiamas pabėgėlio statusas, t. y. dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamam. Atsakovas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Â iÅ¡nagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais praÅ¡ymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarka, ir sprendimus priėmė remdamasis motyvuota Prieglobsčio reikalų skyriaus 2014-11-20 iÅ¡vada, kurioje pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nurodytas įstatyminis sprendimo pagrindas.Ä®vertindamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę Migracijos departamentas laikė, kad Å¡iuo atveju nėra ir Ä®statymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų.

Remiantis bylos medžiaga, Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus pažyma apie bendrÄ padėtį (duomenys neskelbtini), skundo argumentais, darytina iÅ¡vada, kad nėra jokių realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiÅ¡kėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kils grėsmė dėl prievartos, kuri sudaro sÄ lygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiÅ¡kėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Ä®statymo 77 straipsnio 2 dalimi, nusprendė nesuteikti pareiÅ¡kėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo praÅ¡ymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Ä®statymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad atsakovas nepagrįstai uždraudė jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ vienus metus, nes priimti sprendimÄ uždrausti ar neuždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ Migracijos departamentÄ Ä¯galina Ä®statymo 133 straipsnio 1 dalis.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Ä®statymo 133 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui pagrįstai nustatytas minimalus vienerių metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis.Ä®vertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktines bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2014-11-20 Migracijos departamento sprendimas Nr. (15/6-10)-12PR-101, kuriuo pareiÅ¡kėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ vienerius metus yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Teismui pripažinus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo įpareigoti atsakovÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti ir priimti sprendimÄ iÅ¡ naujo.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A. G. (A. G.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                             Jolanta Malijauskienė                                                                                                                  Henrikas Sadauskas                                                                                                          Donatas Vansevičius             Â