62e826a1-e4d4-451d-9b6d-2283c3d47900 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                             Civilinė byla Nr. 2-969-210/2014                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00085-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.5.; 116.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 31 d.Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vytautas Kursevičius,             sekretoriaujant Dianai Tarozienei, Irenai Dominauskienei,            dalyvaujant ieškovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovams N. Z., E. T., V.

I.,             atsakovo VÅ¡Ä® Respublikinė Å iaulių ligoninė atstovui, advokatui A. Z.,             trečiųjų asmenų - BAB bankas Snoras atstovei I. Č., Sveikatos ministerijos atstovui D. T.,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui VÅ¡Ä® Respublikinė Å iaulių ligoninė, tretieji asmenys byloje be savarankiÅ¡kų reikalavimų - bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS ir LR Sveikatos ministerija.           IeÅ¡kinio esmė - dėl be pagrindo atsakovui iÅ¡mokėtų ir jo gautų indėlių draudimo lėšų priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : Ieškinio esmė, nurodomi faktai, aplinkybės ir teisinio santykio kvalifikavimas.           Ieškovas Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Viešosios įstaigos Respublikinė Šiaulių ligoninė 590 150,98 Lt, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.          Ieškovas nurodo, kad 2011 m. lapkričio 24 d.

Lietuvos banko valdybos nutarimu AB bankui SNORAS (toliau- bankas) buvo panaikinta banko veiklos licencija. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta banko bankroto byla, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bankas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.          IeÅ¡kovas Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgdama į draudžiamÄ jį įvykį, t. y. Banko veiklos licencijos atÅ¡aukimÄ bei gavusi iÅ¡ banko duomenis apie banko klientus ir indėlininkus, ir jiems iÅ¡mokėtinas draudimo iÅ¡mokų sumas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu (toliau tekste - IÄ®IDÄ®) bei valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo tarybos 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 4 patvirtinta Draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka (Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ tarybos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 02-6-3 redakcija) (toliau - Draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka), banko indėlininkams (tame tarpe ir atsakovo filialams, t. y. vieÅ¡osios įstaigos Respublikinė Å iaulių ligoninė Psichiatrijos ligoninei ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninei) iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokas.

Draudimo iÅ¡mokos buvo iÅ¡mokėtos vadovaujantis IÄ®IDÄ® 10 str. 3 d., kurioje numatyta, kad draudimo iÅ¡mokÄ apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo (Å¡iuo atveju Snoro) pateiktais draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas.              IeÅ¡kovo konstatavimu duomenis, kuriais vadovaujantis buvo apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atitinkamiems subjektams, ieÅ¡kovui pateikė bankas, kuris kaip draudėjas, remiantis teisės aktų nuostatomis, buvo atsakingas už teisingų ir tikslių duomenų Valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, pateikimÄ .

Å i Banko pareiga, anot ieÅ¡kovo, tiesiogiai įtvirtinta Draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos 19 p., kuris numato, kad „Už duomenų, perduotų draudimo įmonei, tikrumÄ bei pateikimÄ laiku atsako draudėjas".              IeÅ¡kovas, gavęs iÅ¡ banko duomenis, ir neturėdamas teisinio pagrindo bei galimybių per tokį trumpÄ laikÄ patikrinti jų teisingumo, IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka per 20 darbo dienų terminÄ , iÅ¡mokėjo atsakovui VieÅ¡ajai įstaigai Respublikinė Å iaulių ligoninė 345 280,00 Lt taip pat ir jos filialams - Psichiatrijos ligoninei ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninei atitinkamai – 345 280,00 Lt ir 244 870,98 Lt, t. y. iÅ¡ esmės atsakovui, kaip vieningam juridiniam asmeniui buvo iÅ¡mokėta ne maksimali galima iÅ¡mokėti pagal indėlių Draudimo įstatymÄ suma, bet žymiai didesnė, nors remiantis IÄ®IDÄ® 2 str. 3 d., Indėlininku Å¡io įstatymo gynimo ir apsaugos prasme laikoma fizinis arba juridinis asmuo, turintis (laikantis) indėlį banke, banko filiale ar kredito unijoje, iÅ¡skyrus subjektus, kurių indėliai pagal IÄ®IDÄ® negali bÅ«ti draudimo objektai.

            Taigi, ieÅ¡kovo manymu, įvertinus pirmiau nurodytÄ indėlininko apibrėžimÄ , akivaizdu, kad juridinio asmens struktÅ«riniai padaliniai (Å¡iuo atveju atsakovo filialai) nėra indėlininkai aptariamo įstatymo prasme ir negali gauti indėlių draudimo iÅ¡mokų iÅ¡ IID. IeÅ¡kovo teigimu filialo ar atstovybės lėšos, nepaisant kieno vardu – filialo ar paties juridinio asmens vardu atidarytas indėlis, pripažįstamos jį įsteigusio juridinio asmens lėšomis IÄ®IDÄ® prasme.

Jeigu juridinio asmens bei jo įsteigto filialo ir (ar) atstovybės pinigai banke laikomi atskirai, tokiu atveju draudimo iÅ¡mokos suma turi bÅ«ti apskaičiuojama sumuojant tiek juridinio asmens, tiek jo įsteigtų filialų ir (ar) atstovybių banke laikytas pinigų sumas bei kitus pinigus, į kuriuos jie kartu turi reikalavimo teises. Todėl, juridiniam asmeniui bei jo filialui ir (ar) atstovybei iÅ¡mokėtina bendra draudimo iÅ¡mokos suma neturi virÅ¡yti maksimalios 100 000 eurų atitinkančios sumos litais. Atsakovo struktÅ«riniai padaliniai – Å¡iuo atveju vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Å iaulių ligoninės filialai - Psichiatrijos ligoninė ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė yra įregistruoti Juridinių asmenų registre kaip filialai, ir nors jiems buvo suteikiamas atskiras juridinio asmens kodas, jie nėra atskiri subjektai, turintys teisę gauti indėlių draudimo sumas, jeigu jos virÅ¡ija Juridiniam asmeniui, kurio sudėtyje yra filialai, maksimaliÄ sumÄ .

IeÅ¡kovas pažymi, jog Banko informacinėje sistemoje juridiniai asmenys ir jų filialai buvo identifikuojami tik pagal Juridinių asmenų registro suteiktus kodus, todėl bankas, teikdamas ieÅ¡kovui duomenis apie indėlininkus, be atsakovo į indėlininkų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukė ir atsakovo filialus - vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Å iaulių ligoninės Psichiatrijos ligoninę ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninę. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas mano, jog atsakovui nepagrįstai buvo iÅ¡mokėta ne maksimali įstatyme numatytÄ (IÄ®IDÄ® 9 str. 3 d. 2 p.) indėlių draudimo iÅ¡moka (100 000 EUR arba 345 280 Lt), bet žymiai didesnė suma.

Todėl be pagrindo gautas indėlių draudimo iÅ¡mokas atsakovas privalo grÄ Å¾inti.            IeÅ¡kovas teigia, jog tik atlikus iÅ¡samų draudimo iÅ¡mokų, iÅ¡mokėtų buvusiems banko indėlininkams, patikrinimÄ , buvo nustatyta, kad indėlių draudimo iÅ¡mokos buvo iÅ¡mokėtos ne tik atsakovui, bet ir atsakovo filialams - Psichiatrijos ligonine ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninei, todėl kreipėsi į atsakovÄ su nurodymu grÄ Å¾inti nepagrįstai gautÄ indėlių draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovas atsisakė grÄ Å¾inti be teisinio pagrindo gautas lėšas.            IeÅ¡kovo manymu, atsakovo struktÅ«ros parinkimas, filialų steigimas ir atsakovo funkcijų vykdymas per filialus, taip pat ir buhalterinės apskaitos vedimo specifika bei jo lėšų apskaita neturi tiesioginio ryÅ¡io su IÄ®IDÄ® reglamentuojamais teisiniais santykiais. Todėl Å¡iuo pagrindu teigia, jog negalima minėtų aplinkybių naudoti kaip argumentų aiÅ¡kinant IÄ®IDÄ® nuostatas. Kartu pabrėžia, kad ieÅ¡kovas kalbėdamas apie atsakovo ir jo filialų teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , nekvestionuoja jo filialams suteikiamų teisių pagal kitus teisės aktus.

Akcentuoja, jog Å¡ioje ginčo situacijoje kalbama apie juridinius asmenis ir jų filialus bei IID pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas indėlininkams tik specifinių teisinių santykių, susijusių su indėlių garantijų sistema, kontekste, kur akivaizdu, jog teisė į draudimo iÅ¡mokÄ yra kildinama iÅ¡ IID ir IID kliento - draudėjo (IÄ®IDÄ® 2 str. 6 d.), Å¡iuo atveju - SNORO, indėlių draudimo teisinių santykių. Todėl atsakovo atsisakymas grÄ Å¾inti be pagrindo gautas indėlių draudimo iÅ¡mokas, motyvuojant tuo, kad atsakovo filialas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, turėjo savarankiÅ¡kÄ indėlį banke savo vardu ir veikė kaip savarankiÅ¡kas banko klientas ir indėlininkas yra nepagrįstas.

Prievolė grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ neturi nieko bendro su civiline atsakomybe, kurios viena iÅ¡ bÅ«tinųjų taikymo sÄ lygų yra neteisėti veiksmai. Atsakovo pozicija dėl reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio reikalavimo ir nesutikimo su ieÅ¡kiniu teisiniai ir faktiniai argumentai. Atsakovas VÅ¡Ä® Respublikinė Å iaulių ligoninė su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka. Teikiamuose procesiniuose dokumentuose ir teismo proceso metu nurodė, jog atsakovas ir du jo filialai - VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Å iaulių ligoninės filialas Psichiatrijos ligoninė (toliau - Psichiatrijos ligoninė) ir VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Å iaulių ligoninės filialas Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė (toliau - Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė) su AB bankas SNORAS buvo sudariusios atskiras (savarankiÅ¡kas) banko sÄ skaitų sutartis.

Taigi, Respublikinė Å iaulių ligoninė, Psichiatrijos ligoninė ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė buvo atskiri AB banko SNORAS klientai (indėlininkai). Visos trys ligoninės su AB bankas SNORAS turėjo atskirus (savarankiÅ¡kus) sutartinius santykius, kuriuos nutraukė AB banko SNORAS bankrotas. Bankas atskirais praneÅ¡imais informavo Ligoninę, Psichiatrijos ligoninę ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninę, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-12-07 iÅ¡kėlė jam bankroto bylÄ ir visos sutartys, sudarytos su banku, laikomos pasibaigusiomis.

Vadovaujantis IÄ®IDÄ® 10 str. 3 d. AB bankas SNORAS po bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėjo pareigÄ ieÅ¡kovui – VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikti duomenis apie indėlininkus ir investuotojus. Kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, AB bankas SNORAS pateikdamas duomenis nurodė, kad visos trys ligoninės yra atskiri indėlininkai. Tai reiÅ¡kia, kad AB banko SNORAS apskaitoje Ligoninė, Psichiatrijos ligoninė ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė buvo apskaitomi kaip atskiri klientai ir atskiri indėlininkai ir nuo jų laikomų indėlių mokamos draudimo įmokos.

Ieškovas, remdamasis paties banko pateiktais duomenimis Ligoninei, Psichiatrijos ligoninei ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninei išmokėjo draudimo išmokas.Atsakovas pažymi, kad Psichiatrijos ligoninė iki 2010-06-18 veikė kaip atskiras juridinis asmuo ir vadinosi Viešoji įstaiga Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninė. Tik 2010-06-18 po reorganizavimo ši ligoninė tapo Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės filialu Psichiatrijos ligonine. Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė iki 2010-06-18 taip pat veikė kaip atskiras juridinis asmuo ir vadinosi Viešoji įstaiga Šiaulių apskrities Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė.

Taip pat tik 2010-06-18 po reorganizavimo Å¡i ligoninė tapo VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Å iaulių ligoninės filialu Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligonine. Tačiau ir po reorganizacijos abu filialai iÅ¡laikė visiÅ¡kÄ Å«kinį ir finansinį nepriklausomumÄ , todėl net ir po reorganizacijos visos trys ligoninės ir toliau veikė kaip trys atskiri Å«kio subjektai. Psichiatrijos ligoninės ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės nuostatuose buvo numatyta, kad filialai turi Å«kinį savarankiÅ¡kumÄ (nuostatų 2 punktas), gali savarankiÅ¡kai sudaryti sutartis (11.4 p.), turėti sÄ skaitas LR bankuose ir disponuoti jose esančioms lėšomis, turėti anspaudÄ (11.8 p.), turėti kitų teisių, neprieÅ¡taraujančių LR įstatymams ir 1.1.

Visos trys ligoninės po reorganizacijos vykdė savarankiÅ¡kÄ veiklÄ , pačios savarankiÅ¡kai sudarinėjo civilines sutartis, su darbuotojais sudarinėjo savarankiÅ¡kas darbo sutartis, sudarinėjo atskiras sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis ir kiekviena iÅ¡ jų gaudavo savarankiÅ¡kÄ finansavimÄ . Reikalingam savarankiÅ¡kam Å«kinės veiklos vykdymui Ligoninė, Psichiatrijos ligoninė ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė su AB bankas SNORAS sudarė savarankiÅ¡kas sutartis kiekviena savo vardu, pagal kurias laikė banke lėšas ir Å¡iomis lėšomis, taip pat ir savo teisėmis pagal sutartis savarankiÅ¡kai disponavo.Ligoninė, Psichiatrijos ligoninė ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė buvo savarankiÅ¡kai veikiantys, tik Ligoninės nustatyta tvarka kontroliuojami, Å«kio subjektai, galintys savarankiÅ¡kai įgyti turtines teises.Atsakovas primena, jog IÄ®IDÄ® 2 str. 7 punkte nurodyta, kad indėlininkas - tai fizinis arba juridinis asmuo, laikantis indėlius komerciniuose bankuose, skyriuose ir kredito unijose, iÅ¡skyrus subjektus, kurių indėliai pagal šį įstatymÄ negali bÅ«ti draudimo objektai.

Å is apibrėžimas, atsakovo manymu, turėtų bÅ«ti laikomas teisės spraga, nes iÅ¡ aukščiau pateiktų duomenų akivaizdu, kad bankai savarankiÅ¡kas sutartis sudarinėja ne tik su fiziniais ar juridiniais asmenimis, bet ir su juridinių asmenų filialais. Taigi mano, jog Ä®statyme tiesiog praleista atskira Å«kinės veiklos forma -juridinio asmens filialas.Atsakovo nuomone ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o lėšas prisiteisti CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vadovaujantis CK 6.237 str. 1 d. asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiÅ¡ka prievolės rÅ«Å¡is. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos bÅ«dų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos Å¡iuo bÅ«du, kai jų negalima apginti kitais bÅ«dais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Tik esant prieÅ¡ tai minėtų sÄ lygų visetui yra pagrindas nepagrįstam praturtėjimui ar sutaupymui konstatuoti. Todėl jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.Atsakovas teigia, jog nagrinėjamu atveju draudimo iÅ¡mokos Ligoninei, Psichiatrijos ligoninei ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninei buvo iÅ¡mokėtos remiantis IÄ®IDÄ® nuostatomis, įvykus draudžiamajam įvykiui.

Todėl atsakovo manymu akivaizdu, kad visos trys ligoninės gavo draudimo iÅ¡mokas pagal IÄ®IDÄ®, pagal buvusius atskirus sutartinius santykius su banku, todėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas. Mano, kad ieÅ¡kovas be pagrindo, manydamas kad jo teisės buvo pažeistos, atsisakė jas ginti kitomis teisinėmis priemonėmis: jei ieÅ¡kovas mano, kad jo darbuotojų veiksmais valstybinei įmonei buvo padaryta turtinė žala, ieÅ¡kovas turi pasinaudoti įstatymo leidėjo suteikta teise ir, priklausomai nuo darbuotojų statuso, taikyti drausminę atsakomybę žalÄ padariusiems asmenims (DK 246 str.), teismine tvarka reikalauti žalos atlyginimo ir įrodinėti civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ (CK 6.245 str.) ir pan., t. y. savo teises ginti kitais bÅ«dais.Atsakovas, aiÅ¡kindamas aktualias Å¡iam teisiniam ginčui teisės normas primena, kad IÄ®IDÄ® numatyti draudimo iÅ¡mokų apribojimai, t. y. atvejai, kai draudimo iÅ¡mokos nemokamos (IÄ®IDÄ® 12 str.), ir tarp jų nėra atvejo, kai draudimo iÅ¡moka nemokama filialui, kaip indėlininkui, savarankiÅ¡kai sudariusiam su banku sutartį, prieÅ¡ingai, IÄ®IDÄ® nurodyta, jog indėliu laikoma indėlininko pinigų, laikomų banke pagal konkrečiÄ banko sÄ skaitos sutartį, suma (IÄ®IDÄ® 2 str. 4 d.).Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, apibendrindamas savo argumentus dėl ieÅ¡kinio bei praÅ¡ydamas priimant galutinį sprendimÄ vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais ir atsakovo teiktų argumentų pagrindu ieÅ¡kinį atmesti, dar kartÄ nurodė jog:abu Å iaulių Respublikinės ligoninės filialai visgi apraÅ¡ytoje situacijoje veikė kaip atskiri Å«kio subjektai;pinigines įplaukas ir iÅ¡laidas ir po reorganizacijos tvarkė savarankiÅ¡kai, jų įplaukų Å¡altiniai nepasikeitė;turėjo savo vardu visiÅ¡kai atskiras sÄ skaitas banke, bei atskiras sutartis, kurių 20 p. nurodyta, jog turimos lėšos sÄ skaitose yra apdraustos indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka;savarankiÅ¡kai mokėjo nuo turimų indėlių draudimo įmokas.Atsakovo atstovas reikÅ¡damas alternatyviÄ pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio esmės, praÅ¡o, jeigubÅ«tų priimtas kitoks sprendimas, atleisti atsakovÄ nuo procesinių palÅ«kanų mokėjimo ir sprendimo įvykdymÄ iÅ¡dėstyti per 60 mėnesių, nes dėl susidariusios situacijos ir atsakovo filialams iÅ¡mokėjus indėlių draudimo iÅ¡mokas, jų kaltės ar tyčios, bei kitų neteisėtų veiksmų nebuvo.

Ä®staigos finansinė padėtis visada yra sunki ir sudėtinga.Trečiasis asmuo bankrutavusi AB bankas SNORAS su ieÅ¡kovo reikalavimais sutinka ir savo sutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodo ir ieÅ¡kovas. Patikslindamas situacijÄ nurodo, jog bankas, pateikdamas ieÅ¡kovui informacijÄ apie banko indėlininkus nurodė tik tuos duomenis, kuriuos turėjo, nežinodami, jog Psichiatrijos ligoninė ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė yra Respublikinės Å iaulių ligoninės filialai.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka, mano, kad visi trys Å¡ioje byloje nurodyti subjektai – Respublikinė Å iaulių ligoninė, Psichiatrijos ligoninė ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė buvo atskiri banko indėlininkai, sudarę atskiras Indėlių sutartis su banku, taigi turėjo teisę gauti ir draudimo iÅ¡mokas.

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismo nustatyti reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui faktai ir aplinkybės.            Byloje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu AB bankui SNORAS (toliau- bankas) buvo panaikinta banko veiklos licencija. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta banko SNORAS bankroto byla, o teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bankas SNORAS buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. IeÅ¡kovas VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgdamas į draudžiamÄ jį įvykį, t. y. banko veiklos licencijos atÅ¡aukimÄ dėl bankroto, gavusi iÅ¡ banko duomenis apie indėlininkus ir jiems iÅ¡mokėtinas draudimo iÅ¡mokų sumas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu (toliau- IÄ®IDÄ®) bei valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo tarybos 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 4 patvirtinta Draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka (Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ tarybos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 02-6-3 redakcija) (toliau - Draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka), banko indėlininkams iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokas.

Draudimo iÅ¡mokos buvo iÅ¡mokėtos vadovaujantis IÄ®IDÄ® 10 str. 3 dalimi, kur konstatuota, kad draudimo iÅ¡mokÄ apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo (Å¡iuo atveju banko SNORAS) pateiktais draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Taigi bylos duomenys Å¡iuo atveju visiÅ¡kai patvirtina ieÅ¡kovo teiginius, jog duomenis, kuriais vadovaujantis buvo apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atitinkamiems asmenims ieÅ¡kovui pateikė bankas SNORAS, kuris kaip draudėjas, remiantis teisės aktų nuostatomis, yra atsakingas už teisingų ir tikslių duomenų ieÅ¡kovui pateikimÄ .

Å i Banko pareiga tiesiogiai įtvirtinta Draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos 19 p., kuris numato, kad „Už duomenų, perduotų draudimo įmonei, tikrumÄ bei pateikimÄ laiku atsako draudėjas".Byloje esantieji dokumentai (Å¡alių pretenzijos, paaiÅ¡kinimai ir atsikirtimai, bei kiti) taip pat patvirtina, jog ieÅ¡kovas, gavęs iÅ¡ banko duomenis, per IÄ®IDÄ® nustatytÄ 20 darbo dienų terminÄ , iÅ¡mokėjo atsakovui VieÅ¡ajai įstaigai Respublikinė Å iaulių ligoninė 345 280,00 Lt, taip pat ir jos filialams - Psichiatrijos ligoninei – 345 280,00 Lt, bei Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninei 244 870,98 Lt, t. y. iÅ¡ esmės atsakovui, kaip vieningam juridiniam asmeniui buvo iÅ¡mokėta ne maksimali galima iÅ¡mokėti pagal indėlių Draudimo įstatymÄ suma, bet žymiai didesnė - 935430,98 Lt suma, t. y. 590 150,98 Lt virÅ¡ijanti galimÄ maksimaliÄ ribÄ suma, nors remiantis IÄ®IDÄ® 2 str. 3 dalimi, juridiniam asmeniui, laikančiam indėlį banke, esant draudiminiam įvykiui o kartu ir jo filialams bendra iÅ¡mokama suma negali virÅ¡yti maksimalios 345 280 Lt sumos, nepaisant to kokiÄ sumÄ juridinis asmuo kartu su filialais ar savo padaliniais saugo banke.

Tokie duomenys yra užfiksuoti byloje, jų atsakovas neginčija. Atsakovo argumentai, jog nuo visų laikomų banke sumų buvo mokamos draudimo įmokos, be to visi trys subjektai - Å iaulių apskrities psichiatrijos ligoninė, Å iaulių apskrities tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė ir Å iaulių apskrities ligoninė buvo sudarę su banku atskiras indėlių sutartis savo vardu, kur jie įvardijami indėlininkais ir kurių visų 20 p. nustatyta jog indėliai yra apdrausti IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka, todėl draudimo sumos iÅ¡mokėtos pagrįstai ir nesukuria atsakovui pareigos gražinti dalį Å¡ių lėšų, nepagrįsti, nes tai paneigtų ir pačiame įstatyme suformuluotÄ nuostatÄ ribojančiÄ draudimo iÅ¡mokų dydį ir sveikÄ logikÄ .

Nors atsakovas teigia, jog vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, todėl, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, mano, kad atskirų ligoninių, turėjusių filialo statusÄ priskyrimas indėlininkams ir IÄ®IDÄ® prasme atitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Kitaip, t. y. prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų diskriminuojami Å«kio subjektai, vykdantys savarankiÅ¡kÄ Å«kinę veiklÄ , tačiau neturintys juridinio asmens statuso.

Todėl liktų neaiÅ¡ku kodėl tokių Å«kio subjektų banke laikomos lėšos nėra draudžiamos, nors nuo Å¡ių lėšų mokamos draudimo įmokos.Teismas, iÅ¡ dalies sutikdamas su moraline Å¡ių argumentų puse, negali jų priimti kaip teisiÅ¡kai pagrįstus. Indėlių ir investicijų Draudimo įstatymas yra speciali norma, kuri nėra paremta įprasto, sutartinio Draudimo institutu, sutartiniais draudimo teisiniais santykiais. Ä®statymų leidėjas apribodamas, esant draudiminiam įvykiui, iÅ¡mokėtinų sumų dydį, bei nustatydamas kas turi teisę tokiu atveju gauti draudimo iÅ¡mokas iÅ¡ esmės nesiekė jog tokiais atvejais bÅ«tų atlyginami visi galimi praradimai, nes jų atlyginimÄ lemia keletas aplinkybių - tai Valstybės įmonės IID finansinės galimybės, paties įstatymo tikslai, be to Å¡io įstatymo esmė – nebuvo siekis padengti visus galimus dėl bankroto patirtus indėlininkų praradimus, kadangi jiems (indėlininkams) visada iÅ¡lieka galimybė juos susigražinti bankroto byloje pareiÅ¡kiant kreditorinius reikalavimus.

Taigi Å¡iuo atveju atsakovo nurodomi teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai nėra pažeidžiami.AiÅ¡kinant Å¡iam teisiniam santykiui reikÅ¡mingas kitas faktines aplinkybes ir Å¡alių teisinio ginčo esmę teismas konstatuoja, jog teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui yra reikÅ¡minga kada ir kokiu pagrindu buvo reorganizuota vieÅ¡oji įstaiga – Respublikinė Å iaulių ligoninė ir kitos ginčo teisiniame santykyje netiesiogiai dalyvaujančios sveikatos priežiÅ«ros ir gydymo įstaigos, koks jų finansavimo Å¡altinis ir kaip jis keitėsi po Å¡ių įstaigų reorganizacijos, taip pat kitos aplinkybės, susijusios su Å¡ių įstaigų veikla, statusu ir pan.Å ioje byloje nustatyta, jog Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. sausio 26 d.

įsakymu Nr. V-426 „Dėl Viešųjų įstaigų Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės, Šiaulių apskrities tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės, Šiaulių apskrities ligoninės, Šiaulių apskrities Šaukėnų psichiatrijos ligoninės reorganizavimo“ šios įstaigos buvo reorganizuotos it tapo vieningu juridiniu asmeniu. T. y. Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninė, Šiaulių apskrities tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė, Šiaulių apskrities Šaukėnų psichiatrijos ligoninė po reorganizavimo tapo Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės filialais.            Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 str. 2 d. nustato, kad juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo.

Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Savarankiški juridinio asmens padaliniai - filialai laikomi įsteigtais nuo jų įregistravimo atitinkamame registre momento. Steigiant filialus, privaloma juos registruoti Juridinių asmenų registre ir jiems yra suteikiami atskiri įmonės (įstaigos) kodai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokie atskiri juridinio asmens ir jo filialų kodai nelemia jo teisinio statuso ir nesuteikia filialui ir (ar) atstovybei savarankiško juridinio asmens statuso ir teisių.

Taigi apibendrinant, galima teigti, kad juridinių asmenų filialai nėra visiškai savarankiški teisės subjektai taip pat ir šio teisinio ginčo prasme.Teismas pažymi, kad atsakovo struktūriniai padaliniai – t. y. Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninė ir Šiaulių apskrities tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė Juridinių asmenų registre kaip filialai buvo įregistruoti 2010 m. birželio 19 d., nurodant, kad jie yra Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės filialai, o jų steigėjas yra Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė.

Taigi, nors jiems buvo suteikiami atskiri juridinio asmens kodai, jie pagal savo teisinį statusÄ netapo savarankiÅ¡kais juridiniais asmenimis, nors pagal statusÄ ir steigėjo suteiktas teises galėjo vykdyti savarankiÅ¡kÄ Å«kinę veiklÄ , turėti indėlius banke ir pan.. Tačiau teismas pasikartoja, jog nors juridinių asmenų filialams jų registravimo metu ir yra suteikiami juridinių asmenų kodai (Juridinių asmenų registro nuostatų 17.11.1 p.), tačiau juridinio asmens kodo suteikimas juridinio asmens struktÅ«riniam padaliniui nepakeičia jo statuso, t. y. jis netampa savarankiÅ¡ku atskiru juridiniu asmeniu ir savarankiÅ¡ku indėlininku IÄ®IDÄ® prasme.

Å iame kontekste, kaip jau buvo minėta turi reikÅ¡mės ir Å¡ių įstaigų finansavimo Å¡altiniai. Kaip žinia atskiras juridinis asmuo ir jo filialai tarsi vykdydami atskiras Å«kines veiklas gali turėti iÅ¡ esmės skirtingus finansavimo, pajamų gavimo Å¡altinius. Å iuo atveju pagrindinis visų Å¡ių įstaigų finansavimo Å¡altinis yra teritorinės ligonių kasos. Å iuo konkrečiu atveju – Å iaulių teritorinė ligonių kasa. Ä® bylÄ pateiktos sutartys su teritorine ligonių kasa liudija tai, kad iki Å¡ių įstaigų reorganizavimo, veikdami kaip atskiri juridiniai asmenys, visos trys įstaigos buvo sudarę atskiras, savarankiÅ¡kas sutartis su Å iaulių teritorine ligonių kasa, tačiau po reorganizacijos, kuri įvyko 2010 metais, Å iaulių apskrities psichiatrijos ligoninei ir Å iaulių apskrities tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninei tapus VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Å iaulių ligoninės filialais, Å iaulių teritorinė ligonių kasa dėl visų trijų sveikatos priežiÅ«ros ir gydymo įstaigų jų finansavimo už teikiamas gyventojams asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sutartį pasirašė (sudarė) tik su VieÅ¡Ä ja įstaiga Respublikine Å iaulių ligonine.

Todėl Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės kokiose sÄ skaitose ir kieno vardu buvo laikomos visų trijų įstaigų lėšos, bei tai, kad nuo jų visų buvo mokamos draudimo įmokos..Vertindamas Å¡iuos faktus ir aplinkybes teismas sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog IÄ®IDÄ® kiek kitaip reglamentuoja ir supranta indėlininko, kaip draudiminio įvykio dalyvio sÄ vokÄ , todėl Å¡io įstatymo 2 str. 3 dalis apsprendžia, jog aptariamo teisės akto prasme juridinio asmens struktÅ«riniai padaliniai (konkrečiu atveju atsakovo filialai) nėra indėlininkai ir negali gauti indėlių draudimo iÅ¡mokų iÅ¡ IID, virÅ¡ijančių suminę įstatyme nustatytÄ Å¡iems subjektams bendrai iÅ¡mokamÄ sumÄ , t. y. 100000 Eurų, atitinkančiÄ 345 280,00 Lt..

Filialo ar atstovybės lėšos, nesvarbu keliose sÄ skaitose ir kieno vardu saugomos banke, laikomos jį įsteigusio juridinio asmens lėšomis bendrÄ ja IÄ®IDÄ® prasme. Taigi net ir tuo atveju, kai juridinio asmens bei jo įsteigto filialo ir (ar) atstovybės pinigai banke laikomi atskirai, draudimo iÅ¡mokos suma turi bÅ«ti apskaičiuojama sumuojant tiek juridinio asmens, tiek jo įsteigtų filialų ir (ar) atstovybių banke laikytas pinigų sumas bei kitus pinigus, į kuriuos jie kartu turi reikalavimo teises.

Taigi, teismas dar kartÄ pakartoja, jog juridiniam asmeniui bei jo filialui ir (ar) atstovybei iÅ¡mokėtina bendra draudimo iÅ¡mokos suma neturi virÅ¡yti maksimalios 100 000 eurų atitinkančios sumos litais. Atsakovo struktÅ«riniai padaliniai - filialai (konkrečiu atveju vieÅ¡osios įstaigos Å iaulių Respublikinės ligoninės Psichiatrijos ligoninė ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė, turintys atsakovo veiklos apimtyje filialų formÄ ) po reorganizacijos buvo registruoti Juridinių asmenų registre kaip filialai, jiems buvo suteikiamas atskiras juridinio asmens kodas.

Kadangi banko informacinėje sistemoje juridiniai asmenys ir jų filialai buvo identifikuojami tik pagal Juridinių asmenų registro suteiktus kodus, bankas nepagrįstai, nepatikrinęs dėl laiko stokos tikslių duomenų apie įstatyme nurodytus draudžiamuosius asmenis, teikdamas ieÅ¡kovui duomenis apie indėlininkus, be atsakovo į indėlininkų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukė ir atsakovo filialus - Å iaulių apskrities psichiatrijos ligoninę ir Å iaulių apskrities tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninę. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog ir pats atsakovas, kaip juridinio asmens statusÄ turintis subjektas, gavęs tiesiogiai ir per savo filialus žymiai didesnę sumÄ nei turėjo teisę gauti, elgėsi neapdairiai, neatsakingai ir Å¡iek tiek nesÄ Å¾iningai, iÅ¡ karto nepainformuodamas Valstybės įmonę IID apie tokiÄ situacijÄ ir jam permokėtas draudimo iÅ¡mokų sumas.

Pareiga elgtis sÄ Å¾iningai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų teisės principų, Konstitucijos ir geros moralės normų. Kiekvienas asmuo, juridinis asmuo ar Lietuvos Å«kio subjektas turi domėtis galiojančiai Lietuvos ir Tarptautiniais teisės aktais, laikytis jų, jais vadovautis savo kasdieniame gyvenime ir Å«kinėje veikloje, ir juos vykdyti. Taigi turėjo pareigÄ pasidomėti ir Å¡ioje byloje analizuojamo ir taikomo teisės akto – indėlių ir investicijų draudimo skirtumais įprasto draudimo bei Å¡io teisės akto paskirtimi.

Štai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 5 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 2/2012-12/2012-9/2013 Dėl Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo, Lietuvos Respublikos Finansinio tvarumo įstatymo, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 13 punkte yra išaiškinęs, kad „VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo nuostatos netaikomos;

„VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir pagal Draudimo įstatymÄ draudimo veiklÄ vykdančios įmonės priklauso skirtingoms asmenų kategorijoms; „VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ negalima traktuoti kaip vieno iÅ¡ Lietuvos Respublikoje draudimo paslaugas teikiančių subjektų: esminį Å¡ių asmenų kategorijų skirtumÄ lemia VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ vykdomos Å«kinės veiklos pobÅ«dis, jos reikÅ¡mė finansų sistemos stabilumui, inter alia dėl to, kad jos nemokumas gali sukelti asmenų nepasitikėjimÄ finansų institucijomis, inter alia bankais, o tai savo ruožtu gali turėti neigiamos įtakos finansų sistemai ir visam Å¡alies Å«kiui“.Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kinys grindžiamas CK 6.237 str. d.

IÅ¡ atsakovo reikalaujama grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ . Byloje nustatyta, kad atsakovas remiantis IÄ®IDÄ® 9 str. 3d. 2 p. turėjo teisę gauti maksimaliÄ indėlių draudimo iÅ¡mokÄ - 100 000 EUR arba 345 280 Lt, tačiau jam ir filialams buvo iÅ¡mokėta didesnė suma, kuriÄ pagal įstatymÄ atsakovas gauti neprivalėjo, todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas pagrįstai savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių. Å is reikalavimas kilęs ne iÅ¡ įprastų draudimo teisinių santykių, todėl Å¡iam ginčui spręsti netaikytinas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Taip pat ieÅ¡kinio reikalavimas nekildinamas nei iÅ¡ deliktinės atsakomybės ar žalos teisinių santykių, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai nurodo, jog reikalavimas kildinamas nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių, nes atsakovas lėšas gavo be teisinio pagrindo. Teismo įsitikinimu, esant Å¡iame procesiniame dokumente nurodytiems argumentams ir motyvams ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pagrįstas, įrodytas, todėl yra pagrindas iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovui 590 150,98 Lt draudimo iÅ¡mokÄ kaip gautÄ be teisėto pagrindo.Atsakovo praÅ¡ymas atleisti atsakovÄ nuo procesinių palÅ«kanų mokėjimo negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi tam nėra teisinių ir faktinių pagrindų.

Atsakovas taip pat praÅ¡o ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, taikyti CPK 284 straipsnį ir sprendimo įvykdymÄ iÅ¡dėstyti per 60 mėnesių. Pateikdamas tokį praÅ¡ymÄ nurodo, jog atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga. Spręsdamas dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo teismas privalo atsižvelgti į Å¡alių finansinę padėtį ir iÅ¡laikyti deramÄ pusiausvyrÄ , t. y. laikytis proporcingumo principo, kad palengvindamas vienos pusės padėtį ir situacijÄ nepablogintų kitos. Taigi Å¡iuo atveju visuotinai žinomas faktas, kad Valstybės įmonė – Indėlių ir investicijų Draudimas savo įsipareigojimams vykdyti dėl didelio banko griÅ«ties ir kitų objektyvių aplinkybių neturėjo sukaupęs ir neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų vykdyti visiems indėlininkams įstatymo jiems nustatytus įpareigojimus, todėl didžioji dalis lėšų buvo skolinamasi iÅ¡ valstybės biudžeto.

Kitos aplinkybės – t. y. kito banko bankrotas taip pat daro reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovui. Todėl įvertinus visumÄ Å¡ių aplinkybių, ieÅ¡kovo ir atsakovo turtinę ir finansinę padėtį, jų, kaip subjektų teikiančių vieÅ¡Ä sias paslaugas interesų pusiausvyrÄ , teismas sprendžia, jog sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas per 60 mėnesių bÅ«tų neproporcingai didelis, todėl jo įvykdymo terminÄ nustato per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. VI. Dėl bylinėjimosi ir teismo iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kovas sutinkamai su CPK 83 str. 1 d. 5 p. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas, todėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ patenkinus iÅ¡ atsakovo yra pagrindas priteisti 7426 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 7 d., 96 str. 1 d.) Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a :

Priteisti iÅ¡ VieÅ¡osios įstaigos Respublikinė Å iaulių ligoninė (j.a.k. 245386220) valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ (j.a.k. 110069451) 590150,98 Lt (penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt litų 98 cnt) (170919,54 eurų (Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių devynis Å¡imtus devyniolika eurų 54 euro centus)), 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti lygiomis dalimis 6 mėnesių laikotarpiui nuo jo įsiteisėjimo dienos, kiekvienÄ iÅ¡ pirmų penkių mėnesių iÅ¡mokant po 98358,50 Lt (28486,59 eurų), paskutinį mėnesį – 98358,48 Lt (28486,59 eurų).Priteisti iÅ¡ VieÅ¡osios įstaigos Respublikinė Å iaulių ligoninė (j.a.k. 245386220) 7426 (septynis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis) litus žyminio mokesčio, 23,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, Å¡ias iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini),bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                         Vytautas Kursevičius