2020-12-15 Nr. ANB-978-4-10-3-00099-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-52-976/2020

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00099-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. I. atstovo advokato Viktoro Geco prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarimu Ž. I. nubausta pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį 10 Eur dydžio bauda už tai, kad, būdama raštu įspėta dėl atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už policijos pareigūno teisėto reikalavimo nutraukti neteisėtai vykdomą paspirtukų nuomos veiklą, už kurią atsakomybė nustatyta ANK 154 straipsnyje ir už kurią 2019 m. rugpjūčio 23 d. jai jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nevykdymą, 2019 m. rugpjūčio 30 d. 14.40 val., neturėdama Palangos miesto savivaldybės išduoto leidimo, viešojoje vietoje – Palangoje, (duomenys neskelbtini), teikė paspirtukų nuomos paslaugas ir taip pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkto reikalavimus.

2. Tuo pačiu nutarimu Ž. I. administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, nutraukta.

3. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarimas pakeistas: iš nutarimo aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. pažeidimą Ž. I. padarė būdama raštu įspėta dėl atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už policijos pareigūno teisėto reikalavimo nutraukti neteisėtai vykdomą paspirtukų nuomos veiklą, už kurią atsakomybė nustatyta ANK 154 straipsnyje ir už kurią 2019 m. rugpjūčio 23 d. jai jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nevykdymą. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. I. atstovo advokato V. Geco prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. I. atstovas advokatas V. Gecas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį bei Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarimo dalį, kuria Ž. I. nubausta pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti; kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašoma panaikinti Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. protokolinę nutartį, kuria atmestas 2020 m. sausio 13 d. Ž. I. prašymas dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo, ir šį prašymą tenkinti; prašyti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų ištirti, ar teisėti Prekybos viešosiose vietose taisyklių 1 ir 6 punktai ta apimtimi, kuria reglamentuota mokamų paslaugų teikimo viešosiose vietose tvarka, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintose Mažmeninės prekybos taisyklėse nėra reglamentuota mokamų paslaugų viešosiose vietose teikimo tvarka. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Teismai patikimai nenustatė Ž. I. veiksmuose administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėties, netinkamai taikė, aiškino ir susiejo su šio straipsnio dispozicija Palangos miesto savivaldybės Mažmeninės prekybos taisykles ir nepagrįstai nekonstatavo esminių nepilnamečio asmens teisių administracinio nusižengimo bylos procese pažeidimų. Apygardos teismas neišsamiai išnagrinėjo Ž. I. apeliacinį skundą ir nepaneigė jame nurodytų argumentų.

5.2. Ž. I. jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu buvo nepilnametė, todėl turėjo būti užtikrintas jos atstovo pagal įstatymą dalyvavimas viso proceso metu. Apygardos teismas netinkamai aiškino ANK 584 straipsnį ir nurodė, kad nebuvo nepilnametės prašymo paskirti jai atstovą. Tačiau pagal šią įstatymo normą valstybės įgaliotos institucijos turi pareigą užtikrinti nepilnamečio asmens atstovavimą. Policijos pareigūnai 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 11 d. Ž. I. surašė administracinio nusižengimo protokolus dėl 2019 m. rugpjūčio 30 d. galimai padaryto to paties administracinio nusižengimo, tačiau nebuvo užtikrintas jos atstovo pagal įstatymą dalyvavimas. Be to, įvykio metu Ž. I. be įspėjimo policijos pareigūnų buvo filmuojama ir vaizdo įrašas neteisėtai buvo naudojamas administracinio nusižengimo byloje. Apie šį vaizdo įrašą Ž. I. sužinojo tik nagrinėjant bylą apylinkės teisme. ANK nesuteikia teisės policijos pareigūnams slapta stebėti nepilnametį asmenį, jį slapta filmuoti ir tokį vaizdo įrašą teisme naudoti kaip leistiną įrodymą. Apylinkės teismas vaizdo įrašą nepagrįstai pripažino leistinu įrodymu ir nepagrįstai konstatavo, kad šis vaizdo įrašas yra vienas iš Ž. I. kaltės įrodymų.

5.3. Pagal ANK 154 straipsnį asmuo atsako už prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Tuo tarpu Ž. I. nubausta už teisėtą paslaugos teikimą. Teismai tinkamai nenustatė mažmeninės prekybos ir paslaugų teikimo sąvokų skirtumo bei šių skirtingų veiklų teisinio reglamentavimo ir Ž. I. vykdytą daikto nuomos paslaugą nepagrįstai prilygino mažmeninei prekybai viešosiose vietose. Teismai klaidingai interpretavo Mažmeninės prekybos taisykles, kurios reglamentuoja mažmeninę prekybą Palangos mieste, tačiau nereglamentuoja paslaugų teikimo Palangos miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, kurios negali būti tapatinamos, o Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punktas nesuteikia teisės savivaldybės administracijai Mažmeninės prekybos taisykles papildyti paslaugų teikimo taisyklėmis. Prekybos viešosiose vietose taisyklės yra priimtos Mažmeninės prekybos taisyklių pagrindu. Ž. I. pateikė galiojantį verslo liudijimą, kuris jai suteikė teisę vykdyti ekonominę veiklą visoje Lietuvos Respublikoje, tačiau teismai šios svarbios aplinkybės tinkamai netyrė ir nevertino. Teismai, nurodydami, kad Ž. I. privalėjo papildomai turėti savivaldybės leidimą teikti paslaugas, nenustatė Mažmeninės prekybos taisyklių ir asmens verslo liudijimo tarpusavio ryšio ir (ar) teisinės reikšmės. Mažmeninės prekybos taisyklės nereglamentuoja, kokia tvarka asmeniui, turinčiam verslo liudijimą vykdyti ekonominę veiklą paslaugų srityje, yra papildomai išduodamas leidimas teikti atitinkamas paslaugas. Teismas netyrė Ž. I. tariamo pažeidimo vietos, kuri yra privati valda. Tuo tarpu ekonominei veiklai vykdyti privačioje valdoje Palangos miesto savivaldybės leidimas nėra būtinas. Apygardos teismas privačią valdą, kurioje buvo vykdoma veikla, nepagrįstai priskyrė viešajai vietai.

5.4. Prekybos viešosiose vietose taisyklių 1 ir 6 punktai akivaizdžiai prieštarauja Mažmeninės prekybos taisyklėms, kuriose nėra reglamentuota daiktų nuomos veikla ir (ar) mokamų paslaugų viešosiose vietose teikimo tvarka. Ž. I. teismui pateikė rašytinį prašymą dėl Palangos miesto savivaldybės norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Apylinkės teismas šį prašymą atmetė nemotyvuota protokoline nutartimi ir skundžiamame nutarime neaiškino Prekybos viešosiose vietose taisyklių 1 ir 6 punktų taikymų ir jų atitikties Mažmeninės prekybos taisyklėms. Administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. I. prašė, kad administraciniame teisme būtų ištirtas Mažmeninės prekybos taisyklių teisėtumas, tačiau teismas dėl šio prašymo nepriėmė jokio sprendimo, todėl Ž. I. buvo užkirsta galimybė gintis nuo kaltinimo ir rinkti įrodymus. Teismai nenustatė, kad pramoginių įrenginių (šiuo atveju elektrinių paspirtukų) nuomos veiklai yra reikalingas savivaldybės leidimas, kuris reglamentuotas Prekybos viešosiose vietose taisyklėse, todėl yra teisinis pagrindas ištirti šių taisyklių teisėtumą pagal 2020 m. sausio 13 d. Ž. I. prašymą.

6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. I. atstovo advokato V. Geco prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą yra nepagrįstas. Visos prašyme nurodytos aplinkybės teismų yra išsamiai išnagrinėtos. Apygardos teismas, nagrinėdamas Ž. I. apeliacinį skundą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas naikinti apylinkės teismo nutarimą, ir priėmė išsamią bei motyvuotą nutartį, vadovaudamasis įrodymų visuma. Šis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo padaryta jokių procesinių pažeidimų.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. I. atstovo advokato V. Geco prašymas netenkinamas.

Dėl ANK 154 straipsnio 1 dalies taikymo

8. ANK 154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimus, yra blanketinė. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino šios normos turinį, remdamiesi Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis Prekybos viešosiose vietose taisyklėmis. Pareiškėjo manymu, šiose taisyklėse neteisėtai yra reguliuojama ne tik prekybos, tačiau ir paslaugų viešosiose vietose teikimo tvarka.

9. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punktą, viena iš savivaldybėms priskirtų savarankiškųjų funkcijų yra prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešosiose vietose nustatymas. Taigi, Palangos miesto savivaldybė, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, kuris suteikia savivaldybės tarybai išimtinę kompetenciją tvirtinti taisykles, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, patvirtino nagrinėjamai bylai aktualias Taisykles. Iš tiesų, kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 23 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-348 „Dėl Prekybos viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ preambulės, priimant šias Taisykles buvo remtasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintomis Mažmeninės prekybos taisyklėmis, kuriomis nustatytos tik prekybos taisyklės, o paslaugų teikimo tvarka atskirai nesureguliuota. Tačiau Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 1 punkte aiškiai nurodyta, kad šios taisyklės nustato bendruosius prekybos ar paslaugų teikimo Palangos miesto viešosiose vietose organizavimo reikalavimus. Sistemiškai aiškinant pirmiau išdėtytus norminius aktus, darytina išvada, kad Palangos miesto savivaldybės taryba, įgyvendinanti savo funkciją – prekybos ir paslaugų teikimo taisyklių nustatymą, taip pat ir tokių, už kurių nesilaikymą nustatyta administracinė atsakomybė, tinkamai įvykdė įstatyme nurodytus reikalavimus ir nustatė tiek prekybos, tiek paslaugų teikimo tvarką. Taigi, aiškindami ir taikydami blanketinę ANK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytą normą, nukreipiančią būtent į savivaldybių tarybų patvirtintas prekybos viešosiose vietose taisykles (nagrinėjamu atveju į Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintas Prekybos viešosiose vietose taisykles), teismai tinkamai kvalifikavo Ž. I. veiką. Kartu pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma pareiškime, Ž. I. nebuvo apsunkinta galimybė suprasti, kuo ji kaltinama, ir gintis nuo tokio kaltinimo. Pirma, Taisyklių 6 punktas aiškiai nurodo, kad teikiant paslaugas viešosiose vietose reikalingas leidimas. Antra, Ž. I. jau buvo oficialiai įspėta, kad tokiai veiklai vykdyti reikalingas leidimas.

10. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad teismai netinkamai aiškino Taisyklių, į kurias nukreipia ANK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta blanketinė norma, turinį, yra nepagrįstas. Kartu darytina išvada, kad bendrosios kompetencijos teismai, atsisakydami kreiptis į administracinį teismą dėl Palangos miesto savivaldybės norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo, nepadarė esminių proceso pažeidimų, nes pagrįstai nustatė, kad tokiam kreipimuisi nėra pagrindo.

11. Prašyme taip pat nurodoma, kad Ž. I., turėjusiai verslo liudijimą, nereikėjo gauti leidimo teikti paslaugas viešojoje vietoje ir kad paslaugos buvo teikiamos ne viešojoje vietoje. Šie argumentai nepagrįsti.

12. Kaip matyti iš Ž. I. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, ji kaltinama savo veiksmais pažeidusi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą, kuris draudžia viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo. Aplinkybė, kad Ž. I. protokole nurodytu metu bei vietoje teikė paspirtukų nuomos paslaugas, neginčijama.

13. Kaip teisingai nurodė teismai, verslo liudijimo turėjimas neatleidžia nuo pareigos laikytis konkrečios savivaldybės tarybos patvirtintų taisyklių, reglamentuojančių prekybos ir paslaugų teikimo viešosiose vietose tvarką. Kaip jau minėta, Taisyklių 6 punktas draudžia viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo. Verslo liudijimas suteikia asmeniui teisę verstis atitinkama jame nurodyta veikla ir yra dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra sumokėjęs atitinkamą fiksuotą pajamų mokestį (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). O pagal savivaldybės tarybos patvirtintas taisykles gautas leidimas teikti paslaugas viešosiose vietose suteikia teisę asmeniui atitinkamą veiklą vykdyti pagal savivaldybės, kurios teritorijoje veikia (teikia paslaugas), nustatytus reikalavimus. Todėl teismai padarė motyvuotą išvadą, kad verslo liudijimo turėjimas neatleido Ž. I. nuo pareigos turėti ir leidimą teikti paslaugas Palangoje, kaip tai nustato Taisyklių 6 punktas.

14. Taisyklių 3.5 punkte, be kita ko, nurodyta, kad viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytinas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esantis ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriame vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos. Taigi, tai, kad nuomos veikla buvo vykdoma privačioje valdoje, esančioje Palangoje, (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, jog ši vieta negali būti laikoma viešąja vieta, sprendžiant dėl Taisyklių pažeidimo. Kaip nustatyta byloje, šioje valdoje buvo vykdoma paspirtukų nuoma, į ją laisvai galėjo patekti tretieji asmenys, ketinantys išsinuomoti paspirtukus. Todėl ši vieta laikytina viešąja vieta, kurioje teikiant paslaugas būtinas leidimas.

Dėl proceso taisyklių laikymosi

15. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodoma, kad procese buvo pažeistos nepilnametės administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. I. teisės, taip pat teigiama, kad apygardos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą.

16. ANK 584 straipsnyje nustatyta, kad kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai). Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo metu Ž. I. buvo nepilnametė ir surašant administracinio nusižengimo protokolą dėl paslaugų teikimo viešojoje vietoje neturint leidimo jos atstovas pagal įstatymą nedalyvavo. Taigi, sprendžiant, ar tai, kad, surašant protokolą nepilnamečiam asmeniui dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo, nedalyvavo atstovas pagal įstatymą, laikytina esminiu proceso pažeidimu, svarbu šią aplinkybę vertinti atsižvelgiant į nepilnamečio teisės veiksmingai dalyvauti procese kontekstą. Pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą, administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nepilnametis, nagrinėja teismas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo procese Ž. I. atstovė pagal įstatymą (motina) dalyvavo; jos interesams skirtingų instancijų teismuose atstovavo ir įgaliotas atstovas (advokatas). Svarbu ir tai, kad protokolo surašymo metu Ž. I. iki pilnametystės buvo likę pora mėnesių, ji savarankiškai pagal verslo liudijimą vertėsi paslaugų teikimu kitame nei jos gyvenamoji vieta mieste (Palangoje), surašant protokolą, kuriame išdėstytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, nenurodė, kad norėtų, jog apie tai būtų pranešta jos atstovui pagal įstatymą, vykdytos veiklos – paspirtukų nuomos – faktinių aplinkybių nei Ž. I., nei jos atstovai neginčija. Taigi, atsižvelgiant į tokias aplinkybes, darytina išvada, kad vien tai, jog surašant protokolą kartu su nepilnamete Ž. I. nedalyvavo jos atstovas pagal įstatymą, negali būti pripažinta proceso pažeidimu, dėl kurio buvo pažeistos Ž. I. teisės ar kuris sutrukdė teismams priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

17. Prašyme taip pat keliamas policijos pareigūnų padaryto vaizdo įrašo, kuriame fiksuotas paslaugų teikimas, teisėtumo ir jo panaudojimo teisme leistinumo klausimas. Prašymo argumentas, kad toks veiksmas turėtų būti laikomas neteisėtu slaptu asmens stebėjimu, atmestinas. Pats savaime kokio nors objekto stebėjimas yra bendrasis pažinimo metodas ir, jeigu juo nepažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, nėra draudžiamas veiksmas, nesvarbu, kas – privatus asmuo ar valstybės pareigūnas – tai daro. Jeigu stebint objektą renkama informacija apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes, tai toks stebėjimas turi būti atliekamas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis).

Skundžiamu pareigūnų veiksmu – vaizdo ir garso įrašo darymu mobiliosiomis vaizdo fiksavimo priemonėmis nebuvo renkama informacija apie kokio nors žmogaus privatų gyvenimą ar apie kokias nors kitas Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes. Vaizdo įrašas 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo padarytas viešojoje vietoje, fiksuojant galimai neteisėtą paslaugų teikimą, t. y. išnuomotų paspirtukų grąžinimą Ž. I., kuri prieš savaitę buvo perspėta, kad verčiasi paspirtukų nuoma neturėdama savivaldybės leidimo. ANK 593 straipsnyje nustatyta administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų teisė atlikti įvairius veiksmus, be kita ko, ir atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras;

ANK 594 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai administracinio nusižengimo protokolas surašomas tyrimo veiksmų atlikimo metu ar tuoj pat po jų, gali būti nerašomas atskiras tyrimo veiksmų protokolas, o apie tyrimo veiksmų atlikimą įrašoma administracinio nusižengimo protokole; ANK 594 straipnio 5 dalyje nustatyta, kad nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso ir vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai, o pirmiau minėto ANK 594 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju – administracinio nusižengimo protokolo priedai.

Nagrinėjamoje byloje vaizdo įrašas darytas 2019 m. rugpjūčio 30 d. 13.22–13.24 val., administracinio nusižengimo protokolas surašytas tą pačią dieną 13.30 val. Teisinio reguliavimo ir vaizdo įrašo darymo aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad pareigūnai, tikrindami paslaugų teikimo viešojoje vietoje taisyklių laikymąsi, teisėtai fiksavo galimo pažeidimo aplinkybes, tačiau nevisiškai tinkamai užfiksavo jų atliktą veiksmą, t. y. vaizdo įrašo darymą. Tačiau, kaip matyti iš bylos, vaizdo įrašas buvo pridėtas prie bylos, jo padarymo laikas ir aplinkybės, nors ir glaustai, išdėstytos tarnybiniame pranešime prieš perduodant bylą nagrinėti teismui, jis peržiūrėtas ir ištirtas teisme, dalyvaujant Ž.

I. ir jos atstovei pagal įstatymą, dėl jo tikrumo, patikimumo ir sąsajumo abejonių nei teismui, nei proceso dalyviams nekilo, jame užfiksuotos aplinkybės atitinka kitą bylos medžiagą ir patvirtina faktines aplinkybes, kurių neneigia ir pati Ž. I.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, be kitų duomenų, remdamiesi ir policijos pareigūnų viešojoje vietoje padarytu vaizdo įrašu fiksuojant galimo administracinio nusižengimo aplinkybes, nepadarė esminio proceso pažeidimo.

18. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, nepagrįstas prašymo argumentas, kad teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į pagrindinius skundo argumentus dėl netinkamo ANK 154 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, pašalino iš kaltinimo kai kurias aplinkybes, taip pat padarė motyvuotas išvadas dėl skunde nurodytų galimų procesinių pažeidimų.

19. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad žemesnių instancijų teismai padarė esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Alvydas Pikelis

Rima Ažubalytė