Legislator Case Law & Legislation
62ec0330-92b1-479e-a67c-7135e2fa7f91 AI generated

62ec0330-92b1-479e-a67c-7135e2fa7f91 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 62ec0330-92b1-479e-a67c-7135e2fa7f91
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

laikinosios apsaugos priemonės atÅ¡aukiamos dėl pareiÅ¡kėjo veikimo ar neveikimo, arba 2) laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti dėl pareiÅ¡kėjo veikimo ar neveikimo, arba 3) po to nustatoma, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar grėsmės pažeidimui nebuvo. Å ioje byloje Krka įrodė, kad nebuvo nei patento pažeidimo, nei grėsmės pažeidimui, todėl yra visos teisės normos taikymo sÄ lygos.Teismas priteisė atsakovui per dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas, vertinant pagal kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

Legislator headnote

AI generated

62ec0330-92b1-479e-a67c-7135e2fa7f91 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pasak teismo, tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios teisės normos reikalauja, kad bÅ«tų kompetentingos institucijos (Lietuvos atveju – teismo) įsiteisėjęs sprendimas dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvimo. Tokį aiÅ¡kinimÄ suponuoja Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalis, nustatanti galimybę reikalauti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siejamÄ su „įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nustatančiu, kad Å¡io įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-383-186/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01583-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Krka tovarna zdravil, d.d. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Krka tovarna zdravil, d.d. ieÅ¡kinį atsakovui AstraZeneca AB dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Krka tovarna zdravil, d.d. (toliau – Krka) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AstraZeneca AB (toliau – AstraZeneca) 294 280 Eur dydžio nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2010 m. liepos 13 d. AstraZeneca pareiÅ¡kė prevencinį ieÅ¡kinį Krka dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius AstraZeneca teises į patentÄ Nr. 3287 „OptiÅ¡kai gryni junginiai, jų gavimo bÅ«das ir panaudojimas“ (toliau – Patentas).

Toje byloje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui Krka uždrausta iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, t. y. vaistinius preparatus „Escadra“. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi priimtas AstraZeneca ieškinio atsisakymas ir laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

Å i nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 25 d. Krka apskaičiavo, kad dėl 5 metus 10 mėnesių ir 2 dienas galiojusio draudimo platinti vaistinius preparatus „Escadra“ patyrė 294 280 Eur dydžio nuostolių. Krka manymu, Å¡iuos nuostolius privalo atlyginti AstraZeneca, nes atsakovas, minėtoje byloje praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir palaikydamas šį praÅ¡ymÄ per visÄ bylos procesÄ , pažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016 Patentas pripažintas negaliojančiu, o tai reiÅ¡kia Patento negaliojimÄ nuo jo paraiÅ¡kos padavimo datos.

IÅ¡nykus ieÅ¡kinio dalykui, AstraZeneca prevencinis ieÅ¡kinys bÅ«tų buvęs atmestas. AstraZeneca praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu žinojo apie Krka pareikÅ¡tÄ 2009 m. kovo 26 d. ieÅ¡kinį dėl Patento pripažinimo negaliojančiu. Be to, AstraZeneca negalėjo nežinoti, kad Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras netikrina iÅ¡radimo patentabilumo kriterijų. AstraZeneca jau 1998 m. žinojo, kad Lietuvoje pateiktas iÅ¡radimas yra galimai nepatentabilus.

Kitose valstybėse identiškos apibrėžties patentas buvo pripažintas negaliojančiu, kaip neatitinkantis patentabilumo kriterijų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui AstraZeneca AB iš ieškovo Krka tovarna zdravil, d.d. 20 566 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1 034 Eur vertimo išlaidų.Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. 2-241-560/2016, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo užbaigta atsakovui atsisakius ieškinio ne dėl to, kad patentas buvo pripažintas negaliojančiu, bet dėl to, kad baigėsi patento patentinės apsaugos ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo terminas (prevencinis ieškinys ir buvo pareikštas būtent dėl šios apsaugos galiojimo).

Atsakovas į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio atsisakymo kreipėsi paskutinę papildomos apsaugos liudijimo galiojimo dienÄ ir toks atsakovo elgesys negali bÅ«ti vertinamas kitaip negu sÄ Å¾iningas, rÅ«pestingas ir nukreiptas ne tik į tinkamÄ savo teisių gynybÄ , bet ir į siekį nepažeisti trečiųjų asmenų interesų. Taigi civilinėje byloje, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo ir nėra nustatytas koks nors atsakovo neteisėtas ar nesÄ Å¾iningas elgesys.Ginčo patentas buvo pripažintas negaliojančiu tik 2016 m. sausio 29 d., Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimÄ civilinėje byloje dėl patento pripažinimo negaliojančiu.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas susiaurino ne patento, o kitos patentinės paraiÅ¡kos apibrėžtį, negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovo pripažinimas, kad patentu saugomas iÅ¡radimas yra nepatentabilus, juo labiau kad atsakovas atskirtųjų paraiÅ¡kų pagrindu užregistravo du patentus dėl optiÅ¡kai grynų omeprazolo druskų – EP1020461 ir EP1020460, kurie liko galioti praėjus protesto ir apeliacijos procedÅ«ras 2012 m. Todėl bent jau iki Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo atsakovas turėjo teisėtÄ pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovo vaistinis preparatas „Escadra“ pažeidžia jo kaip patento savininko teises.IeÅ¡kovo minimi Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismų sprendimai dėl identiÅ¡kos apibrėžties patentų pripažinimo negaliojančiais buvo priimti nevertinant Europos Patentų Tarnybos sprendimų dėl patentų EP1020461 ir EP1020460, kuriais nurodyti Europos patentai buvo palikti galioti, todėl jais atsakovas iÅ¡ esmės pagrįstai nesivadovavo, o vadovavosi kitų valstybių (Lenkijos, Olandijos, Norvegijos) teismų / patentų biuro sprendimais, kurių ieÅ¡kovas nemini ir kuriais ginčo patentui analogiÅ¡ki patentai buvo palikti galioti Å¡iose valstybėse.

Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, tiek praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovo atžvilgiu teikimo metu, tiek iki pat patento papildomos apsaugos liudijimo C 3287 galiojimo pabaigos negalėjo žinoti, kad patentu saugomas iÅ¡radimas gali bÅ«ti vertinamas kaip nepatentabilus (atvirkščiai, nesant jokių objektyvių įrodymų, kad prevencinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ atsakovas negalėjo nežinoti, kad patentu saugomas iÅ¡radimas yra nepatentabilus, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad iÅ¡radimas yra patentabilus), todėl, pasak teismo, konstatuoti, kad, tiek reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl patento pažeidimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kovo atžvilgiu, tiek palaikant šį praÅ¡ymÄ vėliau, atsakovas nesielgė apdairiai ir rÅ«pestingai, nėra jokio pagrindo.Preziumuojama, kad patentas galioja, kol nėra nuginčytas, ir patento savininkas turi teisę naudotis visomis patentu suteiktomis iÅ¡imtinėmis teisėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad tam tikru momentu teisėti veiksmai ginant pažeistas teises į patentÄ dėl teismo sprendimo atgalinio veikimo tampa nepagrįsti, ieÅ¡kinio dėl patento pažeidimo kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas civilinės atsakomybės už žalÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste darytinas per ieÅ¡kinio dėl patento pažeidimo pagrįstumo bei teisėtumo jo pateikimo dienÄ Ä¯vertinimÄ .

Tik toks vertinimas atitinka sÄ Å¾iningumo, proporcingumo ir protingumo principus. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju prevencinio ieÅ¡kinio kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo dienÄ atsakovo ieÅ¡kinys buvo pagrįstas, nes iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje dėl patento pripažinimo negaliojančiu priėmimo patentas buvo laikomas galiojančiu ir atsakovas, kaip jo savininkas, galėjo teisėtai naudotis visomis patentu suteikiamomis iÅ¡imtinėmis teisėmis, įskaitant teisę drausti pardavinėti gaminius, pažeidžiančius patentÄ .Tiek Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl.

„Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights“, toliau – TRIPS) 50 straipsnio 7 dalyje, tiek 2004 m. balandžio 29 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (toliau – Direktyva 2004/48/EB) 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kompensacija už nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymo, taikoma „kai laikinosios priemonės atšaukiamos, arba kai jos nustoja galioti dėl kokios nors pareiškėjo veiklos ar neveikimo, arba jei vėliau paaiškėja, kad intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo“.

Pasak teismo, tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios teisės normos reikalauja, kad bÅ«tų kompetentingos institucijos (Lietuvos atveju – teismo) įsiteisėjęs sprendimas dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvimo. Tokį aiÅ¡kinimÄ suponuoja Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalis, nustatanti galimybę reikalauti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siejamÄ su „įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nustatančiu, kad Å¡io įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo“.

Tokio sprendimo nagrinėjamu atveju nėra.Teismas konstatavo, kad atsakovas, praÅ¡ydamas teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir palaikydamas šį praÅ¡ymÄ per visÄ civilinės bylos dėl patento pažeidimo procesÄ , nepažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu. Nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl Å¡ios priežasties teismas nepasisakė dėl kitų dviejų civilinės atsakomybės sÄ lygų – padarytos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas Krka tovarna zdravil, d.d. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikini Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodo Å¡iuos argumentus:Teismo iÅ¡vada, kad atsakovas elgėsi atidžiai ir rÅ«pestingai, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja specifiniam intelektinės nuosavybės apsaugos reglamentavimui. Teismas turėjo analizuoti ir vertinti ne atsakovo subjektyvų elgesį, tačiau objektyvius faktus, be kita ko, buvo ar ne Patento pažeidimas ir ar laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos pagrįstai. Objektyvi aplinkybė, kad AstraZeneca ieÅ¡kinys nebuvo pagrįstas, ir Krka įrodė savo veiksmų teisėtumÄ Patento pažeidimo byloje, tiesiogiai sÄ lygoja Krka nuostolių atlyginimÄ ir tokia sÄ lyga yra įtvirtinta TRIPS sutartyje bei Direktyvoje 2004/48/EB.

AstraZeneca prevencinis ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas, nes ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs įrodyti civilinės atsakomybės – Krka neteisėtų veiksmų – sÄ lygos, nes Patentas, dėl kurio pažeidimo buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, buvo pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo pradžių). Å ios aplinkybės turėtų pakakti, kad bÅ«tų konstatuotas AstraZeneca bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, t. y. neteisėti veiksmai dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Teismas nepagrįstai sprendė, kad AstraZeneca atsisakė ieÅ¡kinio dėl pasibaigusio papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo termino, todėl nepažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

IeÅ¡kinio atsisakymo metu jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl Patento pripažinimo negaliojančiu ir, atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu buvo ginčijamas papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo terminas, priežastis, dėl kurios AstraZeneca atsisakė ieÅ¡kinio po Patento pripažinimo negaliojančiu, negali turėti lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant, ar AstraZeneca nepažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokiomis iÅ¡vadomis teismas iÅ¡ esmės patvirtino atsakovo kaip neteisėto monopolininko pozicijÄ be jokių jam taikomų teisinių pasekmių.

AstraZeneca vilkino bylÄ dėl Patento pripažinimo negaliojančiu, o įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti PatentÄ negaliojančiu, vis tiek prieÅ¡taravo Krka praÅ¡ymui panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. AstraZeneca, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, negalėjo bÅ«ti visiÅ¡kai tikras dėl savo iÅ¡imtinių teisių, nes Europos patentai EP1020461 ir EP1020460, analogai Patentui, kurių apsaugos apimtis buvo siaurinama dėl galimo nepatentabilumo, buvo ginčijami Europos patentų tarnyboje.

Ginčai dėl analogiÅ¡kų nacionalinių patentų galiojimo vyko įvairiose valstybėse. Tokios aplinkybės negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsakovo naudai, kaip įrodančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ . Be to, EP1020461 patento apsauga nebuvo iÅ¡plėsta į LietuvÄ ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu vyko ir Å¡io patento pripažinimo negaliojančiu opozicijų nagrinėjimas, todėl atsakovas, kaip rÅ«pestingas ir atidus verslininkas, turėjo pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovo vaistinis preparatas „Escadra“ labai tikėtina, kad nepažeidžia jo, kaip patento savininko, teisių.Skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nuostolių dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų bylose taikytina ne CPK 146 straipsnio 2 dalis, bet Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalis, kuri turi bÅ«ti aiÅ¡kinama pagal TRIPS 50 straipsnio 7 dalies ir Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, ta aplinkybė, kad AstraZeneca atsisakė ieškinio neišnagrinėjus bylos iš esmės, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl nuostolių dėl nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti arba buvo panaikintos būtent dėl pareiškėjo AstraZeneca veiksmų ir yra nustatyta, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar grėsmės pažeidimui nebuvo.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, reikalaudamas nuostolių dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, intelektinės nuosavybės bylose turi įrodinėti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, žinojo ar turėjo žinoti, kad patentas, kuriuo grindžiamas ieškinys, yra nepatentabilus.

Minėtos teisės aktų nuostatos tokios pareigos atsakovui nenumato.PrieÅ¡ingas Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalies, TRIPS 50 straipsnio 7 dalies ir Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalies nuostatų aiÅ¡kinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str. 4 d.), pažeistų teisinę pusiausvyrÄ tarp numatytos teisės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurias galima taikyti neįrodžius intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo, ir atitinkamos teisės reikalauti nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kai toks pažeidimas taip ir nebuvo įrodytas.

Todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsižvelgiant į patento galiojimo specifikÄ ieÅ¡kovo veiksmų teisėtumÄ reikia vertinti per ieÅ¡kinio dėl patento pažeidimo pagrįstumo bei teisėtumo jo pateikimo dienÄ Ä¯vertinimÄ .Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad pagal TRIPS 50 straipsnio 7 dalies ir Direktyvos 2004/48/EB nuostatas reikalingas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvimo. Pagal minėtas nuostatas bÅ«tinos tokios alternatyvios sÄ lygos, kurias nustačius atsakovui atsiranda teisė reikalauti kompensacijos:

1) laikinosios apsaugos priemonės atÅ¡aukiamos dėl pareiÅ¡kėjo veikimo ar neveikimo, arba 2) laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti dėl pareiÅ¡kėjo veikimo ar neveikimo, arba 3) po to nustatoma, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar grėsmės pažeidimui nebuvo. Å ioje byloje Krka įrodė, kad nebuvo nei patento pažeidimo, nei grėsmės pažeidimui, todėl yra visos teisės normos taikymo sÄ lygos.Teismas priteisė atsakovui per dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas, vertinant pagal kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Didžioji dalis iÅ¡laidų priskirta advokatui Ž. Kvietkui, kuris byloje nedalyvavo.Atsakovas AstraZeneca AB atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus:Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Atsakovas prevencinio ieÅ¡kinio atsisakė ne dėl Patento negaliojimo, bet dėl pasibaigusio Patento patentinės apsaugos ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo termino.IeÅ¡kinio dėl patento pažeidimo kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas civilinės atsakomybės už žalÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste turėtų bÅ«ti atliekamas per tokio ieÅ¡kinio pagrįstumo bei teisėtumo jo pateikimo dienÄ Ä¯vertinimÄ .

To reikalauja principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) turinys bei taikymo kriterijai. Pateisinus teisės retroaktyvų poveikį, suinteresuotų asmenų galimybės prognozuoti teisinius įpareigojimus taptų neįmanomos, bÅ«tų pažeisti teisinio tikrumo ir stabilumo principai, kurie yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijos dalis.Prevencinio ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ Å¡io ieÅ¡kinio pagrįstumÄ patvirtina tai, kad tuo metu Patentas buvo laikomas galiojančiu. IeÅ¡kovo vaistinio preparato „Escadra“ veiklioji medžiaga ezomeprazolas pateko į Patento apimtį, todėl prekyba Å¡iuo vaistu pažeidė PatentÄ .Apelianto TRIPS 50 straipsnio 7 dalies ir Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalies nuostatų aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų teisinį neapibrėžtumÄ ir neaiÅ¡kumÄ , nes leistų reikalauti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo net tais atvejais, kai klausimas dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo nėra galutinai iÅ¡spręstas ar iÅ¡ viso nebuvo kompetentingų institucijų įvertintas.

Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalis yra visiškai perkelta į Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalį, todėl nepaisant to, kad direktyvos nuostatoje yra naudojama formuluotė „vėliau paaiškėja“, o Patentų įstatyme – „įsiteisėjęs teismo sprendimas“, jų esmė yra tapati – reikia kompetentingos institucijos įsiteisėjusio sprendimo dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvimo.Atsakovas Prevencinio ieškinio teikimo metu negalėjo žinoti, kad Patentu saugomas išradimas yra nepatentabilus.

Patentas buvo pripažintas negaliojančiu tik 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1332-565/2014. Galutinai klausimas dėl Patento patentabilumo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo iÅ¡spręstas tik 2016 m. spalio 12 d. IÅ¡radimo, saugomo Patentu, patentabilumui įvertinti byloje iÅ¡ viso buvo atliktos trys ekspertizės. Toks ekspertizių skaičius, kaip ir faktas, kad byla buvo priimta nagrinėti kasacine tvarka, patvirtina, jog Patentu saugomas iÅ¡radimas nebuvo akivaizdžiai nepatentabilus.

Aplinkybė, jog pats atsakovas susiaurino ne Patento, o kitos patentinės paraiÅ¡kos apibrėžtį, nereiÅ¡kia, kad atsakovas pripažino, jog Patentu saugomas iÅ¡radimas (optiÅ¡kai grynos omeprazoloenantiomerų druskos) yra nepatentabilus. Dar daugiau, atsakovas atskirtųjų paraiÅ¡kų pagrindu užregistravo du patentus – EP1020460 ir EP1020461, kurie liko galioti praėjus protesto ir apeliacijos procedÅ«ras. Europos patentas EP1020461 kaip tik saugo optiÅ¡kai grynÄ omeprazolo (-)-enantiomero magnio druskÄ , kuri yra ieÅ¡kovo vaistinio preparato „Escadra“ veiklioji medžiaga.

Ieškovo paminėti Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismų sprendimai dėl identiškos apibrėžties patentų pripažinimo negaliojančiais buvo priimti nevertinant minėtų Europos Patentų. Ieškovas nutyli, kad kompetentingi Lenkijos, Olandijos ir Norvegijos teismai ar patentų biurai priėmė sprendimus, kuriais Patentui analogiški patentai atitinkamose valstybėse buvo palikti galioti.Byla dėl patento pažeidimo nebuvo laiku išnagrinėta ir laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki Patento papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo termino pabaigos dėl paties apelianto veiksmų.

Jeigu minėta byla apelianto praÅ¡ymu nebÅ«tų buvusi sustabdyta, Prevencinis ieÅ¡kinys nebÅ«tų atmestas, nes tuo metu galutinio teismo sprendimo dėl Patento pripažinimo negaliojančiu dar nebuvo ir tiek Patentas, tiek Patento papildomos apsaugos liudijimas visa apimtimi galiojo. IeÅ¡kovas kaip rÅ«pestingas ir atidus verslininkas turėjo iÅ¡ pradžių nuginčyti PatentÄ ir tik po to pradėti prekybÄ vaistu „Escarda“.Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumas, specialių žinių reikalingumas, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sÄ naudas.

Atsakovui pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis yra protingas ir pagrįstas, nes byla yra sudėtinga tiek teisės, tiek faktinių aplinkybių aspektu, ieÅ¡kovo pateiktų procesinių dokumentų analizė ir atsakovo procesinių dokumentų rengimas civilinėje byloje pareikalavo nemažai atsakovui atstovaujančios advokatų kontoros laiko bei pastangų. Advokatas Ž. Kvietkus yra kontoros partneris, atsakingas už visus darbus su atsakovu, todėl jis nurodomas visose atsakovui iÅ¡raÅ¡omose sÄ skaitose už suteiktas teisines paslaugas.Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Å ioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaPagal bendrÄ jÄ taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla yra sudėtinga dėl teisinių ir faktinių aplinkybių visumos, nuostolių dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patento pažeidimo byloje nustatymo ir apskaičiavimo specifikos, nagrinėjamo klausimo naujumo.

Atsakovas žodinio bylos nagrinėjimo nepageidauja. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju nebūtina skirti žodinio bylos nagrinėjimo, nes šalys procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstė savo argumentus dėl bylos aplinkybių vertinimo ir taikytinos teisės aiškinimo, jokių naujų įrodymų ištirti nereikalauja, abiejų šalių atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, todėl turėjo galimybę išsamiai pasisakyti ginčui svarbiais aspektais.Dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimoPagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei taikyti – atsakovo neteisėtų veiksmų.Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobÅ«džio reikalavimų elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sÄ lyga pripažįstamas asmens, praÅ¡iusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Byloje, kuri baigta neiÅ¡nagrinėjus jos iÅ¡ esmės, taikius laikinÄ sias apsaugos priemones, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, todėl taip pat gali bÅ«ti aktualus ir jų atlyginimo klausimas. Tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tų lėmusios ieÅ¡kinio atmetimÄ . <…> atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytų nuostolių atlyginimo instituto paskirtį – kompensuoti dėl kreditoriaus veiksmų, kurių pagrįstumas nepatvirtintas teismo sprendimu, skolininko patirtus turtinius praradimus, ieÅ¡kinio atmetimas kaip nuostolių atlyginimo sÄ lyga gali bÅ«ti suprantama kaip ieÅ¡kinio nepagrįstumas. <…> Nutartis nutraukti bylÄ , prieÅ¡ingai nei sprendimas atmesti ieÅ¡kinį, neturi prejudicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2-241-560/2016, kurioje pagal AstraZeneca praÅ¡ymÄ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Krka atžvilgiu, buvo užbaigta AstraZeneca atsisakius savo prevencinio ieÅ¡kinio.

IÅ¡ toje byloje 2016 m. gegužės 17 d. pateikto AstraZeneca pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio atsisakymo matyti, kad prevencinio ieÅ¡kinio, kuriame buvo reikalaujama iki Patento ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo termino pabaigos uždrausti Krka gaminti, sandėliuoti, naudoti, platinti, siÅ«lyti parduoti, reklamuoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinius preparatus „Escadra“, AstraZeneca atsisakė dėl to, kad 2016 m. gegužės 17 d. pasibaigė AstraZeneca kaip Patento savininko teisių apsauga, todėl objektyviai iÅ¡nyko ginčo dalykas.Bylose dėl iÅ¡radimų teisinės apsaugos atsakovo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reglamentuoja ne tik CPK 146 straipsnio 2 dalis, bet ir Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalis, pagal kuriÄ , jeigu teismas taikytas laikinÄ sias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad Å¡io įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl tų priemonių taikymo.

Å ios nuostatos įgyvendina Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalį, kurios formuluotė nėra visiÅ¡kai identiÅ¡kai, bet iÅ¡ esmės labai artima, t. y. Direktyvos 2004/48/EB nuostatos Patentų įstatyme labiau detalizuotos atsižvelgiant į nacionalinės teisės ypatumus. Taip pat analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir TRIPS 50 straipsnio 7 dalyje.Toks reglamentavimas neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad ieÅ¡kinio, kuriam užtikrinti buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsisakymas savaime reikÅ¡tų Å¡ių priemonių nepagrįstumÄ .

Tokiu atveju sprendžiant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo klausimÄ , reikia įvertinti, dėl kokių priežasčių atsisakyta ieÅ¡kinio, ir nustatyti, ar tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas nebÅ«tų atsisakęs ieÅ¡kinio, jo reikalavimai bÅ«tų atmesti kaip nepagrįsti.Apeliantas teigia, kad Patentas, kuriuo remdamasis AstraZeneca pareiÅ¡kė prevencinį ieÅ¡kinį Krka, pripažintas negaliojančiu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016, todėl Å¡is sprendimas patvirtina AstraZeneca reikalavimų nepagrįstumÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytas teismo sprendimas nesudaro pagrindo teigti, kad AstraZeneca ieÅ¡kinys ir praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo pareikÅ¡ti nepagrįstai. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad kol Patentas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, AstraZeneca turėjo teisę naudotis Å¡ios intelektinės nuosavybės suteikiama apsauga ir ginti savo pažeistas teises, be kita ko, kreipiantis į teismÄ su prevenciniu ieÅ¡kiniu. Pažymėtina ir tai, kad pasibaigus Patento bei papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo terminui, nebeliko ginčo dalyko.

Kadangi AstraZeneca tÄ pačiÄ dienÄ pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo, toks procesinis elgesys nelaikytinas bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu.Atmestinas apelianto argumentas, kad AstraZeneca, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, negalėjo bÅ«ti visiÅ¡kai tikras dėl savo iÅ¡imtinių teisių dar ir dėl to, kad tiek Europos patentai EP1020460 ir EP1020461, tiek nacionaliniai patentai kitose valstybėse, analogiÅ¡ki Patentui, taip pat buvo ginčijami.

Minėtoje byloje dėl Patento pripažinimo negaliojančiu iÅ¡radimo patentabilumui įvertinti buvo atliktos kelios ekspertizės, dėl toje byloje priimto Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo buvo paduotas kasacinis skundas, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti, todėl, įvertinus Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad Patentu saugomas iÅ¡radimas buvo akivaizdžiai nepatentabilus. Be to, apeliantas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad AstraZeneca atskirtųjų paraiÅ¡kų pagrindu užregistruoti Europos patentai EP1020460 ir EP1020461 liko galioti po protesto ir apeliacijos procedÅ«rų ir kad pastarasis patentas saugo optiÅ¡kai grynÄ omeprazolo (-)-enantiomero magnio druskÄ , kuri yra Krka vaistinio preparato „Escadra“ veiklioji medžiaga.

AstraZeneca taip pat pažymi, kad apelianto nurodyti Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismų sprendimai dėl identiškos apibrėžties patentų pripažinimo negaliojančiais buvo priimti nevertinant minėtų Europos Patentų, o kompetentingi Lenkijos, Olandijos ir Norvegijos teismai / patentų biurai priėmė sprendimus, kuriais Patentui analogiški patentai atitinkamose valstybėse buvo palikti galioti.Apeliantas taip pat akcentuoja, kad AstraZeneca ieškinio atsisakymo metu jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl Patento pripažinimo negaliojančiu, tačiau, kaip minėta, šis sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka.

Galutinį procesinį sprendimÄ toje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2016 m. spalio 12 d., t. y. jau po to, kai AstraZeneca atsisakė savo prevencinio ieÅ¡kinio. Kasacinio skundo nagrinėjimas AstraZeneca leido pagrįstai tikėtis, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo Patentas pripažintas negaliojančiu, gali bÅ«ti panaikintas. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad AstraZeneca ieÅ¡kinio atsisakė dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. priimto sprendimo pripažinti PatentÄ negaliojančiu, o ne dėl to, kad pasibaigė Patento ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo terminas.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog AstraZeneca, praÅ¡ydamas teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir palaikydamas šį praÅ¡ymÄ viso proceso metu, nepažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų Krka atžvilgiu.

Neįrodžius Å¡ios bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti, teismas pagrįstai atmetė apelianto ieÅ¡kinį. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡vados dėl AstraZeneca veiksmų teisėtumo nepaneigia, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas, nenustačius jokių CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, paliktinas nepakeistas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui AstraZeneca priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokatų kontoros suteiktas teisines paslaugas dydį.

Atsakovas AstraZeneca prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 20 566 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. IÅ¡ pateiktų atliktų darbų iÅ¡klotinių matyti, kad Å¡ios iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, todėl Å¡i skundžiamo sprendimo dalis patikslintina, sumažinant atsakovui priteistas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti iki 5 168,57 Eur (CPK 98 str.).AstraZeneca pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 8 780 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir 344 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ maksimalų priteistinÄ dydį, todėl, atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovui priteistina dalis Å¡ių iÅ¡laidų, t. y. 1 090,31 Eur (CPK 98 str.). IÅ¡ viso AstraZeneca priteistina 1 434,31 Eur (1 090,31 Eur + 344 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .Patikslinti sprendimo dalį, kuria atsakovui AstraZeneca AB (kodas 556011-7482, buveinės adresas S – 151 85 Sodertalis, Å vedija) iÅ¡ ieÅ¡kovo Krka tovarna zdravil, d.d. (Novo mesto, Å marjeÅ¡kacesta 6, 8501 Novo mesto, Slovėnija) priteista 20 566 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, Å¡iÄ sumÄ sumažinant iki 5 168,57 Eur (penkių tÅ«kstančių vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 57 ct).Priteisti atsakovui AstraZeneca AB (kodas 556011-7482, buveinės adresas S – 151 85 Sodertalis, Å vedija) iÅ¡ ieÅ¡kovo Krka tovarna zdravil, d.d. (Novo mesto, Å marjeÅ¡kacesta 6, 8501 Novo mesto, Slovėnija) 1 434,31 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus 31 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                        Gintaras Pečiulis                                                                                                                                                                                                                                                       Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                                 Egidijus Žironas                                                                Â