62ee4c8d-666e-4a38-b5d6-d7e99fdee594 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-395/2014                                  Teismo proceso Nr. 1-50-1-00384-2012-7                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                        1.2.19.4.; 2.4.6.4.1.

                                                                                                                                                               LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Kęstučios Jucio, sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorams Dariui Stankevičiui, Sauliui Verseckui, nuteistajam G.

K.,gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.              G. K. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.

IÅ¡ G. K. priteista 42,74 Lt proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : G. K. nuteistas už tai, kad nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«damas valstybės tarnautoju – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) virÅ¡ininko pavaduotoju, tarnybos metu, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos sau, pasinaudodamas savo, kaip Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininko pavaduotojo pareigomis, davė Panevėžio apskrities VPK Logistikos skyriaus darbuotojui R.

K. neteisėtÄ nurodymÄ Panevėžio apskrities VPK kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), uždaroje teritorijoje saugomus metalinius voljerus nugabenti į jam priklausančiÄ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), tai nurodytu laikotarpiu per du kartus ir atliko R. K., taip G. K. įgijo svetimÄ Panevėžio apskrities VPK priklausantį turtÄ â€“ 560 kg juodojo metalo laužo (iÅ¡ardytus Å¡unų voljerus), ir Å¡iais savo veiksmais padarė Panevėžio apskrities policijos komisariatui apie 419 Lt turtinę žalÄ , dėl to buvo diskredituotas policijos pareigÅ«no kaip valdžios atstovo vardas, sumenkintas valstybinės įstaigos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato – prestižas, akivaizdžiai diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, todėl didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo – Panevėžio apskrities VPK ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iÅ¡kraipytos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaip valstybės institucijos, funkcijos ir veiklos principai.

G. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. sausio 10 d., nuo 13 val. iki 15 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame Panevėžyje, Ramygalos g. 65-47, įkalbinėdamas nukentėjusįjį S. A., demonstruodamas jam ATPK straipsnį, kuriame yra numatytÄ administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmÄ , ir taip baugindamas liudytojÄ S. A. galbÅ«t skirtina jam areÅ¡to iki 30 parų bausme, siekė paveikti liudytojÄ S. A., kad Å¡is ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų melagingus parodymus apie nusikalstamos veikos tyčiÄ ir motyvus, nurodant, kad muÅ¡tynes su L.

K. pradėjo pats S. A.. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais, priėjo prie iÅ¡vados, kad G. K. veiksmais nepadaryta veika, turinti BK 233 straipsnyje numatytų požymių, todėl pagal šį kaltinimÄ jį iÅ¡teisintino.Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jam nepadarius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.Nuteistasis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , iÅ¡kraipė byloje esančius įrodymus ir dėl to juos netinkamai įvertino, be to, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ . Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jis davė nurodymus R.

K. nuvežti metalines voljero dalis į jo sodybÄ , yra nepagrįsta, kadangi tokie duomenys byloje nebuvo nustatyti. Pažymi, jog tiek ikiteisminio trimo metu, tiek teisme liudytojas R. K. tvirtino, kad nurodymÄ nuvežti voljero dalis į jo sodybÄ jam davė vienas iÅ¡ jo tiesioginių virÅ¡ininkų – A. K. arba R. S., be kurių leidimo jis negalėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ darbo vietos. Å ios liudytojo R. K. nurodytos aplinkybės yra užfiksuotos 2013 m. lapkričio 7 d. protokole, nors nurodyta, kad apklausa vyko 2013 m. lapkričio 23 d. (2013-11-07 ir 2013-10-23 teismo posėdžių datos yra sumaiÅ¡ytos).

Nuteistasis pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog iÅ¡ pradžių jis liepė R. K. minėtus voljerus nuvežti į jo sodybÄ . Nuteistasis paaiÅ¡kina voljero iÅ¡vežimo į jo sodybÄ aplinkybes, jog bÅ«tent A. K., kaip atsakingam asmeniui patvirtinus, kad visi voljerai, Å¡uns bÅ«dos bus vežamos iÅ¡mesti, jis paklausė, ar galėtų pasiimti voljerus, ir Å¡iam patvirtinus, kad tai Å¡iukÅ¡lės, A. K. davė R. K. nurodymÄ nuvežti voljerus į jo sodybÄ . Teismas nepagrįstai Å¡ias jo nurodytas aplinkybes traktavo kaip gynybinę pozicijÄ , kadangi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuraÅ¡ytas iÅ¡metimui turtas ir anksčiau buvo atgabentas į jo sodybÄ , nes komisariatas neturėjo jo kur sunaikinti neinvestuojant į tai lėšų.

Pažymi, kad ir tada, veždamas jam voljerus, R. K. sudėjo ir senas bÅ«das, ir plytelių nuolaužas, kadangi jiems buvo duota užduotis sutvarkyti Å¡iukÅ¡lynÄ ir iÅ¡vežti Å¡iukÅ¡les, todėl jis viskÄ sukrovė ir nuvežė į jo sodybÄ . Å ios aplinkybės nebuvo paneigtos, todėl teismas turėjo jas vertinti jo naudai. Nuteistasis nurodo, jog teismui aiÅ¡kiai konstatavus, kad į jo sodybÄ iÅ¡vežto metalo laužo kaina tiksliai nenustatyta, toliau nepagrįstai konstatavo, kad Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padaryta žala yra 419 Lt, kadangi buhalterinės apskaitos dokumentai, 2010 m. kovo 1 d.

Trumpalaikio turto pripažinimo nereikalingu ar netinkamu (negalimu) naudoti aktas Nr. 50-4-IL-196, 2010 m. kovo 31 d. Panevėžio AVPK komisijos suraÅ¡ytas Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti Å«kinio inventoriaus nuraÅ¡ymo ir likvidavimo aktas Nr. 126 patvirtina, kad į jo sodybÄ nuvežti voljerai yra beverčiai. Nuteistojo vertinimu, Å¡ių dokumentų kontekste teismas privalėjo kritiÅ¡kai vertinti Panevėžio AVPK virÅ¡ininko R. B. raÅ¡te Nr. 50-S-1343 nurodytas aplinkybes, jog leidimo iÅ¡sivežti metalines Å¡unų voljerų konstrukcijas nebuvo duotas (t. 2, b.l. 17), nors leidimas iÅ¡sivežti Å¡iukÅ¡les nėra reikalingas.

Nuteistasis tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu neteisingai buvo nustatytas metalo laužo, kuris buvo nuvežtas į jo sodybÄ , kiekis ir vertė, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, o esamų prieÅ¡taravimų nevertino jo naudai, nors iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog metalo laužo svoris turėtų bÅ«ti bent trečdaliu mažesnis, atitinkamai sumažėtų ir jo vertė. Nuteistasis tvirtina, jog teismas padarė nepagrįstÄ ir bylos faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės. Teismas, teigdamas, kad jis suprato, jog jo veiksmai nesuderinami su tarnybos interesais, privalėjo paneigti byloje nustatytas aplinkybes.

Tai, kad šie voljerai buvo išmesti patvirtino liudytojas A. K., nurodęs, kad šis turtas yra nurašytas kaip susidėvėjęs ir nebetinkamas naudoti, tiek materialiai atsakingas asmuo liudytojas R. S., kuris nurodė, kad tai buvo keli stulpeliai ir aprūdijusios detalės. Be to, byloje esantys rašytiniai duomenys – 2010 m. kovo 1 d. Trumpalaikio turto pripažinimo nereikalingu ar netinkamu (negalimu) naudoti aktas Nr. 50-4-IL-196, 2010 m. kovo 31 d. Panevėžio AVPK komisijos surašytas Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ūkinio inventoriaus nurašymo ir likvidavimo aktas Nr. 126 patvirtina, jog minėti voljerai kaip nurašytas turtas nebuvo apskaityti Panevėžio AVPK buhalterinėje apskaitoje.

Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje liudytojomis apklaustos Panevėžio AVPK vyr. finansininkė V. K. bei finansų skyriaus specialistė J. K. bei 2013 m. balandžio 19 d. Panevėžio AVPK Finansų skyriaus raÅ¡tas (t. 1, b.l. 153). Nuteistasis nurodo, jog likvidavimo akte Nr. 126 nurodytas turtas buvo iÅ¡ardytas ir likviduotas, suraÅ¡ant šį faktÄ konstatuojantį dokumentÄ Nr. 50-4-IL-379. Pagal šį aktÄ narvas – Å¡uns bÅ«da (4 vnt.) buvo iÅ¡ardyti ir sudėti į atliekų konteinerį, t.y. pripažinti Å¡iukÅ¡lėmis.

Taigi turtas, kuris 2012 m. pavasarį buvo nugabentas į jo sodybÄ , buvo nuraÅ¡ytas, iÅ¡ardytas ir į atliekų konteinerį sudėtas į atliekų konteinerį 2010 m. balandžio 16 d. Å is turtas kaip liekamosios medžiagos buvo įtrauktas 2013 m. kovo 5 d. ir tik po to, kai jis kreipėsi su paklausimu apie Å¡io turto apskaitymÄ . Pažymi ir tai, kad nei vienas iÅ¡ įvardintų aktų nėra pripažintas negaliojančiu, todėl neaiÅ¡ku, kodėl teismas, apsiribodamas prieÅ¡taringais liudytojų, kurie patys buvo Å¡ių dokumentų sudarytojais, juose nurodytas aplinkybes patvirtinę savo paraÅ¡ais, parodymais, konstatavo, kad jo veiksmai, pasiimant Å¡iukÅ¡les, buvo neteisėti.

      Nuteistasis tvirtina, kad bÅ«tent A. K., žinodamas, kad Å¡is turtas yra nuraÅ¡ytas ir iÅ¡mestas į atliekų konteinerį, davęs R. K. nurodymÄ jį iÅ¡vežti į jo sodybÄ , elgėsi teisėtai, atitinkamai teisėti buvo ir jo veiksmai. Tai kad po dviejų su puse metų Panevėžio AVPK, paneigdamas savo oficialius buhalterinius dokumentus, ėmė teigti, kad į atliekų konteinerį iÅ¡meti voljerai, yra jų turtas, prieÅ¡inai nei nurodo teismas, nedaro jo veiksmų neteisėtais.

Nuteistasis yra įsitikinęs, jog teismas, netinkamai įvertinęs aukščiau įvardintus raÅ¡ytinius dokumentus bei teisės aktus, reglamentuojančius nuraÅ¡yto turto likvidavimÄ , padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo suvokimo jog atliekami veiksmai yra neteisėti. Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2007, Nr.2K-21/2014), teigia, jog teismas ne tik nepasisakė, kaip BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatytas bÅ«tinas požymis – didelė žala – pasireiÅ¡kė kiekvienai iÅ¡ nuosprendyje iÅ¡vardintų institucijų – Panevėžio AVPK, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, ir kodėl tokia žala laikytina didele, tačiau nenustatė ir priežastinio ryÅ¡io jo veikos ir padarytos didelės žalos.

Nuteistasis tvirtina, kad vien tik jo užimamos pareigos negali bÅ«ti pagrindu laikyti žalÄ didele, nes didelė žala gali bÅ«ti nustatyta atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. K. ir jo gynėja prašė skundÄ tenkinti pilnai jame iÅ¡dėstytais motyvais ir panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį, prokuroras prašė nuteistojo skundÄ atmesti.Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas tenkinamas. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai yra įrodytas ir teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį apelianto G. K. atžvilgiu, netinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad G. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis ( BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).Å iaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžiu G.

K. nuteistas už piktnaudžiavimÄ , t.y., kad bÅ«damas valstybės tarnautoju – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko pavaduotoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos sau, pasinaudodamas savo pareigomis, davė nurodymÄ Logistikos skyriaus darbuotojui R. K. neteisėtÄ nurodymÄ , komisariato kieme, uždaroje patalpoje saugomus voljerus nugabenti į jam priklausančiÄ sodybÄ , tai per du kartus atliko R. K., tokiu bÅ«du G. K. įgijo svetimÄ Panevėžio apskrities VPK priklausantį turtÄ â€“ 560 kg juodojo metalo laužo ( iÅ¡ardytus Å¡unų voljerus ) ir Å¡iais veiksmais padarė Panevėžio apskrities VPK apie 419 litų turtinę žalÄ , bei didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato prestižas, akivaizdžiai diskredituotas policijos pareigÅ«no, kaip valdžios atstovo vardas, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iÅ¡kraipytos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaip valstybės institucijos, funkcijos ir veiklos principai.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio motyvus apie tai, kad nuteistasis G.

K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau ir padarydamas didelę neturtinę žalÄ , vertina tik kaip deklaratyvius, kurie nėra pagrįsti BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka iÅ¡tirtais įrodymais.Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo ( 2007 m. birželio 28 d.

įstatymo redakcija ). Nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, prieÅ¡ingų tarnybos interesams, padarymo, bÅ«tini padariniai, t.y. didelė žala valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek už neturtinės žalos padarymÄ . Tačiau įstatyme aiÅ¡kiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi bÅ«ti didelė.

Visais atvejais žala turi bÅ«ti įrodyta ir motyvuota teismų sprendimuose, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal didelės žalos požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo drausminio nusižengimo.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalos požymis yra vertinamasis. Kasacinio teismo praktikoje ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013 ) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ , pareigÅ«no padarytos nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtakÄ valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbÄ , padarytos veikos neigiamÄ poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir panaÅ¡iai.

Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui bet ir valstybei.Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pagal nuteistojo G.

K. apeliacinį skundÄ , itin aktuali kasacinės instancijos teismo nutartys, kuriose nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamai yra duomenų iÅ¡vadai apie didelės žalos padarymÄ , neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra pažymėta, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikant kriminalinę bausmę.Nors pirmosios instancijos teismas betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tačiau teisėjų kolegija visiÅ¡kai nesutinka su G.

K. padaryto veikimo vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius. Apygardos teismas konstatavo, kad G. K. veiksmai, kuriais jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, pasireiÅ¡kė nurodymu Logistikos skyriaus darbuotojui R. K. nuvežti į jo sodybÄ iÅ¡ardytus voljerus. Å i teismo iÅ¡vada akivaizdžiai neatitinka byloje surinktų įrodymų, o su tuo siejamas didelės žalos požymis grindžiamas ne motyvais, o tik teorinio pobÅ«džio samprotavimais ir deklaratyvaus pobÅ«džio prielaidomis apie pareigÅ«no, kaip valdžios atstovo vardo diskreditavimÄ ar valstybinės įstaigos – Panevėžio apskrities VPK - prestižo sumenkinimÄ ir panaÅ¡iais teiginiais.

Kaip jau buvo minėta, didelės žalos požymio nustatymas reikalauja motyvacijos, kad dėl kaltininko veikos buvo pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko institucijos veikla, veika sukėlė neigiamÄ rezonansÄ visuomenėje, dėl to nukentėjo institucijos prestižas visuomenės akyse. Nieko panaÅ¡aus dėl G. K. padarytos veikos neatsitiko, bent jau to nesimato iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio. Taigi, teismo padarytos iÅ¡vados dėl didelės žalos nėra motyvuotos ir tai pasitvirtino atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismo iÅ¡vados apie tai, jog G. K. savavaliÅ¡kai davė nurodymÄ nuvežti metalines konstrukcijas į savo sodybÄ , buvo grindžiami faktiniais duomenimis, kurie byloje nėra nustatyti. Nuteistasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose vienodai ir nuosekliai paaiÅ¡kino, kad nurodymų Logistikos skyriaus darbuotojui R. K. vežti supjaustytus metalinius voljerus į savo sodybÄ jis nedavė, o tik pasidomėjo galimybe pasiimti supjaustytas dalis sau.

Nuteistasis parodė, kad iÅ¡ VPK Logistikos skyriaus vedėjo A. K. sužinojęs, kad supjaustyti voljerai yra atliekos ir bus iÅ¡mesti, bei gavus pastarojo sutikimÄ juos pasiimti bei patikinimÄ , jog jis pats, t.y. A. K. informuos apie tai R. Kerbelį, Å¡ie voljerai 2012 m. kovo mėnesį buvo atvežti į jo sodybÄ . Liudytojas R. K. dėl leidimo gavimo iÅ¡vežti voljerų dalis į sodybÄ , nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes kaip ir G. K.. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme R.

K. parodė, kad 2012 m. pavasarį iÅ¡ Logistikos skyriaus vadovo A. K. gavo nurodymÄ iÅ¡ardyti Å¡unų voljerus ir juos kelis kartus vežė į G. K. sodybÄ . Vežė savo tiesioginio virÅ¡ininko A. K. ir R. S. nurodymu. Su G. K. kalbėjosi dėl voljerų iÅ¡vežimo, nes bÅ«tent jis ir patarė pastarajam pirmiausiai tuos klausimus iÅ¡spręsti su A. K.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. patvirtino ankstesnius savo parodymus ir papildomai paaiÅ¡kino, kad voljerai buvo visiÅ¡kai susidėvėję ir jei nebÅ«tų buvę iÅ¡vežti pas G.

K. į sodybÄ , jie bÅ«tų iÅ¡mesti į sÄ vartynÄ . Liudytojas R. K. dar kartÄ pabrėžė, kad iÅ¡vežti voljerų dalis jam liepė A. K., nes jis nurodė „eiti prie garažo ir laukti ateinančio žmogaus“. Prie garažų atėjo G. K., iÅ¡ to jis suprato, kad reikalas dėl voljerų iÅ¡vežimo buvo suderintas su Logistikos skyriaus vadovu A. K.. Liudytojas A. K. tiek pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad iÅ¡ardyti voljerai iÅ¡ komisariato dingo 2012 m. pavasarį, jis pats iÅ¡vežti voljerų leidimo nedavė ir G.

K. dėl to į jį nesikreipė. G. K. voljerų dalis grÄ Å¾ino atgal į komisariatÄ ir jie iki Å¡iol saugomi kol vyksta tyrimas.Pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė liudytojo A. K. parodymus kaip prieÅ¡taraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms bei liudytojų R. K. ir V. JanuÅ¡kos parodymams ir teisėjų kolegija su nuosprendyje iÅ¡dėstytu vertinimu sutinka. Voljerai į G. K. sodybÄ buvo iÅ¡vežti tada, kai R. K. su A. J. gavo A. K. nurodymÄ . Papildomai galima argumentuoti, kad A. K. parodymai ne tik neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, tačiau jų turinys prieÅ¡tarauja ir elementariai logikai.

Byloje yra nustatyta, kad R. K. ir V. J. yra Panevėžio miesto VPK Logistikos skyriaus, kuriam vadovavo A. K., darbuotojai. Abu jie nuosekliai paaiÅ¡kino, kad be tiesioginio vadovo leidimo, voljerai nebÅ«tų buvę iÅ¡vežti, Å¡ie parodymai atitinka ir G. K. parodymus, kad pirmiausiai pasiÅ«lius R. K., kreipėsi į A. K. ir tik gavęs jo leidimÄ , pasiėmė iÅ¡ardytas voljerų dalis. Kolegijos vertinimu, A. K. parodymai apie tai, kad jis nieko nežinojo apie voljerų dingimÄ 2012 m. pavasarį iÅ¡ komisariato teritorijos, yra klaidinantys teismÄ ir žinomai melagingi, nes jis 2010 metais buvo Komisijoje ir nustatė, kad Å¡is turtas yra atliekos ir netinkamas naudojimui.

Vis tiktai pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, jog voljerų dalys pas G. K. buvo iÅ¡vežtos gavus žodinį Logistikos skyriaus vadovo A. K. žodinį nurodymÄ , toliau padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad tokio leidimo davimas ne tik nepaneigia kaltinamojo kaltės, bet ir patvirtina VPK virÅ¡ininko pavaduotojo G. K. piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi, nes jis veikė prieÅ¡ingai tarnybos interesams. Padarydamas nepagrįstÄ ir byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatytų aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ apie tariamÄ G.

K. piktnaudžiavimÄ , teismas visiÅ¡kai netyrė ir nepasisakė ar iÅ¡ viso iÅ¡ardytų voljerų dalys buvo turtas bei turėjo kokiÄ nors vertę. Nuosprendyje dėl turto vertės apsiribota tik abstraktaus pobÅ«džio frazėmis, kad G. K. teiginiai apie tai, jog iÅ¡ardyti voljerai buvo beverčiai, yra tik jo paties gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neargumentavo galimai padarytos turtinės žalos dydžio ir nevertindamas byloje iÅ¡tirtų įrodymų viseto, kurie patvirtintų ar paneigtų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, turtinės žalos dydį pagrindė tais faktiniais duomenimis, kurie byloje iÅ¡ viso nebuvo nustatyti.

Nuosprendyje teigiama, kad metalo laužo vertė buvo nustatyta raÅ¡tu paklausiant metalo supirktuves, neiÅ¡skiriant tinklinės vielos, kurios kaina yra mažesnė, tačiau nenustačius tikslios metalo laužo kainos, dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Panevėžio apskrities policijos komisariatui padaryta apie 419 litų dydžio turtinė žala. Å ios teismo iÅ¡vados, kolegijos vertinimu, yra visiÅ¡kai nepagrįstos, kadangi nebuvo atsižvelgta į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – Panevėžio apskrities VPK buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius, kad iÅ¡ardytų voljerų dalys, kurios buvo nuvežtos į G.

K. sodybÄ yra materialinės vertės neturintys daiktai. 2010 m. kovo 01 d. buvo suraÅ¡ytas Trumpalaikio turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu ( negalimu ) naudoti aktas Nr. 50-4-IL-196 ( 1t., b.l. 158 ), kuriuo keturi vienetai „Narvai Å¡uns bÅ«dos“ buvo nuraÅ¡yti, pripažinus, kad nuraÅ¡ymo priežastis – sulūžę, turto bÅ«klė – netinkami naudoti, tolesnis panaudojimas – utilizuoti kaip atliekas. 2010 m. kovo 31 d. sudaryta Panevėžio apskrities VPK komisija, kurios sudėtyje buvo ir Logistikos skyriaus vedėjas A.

K., surašė Pripažinto nereikalingu arba netinkamu naudoti Å«kinio inventoriaus nuraÅ¡ymo ir likvidavimo aktÄ Nr. 126 ( 1 t., b.l. 161 ), kuriuo komisija, remdamasi ankstesniu kovo 01 d. aktu, pripažino netinkamu naudoti keturis voljerus. Atsižvelgus į Å¡iuos įrodymus, kolegija pilnai sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad iÅ¡ardyti voljerai nebuvo inventorizuoti kaip komisariatui priklausantys ir tinkami naudojimui daiktai, jie buvo apskaityti kaip bevertės, utilizavimui skirtos atliekos. Kolegija konstatuoja, kad nustatytų aplinkybių pilnai pakanka iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas tariamo turto vertę nustatė remdamasis tik prielaidomis ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl G.

K. kaltės piktnaudžiavus tarnybine padėtimi. Kaip jau buvo minėta, didelės žalos požymis reikalauja motyvacijos, kad dėl kaltininko veikos buvo pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko institucijos veikla, veika sukėlė neigiamÄ rezonansÄ visuomenėje, dėl to nukentėjo institucijos prestižas visuomenės akyse. Nieko panaÅ¡aus dėl G. K. padarytų veiksmų neatsitiko, nes dėl to, kad jis gavo leidimÄ iÅ¡sivežti metalo atliekas, nebuvo diskredituotas policijos pareigÅ«no kaip valdžios atstovo vardas ir sumenkintas valstybinės įstaigos – Panevėžio apskrities VPK prestižas, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo ir kiti panaÅ¡Å«s principai.

Remiantis iÅ¡dėstytu, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismo padarytos iÅ¡vados dėl didelės žalos padarymo yra ne tik nemotyvuotos, bet ir nepagrįstos, todėl G. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ė : Å iaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. G. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, bei sprendimÄ priteisti iÅ¡ G. K. 42,74 Lt proceso iÅ¡laidų – panaikinti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai tirti bei nagrinėti teisme – CD laikmenÄ su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo fotonuotraukomis palikti prie bylos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                    Linas Žukauskas Teisėjai                                                                                                                     Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                                                                                                                                                          Kęstutis Jucys                                                                                                                                                          Â