62e78fa2-0e3f-47f9-bf48-c19f51a0a14c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-201-773/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09114-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, ArÅ«no Rudzinsko ir Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D.

G. ieÅ¡kinį atsakovei E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, turto padalijimo ir pripažinimo asmenine nuosavybe, bei pagal atsakovės E. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovo kaltės, turto padalijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas D. G. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:1) nutraukti jo ir atsakovės E. G. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno m. civilinės metrikacijos biure, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡irusiÄ dėl atsakovės kaltės;2) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui ir atsakovei palikti santuokines pavardes;3) nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki 1993 metų, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium;4) padalinti santuokos metu iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų įgytÄ turtÄ â€“ trijų kambarių butÄ su rÅ«siu, 61,45 kv. m bendro ploto, 30 000 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, priteisiant ieÅ¡kovui ir atsakovei po 1/2 buto dalį buto;5) paskirti ieÅ¡kovui naudotis kambariu 23-7 (18,08 kv. m.), o atsakovei kambarius 23-4 (11,94 kv. m.) ir 23-5 (7,88 kv. m.), kitas patalpas (virtuvę, 23-6 (7,45 kv. m.), voniÄ 23-3 (2,63 kv. m), san. mazgÄ 23-2 (0,98 kv. m.) ir koridorių 23-1 (10,93 kv. m.) paskirti Å¡alims naudotis bendrai;

6) nustatyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur vertės, yra asmeninė D. G. nuosavybė.IeÅ¡kovas D. G. nurodė, kad su atsakove negyvena ir neveda bendro Å«kio nuo 1992 metų. Pažymėjo, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, nes ji ieÅ¡kovÄ Å¾emino, nesitarė dėl Å¡eimos reikalų ir liepė iÅ¡eiti iÅ¡ bendrų namų. IeÅ¡kovo D. G. teigimu, santuokos metu iÅ¡ bendrų lėšų 1992 m. balandžio 28 d. Å¡alys įsigijo butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), todėl butas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalintinas lygiomis dalimis.

Pažymėjo, kad jo vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Å¡is butas yra įsigytas už asmenines lėšas, gyvenant atskirai su atsakove E. G.. IeÅ¡kovo teigimu, jam išėjus iÅ¡ bendrų namų, jis įsidarbino Statybininkų rengimo centre ir 1994 m. gruodžio 19 d. jam vienam buvo suteiktas nurodytas butas, kurį jis 1995 m. kovo 23 d. privatizavo. Atsakovė A. G. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė: santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo D.

G. kaltės; santuokoje įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovės E. G. asmenine nuosavybe; santuokoje įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti ieÅ¡kovo D. G. asmenine nuosavybe; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Nurodė, kad ieÅ¡kovas D. G. Å¡eimÄ paliko 1992 m. gruodžio 21 d. ir prie Å¡eimos poreikių daugiau neprisidėjo, vaikais nesidomėjo. Pažymėjo, kad nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu, tačiau ieÅ¡kovas bute negyvena daugiau kaip 22 metus, Å¡iame bute atsakovė viena užaugino vaikus, mokėjo ir moka buto mokesčius.

IeÅ¡kovas palikęs Å¡eimÄ , tačiau dar santuokos metu įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė sutinka, kad dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ minėtas butas bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovui, o jai butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. Teismas santuokÄ nutraukė dėl ieÅ¡kovo D.

G. kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei E. G. paliko santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui D. G. – (duomenys neskelbtini), padalino santuokoje įgytÄ turtÄ , priteisė ieÅ¡kovo D. G. asmeninėn nuosavybėn butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 15 000 Eur), o atsakovės E. G. asmeninėn nuosavybėn butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 30 000 Eur), neiÅ¡mokant ieÅ¡kovui piniginės kompensacijos už atsakovei tenkantį didesnės vertės turtÄ . Teismas nustatė, kad byloje nėra pagrindo spręsti, jog Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovės E. G. kaltės. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo D.

G. paaiškinimai dėl atsakovės E. G. elgesio šeimoje prieštaringi, nors jis teigė, kad atsakovė jį žemino, niekur su juo neišeidavo, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad jie kartu važiuodavo atostogauti, taip pat nurodė, kad viešai atsakovė jo nežemino, tik jis pats jautėsi blogai, nes manė, jog sutuoktinė jo nevertina dėl to, kad jis neišsimokslinęs. Ieškovas D. G. pripažino, kad atsakovė E. G. tinkamai rūpinosi šeima, buvo gera mama, o iš namų jis išėjo po ilgalaikio konflikto, nes jam viskas nusibodo.

Teismo teigimu, ieÅ¡kovas D. G. neįrodė, kad atsakovė jį žemino, jo nevertino. Teismas nurodė, kad liudytojų (ieÅ¡kovo seserų) R. G. ir A. J. parodymai mažai informatyvÅ«s, nes apie ieÅ¡kovo D. G. išėjimÄ iÅ¡ namų ir Å¡alių nesutarimus jos sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovo, nebÅ«tinai jam nurodžius objektyvias priežastis. Teismas Å¡alių dukters liudytojos J. B. parodymus laikė reikÅ¡mingais, nes ji visÄ laikÄ gyveno Å¡eimoje ir žinojo faktinę Å¡eimos situacijÄ . IÅ¡ Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad Å¡eimos ryÅ¡iai su ieÅ¡kovu D.

G. nutrÅ«ko dėl jo veiksmų – išėjimo iÅ¡ namų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alims gyvenant santuokoje ieÅ¡kovas D. G. nebuvo lojalus, nes dėl smulkių buitinių nesutarimų 1992 m. gruodžio 21 d., palikęs Å¡eimÄ , nesiėmė priemonių susitaikyti, o nutraukė ryÅ¡ius ne tik su sutuoktine, bet ir su savo vaikais, nusiÅ¡alino nuo tuo metu dar nepilnamečio sÅ«naus auklėjimo ir iÅ¡laikymo, taip pažeidė sutuoktinio pareigas. Teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovas daugiau kaip vienerius metus nesirÅ«pino Å¡eima yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovÄ kaltÄ dėl santuokos iÅ¡irimo ir pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ . Teismas nustatė, kad sutuoktinių dalintinÄ turtÄ sudaro ieÅ¡kovo D. G. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 15 000 Eur), kuris įgytas 1995 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir atsakovės E. G. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 30 000 Eur), kuris įgytas 1992 m. balandžio 28 d. pirkimo– pardavimo sutarties pagrindu.

Teismas sprendė, kad nustačius, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo D. G. kaltės ir atmetus jo reikalavimÄ nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1993 metų, kai Å¡alys nustojo faktiÅ¡kai kartu gyventi, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovo D. G. asmeninė nuosavybė. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas D. G. nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos, kad santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Teismas nustatė, kad abiejų butų vertė yra 45 000 Eur, atsakovė prašė jai priteisti butÄ , kurio vertė 30 000 Eur, o ieÅ¡kovui butÄ , kurio vertė 15 000 Eur, taigi, kad atsakovė turtÄ prašė padalinti nelygiomis dalimis, priteisiant jai 7 500 Eur brangesnį turtÄ . Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas D. G. nuo 1992 metų gruodžio 21 d. neprisidėjo prie Å¡eimos poreikių ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo, visiÅ¡kai juo nesirÅ«pino ir su nauja faktine Å¡eima nuo 1994 metų gyvena jo vardu nuosavybės teise registruotame bute, (duomenys neskelbtini), ateityje taip pat ketina jame gyventi.

Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė E. G. viena iÅ¡laikė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į jį investavo savo lėšas. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principų. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei E. G. iÅ¡ ieÅ¡kovo D. G. 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo D. G. 1 611,87 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, bei 46,32 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Teismas nurodė, kad iš ieškovo D. G. valstybei turėtų būti priteistas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista. Teismas nustatė, kad atsakovė turėjo sumokėti 829,76 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus iš ieškovo valstybei priteisė žyminį mokestį. Teismas nustatė ir tai, kad ieškovas D. G. turėjo sumokėti 970,76 Eur žyminio mokesčio (82 Eur už neturtinius reikalavimus ir 888,76 Eur už turtinius reikalavimus), 100 Eur žyminio mokesčio sumokėjo teikdamas ieškinį, jam buvo atidėta 870,76 Eur dalis žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl ieškinį atmetus, iš jo valstybei priteisė 870,76 Eur žyminio mokesčio.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniais skundais ieÅ¡kovas D. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. papildomÄ sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniai skundai grindžiami Å¡iais argumentais:Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad ieÅ¡kinys yra atmetamas, nes ieÅ¡kovo D. G. ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo iÅ¡ dalies yra patenkintas.

Pažymėjo, kad atsakovė E. G. sutiko, jog ieškovui D. G. būtų priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje teismas ieškinį tenkino. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas D. G.. Nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovės E. G. netinkamo elgesio su juo, nes ji negerbė ieškovo, žemino jį dėl išsilavinimo, nepalaikė sutuoktinio, t. y. nevykdė pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnyje. Pasak ieškovo D. G., šias aplinkybes patvirtina atsakovės E. G. teiginiai, kad ieškovas buvo sunkaus charakterio, ne šeimos žmogus, tačiau atsakovė šių aplinkybių nepagrindė.

Pažymėjo, kad jis dirbo, visÄ atlyginimÄ atiduodavo atsakovei E. G., buvo jai nuolankus, nenaudojo smurto, neturėjo žalingų įpročių, o atsakovė jam nuolat priekaiÅ¡tavo, naudojo psichologinį smurtÄ , todėl neteisinga teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas D. G. Å¡eimÄ paliko be priežasties. IeÅ¡kovo D. G. teigimu, atsakovė E. G. jam pasakė, kad jis nereikalingas ir gali iÅ¡eiti iÅ¡ namų, todėl jis išėjo, nakvodavo darbovietės rÅ«syje. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų R.

G. ir A. J. parodymais, nes bÅ«tent jos patvirtino, kad ieÅ¡kovas D. G. neturėjo kur gyventi. Pažymėjo, kad, kai ieÅ¡kovas D. G. antrÄ kartÄ nuėjo pas atsakovę pasiimti daiktų, rado pakeistas spynas ir į buto vidų neįėjo, vadinasi, atsakovė atsisakė su juo gyventi. Aplinkybė, kad atsakovė E. G. nurodė, jog nežino, kur ieÅ¡kovas buvo išėjęs, rodo, kad jai ieÅ¡kovas nerÅ«pėjo, ji nesiekė susitaikyti. Pažymėjo, kad liudytojos J. B. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes ji nebendravo su ieÅ¡kovu D.

G. ir yra atsakovės E. G. nuteikta prieÅ¡ jį. Teismas netinkamai padalino santuokoje įgytÄ turtÄ ir nukrypo nuo lygių dalių principo. Pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog Å¡alys kartu negyveno, nevedė bendro Å«kio nuo 1992 m. gruodžio 21 d., ieÅ¡kovas iÅ¡eidamas iÅ¡ namų nepasiėmė bute buvusių baldų, buitinių prietaisų. Nurodė, kad ieÅ¡kovui vienam buvo suteiktas butas (bendrabutis), esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis 1995 m. balandžio 3 d. privatizavo, taip pat butÄ suremontavo, vienas jį iÅ¡laikė.

Teismas, nesant byloje jokių įrodymų, nepagrįstai sprendė, kad atsakovė investavo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, be to, Å¡is butas buvo 1990 m. – 1991 m. suremontuotas. Pažymėjo, kad atsakovė naudodamasi Å¡iuo butu galėjo atlikti smulkius remonto darbus, be to, gyveno su vaikais, kurie taip pat turėjo prisidėti prie buto iÅ¡laikymo. Teismas papildomame sprendime nepagrįstai nurodė, kad už atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovo kaltės kaip už neturtinį reikalavimÄ mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis.

Pažymėjo, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys yra perteklinis, nes prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų iÅ¡spręsti sprendžiant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Teismas taip pat netinkamai paskaičiavo žyminį mokestį už atsakovės turtinį reikalavimÄ . Nurodė, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo ginčo, todėl už jį neturėjo bÅ«ti mokamas žyminis mokestis.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė E. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas D. G. iÅ¡eidamas iÅ¡ namų buvo nelojalus Å¡eimai, Å¡eima ilgiau nei vienerius metus nesirÅ«pino, neteikė paramos vaikams. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas D. G. palikęs Å¡eimÄ gyveno su kita moterimi, turi su ja sÅ«nų. Teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .IeÅ¡kovas D.

G. praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinių skundų argumentais ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, atsižvelgęs, kad dalyvaujančių byloje asmenų teisė bÅ«ti iÅ¡klausytiems teisme buvo įgyvendinta bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir Å¡alims teikiant savo procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, bÅ«tinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ nenustatė (CPK 322 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, civilinė byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas D. G. ir atsakovė E. G. 1971 m. liepos 5 d. sudarė santuokÄ (1 t., b. l. 9). IeÅ¡kovas D. G. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ nutraukti dėl atsakovės E. G. kaltės ir padalinti lygiomis dalimis santuokos metu įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti naudojimosi Å¡iuo butu tvarkÄ , o butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieÅ¡kovo D.

G. nuosavybe. Atsakovė E. G. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo D. G. kaltės ir santuokoje įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovės E. G. asmenine nuosavybe, o butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti ieÅ¡kovo D. G. asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismas pripažino ieÅ¡kovÄ D. G. kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas buvo nelojalus Å¡eimai, jÄ paliko ir visiÅ¡kai Å¡eima nesirÅ«pino.

IeÅ¡kovas D. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas ieÅ¡kovas D. G., nes Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovės E. G. netinkamo elgesio su juo, dėl moralinės paramos stokos. Teismas taip pat netinkamai padalino santuokoje įgytÄ turtÄ , nukrypo nuo lygių dalių principo. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neiÅ¡tikimas, paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir tai, kad įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigÄ vienas kitÄ remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamÄ pagrindÄ nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015, 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015 ir kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡tyrė priežastis lėmusias santuokos iÅ¡irimÄ , neatsižvelgė į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti tarpusavio santykius ir nepagrįstai pripažino, jog dėl santuokos nutrÅ«kimo kaltas tik ieÅ¡kovas D. G., nes jis savo valia paliko Å¡eimÄ , ja nesirÅ«pino, nesiėmė priemonių susitaikyti (CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniai, 3.60 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys Å¡alių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių yra Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovas D. G. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, jog gyvenant su atsakove E. G. nesutarė, atsakovė jį žemino ir dėl tokio atsakovės elgesio buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ namų (1 t., b. l. 76–77). IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovė nenorėjo bendrauti su jo giminėmis, tarp sutuoktinių buvo nesutarimų ir po vieno barnio jis išėjo iÅ¡ namų, paskui vienÄ kartÄ buvo grįžęs po savaitės ar dviejų, pasiėmė rÅ«bus, paskui dar kartÄ grįžo, bet jo neįsileido, daugiau atėjęs nebuvo (2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 4 min.

– 35 min.). Atsakovė E. G. tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas D. G. po konfliktų šeimoje buvo išėjęs du kartus iš namų, grįžęs nepaaiškindavo kur būdavo, o 1992 m. gruodžio 21 d. be jokios priežasties išėjo ir daugiau negrįžo, šeima nesirūpino, visai nebendravo. Nurodė ir tai, kad tarp šalių nebuvo didelio konflikto, tiesiog ieškovas nusprendė išeiti ir ieškovė jo neieškojo, nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, nes galvojo, jog ieškovui nusprendus išeiti iš namų, jie jau kartu negyvens (1 t., b. l. 61–64, 2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 56 min.

– 1 val. 17 min.). Liudytoja R. G. nurodė, kad ieÅ¡kovas D. G. ateidavo pas jÄ pernakvoti, nusiprausti, nes atsakovė E. G. jo neįsileisdavo, santykiai buvo paÅ¡liję (2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 26 min.). Liudytojos A. J. teigimu, sutuoktiniai nesutarė, ieÅ¡kovas miegodavo rÅ«syje, nes atsakovė jo nepriimdavo (2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 42 min.). Å alių dukra liudytoja J. B. patvirtino, kad ieÅ¡kovas D. G. tik dėl jam žinomų priežasčių išėjo iÅ¡ namų ir negrįžo bei nurodė, jog Å¡eimoje bÅ«davo buitiniai konfliktai (2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 53 min.

– 56 min.).Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimÄ , pripažintina, jog abu sutuoktiniai tinkamai neatliko santuokinių pareigų ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas (CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniai). Pažymėtina, kad sutuoktinių ryÅ¡iai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, Å¡iltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis). Nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 1992 m. gruodžio 21 d., t. y. daugiau nei 25 metus.

Kaip nurodyta Å¡ios nutarties 14 pastraipoje, atsakovė E. G. pripažino, kad nesiekė iÅ¡saugoti Å¡eimos, ieÅ¡kovas D. G. taip pat nurodė, jog nesiėmė priemonių santuokai iÅ¡saugoti. Taigi, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigÄ , nes gyvenant skyrium abi Å¡alys nesiėmė jokių priemonių iÅ¡saugoti daugiau kaip dvideÅ¡imt metų trukusiÄ santuokÄ . Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovas D. G. išėjęs iÅ¡ namų iÅ¡ karto apsigyveno pas kitÄ moterį ir taip užkirto keliÄ iÅ¡saugoti santuokÄ .

Pažymėtina, kad tiek Å¡alys, tiek liudytojai patvirtino, jog dar iki ieÅ¡kovo D. G. išėjimo iÅ¡ namų 1992 m. gruodžio 21 d., ieÅ¡kovė ir atsakovas nesutarė, Å¡eimoje bÅ«davo konfliktai. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai ir iki ieÅ¡kovo išėjimo iÅ¡ bendrų namų, t. y. faktinio santuokos iÅ¡irimo, nesutarė ir abu nesiėmė priemonių Å¡eimai iÅ¡saugoti, nėra pagrindo dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažinti iÅ¡imtinai ieÅ¡kovÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, abu sutuoktiniai nepakankamai rÅ«pinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų bÅ«dų iÅ¡spręsti nesutarimus, kurie, kaip galima spręsti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, nebuvo dideli.

IeÅ¡kovo D. G. teigimu, Å¡alys nesutarė dėl bendravimo su ieÅ¡kovo giminėmis, laisvalaikio, ieÅ¡kovas jautėsi atsakovės nevertinamas, o atsakovė E. G. nurodė, kad jie ginčydavosi, tarp Å¡alių buvo kilęs konfliktas dėl remonto (tapetų klijavimo). Pažymėtina, kad nė viena Å¡alis byloje neįrodė, jog prieÅ¡inga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimÄ , lėmusį santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytÄ santuokos iÅ¡irimo priežasčių prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium praėjo daugiau kaip 20 metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiem sutuoktiniams pažeidus lojalumo vienas kitam, pagarbos pareigas ir atsakovei E. G. nepateikus svarių įrodymų, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik ieškovas D. G., laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės E. G. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 30 000 Eur), kuris įgytas 1992 m. balandžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 12).

IeÅ¡kovo D. G. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 15 000 Eur), kuris įgytas 1995 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 11). IeÅ¡kovo D. G. teigimu, jo vardu registruotas butas yra jo asmeninė nuosavybė, nes įgytas sutuoktiniams gyvenant atskirai, be to, šį butÄ ieÅ¡kovas suremontavo ir vienas privatizavo, o atsakovės vardu registruotas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi bÅ«ti padalintas lygiomis dalimis. Atsakovės E. G. teigimu, abu nurodyti butai yra įgyti santuokos metu, todėl kiekvienam sutuoktiniui priteistinas butas, kuriame jis gyvena.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abu ginčo butai yra įgyti santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė viena iÅ¡laikė, remontavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad abu ginčo butai buvo įgyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Butų privatizavimo įstatymo (1994 m. spalio 25 d. redakcija) 4 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktÄ gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , pagal šį įstatymÄ negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama Å¡eimoms, o ne vienam iÅ¡ sutuoktinių, butai buvo parduodami Å¡eimoms bendram naudojimui, todėl nustačius, kad butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ Å¡alių santuokos metu, toks butas pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo butai įgyti (privatizuoti) 1992 m. balandžio 28 d. ir 1995 m. kovo 23 d., t. y., santuokos metu, todėl jie laikytini bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nekilnojamojo turto registre ginčo butai registruoti kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, nes pasinaudoti valstybės lengvatomis privatizuojant butÄ viena Å¡eima galėjo tik vienÄ kartÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas D. G. byloje neįrodinėjo, kad ginčo butÄ Ä¯gijo iÅ¡ asmeninių lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas D.

G. nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija įvertina apelianto argumentus, kad byloje nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais.

Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, t. y. teismas gali pripažinti svarbiomis ir leidžiančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau nukrypdamas nuo Å¡io principo kitų svarbių aplinkybių pagrindu, teismas turi nustatyti, kad nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste bÅ«tų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip vienas iÅ¡ kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iÅ¡ sutuoktinių didesnis indėlis į bendrÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę, jog ieÅ¡kovas D. G. neprisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo, laikė pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo.

Kaip nurodyta Å¡ioje nutartyje, ieÅ¡kovas D. G. minėtame bute negyvena nuo 1992 m. gruodžio 21 d. (14 pastraipa). Atsakovė E. G. nurodė, kad gyvendama Å¡iame bute 23 metus viena jį iÅ¡laikė, darė remontÄ , keitė duris, langÄ , ieÅ¡kovas nei prie buto, nei prie vaikų iÅ¡laikymo neprisidėjo (2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 10 min. – 20 min.). IÅ¡ byloje esančios 2015 m. balandžio 7 d. pažymos apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 1994 m. gruodžio 19 d. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad atsakovė E. G. nuo 1992 metų, t. y. jau net 25 metus viena iÅ¡laiko, prižiÅ«ri ginčo butÄ , prie kurio iÅ¡laikymo ieÅ¡kovas neprisideda ir niekada nereiÅ¡kė pretenzijų į šį butÄ , įvertinus tai, kad ieÅ¡kovui išėjus iÅ¡ namų, jame liko gyventi du jo vaikai, vienas iÅ¡ jų buvo nepilnametis (16 metų), prie kurio iÅ¡laikymo ieÅ¡kovas neprisidėjo, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad formaliai ieÅ¡kovui priteisus buto, kuriame jis negyveno ilgÄ laiko tarpÄ , t. y. daugiau nei 20 metų, ir negyvena Å¡iuo metu, dalį, atsižvelgiant į Å¡alių santykių pobÅ«dį, toks turto dalių priteisimas tarp Å¡alių tik sukurtų ginčo santykius, neužtikrintumÄ , kas pažeistų atsakovės teisėtus lÅ«kesčius, toliau tvarkyti ir valdyti Å¡eimos bÅ«stÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie teisiniai gėriai nulemia pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Be to, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ginčo buto vertė nėra didelė, todėl buto iÅ¡laikymas ir tvarkymas ilgÄ laiko tarpÄ Å¡ios bylos aplinkybėmis yra reikÅ¡mingi faktoriai sprendžiant dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kita vertus, toks Å¡alių turto padalijimo bÅ«das, kuomet Å¡alims yra priteisiami butai, kuriuose jie gyvena daugiau nei 20 metų, t. y. ieÅ¡kovei butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui butas, esantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmės nepažeidžia Å¡alių teisių ir atitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl Å¡alims dalytino turto dalių ir nukrypimo nuo lygių dalių principo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovo D. G. kaltės, teismas neįvertino, kad tarp sutuoktinių buvo nesutarimų ir iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, taip pat neįvertino aplinkybės, kad abu sutuoktiniai nesiėmė priemonių santuokai iÅ¡saugoti, o Å¡alių faktiniai sutuoktinių ryÅ¡iai nutrÅ«ko labai seniai, t. y. daugiau nei prieÅ¡ 20 metų.

Dėl nurodytų priežasčių Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimas pakeistinas dalyje dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuokÄ , pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. papildomu sprendimu netinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ , nes padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų Å¡alių reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra atmesti, tačiau byloje esminis ginčas yra dėl turto padalinimo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į patenkintų turtinių reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo D. G. turtinis reikalavimas priteisti 30 000 Eur vertės turtÄ yra tenkintas 50 procentų (jam priteistas 15 000 Eur turtas), todėl jis turi teisę į 50 procentų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovės reikalavimas priteisti 30 000 Eur vertės turtÄ yra tenkintas visa apimtimi, todėl jos bylinėjimosi iÅ¡laidos atlygintinos visiÅ¡kai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovas D. G. advokatei J. A. už ieÅ¡kinio, patikslinto ieÅ¡kinio, atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ , atstovavimÄ teismo posėdžiuose sumokėjo 869 Eur (1 t., b. l. 110–111). Atsakovės E. G. bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 100 Eur žyminis mokestis už prieÅ¡ieÅ¡kinį ir 46,32 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos (1 t., b. l. 67, 109).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra tenkintas 50 procentų, todėl jam iÅ¡ atsakovės priteistina 434,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (869 Eur : 2). Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (100 Eur) priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo D. G.. Atlikus įskaitymÄ iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 334,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (434,50 Eur – 100 Eur). IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei taip pat priteistina 46,32 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal praÅ¡omo priteisti santuokinio turto vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Å ioje byloje tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė prašė priteisti turtÄ , kurio vertė yra 30 000 Eur, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio suma yra 30 000 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas skundžiamame 2016 m. vasario 24 d. papildomame sprendime teisingai nustatė ir tai, jog už ieÅ¡kovo ir atsakovės pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus mokėtinas 888,76 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi ieÅ¡kovui atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimÄ , Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi atleido atsakovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios nutarties 22 pastraipoje padarytas teisines iÅ¡vadas, sprendžia, kad ieÅ¡kovas D. G. privalo sumokėti valstybei ½ dalį žyminio mokesčio, mokėtino už ieÅ¡kinį – 526,38 Eur, t. y. 82 Eur (už du neturtinius reikalavimus) + 444,38 Eur (888,76 Eur : 2, už turtinį reikalavimÄ ).

IeÅ¡kovas yra sumokėjęs 100 Eur žyminio mokesčio, todėl iÅ¡ jo priteisiama 426,38 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieÅ¡kinį. Kaip jau nurodyta, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl ieÅ¡kovas privalo valstybei sumokėti žyminį mokestį mokėtinÄ už prieÅ¡ieÅ¡kinio turtinius reikalavimus – 888,76 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi 100 Eur žyminio mokesčio, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 788,76 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Taip pat iš ieškovo valstybei priteisiama 5,70 Eur (11,35 Eur :

2) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Viso iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 1 220,84 Eur (426,38 Eur + 788,76 Eur + 5,70 Eur, CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 3 dalis).Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovės E. G. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės yra perteklinis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekdama nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo D. G. kaltės, atsakovė E. G. turėjo teisę byloje pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimas laikytinas atsakovės procesinių teisių tinkama įgyvendinimo forma (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas D. G. apeliaciniais skundais prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. papildomÄ sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, t. y. tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ nutraukti dėl atsakovės E. G. kaltės ir padalinti lygiomis dalimis santuokos metu įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti naudojimosi Å¡iuo butu tvarkÄ , o butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieÅ¡kovo D.

G. nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmeta ieÅ¡kovo reikalavimÄ nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės ir padalinti sutuoktinių turtÄ pagal ieÅ¡kovo apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ , todėl laikytina, jog ieÅ¡kovo D. G. apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra atmetamas ir jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė E. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jos nėra priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 2,78 Eur ir yra mažesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ â€“ 3 Eur, teismas Å¡ių iÅ¡laidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. papildomÄ sprendimÄ pakeisti ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. SantuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) tarp D.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., ir E. G. (iki santuokos (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo E. G. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), D. G. – pavardę (duomenys neskelbtini). Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , priteisiant ieÅ¡kovo D. G. asmeninėn nuosavybėn butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur vertės, o atsakovės E. G. asmeninėn nuosavybėn butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30 000 Eur vertės, neiÅ¡mokant ieÅ¡kovui piniginės kompensacijos už atsakovei tenkantį didesnės vertės turtÄ .

Priteisti ieÅ¡kovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 334,50 Eur (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus, 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 220,84 Eur (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai dvideÅ¡imt eurų, 84 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 46,32 Eur (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 32 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.“Teismo nutartį ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                 Diana Labokaitė                ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                                                                                 Mindaugas Å imonis                                                                                                                Â