2022-06-28 Nr. BB-4456-1-01-1-14523-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-201-303/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14523-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. K., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu G. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant A. K. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. G. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir automobilio „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalies, t. y. 9000 Eur, konfiskavimas.

Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalis ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš G. K. konfiskuotas automobilis „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant A. K. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. gegužės 8 d. apie 1.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – policijos pareigūnų tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta mažiausia 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas G. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 72 straipsnį, ir priėmė neteisingą sprendimą konfiskuoti kasatoriui priklausantį automobilį. Toks teismo sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir yra perteklinis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog tik automobilio konfiskavimas užkirs kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui, neatitinka byloje nustatytų objektyvių duomenų ir prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl laidavimo instituto taikymo. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertino, kad, be kitų BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, yra pagrindas manyti, jog G. K. laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadinasi, įvertino vieną iš nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslų – daryti atitinkamą poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Be to, vien pats baudžiamasis procesas kasatoriui turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatino laikytis įstatymų bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų.

2.2. Kasaciniame skunde nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai paneigia apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad G. K. atsakomybę lengvinančios ir jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos aplinkybėmis, leidžiančiomis netaikyti automobilio konfiskavimo. Konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika nebuvo padaryta žala, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, turintis nuolatinį darbą, užsiima savanoriška veikla, dalyvauja visuomeninėse programose, darbe ir visuomeninėse organizacijose yra charakterizuojamas itin teigiamai. Transporto priemonė, su kuria kasatorius padarė nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ir nebuvo specialiai tam įgyta ar paruošta. Be šių aplinkybių, G. K. turi daug finansinių ir kitokio pobūdžio įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, yra sukūręs darbo vietas kaime gyvenantiems asmenims. Be to, iš esmės visas jo nuosavybės teise turimas turtas yra įkeistas hipoteka, taip užtikrinant kreditorių interesus. Byloje taip pat nustatyta, kad iki įvykio kasatorius buvo rimtai susižalojęs koją benzininiu pjūklu, alkoholį vartojo norėdamas numalšinti kojos skausmą, ir nors jo elgesys buvo labai neatsakingas, tačiau nepiktybinis. G. K. nustatytas girtumo laipsnis artimas minimaliai ribai, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, pareigūnų jis buvo sustabdytas vykdant planinį patikrinimą, o ne trečiajam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją. Šios aplinkybės yra reikšmingos ir mažinančios veikos pavojingumo laipsnį.

2.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas šioje byloje, neturi precedentinės galios. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje cituojama praktika buvo suformuota byloje, kurioje kaltininkas buvo nuteistas, o ne atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą. Todėl teismas minėtoje byloje neturėjo diskrecijos spręsti, ar iš asmens konfiskuoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas kaip vieną iš automobilio konfiskavimo natūra priežasčių nurodė tai, jog G. K. baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidimai pasikartojančio pobūdžio. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė šį klausimą, aiškinosi administracinių nusižengimų padarymo priežastis, išklausė kasatorių, vertino į bylą pateiktus dokumentus ir, atsižvelgdamas į šiuos duomenis, skyrė ilgesnį nei teismų praktikoje paprastai taikomą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgė apskaičiuodamas konfiskuotino turto vertės dalį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes ir pagrįstai nusprendė konfiskuoti ne visą automobilį ar visą automobilio vertę atitinkančią sumą – 40 600 Eur su PVM, o dalį automobilio vertės – 9000 Eur. O apeliacinės instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą. Nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį G. K. turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinis teismas pernelyg suabsoliutino atgrasymo tikslą, siejamą su turto vertės konfiskavimu, ir nepakankamai atsižvelgė į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto G. K. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas teisės taikymo klaidos nepadarė. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl G. K. vairuotos transporto priemonės atitikties BK 72 straipsnyje nurodytiems konfiskuotino turto požymiams, taip pat ir dėl automobilio konfiskavimo, o ne jo dalies vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis), teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo, kodėl atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. nagrinėjamu atveju skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 72 straipsnyje, būtent transporto priemonės konfiskavimas, o ne jos vertės dalies atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Teismas tinkamai analizavo šios poveikio priemonės taikymą proporcingumo ir teisingumo principų aspektais, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, tarp jų į tai, kad G. K. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, gresiančią atsakomybę, tokio neteisėto poelgio pasekmes bei tai, kad veikė tyčia. Pažymėtina, kad teismas G. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskirdamas jam kriminalinės bausmės, ir motyvuotai pripažino, kad nagrinėjamu atveju atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (jam priklausančios transporto priemonės) konfiskavimą, savo išvadas apeliacinės instancijos teismas pagrindė teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu, tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad lemiamą reikšmę sprendimui konfiskuoti G. K. priklausantį automobilį turėjo visuma apeliacinės instancijos teismo tinkamai proporcingumo ir suderinamumo su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės aspektais įvertintų aplinkybių, susijusių su G. K. padaryta nusikalstama veika, jo asmenybe ir elgesiu. Apeliacinės instancijos teismas pasinaudojo jam suteikta diskrecija savo nuožiūra nuspręsti dėl turto konfiskavimo taikymo asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tikslingumo.

3.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. K. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – apsvaigimas viršijo 1,51 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnį. Pažymėtina, kad transporto priemonę G. K. neblaivus vairavo netrukus po alkoholio vartojimo, suvokdamas, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių G. K. nebūtų galėjęs laikytis teisės aktu nustatytą draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviam, vairavo be jokios svarbios priežasties, aiškiai suvokdamas, kad pažeidžia minėtą draudimą, vairavo nakties metu, Vilniaus miesto gatvėmis, savo veiksmais neabejotinai kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui. Nustatyta, kad kasatorius yra daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie yra pasikartojančio pobūdžio, t. y. kasatorius sistemingai ir sąmoningai ignoruodavo teisės aktų reikalavimus. Kasatorių atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskyrus jam BK 72 straipsnyje nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę, kita kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė jam taikyta ne visa maksimalia įstatymo nustatyta apimtimi – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytas dvejiems metams, t. y. šios poveikio priemonės taikymo terminas nesiekia nė pusės didžiausio įstatyme nustatyto tokios priemonės taikymo termino. Kaip nurodyta pirmiau, kasatorius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. jis iš esmės nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, – jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi dėl to teistumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad kasatoriui taikytas jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

3.4. Parinkdamas skirtiną minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, apeliacinės instancijos teismas įvertino visas kasatorių teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Tai, kad kasatorius atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad automobilio vertė yra pakankamai didelė, nesuteikia pagrindo šias aplinkybes laikyti išskirtinėmis, jos yra įprastinio pobūdžio. Pažymėtina, kad kasatorius nusikalstamą veiką padarė žinodamas, jog baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, ignoruodamas visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už tokio pažeidimo padarymą su sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimu ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymu, suprasdamas tokio savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes jo gyvenimo kokybei. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir nustatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

3.5. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas tinkamai išsprendė kasaciniame skunde ginčijamos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – paskyrimo jam proporcingumo klausimą, atsižvelgė į būtinumą užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (specialiąją ir bendrąją) ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atsižvelgė į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nagrinėjama nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe, ir pagrįstai pripažino, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. būtina skirti automobilio konfiskavimą (o ne jo vertės dalies išieškojimą), taip atsižvelgdamas ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro asmenys, vairuodami transporto priemones apsvaigę nuo alkoholio. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų ir pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl turto konfiskavimo taikymo

5. Nagrinėjamoje byloje G. K. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Nusprendęs atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, pirmosios instancijos teismas skyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) dvejiems metams ir turto vertės dalies – 9000 Eur konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turto vertės dalies išieškojimo panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį – konfiskavo iš G. K. jam priklausantį automobilį. Kasatorius su šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad toks teismo sprendimas pažeidžia proporcingumo principą ir neatitinka baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų. Anot kasatoriaus, šiuo atveju tinkamai baudžiamąjį įstatymą pritaikė pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nusprendęs konfiskuoti tik dalį automobilio vertės. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti.

6. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

7. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

8. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021).

9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju G. K. priklausančios transporto priemonės (automobilio) konfiskavimas būtų neproporcingas, ir nusprendė konfiskuoti tik dalį automobilio vertės. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad G. K. yra jauno amžiaus, charakterizuojamas itin teigiamai, dirba, savanoriauja, dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra išklausęs 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai mokymo programą, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, o alkoholį vartojo norėdamas numalšinti kojos skausmą, tad jo elgesys, nors ir buvo labai neatsakingas, nebuvo piktybinis, be to, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis artimesnis minimaliai ribai, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, pareigūnų buvo sustabdytas vykdant planinį patikrinimą, o ne trečiajam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją. Teismas taip pat nurodė, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas iš esmės apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį ir būtų neproporcingai didelė našta bei neatitiktų kaltininko asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal prokurorės apeliacinį skundą BK 72 straipsnio taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – konfiskavo iš G. K. automobilį „BMW 530 XI“. Teismas motyvavo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos G. K. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis netaikyti automobilio konfiskavimo. Teismo vertinimu, tai, kad G. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nesudaro pagrindo pastarajam priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir skundžiamų teismų sprendimų turinį teisės taikymo aspektu, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). O BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

13. Taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas. Kaip nurodyta pirmiau, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės vertę priimamas, pirma, įvertinus turto konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, konstatavus BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių buvimą ir galiausiai nusprendus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

14. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė išvados, kodėl transporto priemonės (automobilio) vertės (jos dalies), o ne paties automobilio konfiskavimas yra tikslingesnis. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas – šiuo atveju automobilis, kurį vairavo neblaivus G. K., – būtų paslėptas ar suvartotas, nustatyta, kad jis nuosavybės teise priklauso pačiam G. K., taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Pažymėtina, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021).

15. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju konfiskavus automobilį bus pasiekti baudžiamajame įstatyme keliami tikslai, t. y. užkirstas kelias analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, juolab kad, kaip nustatė teismas, G. K. daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidimai yra pasikartojančio pobūdžio, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai rodo, jog G. K. sąmoningai ignoruoja teisės aktų reikalavimus. Be to, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, kad, atleidžiant G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinės instancijos teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas neatitinka pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su BK 72 straipsnio 5 dalies taikymu, ir dėl šios dalies priimdamas naują nuosprendį – vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti iš G. K. automobilį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. kasacinį skundą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas

Audronė Kartanienė