62ee54ee-dffa-4765-ba34-ddf03ced6e72 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI1-4230-1063/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02312-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. S., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas S. S. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kina, kad Vilniau PN Dinaminės priežiÅ«ros specialistė K. N. 2020 m. lapkričio 20 d. apie 19.30 val. nesilaikė Lietuvos Respublikos nutarime Nr. 1226 priimtame 2020 m. lapkričio 4 d. „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1. punkte numatytų įpareigojimų – vieÅ¡ose vietose bÅ«ti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, iÅ¡skyrus Å¡eimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių (iki 5 asmenų ar Å¡eimos narių), vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų.

Vilniaus PN Dinaminės priežiÅ«ros specialistė K. N. Vilniaus PN 7 bÅ«rio 2-oje sekcijoje pečiais glaustėsi su kitais pareigÅ«nais, nesilaikė saugaus 2 metrų atstumo tarp asmenų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo. PareiÅ¡kėjas informavo pareigÅ«nę apie jos nesilaikymÄ karantino taisyklėms, tačiau savo neteisėtų veiksmų ji nenutraukė. Nurodo, kad atliekant bausmę ir sergant koronavirusu COVID-19, nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. sausio 2 d., ne karto nebuvo iÅ¡vestas į laukÄ pakvėpuoti grynu oru, nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja Å¡iÄ teisę.

Taip pat anksčiau nurodytu laikotarpiu, pareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nebuvo iÅ¡skalbta patalynė, kadangi atsakovės atstovas atsisakė jÄ skalbti. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 11 d.) (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), 43 punkte nustatyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Pažymi, kad po Å¡iltu vandeniu praustis galėjo tik 1 kartÄ per savaitę. Taip pat sergant koronavirusu COVID-19 nebuvo apžiÅ«rėtas mediko. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu palaikė skundė iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ prašė tenkinti. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Vilniaus PN atsiliepimu nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Vilniaus PN nuteistųjų (suimtųjų) sveikatos priežiÅ«ros klausimus sprendžia Laisvės atėmimo vietų ligoninės specialistai.

Vilniaus PN darbuotojai vykdo pirminės sveikatos priežiÅ«ros padalinio įstaigos administratoriaus nurodymus dėl COVID-19 testų atlikimo, nuteistųjų (suimtųjų) izoliavimo. Gydymo ir t. t. Pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriui gavus informacijÄ apie pareiÅ¡kėjui nustatytÄ teigiamÄ koronaviruso COVID-19 testo rezultatÄ , Vilniaus PN administracijai buvo duotas nurodymas izoliuoti pareiÅ¡kėjÄ . Vilniaus PN nėra tinkamas atsakovas bylos dalyje dėl tariamai nesuteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų.

PaaiÅ¡kina, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių? vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr.1R-25 17.5 papunktis ir Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktas reglamentuoja pareiÅ¡kėjo teisę duÅ¡u pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę, o ne du, todėl jokie reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo. Dėl 2020 m. lapkričio 20 d. atliktos kratos pažymi, kad pataisos įstaigose kratu? atlikimÄ reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų? įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimu? departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų? įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), VII skyriaus (Kratos ir apžiūros) nuostatos. Instrukcijoje įtvirtintos nuostatos neapibrėžia įstaigoje atliekamu? kratu? kiekio ir dažnumo, taip pat nenumato, kiek pareigūnų? turi dalyvauti kratos atlikimo metu. Atsižvelgiant i? įstaigos epidemiologine? situacija?, kratos atliekamos laikantis visu? saugumo reikalavimu?, t. y. dėvint apsaugines veido kaukes, pirštines.

Visi kratoje buvę? pareigÅ«nai vykdė? saugumo reikalavimus ir dėvėjo visas apsaugos priemones. Pabrėžia, kad net ir paskelbus karantinÄ ? Å¡alies teritorijoje, nenustojo galioti teise?s aktai, reglamentuojantys bausmių? atlikimo tvarka?. Pabrėžia, kad 2020 m. gruodžio 12 d. pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas koronaviruso COVID-19 teigiamas testo rezultatas, todėl jis buvo perkeltas i? rakinamÄ jÄ gyvenamÄ jÄ kamera?, kurioje buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, kuriems buvo nustatytas koronaviruso COVID-19 teigiamas testo rezultatas.

Vilniaus PN didėjant suimtųjų? ir nuteistųjų? užsikrėtimo COVID-19 atveju? skaičiui, buvo imtasi visu? apsaugos bei ribojimo priemonių? siekiant apsaugoti suimtuosius, nuteistuosius ir įstaigos darbuotojus nuo užsikrėtimo, taip pat siekiant suvaldyti bei užkirsti kelia? COVID-19 viruso tolimesniam plitimui. Prasidėjus pareiškėjo izoliacijai dėl objektyviu? aplinkybių?, t. y. siekiant apsaugoti pareiškėjo bei kitu? Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose laikomu? asmenų? gyvybe? bei sveikata?, trumpa? laiko tarpa? nebuvo sudaryta galimybe? pasivaikščioti gryname ore, įprastiniu dažnumu gauti išskalbta? patalyne?, taip pat buvo apribotas visas judėjimas gyvenamajame korpuse.

Organizuojant tolimesnes prevencines priemones dėl COVID-19 viruso sustabdymo, didinant apsauginiu? priemonių? bei veiksmu? spektrÄ ?, taip pat vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų? vadovo sprendimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Kalėjimu? departamento priimtus sprendimus bei rekomendacijas, palaipsniui buvo atnaujintas ir vykdomas sergančių bei izoliuotu? suimtųjų? ir nuteistųjų? Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos bausmių? vykdymo kodekse numatytu? teisiu?, kurios buvo laikinai apribotos, įgyvendinimas.

Vykdant anksčiau nurodytu? institucijų? sprendimus bei rekomendacijas, po trumpo visiÅ¡ko izoliavimo laikotarpio, pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės pasinaudoti priklausančia teise pasivaikščioti gryname ore, gauti iÅ¡skalbtÄ ? patalyne? bei kitomis numatytomis teisėmis. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad Vilniaus PN 2020 m. lapkričio 20 d. ir laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. sausio 2 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, atlyginimo.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos teisės aktais nustatytos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo įvairių aplinkybių: neteisėto elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio, tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei asmens sveikatos bÅ«klės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Nagrinėjant bylÄ dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs tokio pobÅ«džio reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad teisė nusiprausti po Å¡iltu vandeniu duÅ¡e buvo suteikta tik vienÄ kartÄ per savaitę. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Žymėtina, jog pareiÅ¡kėjas neginčija, jog jam Vilniaus PN buvo suteikta teisė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė kartÄ per savaitę naudotis duÅ¡u, Å¡is jo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl Å¡ilto vandens tiekimo pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punktas nustato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, karÅ¡to vandens tiekimas į gyvenamÄ sias kameras nėra numatytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės atstovas pažeidė teisės aktų nuostatas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog susirgus koronavirusu COVID-19 buvo apriboti pasivaikščiojimai, Vilniaus PN atsisakė iÅ¡skalbti patalynę. BVK 103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos higienos normos 134:2015 43 punkte numatyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 dėl COVID-19 viruso visoje Lietuvos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kuris truko nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kuris truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Nuo 2021 m. liepos 1 d.

Lietuvoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas. BVK 119 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ , karantinÄ arba įvedus nepaprastÄ jÄ padėtį, Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas, turi teisę, pranešęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, įsakymu laikinai, bet ne ilgiau kaip iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties atÅ¡aukimo, visose arba dalyje pataisos įstaigų sustabdyti arba apriboti:

1) nuteistųjų iÅ¡vykimÄ už pataisos įstaigos teritorijos ribų;

2) nuteistųjų laiÅ¡kų iÅ¡siuntimÄ , taip pat gautų laiÅ¡kų, perduodamų daiktų įteikimÄ nuteistiesiems;

3) kitų asmenų patekimÄ Ä¯ pataisos įstaigas;

4) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimÄ ;

5) kultÅ«ros, sporto ir kitų masinių renginių pataisos įstaigose organizavimÄ ;

6) kitų teisių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali bÅ«ti laikinai ribojamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties metu, įgyvendinimÄ . Ä®vertinus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžiÄ Å¡ių įstaigų veiklÄ Valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) II skyriaus „Rekomendacijos dėl nuteistųjų ir suimtųjų kai kurių teisių bei veiklų ribojimo“ 15–18 punktus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. lapkričio 10 d.

įsakymu „Dėl koronaviruso Covid-19 valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų plano patvirtinimo“ Nr. V-344 patvirtino koronaviruso Covid-19 valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų plano (toliau – ir Veiksmų planas) 1.1–1.18 papunkčius, matyti, kad pataisos įstaigose uždraudžiami masiniai renginiai, nuteistųjų trumpalaikės iÅ¡vykos į namus, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, taip pat ribojamas judėjimas nuteistųjų, kuriems suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos ir be palydos, besilankančių įkalinimo įstaigose asmenų (ne įstaigos darbuotojų) maksimalus ribojimas, įsigaliojo tam tikros atvykimo taisyklės į įkalinimo įstaigÄ tyrėjams, prokurorams, gynėjams, ambasadų ir kitų institucijų darbuotojams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 patvirtino asmenų, sergančių COVID-19, asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga, ir asmenų, turėjusių sÄ lytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisykles, kuriose aptartos privalomos izoliacijos nuostatos, bÅ«tinos, kad bÅ«tų užkirstas kelias infekcijos plitimui visuomenėje, tame tarpe izoliacijos metu nepalikti izoliavimo vietos ir t. t. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui 2020 m. gruodžio 12 d. buvo nustatytas koronaviruso COVID-19 teigiamas testo rezultatas, todėl jis buvo perkeltas į rakinamÄ jÄ gyvenamÄ jÄ kamerÄ , kurioje buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, kuriems buvo nustatytas koronaviruso COVID-19 teigiamas testo rezultatas.

Vilniaus PN neneigia, kad prasidėjus pareiÅ¡kėjo izoliacijai, pastarajam trumpÄ laikÄ nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore ir nebuvo iÅ¡skalbta patalynė, siekiant apsaugoti pareiÅ¡kėjo bei kitų 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose laikomų asmenų gyvybę bei sveikatÄ . Atkreipia dėmesį, kad taip pat buvo apribotas visas judėjimas gyvenamajame korpuse. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, esant Å¡alyje paskelbtam karantinui ir pareiÅ¡kėjui susirgus koronavirusu COVID-19, Vilniaus PN pagrįstai ėmėsi maksimalių ribojimų, kad bÅ«tų užkirstas koronaviruso COVID-19 plitimas ir todėl negalėjo pareiÅ¡kėjui suteikti teisės pasivaikščioti gryname ore.

Akcentuotina, kad ne tik pareiÅ¡kėjui, bet ir visiems Lietuvos Respublikos gyventojams izoliacijos metu buvo griežtai draudžiama palikti izoliacijos vietÄ , o nesilaikantiems Å¡ios taisyklės buvo taikoma administracinė atsakomybė. Be to, pasibaigus pareiÅ¡kėjo izoliacijos laikotarpiui atsakovės atstovas, siekdamas suvaldyti koronaviruso COVID-19 situacijÄ Vilniaus PN taip pat privalėjo vadovautis Rekomendacijomis bei Veiksmų planu ir maksimaliai riboti nuteistųjų bei suimtųjų judėjimÄ ir trumpam laiko tarpui nesuteikti teisės pasivaikščioti gryname ore.

Teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjui sergant koronavirusu COVID-19 ir siekiant užkirsti koronaviruso COVID-19 plitimÄ Vilniaus PN, atsakovės atstovas pagrįstai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriėmė iÅ¡skalbti patalynės, kadangi pasielgus kitaip, bÅ«tų kilusi rizika kitų nuteistųjų, suimtųjų ar Vilniaus PN darbuotojų sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgus į susiklosčiusiÄ situacijÄ , pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis dėl kitos patalynės iÅ¡davimo, o ne iÅ¡skalbimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis su raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais dėl kitos patalynės iÅ¡davimo.

Pareiškėjas nurodė, kad sergant koronavirusu COVID-19 nei karto nebuvo apžiūrėtas gydytojų. Atkreiptinas dėmesys, kad esant teigiamam koronaviruso COVID-19 testo rezultatui, teisės aktai nenumato privalomo nuteistųjų sveikatos tikrinimo. Pagal Veiksmų plano 3.2.2 papunktį, esant teigiamam koronaviruso COVID-19 testo rezultatui ir esant peršalimui būdingų simptomų ar bet kokių kitų nusiskundimų dėl sveikatos, asmuo, laikantis visų saugumo reikalavimų ir suderinus su Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovybe, konvojuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Veiksmų plano 3.3.2 papunktyje numatyta, kad esant teigiamam koronaviruso COVID-19 testo rezultatui, tačiau nesant jokių nusiskundimų dėl sveikatos, asmuo izoliuojamas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nustačius koronaviruso COVID-19 teigiamÄ testo rezultatÄ , jis bÅ«tų nurodęs nusiskundimus dėl sveikatos, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į sveikatos priežiÅ«ros specialistus ir (ar) Vilniaus PN administracijÄ dėl sveikatos pablogėjimo ginčo laikotarpiu, taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl pablogėjusios sveikatos, todėl jis pagrįstai nebuvo apžiÅ«rėtas gydytojų.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. Vilniaus PN pareigÅ«nė Vilniaus PN 7 bÅ«rio 2-oje sekcijoje atliekant kratÄ , pečiais glaustėsi su kitais pareigÅ«nais, nesilaikė saugaus 2 metrų atstumo tarp asmenų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo. Teismas sutinka su atsakovės atstovu, kad Instrukcijoje įtvirtintos nuostatos neapibrėžia įstaigoje atliekamų kratų kiekio ir dažnumo, taip pat nenumato, kiek pareigÅ«nų turi dalyvauti kratos atlikimo metu. Veiksmų plano 1.10 papunktyje numatyta, jog.

Kalėjimų departamente ir visose laisvės atėmimo įstaigose, Lietuvos Probacijos tarnybos padaliniuose visiems darbuotojams, interesantams privaloma dėvėti veido apsaugos priemones. Instrukcijų 116 punkte nustatyta, kad Asmens apžiÅ«ra ir jo daiktų patikrinimas atliekamas mÅ«vint vienkartines pirÅ¡tines. Nėra pagrindo netikėti atsakovės atstovu, jog atsižvelgiant į įstaigos epidemiologinę situacijÄ , kratos atliekamos laikantis visų saugumo reikalavimų, t. y. dėvint apsaugines veido kaukes, pirÅ¡tines, o nagrinėjamu atveju kratoje buvę pareigÅ«nai vykdė saugumo reikalavimus ir dėvėjo visas apsaugos priemones.

Be to, net ir ginčo laikotarpiu galiojant taisyklei laikytis dviejų metrų atstumo tarp asmenų, nenustojo galioti teisės aktai, reglamentuojantys pareigÅ«nų veiklÄ , todėl pareigÅ«nai kiekvienÄ situacijÄ turėjo vertinti individualiai ir vykdydami pavestas funkcijas ne visada galėjo laikytis dviejų metro atstumo. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus PN savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta vienos iÅ¡ esminių sÄ lygų – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ . Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Tomas Blinstrubis