2018-12-13 Nr. AB-681-3-61-3-04796-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2340-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04796-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir T. P.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti nepagrįstu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 1T-35-(7.5) (toliau – ir Sprendimas), panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimą, priimtą 2016 m. birželio 10 d. administraciniu aktu Nr. 48SD-7243-(14.48.104.) (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių toliau vykdyti V. P., (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 6 suteikto 2 ha ploto žemės sklypo (toliau – ir Žemės sklypas) pardavimą jo paveldėtojams.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą NŽT Vilniaus rajono skyriui dėl informacijos apie V. P. skirto žemės sklypo suprojektavimą pateikimo. NŽT Vilniaus rajono skyrius pareiškėjai pranešė, kad yra saugomas (duomenys neskelbtini) seniūnės ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialisto parengtas ir patvirtintas (duomenys neskelbtini) seniūnijos piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikti pažeidžiant teisės aktus, sąrašas. NŽT Vilniaus rajono skyriaus Rašte taip pat buvo nurodyta, jog rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą asmeninio ūkio žemės sklypai sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami, todėl jai, kaip V. P. turto paveldėtojai, 2 ha ploto asmeninio ūkio žemė negali būti parduota. Šį NŽT Vilniaus rajono skyriaus Raštą pareiškėja apskundė NŽT, kuri jos skundą atmetė.

3. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 2.3.-2090-(41) (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo konstatuota, jog V. P. nenaudojo jam suteiktos žemės, yra nepagrįstas, nes jame buvo nurodyti neteisingi duomenys dėl jo naudojamo žemės sklypo ploto dydžio, o V. P. nebuvo pranešta apie žemės naudojimo ne pagal paskirtį konstatavimo faktą. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad po Įsakymo priėmimo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius ragino sumokėti 408 Lt rinkliavą už norimą privatizuoti žemės sklypą, tačiau šią rinkliavą, mirus V. P., 2012 m. sausio 23 d. sumokėjo T. P.. Pareiškėja nurodė, kad V. P. žemės sklypą naudojo pagal paskirtį, žemė buvo ariama, o žolė pjaunama.

4. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. liepos 27 d. gavo pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens T. P. prašymą dėl informacijos pateikimo. Atsakydamas į minėtą prašymą, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2015 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 48SD-9869-(14.48.104.) informavo, jog Įsakymu buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kuriame buvo nurodyta, jog V. P. suteikta asmeninio ūkio žemė yra nenaudojama. 2015 m. rugsėjo 21 d. pareiškėja ir T. P. pateikė dar vieną prašymą, kuriuo siekė sužinoti, ar V. P. buvo suprojektuotas 2,82 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) rajone. NŽT Vilniaus rajono skyrius rašte paaiškino fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja žemės asmeninio ūkio poreikiams, Sąrašo sudarymo tvarką, nurodė, kad, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai tokiame sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami. NŽT Vilniaus rajono skyrius Rašte taip pat nurodė, kad pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. negalės būti parduota V. P. suteikta asmeninio ūkio žemė.

6. Atsakovo nuomone, Sprendime buvo išsamiai išnagrinėti NŽT Vilniaus rajono skyriuje saugomi dokumentai, išsamiai paaiškinta asmeninio ūkio žemės sklypų projektavimo ir privatizavimo tvarka. Atsakovas nurodė, kad po V. P. mirties jam suteikta žeme pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. nesinaudojo. Vilniaus r. 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. 2011 m. sausio 5 d. išduotame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą (toliau – ir Liudijimas) išvardytas pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens T. P. paveldėtas turtas – butas ir ūkio pastatas. Liudijime žemės sklypas, ar teisė pirkti iš valstybės, ar nuomoti naudotą asmeninio ūkio žemę nebuvo paminėti, todėl pareiškėja negalėjo pagrįstai manyti, kad šio Liudijimo pagrindu jai perėjo teisė ir į jos tėvo V. P. naudotą asmeninio ūkio žemę. Teisę pirkti iš valstybės ar nuomoti jam suteiktą asmeninio ūkio žemę, atsakovo teigimu, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. būtų galėjusios įgyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka tik tuo atveju, jei V. P. iki mirties būtų šią žemę naudojęs asmeniniam ūkiui.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjos J. V. skundą tenkino iš dalies – panaikino NŽT 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 1T-35(7.5) dalį, kurioje nurodyta, jog pareiškėjai negalės būti parduotas žemės sklypas, kadangi V. P. jo nenaudojo, taip pat panaikino NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. birželio 10 d. rašto Nr. 48SD-7243-(14.48.104.) dalį, kurioje nurodyta, jog pareiškėjai negalės būti parduotas žemės sklypas, kadangi V. P. jo nenaudojo, įpareigojo NŽT iš naujo spręsti R(duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 6 V. P. suteikto 2 ha ploto žemės sklypo pardavimo jo paveldėtojams klausimą.

8. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1994 m. kovo 11 d. 17 sesijos sprendimu Nr. 4 „Dėl sodybinių sklypų patvirtinimo“ V. P. suteikė 3 ha asmeninio ūkio žemės (b. l. 49–62). Vilniaus apskrities viršininko administracija 1998 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1577-11 patvirtino sąrašą, kuriame V. P. buvo įrašytas kaip nenaudojantis 2,95 ha žemės iš jam apylinkės tarybos 1994 m. kovo 11 d. sprendimu suteiktos 3 ha asmeninio ūkio žemės ploto (b. l. 66, 69). Vilniaus apskrities viršininkas priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtintame Sąraše V. P. įrašytas kaip nenaudojantis 3 ha asmeninio ūkio žemės (b. l. 63–65). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 2.3.-8659-(41) patikslintas suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1146) plotas – vietoje 0,05 ha žemės ploto nurodomas 0,18 ha, taip pat nurodoma, kad minėtas žemės sklypas suprojektuotas ne nuomoti, bet pirkti iš valstybės, nustatyta minėto žemės sklypo kaina (b. l. 99–100). Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1373 pareiškėjai ir T. P. buvo leista pirkti iš valstybės 0,18 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (b. l. 102–103). 2013 m. spalio 9 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. 9724), kuria pareiškėja ir T. P. iš Lietuvos valstybės įsigijo 0,18 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (b. l. 88–90). Pareiškėja pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui 2015 m. liepos 27 d. prašymą, siekdama surasti dokumentus archyve ir atkurti teisę į žemės sklypą (b. l. 32). Skyrius 2015 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. 48SD-9869-(14.48.104.) nurodė, kad V. P. suteikta žemė jai negali būti parduodama ar išnuomojama (b. l. 45). Pareiškėja ir T. P. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydamos suteikti informaciją ir pateikti dokumentus, ar V. P. buvo suprojektuotas 2,82 ha ploto žemės sklypas bei pateikti informaciją dėl minėto žemės sklypo nedirbimo fakto (b. l. 33). Pareiškėja ir T. P. prašyme teigė, kad jos pagal 2011 m. sausio 5 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą yra V. P. turto paveldėtojos. NŽT Vilniaus rajono skyrius nurodė, kad žemės sklypas joms negalės būti parduotas, kadangi V. P. žemės sklypo nenaudojo (b. l. 38–39). Pareiškėja, nesutikdama su Raštu, kreipėsi į NŽT, kuris Sprendimu pareiškėjos skundo netenkino (b. l. 6–8).

9. Teismas sprendė, kad tiek Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 2.3.-8659-(41), tiek 2013 m. spalio 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. 9724) Sprendimo priėmimo metu buvo galiojantys ir teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti dokumentai. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Teismas nurodė, kad, kol Vilniaus apskrities viršininko priimti administraciniai aktai yra galiojantys, NŽT privalėjo jais vadovautis, todėl NŽT Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 2.3.-8659-(41) buvo priimtas nepagrįstai. Teismo vertinimu, aplinkybes dėl tam tikrų administracinių aktų nepagrįstumo NŽT galėjo konstatuoti tik administracine ar teismine tvarka panaikinusi minėtus administracinius aktus. Esant šioms aplinkybėms, NŽT, Sprendime atmesdama pareiškėjos skundą, nepagrįstai rėmėsi savo padaryta prielaida dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 2.3.-8659-(41) nepagrįstumo.

10. Žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad pareiškėjai buvo leista įsigyti 0,18 ha ploto žemės sklypą, sudarė prielaidą daryti išvadą, kad V. P. naudojosi jam suteikta žeme, kol neįrodyta priešingai. Jeigu žemės sklypo byloje pateikti dokumentai buvo prieštaringi arba galimai nepagrįsti, NŽT turėjo teisę inicijuoti administracinių aktų panaikinimo procedūrą. Byloje pateiktas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. vasario 14 d. raštas Nr. 48SD-2188-(14.48.104.) patvirtino aplinkybę, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 2.3.-8659-(41), Vilniaus apskrities viršininko 2013 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.) ir 2013 m. spalio 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 9724) panaikinimo administracine tvarka procedūra galbūt bus pradėta (b. l. 48). Teismas sprendė, kad tik teisės aktų nustatyta tvarka panaikinus minėtus administracinius aktus, NŽT galėtų spręsti dėl pardavimo procedūros nevykdymo. Nepanaikinus nurodytų administracinių aktų, pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad pardavimo procedūra bus vykdoma.

III. 11. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. V. skundą atmesti.

12. Atsakovas nurodo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymą, sistemiškai vertino jos teikiamus kitus prašymus, todėl atsižvelgęs į pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. pateiktą prašymą, įvertino, kad ji teikiamais prašymais iš esmės siekia nuosavybėn įgyti V. P. suteiktą asmeninio ūkio žemės sklypą ir siekdamas kuo aiškiau ir išsamiau paaiškinti pareiškėjai jos siekiamų teisinių padarinių negalimumą, be kitų keliamų klausimų taip pat pareiškėjai nurodė, kad V. P. skirta asmeninio ūkio žemė negalės būti parduota.

13. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad NŽT Sprendime padaryta išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 2.3.-8659-(41) buvo priimtas nepagrįstai, jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė, nes NŽT, priimdama Sprendimą, tiesiog kompleksiškai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, susijusias su V. P. skirta 3 ha ploto asmeninio ūkio žeme, ir jas nurodė Sprendime, tačiau minėta aplinkybė nebuvo pagrindu nuspręsti, kad V. P. turto paveldėtojams negali būti parduota likusi neprivatizuota V. P. skirta asmeninio ūkio žemė. Pagrindas Sprendimui priimti buvo tai, kad V. P. skirta ir pareiškėjos siekiama privatizuoti asmeninio ūkio žemė (likęs neprivatizuotas plotas) buvo/yra nenaudojama.

14. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje yra įtvirtinta, kad asmuo gali įsigyti tik tokią jam suteikto asmeninio ūkio žemės dalį, kuri yra jo naudojama, o nenaudojama asmeninio ūkio žemės dalis neparduodama. Aplinkybė, kad pareiškėjai buvo leista įsigyti 0,18 ha ploto žemės sklypą patvirtina tik tą faktą, kad V. P. naudojosi 0,18 ha žemės plotu iš jam suteikto 3 ha asmeninio ūkio žemės ploto, tačiau visiškai neįrodo likusio 2,82 ha ploto V. P. skirtos asmeninio ūkio žemės naudojimo. Priešingai, V. P. turto paveldėtojos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu sutiko su parduodamo asmeninio ūkio žemės ploto dydžiu ir jo neginčijo, todėl manytina, kad jos sutiko, kad likusi V. P. skirtos asmeninio ūkio žemės dalis yra nenaudojama.

15. Atsakovo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad teisės aktų nustatyta tvarka panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 2.3.-8659-(41) ir 2013 m. spalio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr.9724), NŽT galėtų spręsti dėl pardavimo procedūros nevykdymo. Šiuo atveju parduodama tik naudojama asmeninio ūkio žemės dalis, kadangi minėti administraciniai sprendimai yra priimti tik dėl 0,18 ha V. P. skirtos asmeninio ūkio žemės ploto, todėl šie administraciniai sprendimai negali turėti jokios įtakos likusios 2,82 ha ploto V. P. skirtos asmeninio ūkio žemės dalies pardavimui.

16. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad NŽT Sprendimas ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. birželio 10 d. raštas Nr. 48SD-7243-(14.48.104.) turi esminių trūkumų, ir teigia, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalies reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimo, nesiaiškino, ar 2,82 ha žemės sklypo dalis iš tikrųjų faktiškai yra naudojama, neįvertino pačios pareiškėjos veiksmų (pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymo, kuriame siekė išsiaiškinti sklypo vietą).

17. Pareiškėja J. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino NŽT Sprendimo ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus Rašto teisėtumą ir pagrįstumą bei priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų motyvų, kodėl skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas.

19. Pareiškėjai yra nežinomos tikslios naudojamo žemės sklypo ribos ir kadastrinių matavimų posūkio taškai, todėl prašė patikslinti šią informaciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 1T-35-(7.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 48SD-7243-(14.48.104.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

21. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. I-1607 redakcija) 15 straipsnio 1 dalį, asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. To paties straipsnio 12 dalyje reglamentuota, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

22. Aiškindamas anksčiau minėtą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatą (15 straipsnio 12 dalį) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę šią žemę įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2886/2012, 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-216/2014 ir kt.).

23. Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1994 m. kovo 11 d. 17 sesijos sprendimu Nr. 4 "Dėl sodybinių sklypų patvirtinimo" nusprendė patvirtinti sodybinių sklypų dydžius apylinkės gyventojams. Iš šio sprendimo priedo Nr. 1 "Gyventojų asmeninio ūkio žemės sąrašas" matyti, jog V. P. buvos suteikta 3 ha asmeninio ūkio žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracija 1998 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1577-41 "Dėl piliečių asmeninio ūkio žemės suteikimo pažeidžiant įstatymus ir piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams sąrašų patvirtinimo Vilniaus rajone" patvirtino piliečių, kuriems yra suteikta asmeninio ūkio žemė pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašus. Šiame sąraše 27 numeriu įrašytas V. P. kaip nenaudojantis 2,95 ha žemės iš jam (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. kovo 11 d. sprendimu Nr. 4 suteikto 3 ha asmeninio ūkio žemės ploto.

24. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 2.3.-2018-41 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto Nr. 6 patvirtinimo, Vilniaus rajone“, V. P. suprojektuotas 0,05 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. 1146) nuomoti iš valstybės, su kurio plotu, vieta, V. P. sutiko, pasirašė (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraštyje. Šis projektas patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 2.3.-10001-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 2.3.-2018-41 patvirtintų priedų ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto Nr. 6 planinės medžiagos dalinio patikslinimo, Vilniaus rajone“. Projekto patikslinime V. P. suprojektuoto 0,05 ha asmeninio ūkio žemės sklypo (projektinis Nr. 1146) plotas nebuvo pakeistas.

25. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 2.3-2090-(41) patvirtintame (duomenys neskelbtini) seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems sutejktos asmeninio ūkio žemės, sąraše V. P. įrašytas kaip nenaudojantis 3 ha asmeninio ūkio žemės.

26. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 2.3.-8659-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-17 įsakymu Nr. 2.3.-10001-41 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio patikslinimo ir valstybinės žemės sklypo (asmeninio ūkio) Nr. 1146, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre ir pardavimo V. P. (V. P.)“ patikslino V. P. projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1146) plotą, vietoj 0,05 ha žemės ploto nurodydamas 0,18 ha, taip pat nurodė, kad žemės sklypas suprojektuotas ne nuomoti, bet pirkti iš valstybės (patikslinta tekstinė dalis). Šiuo įsakymu taip pat buvo nustatyta parduodamo 0,18 ha žemės sklypo (projektinis Nr. 1146) kaina (408 Lt).

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 11 punkte buvo nustatyta, kad rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojai seniūnijose kartu su rajonų savivaldybių seniūnais arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, suteikusios žemės sklypus tarnybinėms daloms, atstovais patikrina, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai suteikiant tarnybines dalas, taip pat nustato, kurie piliečiai patys nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę ir jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys arba ši žemė apleista ir nedirbama). Rajonų žemėtvarkos skyriai sudaro šių piliečių sąrašus. Juose nurodoma piliečio pavardė, vardas, asmens kodas, gyvenamoji vieta, apylinkės tarybos sprendimo ar tuometinio apskrities valdytojo įsakymo, kuriuo suteikta žemė asmeniniam ūkiui, data ir numeris, žemės ūkio naudmenų plotas. Taip pat nurodoma, kurie teisės aktai buvo pažeisti, neteisėtai naudojami žemės plotai ir jų vieta, o 12 punkte – rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir seniūno pasirašytas sąrašo projektas pateikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Patvirtintas sąrašas perduodamas žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui. Rengiant asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai šioje teritorijoje sąraše nurodytiems piliečiams neprojektuojami.

28. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad V. P. jam (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. kovo 11 d. 17 sesijos sprendimu Nr. 4 suteiktos 3 ha asmeninio ūkio žemės 1998-2009 metais pilna apimtimi nenaudojo, t. y. viso žemės ploto, kuris jam buvo suteiktas. Du kartus Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymais (1998 m. ir 2009 m.) konstatuota, jog V. P. atitinkamai nenaudoja 2,95 ha ir 3 ha jam suteiktos asmeninio ūkio žemės ploto. Atsižvelgiant į tai atitinkamo dydžio žemės sklypai buvo projektuojami ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymuose ir patikslinimuose. Todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog V. P. ne visą jam suteiktą asmeninio ūkio žemę naudojo pagal paskirtį, t. y. asmeninio ūkio poreikiams tenkinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes, bei kad į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais, pavyzdžiui, nuomojant (žr., pvz., 2006 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P403-101; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-171/2011).

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. 1T-35-(7.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 48SD-7243-(14.48.104.) yra teisėti ir pagrįsti.

30. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d., 147 str.) bei vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos J. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė