2022-03-02 Nr. AB-4982-3-61-3-04012-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1367-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04012-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. O. (A. A. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. O. (A. A. O.) skundą atsakovui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. O. (A. A. O.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 21S31845 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 6K-1225; 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), kurioje vyksta karas ir yra visiškai nesaugu. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

3. Pareiškėjas teigė, kad yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik pareiškėjui.

4. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai pasirėmė informacija apie (duomenys neskelbtini) , kaip apie pareiškėjo kilmės šalį, nes sustojimas (duomenys neskelbtini) buvo tik epizodinis pareiškėjo bandymas rasti saugią vietą. Tai, kad atsakovo manymu, pareiškėjo pasakojimas nebuvo itin išsamus ar nuoseklus, didžia dalimi lėmė ta aplinkybė, jog apklausa vyko dalyvaujant vertėjams ir pareiškėjas buvo raginamas bei skatinamas kalbėti trumpais sakiniais. Šiuo atveju, atsakovas, pats nurodęs apklausos metu duoti paaiškinimus būtent tokiu būdu, teigia, kad tai yra esminis pareiškėjo pasakojimo trūkumas, todėl toks atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu procesiniu elgesiu, dėl ko pareiškėjas buvo suklaidintas ir negalėjo išsamiai perteikti visos reikalingos informacijos. Todėl atsakovo išvada apie tai, jog pareiškėjas turi būti išsiųstas būtent į (duomenys neskelbtini) , yra nelogiška ir nepagrįsta.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog yra iš (duomenys neskelbtini) ir kilmės valstybę paliko dėl karo, tačiau tyrimo metu surinktų duomenų visuma neleido pakankamai užtikrintai konstatuoti, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjo pateiktos jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos leido pagrįstai abejoti tuo, ar pareiškėjui iš tiesų buvo išduoti minėti dokumentai, kadangi pareiškėjas neteisingai nurodė (duomenys neskelbtini) paso kainą, nežinojo, kada tiksliai jam buvo išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, šiuos dokumentus pareiškėjas gavo per kitą asmenį (advokatą) ir asmeniškai dėl dokumentų išdavimo nesikreipė į atsakingą instituciją, o Migracijos departamento surasta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pasai bei asmens tapatybės kortelės dažnai padirbinėjamos. Be to, remiantis surinkta kilmės šalies informacija, karas (duomenys neskelbtini) prasidėjo 2011 m. po prieš (duomenys neskelbtini) prezidentą (duomenys neskelbtini) organizuotų protestų dėl gyventojų nepasitenkinimo esama šalies situacija, tačiau pareiškėjas negalėjo išsamiai papasakoti savo individualios patirties gyvenant karo zonoje 10 metų. Pareiškėjo pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės, apklausos metu į papildomus klausimus pareiškėjas atsakinėjo trumpais sakiniais, vis kartojo tuos pačius teiginius, jog (duomenys neskelbtini) vyksta karas, todėl yra nesaugu gyventi, pareiškėjo pasakojimas nepasižymėjo pakankamu detalumu, pateikti paaiškinimai apie minėtus įvykius (karą (duomenys neskelbtini)) yra padriki bei keliantys pagrįstų abejonių.

8. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko su savo pusbroliu, kuris teigė esantis iš to paties kaimo kaip ir pareiškėjas, tačiau skirtingai apibūdino savo gyvenamąją vietą kilmės valstybėje, pateikė skirtingą informaciją apie regioną bei skirtingas detales apie (duomenys neskelbtini) pilietinį karą bei gyvenimą karo metu. Pareiškėjo pusbrolis apklausos metu pripažino, kad iš tiesų nuo 2013 m. gyvena (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas nurodė, kad jo šeima prieš kelis mėnesius persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir kad pareiškėjas kartu su pusbroliu išvyko būtent iš (duomenys neskelbtini), o ne iš (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tik bendro pobūdžio teiginiais apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) ir nenurodė jokių kitų jam kylančių grėsmių, todėl tyrimo metu pagrįstai nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių.

9. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, objektyviai ir nešališkai atliko tyrimą, visapusiškai įvertino apklausos rezultatus ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų.

10. Pareiškėjo buvo prašyta kalbėti trumpais sakiniais tik tam, kad būtų užtikrintas tinkamas pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertimas. Dėl pareiškėjo teiginio, kad jo sustojimas (duomenys neskelbtini) tėra epizodinis bandymas rasti saugią vietą, pažymėjo, kad tyrimo metu buvo nustatyta aibė aplinkybių, leidžiančių abejoti, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovas pabrėžė, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo A. A. O. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 21S31845 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 6K-1225 dalį.

13. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 26 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pasienio sargybos pareigūnai sulaikė grupę asmenų, nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną. Vienas iš sulaikytųjų asmenų prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O.. 2021 m. liepos 7 d. asmuo pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Asmens pilietybę, tapatybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų A. A. O. nepateikė. Asmens dokumentų (paso ir tapatybės kortelės) kopijas, turimas savo mobiliajame telefone, prieglobsčio prašytojas Migracijos departamentui pateikė 2021 m. rugsėjo 24 d., po to, kai buvo atlikta prieglobsčio prašytojo apklausa. 2021 m. liepos 7 d. buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa, kurios metu jis nurodė, jog palikti (duomenys neskelbtini) turėjo dėl ten vykstančio karo. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (ir konkrečiai jo gyvenamajame regione) tęsiasi karinis konfliktas, kurio metu vyksta kovos, vykdomi sprogdinimai. Pareiškėjas nurodė, jog tokios gyvenimo sąlygos yra sunkios, gyvendamas (duomenys neskelbtini) jis jaučia baimę dėl savo bei savo vaikų ateities. 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo atlikta antrinė prieglobsčio prašytojo apklausa, kurios metu asmuo pateikė identiškas išvykimo iš (duomenys neskelbtini) bei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymo priežastis. Kaip ir pirminės apklausos metu, Migracijos departamento atliktos apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog savo gimtąją šalį buvo priverstas palikti dėl vykstančio karo. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl vykstančio karo gyvenimas (duomenys neskelbtini) yra sudėtingas ir nesaugus, žmonės gyvena baimėje. Pareiškėjas teigė, kad vieta, kurioje gyveno (duomenys neskelbtini) regionas, yra karo zona, kurioje yra daug kovojančių grupuočių, tokių kaip (duomenys neskelbtini) ir kt., todėl gyvenimas tame regione nėra saugus. Išvykimo iš kilmės šalies ir atvykimo į Europą priežastis pareiškėjas apibūdino kaip siekį ieškoti saugesnio bei geresnio gyvenimo.

14. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Migracijos departamentas nustatė, kad remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. gairėmis, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos.

EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės, apklausos metu į papildomus klausimus pareiškėjas atsakinėjo trumpais sakiniais, vis kartojo tuos pačius teiginius, jog (duomenys neskelbtini) vyksta karas, todėl čia yra nesaugu gyventi. Į bylą pateikti duomenys įrodė, kad pareiškėjas prašymui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų.

Kartu buvo analizuotos aplinkybės, nustatytos ir pareiškėjo nurodomo jo pusbrolio Y. M. S. O. prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Pareiškėjo pusbrolis apklausos metu pripažino, kad iš tiesų nuo 2013 m. gyvena (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas nurodė, kad jo šeima prieš kelis mėnesius persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir kad pareiškėjas kartu su pusbroliu išvyko būtent iš (duomenys neskelbtini), o ne iš (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju atsakovas vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. turėjo nustatyti, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina negu netikėtina.

Todėl nustatytos aplinkybės tik sustiprina Sprendime darytas išvadas, kad pareiškėjas, tikėtina, nėra (duomenys neskelbtini) pilietis, o galimai yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Teismui nekilo jokių abejonių, jog atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai, įvertindamas visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo individualiu atveju, įvertinęs ir visas nurodytas aplinkybes apie jo atvykimą į (duomenys neskelbtini) ir išvykimą iš jo. Bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtino faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę pareiškėjui, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje.

Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, pagrindžiančius tariamą grėsmę būti persekiojamam jo kilmės valstybėje, tiek tokia valstybe laikant (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

15. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo pačio subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra pagrįsta tikimybė, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) Respubliką pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

16. Įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjo pateiktus paaiškinimus teismas nustatė, kad pareiškėjas iš savo kilmės šalies (kuri šiuo atveju laikytina (duomenys neskelbtini) kadangi pareiškėjas su šeima ten gyveno) atvyko į Baltarusiją, kurioje legaliai gyveno daugiau nei pusmetį, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Be to, pareiškėjas apklausos metu aiškiai nurodė, kad tarptautinės migracijos vykdomas projektas dėl savanoriško grįžimo į kilmės šalį jo nedomina. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinkanti Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

17. Teismas pažymėjo, jog 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismo įsitikinimu, nors iš nustatytų aplinkybių prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgiant į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintoje tvarkoje (toliau – ir Tvarka) esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Atsižvelgęs į tai, teismas taikė Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtintą taisyklę ir nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, kadangi jis buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

18. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 metų, teismas nurodė, jog yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 19. Pareiškėjas A. A. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje liko neatskleista bylos esmė, esminiai paaiškinimai, bei politinių įsitikinimų svarba.

20. Pareiškėjas teigia, jog jo pilietybės nustatymas yra esminis šios bylos aspektas, nes tik tiksliai identifikavus jo pilietybę, galima tinkamai įvertinti jam kylančias grėsmes jo kilmės valstybėje, t. y. surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją ir įvertinti individualią pareiškėjo padėtį jo kilmės valstybėje. Pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, bet teismas šių dokumentų nevertino ir į juos neatsižvelgė bei paliko galioti Sprendimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo pilietybė nenustatyta ir jis išsiunčiamas į (duomenys neskelbtini), t. y. ne jo kilmės valstybę. Pareiškėjas pateikė savo asmens tapatybės dokumentų kopijas tiek atsakovui prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, tiek teismui. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas pateikė savo dokumentus taip nesivadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika. Pareiškėjo pateikti dokumentai, nepaisant to, kad yra tik kopijos, turėjo būti priimti ir vertinami teismo. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus (pasas, karinė knygelė, ID kortelė).

21. Pareiškėjo nuomone, nebuvo tinkamai surinkta kilmės valstybės informacija ir nebuvo atliktas tinkamas pareiškėjo tarptautinės apsaugos poreikio vertinimas. Nei teismas, nei atsakovas nevertino beatodairiško smurto lygio pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, (duomenys neskelbtini), kur gyveno pareiškėjas. Beatodairiškas smurtas vyksta tokiu lygiu, kad vien buvimas šioje teritorijoje kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o tai yra pagrindas suteikti papildomą apsaugą. Be to, nebuvo vertinama visuotinai žinoma informacija apie tai, kad pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) pilietis, gali būti priverstas atlikti karinę tarnybą režimo karinėse pajėgose, kurios vykdo karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo pasakojimo aplinkybes, neatsižvelgė į skunde ir vėliau pateiktuose papildomuose paaiškinimuose identifikuotus atsakovo atlikto tyrimo trūkumus tiek renkant kilmės valstybės informaciją, tiek vertinant individualias pareiškėjo aplinkybes. Migracijos departamento surinkta informacija apie asmens dokumentų kainas nėra tiksli. Priešingai nei teigia atsakovas, (duomenys neskelbtini) pasas kainuoja 800 JAV dolerių tik tuo atveju, kai yra išduodamas skubos tvarka, o (duomenys neskelbtini) paso išdavimas įprasta tvarka kainuoja 300 JAV dolerių. (duomenys neskelbtini) taip pat numatyta galimybė gauti pasą per teisinį atstovą ar giminaitį. Atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigą surinkti tikslią ir aktualią kilmės valstybės informaciją ir klaidingai surinktos informacijos kontekste netinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimą. Migracijos departamentas, turėdamas abejonių dėl pareiškėjo pasakojimo, privalėjo sudaryti sąlygas pateikti paaiškinimus, kad jis išsklaidytų abejones bei pateiktų savo įrodymus.

23. Teismo teigimu, atsakovo nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas, tikėtina, nėra (duomenys neskelbtini) pilietis, o galbūt yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) , sustiprina jo pusbrolio Y. M. S. O. byloje nustatytos aplinkybės. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, teismo argumentai prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-1498-1066/2022 priimtam sprendimui, kuriuo Y. M. S. O. atžvilgiu priimtas sprendimas nesuteikti jam prieglobsčio yra panaikintas, o Migracijos departamentas įpareigotas jo prašymą nagrinėti iš naujo dėl identifikuotų tyrimo trūkumų.

24. Pareiškėjas pažymi, jog teismas nepasisakė dėl Migracijos departamento sprendimo išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas privalėjo įvertinti, ar pareiškėjui trečiojoje valstybėje yra saugu. Atsakovas įvertino beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini), o teismas rėmėsi išskirtinai Migracijos departamento vertinimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini) pilietis, taigi (duomenys neskelbtini) turėjo būti vertinamas saugios trečios valstybės kriterijų kontekste. Tačiau (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas trečia saugia valstybe, nes netenkina teisės aktuose keliamų kriterijų. (duomenys neskelbtini) nėra teisinės sistemos skirtos pabėgėlių apsaugai, nėra tokių nuostatų, kurios užtikrintų, kad pabėgėliai gaus teisę gyventi šalyje ar galės naudotis kitomis privilegijomis skirtomis pabėgėliams.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas nurodo, jog tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nors pareiškėjas neigė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, visgi, atsižvelgiant į visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, buvo surinkta kilmės valstybės informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) , remiantis kuria beatodairiško smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

27. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo pateiktos jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos leido pagrįstai abejoti tuo, ar pareiškėjui iš tiesų buvo išduoti minėti dokumentai. Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė savo tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų originalų, buvo pateiktos tik šių dokumentų kopijos, kurios savaime nepatvirtina nurodytų dokumentų autentiškumo. Be to, remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, kurios pareiškėjas neginčija, (duomenys neskelbtini) pasai bei asmens tapatybės kortelės yra dažnai padirbinėjamos. Atsižvelgus į tai, nurodyti dokumentai pagrįstai buvo vertinami kritiškai ir nelaikomi pareiškėjo tapatybę ir pilietybę patvirtinančiais dokumentais, o kitų nurodytas aplinkybes galinčių patvirtinti patikimų dokumentų pareiškėjas nepateikė.

28. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo pasakojimas apie jo gyvenimą (duomenys neskelbtini) karo metu nebuvo nei detalus, nei nuoseklus. Remiantis surinkta kilmės šalies informacija, karas (duomenys neskelbtini) prasidėjo 2011 m. po prieš (duomenys neskelbtini) organizuotų protestų dėl gyventojų nepasitenkinimo esama šalies situacija, tačiau pareiškėjas negalėjo išsamiai papasakoti savo individualios patirties gyvenant karo zonoje dešimtį metų. Pareiškėjo pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės, apklausos metu į papildomus klausimus pareiškėjas atsakinėjo trumpais sakiniais, vis kartojo tuos pačius teiginius, jog (duomenys neskelbtini) vyksta karas, todėl čia yra nesaugu gyventi, pareiškėjo pasakojimas nepasižymėjo pakankamu detalumu, pateikti paaiškinimai apie minėtus įvykius (karą (duomenys neskelbtini)) yra padriki bei keliantys pagrįstų abejonių. Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių jam (duomenys neskelbtini) kylančių individualių grėsmių, o dauguma atsakymų pasižymėjo bendru apibūdinimu, kad (duomenys neskelbtini) yra karo išvarginta šalis, kurioje gyvenimas yra nesaugus. Kadangi pareiškėjas negalėjo pakankamai išsamiai ir detaliai papasakoti apie savo 10 metų gyvenimą karo zonoje, tiek Migracijos departamentas, tiek teismas pagrįstai nelaikė pareiškėjo pasakojimo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pateikti paaiškinimai nėra pakankami, kad sudarytų pagrindą kitokioms išvadoms priimti, atitinkamai, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

29. Teisės aktai neįpareigoja rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Šiuo atveju nei pareiškėjo pasakojimas, nei jo pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtino pareiškėjo teiginių, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Tyrimo metu nenustačius, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Migracijos departamentas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo rinkti ir vertinti pareiškėjo skunde nurodytą informaciją. Atsakovo vertinimu, kito asmens byloje padarytos pirmosios instancijos teismo išvados savaime nepatvirtina pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės. Be to, pareiškėjas nors ir nurodė, kad jo paminėtas asmuo yra jo pusbrolis, tačiau ir šiam faktui pagrįsti nepateikė jokių patikimų duomenų, atitinkamai, tokie teiginiai savaime nepatvirtina pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės. Negana to, net ir nustačius giminystės ryšį, šios aplinkybės negali patvirtinti ir nepatvirtina, kad visi giminystės ryšiais susiję žmonės yra tos pačios valstybės piliečiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 21S31845 ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 6K-1225, kurio pareiškėjo skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo prašymo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

32. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia: teismą neįvertinus ginčijamo Migracijos departamento sprendimų prieštaringumo dėl pareiškėjo paaiškinimų, susijusių su jo kilmės šalimi, ir jo pateiktų dokumentų; neįvertinus papildomos apsaugos poreikio ir pareiškėjo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), kuris nelaikytinas saugia trečiąja valstybe, teisėtumo.

33. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), iš esmės sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas, vertinant ir duomenis, gautus jau po Migracijos departamento 2021 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 21S31845, negali būti vertinamas teisėtu: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1– 2 dalyse.

34. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

35. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

36. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) (toliau – ir Aprašas), reglamentuojantis ir užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, sprendimų, susijusių su prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimu priėmimo tvarką, be kita ko, nustato: surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą.

Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į (Aprašo 97 p.): tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais; tai, ar prieglobsčio prašytojo veikla išvykus iš kilmės valstybės buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti prieglobsčio, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į kilmės valstybę grąžintas prieglobsčio prašytojas būtų persekiojamas arba jam grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai; tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas galėtų naudotis kitos valstybės, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (Aprašo 97.1–97.5 p.); atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais.

Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

Remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar (Aprašo 99 p.): prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą, vertinama, ar ši žala pagal savo pobūdį ir poveikį prieglobsčio prašytojui gali būti laikoma persekiojimu.

Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų. Šiame papunktyje nurodytas vertinimas atliekamas vadovaujamasi inter alia Aprašo 99.1–99.5 papunkčiuose nurodytais principais, iš jų – visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti veiksmus, nurodytus Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte, gali turėti kiekvienas karinio personalo narys, įskaitant logistikos srities ar pagalbinius darbuotojus, jeigu per tam tikrą konfliktą pats karo tarnybos atlikimas reikštų tokių veiksmų vykdymą, įskaitant situacijas, kai prieglobsčio prašytojas tik netiesiogiai dalyvauja darant tokius veiksmus, jei pagrįstai tikėtina, jog vykdydamas savo pareigas jis suteikia būtiną pagalbą juos rengiant ar darant.

Vertinant informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, turi būti nustatyta, kad atsisakymas atlikti karo tarnybą yra vienintelis būdas, leidžiantis prieglobsčio prašytojui išvengti dalyvavimo Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytuose veiksmuose. Jeigu prieglobsčio prašytojas nepasinaudojo atsisakymo tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų procedūra, pabėgėlio statusas šiuo pagrindu jam paprastai nesuteikiamas, nebent prieglobsčio prašytojas įrodo, kad konkrečioje situacijoje jis neturėjo galimybės pasinaudoti tokio pobūdžio procedūra arba naudojimasis šia procedūra savaime prilygtų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimui ar ji būtų neproporcinga (Aprašo 99.1.10 p); vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas pateiktų įrodymus, jog tokie veiksmai jam gresia dėl konkrečiai su jo situacija susijusių priežasčių.

Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų grėsmė prieglobsčio prašytojui laikoma įrodyta, kai jo kilmės valstybėje vykstantį tarptautinį ar vidaus ginkluotą konfliktą apibūdinantis beatodairiško smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog jei prieglobsčio prašytojas būtų grąžintas į kilmės valstybę arba tam tikrais atvejais į tam tikrą kilmės valstybės regioną, vien dėl buvimo toje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti tokią grėsmę. Vidaus ginkluoto konflikto buvimas turi būti pripažintas, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės reguliariosios pajėgos susiremia su viena ar keliomis ginkluotomis grupėmis arba kai susiremia dvi ar daugiau ginkluotų grupių, nereikalaujant, kad šis konfliktas galėtų būti kvalifikuotas kaip netarptautinio pobūdžio ginkluotas konfliktas, kaip tai suprantama pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o ginkluotų susidūrimų intensyvumas, konfliktuojančių ginkluotųjų pajėgų organizacijos lygis arba konflikto trukmė vertinami atskirai nuo tam tikroje prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės teritorijoje vyraujančio beatodairiško smurto laipsnio (Aprašo 99.4.2 p.).

37. Vertinant Migracijos departamento tarnautojo veiksmų, atliekant tyrimą dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį, tinkamumą vien tik aptartų Aprašo nuostatų kontekste, teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliacinio skundo argumentais tiek tyrimo netinkamumo, tiek dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 21S31845 prieštaringumo, kuris nebuvo pašalintas ginčo ikiteisminio nagrinėjimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu: Sprendime nurodyta, kad 2021 m. liepos 7 d. buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa, jos metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Teikdamas duomenis pirmosios instancijos teismui, 2021 m. gruodžio 21 d. lydraštyje Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo pirminės apklausos protokolas nebuvo pildomas – užpildytas VSAT registraciją patvirtinantis lapas, kuris byloje nepateiktas. Pažymėtina, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė turėjęs (duomenys neskelbtini) asmens kortelę, kurią perėjus sieną iš jo paėmė ir davė „čekį“, kurio nuotrauką turi mobiliajame telefone ir kurią pažadėjo atsiųsti jo pusbrolio U. O. elektroniniu paštu, tačiau duomenų, ar ir kokie duomenys šiuo būdu buvo pateikti, byloje nėra. Sprendime apie tai taip pat nėra minima, o nurodoma, kad pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė (duomenys neskelbtini) asmens paso ir asmens tapatybės kortelės kopijas, turėtas mobiliajame telefone. Tačiau byloje yra pateiktas minimo pusbrolio U. O (nurodyta – O.) bylos dokumentai – 2021 m. liepos 7 d. pirminės apklausos lapas, VSAT specialistės 2021 m. liepos 8 d. tarnybinis pranešimas dėl šios asmens pirminės apklausos, VSAT Užsieniečių registracijos centro 2021 m. liepos 8 d. raštas dėl nuomonės pateikimo, kuriame nurodomi A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), apklausos duomenys, iš jų – kad asmuo dokumentų nepateikė ir kad jo ID paėmė Lietuvos Respublikos pareigūnai. Šie prieštaravimai, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti pašalinti gaunant duomenis iš VSAT, bei, esant poreikiui, papildomai apklausiant pareiškėją, kadangi jie reikšmingi vertinant duomenis apie pareiškėjo pilietybę.

38. Pažymėtina, kad Migracijos departamento Sprendimo motyvai, kuriais nuspręsta pareiškėjo pilietybę laikyti nenustatyta, yra prieštaringi, iš esmės grindžiami tik abejonėmis dėl pareiškėjo pateiktų duomenų apie pasą ir pasakojimo apie gyvenamosios vietos nekankamu detalumu („<...> jo pateikta informacija tik iš dalies atitinka surinktus geografinius duomenis <...>“): nors abejonės dėl duomenų apie pareiškėjo pasą patikimumą grindžiamos jo nurodytos kainos už šio dokumento išdavimą neatitikimu su Migracijos departamento rastais duomenimis apie įprastą (duomenys neskelbtini) paso kainą, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl šių duomenų prieštaringumo, kadangi yra remiamasi internetiniame portale (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 2 d. publikuoto straipsnio (duomenys neskelbtini) duomenimis, kurie yra prieštaringi: nors nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) parlamentas pakeitė konsulinius mokesčius, dėl ko pasas tapo brangiausiu pasaulyje, atsakovo nurodyta paslaugos kaina (800 USD) minima duomenyse apie kitos agentūros – (duomenys neskelbtini) – paskelbtus duomenis, kurių išsamumas kelia abejonių (duomenys neskelbtini), kadangi, pavyzdžiui, internetiniame portale (duomenys neskelbtini) publikuotame straipsnyje (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kelionės dokumentų pratęsimas kainuoja apie 300 JAV dolerių laukiant arba 800 JAV dolerių, jei jis atnaujinamas per tris dienas (duomenys neskelbtini).

39. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl Migracijos departamento teiginių, susijusių su pareiškėjo paaiškinimų neišsamumo, nepagrįstumo: kaip matyti 2021 m. rugsėjo 24 d. apklausos metu fiksavimo duomenų, pareiškėjo ir buvo prašoma kalbėti trumpais sakiniais, be to duomenų, kad būtų prašoma patikslinti jo nurodomas aplinkybes, iš esmės nėra; paaiškinimai neįvertinti kitų prieinamų duomenų (pavyzdžiui, surinktų nagrinėjant kitų pareiškėjų – U. O, F. O. – prašymus dėl prieglobsčio) kontekste.

40. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas pažeidžiant taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir ginčijamo Sprendimo pagrįstumą, dėl ko yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

41. Kadangi Sprendimo dalis, kuria išspręstas klausimas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nėra teisėtas, todėl yra naikinamas ir visas Sprendimas, dėl ko kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra svarbūs ir dėl jų nepasisakoma.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

43. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia :

Pareiškėjo A. A. O. (A. A. O.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo A. A. O. (A. A. O.) skundą tenkinti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 21S31845 ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 6K-1225 panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo A. A. O. (A. A. O.) prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan