62ecc589-cad5-4d39-a2c2-321a89da313d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2820-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00528-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas T. J. skundu (b. l.

2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2015-09-18 iki 2015-09-25 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Ligoninė) 40 m² kameroje, kurioje buvo drėgna, per lubas tekėjo vanduo, sienos buvo pasidengusios pelėsiu, kameros grindys buvo supuvusios, o per nesandarius langus į kamerÄ pÅ«tė vėjas. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis negalėjo tuÅ¡tintis, nes tualete dėl jo įrengimo ypatumų nebuvo galimybės sėdėti, o jis turi kojų sÄ narių problemų.

DuÅ¡o kabinos buvo neatskirtos viena nuo kitos, o duÅ¡o čiaupai susidėvėję. Teigė, kad patyrė nepatogumų, jo laikymo sÄ lygos prilygo kankinimui. PatirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 7 000 Eur.Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepimu į skundÄ (b. l. 10–12) prašė skundÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2015-09-18 iki 2015-09-25 PravieniÅ¡kių padalinio baudos izoliatoriaus pastato karantino patalpose, kurių plotas 44,61 m², o minėtu laikotarpiu asmuo buvo laikomas vienas.

Sanitarinis mazgas įrengtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Tualeto patalpos buvo įrengtos atskiroje patalpoje. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“ nenumato duÅ¡o kabinų atskyrimo. PareiÅ¡kėjas į Ligoninės administracijÄ su įvairaus pobÅ«džio skundais nesikreipė. Mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodymais.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė ji tenkinti.

Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, neužtikrinus tinkamų gyvenimo sÄ lygų Ligoninėje.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.IÅ¡ atsakovo atsiliepime į skundÄ pateiktų duomenų (b. l.

10) matyti, kad pareiškėjas buvo gydomas Ligoninės Pravieniškių padalinio baudos izoliatoriaus pastato karantino patalpose, kurių plotas 44,61 kv. m., nuo 2015-09-18 iki 2015-09-25. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas vienas. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija.Pareiškėjas nurodė, kad kameroje, kurioje jis buvo laikomas Ligoninėje, buvo drėgna, per lubas bėgo vanduo, sienos buvo pasidengusios pelėsiu, kameros grindys buvo supuvusios, o per nesandarius langus pūtė vėjas.

Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, galiojusios iki 2015-11-01 (toliau – ir HN 76:2010), 24 punkte nurodoma, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 76:2010 26 punktas nustatė, kad santykinė oro drėgmė kameroje Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti – 35–65 proc., Å¡altuoju – 35–65 proc., 56 punktas numatė, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių, o 62 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.

Iš Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-10-27 rašto Nr. 2-4375-7(4.11) (b. l.

6) matyti, kad pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ buvo atliktas Ligoninės dušų ir karantino patalpų atitikimo HN 76:2010 reikalavimams patikrinimas, buvo nustatyta, kad karantino patalpoje reikalingas einamasis patalpų remontas, buvo atsilupę sienų ir lubų dažai, t. y. nustatytas HN 76:2010 62 punkto pažeidimas. IÅ¡ pateiktų į bylÄ nuotraukų (b. l. 24–26, 28–30, 36–37) taip pat matyti, kad sienų ir lubų dažai apsilupę, tačiau nematyti, kad grindys bÅ«tų supuvę. Todėl teismas laiko įrodytais pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl netinkamos sienų ir lubų bÅ«klės. Tačiau Kauno visuomenės sveikatos centras nenustatė kitų HN 76:2010 pažeidimų.

IÅ¡ Ligoninės Ūkio skyriaus pažymos (b. l. 13), matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl jo laikymo sÄ lygų į Ligoninės administracijÄ ginčo laikotarpiu skundais nesikreipė. Todėl teismas pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl drėgmės, pelėsio buvimo, supuvusių grindų, nesandarių langų karantino patalpose, kuriose jis buvo laikomas, atmeta kaip neįrodytus.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jis negalėjo tuÅ¡tintis, nes tualete dėl jo įrengimo ypatumų nebuvo galimybės sėdėti, o jis turi kojų sÄ narių problemų.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktas numato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.Iš byloje esančios nuotraukos (b. l.

24) matyti, kad karantino kameroje, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tualetas įrengtas atskiroje patalpoje su durimis, jame įrengtas klozetas, todėl tualeto įrengimas iÅ¡ esmės atitinka Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad tualete negalėjo tuÅ¡tintis, nes turi kojų sÄ narių problemų, teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijÄ nustatė, kad pareiÅ¡kėjas kelio sÄ nario skausmais skundėsi 2014-09-16 (b. l. 75), nuo 2015-04-27 skundėsi kitais susirgimais, o į Ligoninės PravieniÅ¡kių padalinį atvyko 2015-09-18 su kitokio pobÅ«džio sveikatos sutrikimais – jam buvo nustatyta tuberkuliozė, 2015-09-17 iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų (b. l.

72) ligų, susijusių su sÄ nariais, nepaminėta. IÅ¡ vėlesnio 2015-12-28 įraÅ¡o pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje (b. l.

67) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nusiskundimų neturi, nori sportuoti, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė buvo tokia, kad jis galėjo naudotis tualetu, nors jame ir nebuvo sėdimo unitazo. Teismas, įvertinęs Å¡iuos įrodymus bei tÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas jokių nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų Ligoninėje ginčo laikotarpiu nereiÅ¡kė (b. l. 13), laiko pareiÅ¡kėjo teiginius dėl negalėjimo tuÅ¡tintis tualete neįrodytais ir konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad duÅ¡o kabinos buvo neatskirtos viena nuo kitos, o duÅ¡o čiaupai susidėvėję.

HN 76:2010 6 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 39.1 punktas nustatytė, kad dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms; 39.3 punktas nustatė, kad dušinės, prausyklos patalpų grindys turi būti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato detalių reikalavimų dušo patalpų įrengimui.

Iš Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-10-27 rašto Nr. 2-4375-7(4.11) (b. l. 6), 2015-08-11 patikrinimo akto (b. l. 31-33) matyti, kad Kauno visuomenės sveikatos centras HN 76:2010 pažeidimų dušuose nenustatė. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokiu būdu buvo pažeistos jo teisės dėl neatskirtų dušų kabinų ir senų susidėvėjusių čiaupų. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nuo 2015-09-18 iki 2015-09-25 pareiškėjas buvo laikomas Ligoninės Pravieniškių padalinio baudos izoliatoriaus pastato karantino patalpose, kuriose dalis sienų ir lubų dažų buvo nutrupėję ir dėl to patalpos neatitiko HN 76:2010 62 punkto reikalavimų.

Å iais aspektais neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi įrodytais. Teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas suimtas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 143-1966/2008 ir kt.).

Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis buvo laikomas santykinai neilgÄ laikotarpį (8 paras), kad nėra duomenų, jog netinkamos gyvenimo sÄ lygos bÅ«tų sukėlusios pareiÅ¡kėjui reikÅ¡mingas ar nepataisomas pasekmes, kad pažeidimus lėmė ne sÄ moningi atsakovo atstovo veiksmai, siekis iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų asmenų, bet objektyviai susiklosčiusi bÅ«klė įstaigoje, jis buvo laikomas didelėje patalpoje (44,61 m²) vienas, spręstina, kad pakankama ir teisinga satisfakcija Å¡iuo atveju bÅ«tų teisės pažeidimo pripažinimas, o pareiÅ¡kėjo reikalaujamos 7 000 Eur sumos priteisimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neadekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir patirtiems neigiamiems iÅ¡gyvenimams.

Teismas atsižvelgia į teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis tik 2–3 paras, nenustačius, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui kilo sunkesni padariniai, pripažino, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam tardymo izoliatoriuje teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis ir reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1575-442/2015).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo T. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad nuo 2015-09-18 iki 2015-09-25 pareiÅ¡kėjo T. J. teisė į teisės aktuose nustatytas gyvenimo sÄ lygas Laisvės atėmimo vietų ligoninės PravieniÅ¡kių padalinyje buvo pažeista.PareiÅ¡kėjo T. J. skundo reikalavimÄ dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                 Marius Bajoras