2018-04-03 Nr. AB-6780-3-62-3-01626-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-741-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01626-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Š. R., R. P., N. R. ir A. R., dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja P. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2016 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 1SS-2418-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Kėdainių skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. sutikimą Nr. SUVA-871-(8.53-09.) „Tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (toliau – ir Sutikimas).

1.1. Pareiškėja paaiškino, kad Sutikimas išduotas vienam iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų – A. R.. Žemės sklypas, kuriame yra šio asmens atliekami kasinėjimo ir inžinerinių tinklų tiesimo darbai, pastatų, esančių šiuo adresu, eksploatacijai nėra suformuotas. NŽT Kėdainių skyrius, išduodamas Sutikimą vienam iš valstybinės žemės naudotojų, nesant kitų to paties žemės sklypo naudotojų sutikimo, pažeidė šių asmenų, tarp jų ir pareiškėjos, teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja nėra išreiškusi sutikimo A. R. dėl žemės kasinėjimo ar kitų inžinerinių tinklų įrangos darbų. Šis sutikimas negalimas, kadangi A. R. ir kiti minėto žemės sklypo naudotojai nėra nustatę jo naudojimosi tvarkos, naujai įrengiami inžineriniai tinklai yra susiję su šiuo metu faktiškai naudojamos žemės sklypo tvarkos sąlygomis, ir šių sąlygų nustatymu ir įteisinimu. Prie Sutikimo pridėtame Situacijos plane pažymėtos siūlomos vandentiekio sodo laistymui įrengimo schema bei taikytinos inžinerinių tinklų apsaugos zonos ribos (170 kv. m) patenka į žemės sklypo, kurio rengimui pareiškėjai yra išduotos projektavimo sąlygos, ribas. Šių aplinkybių atsakovas nevertino, o išduodamas Sutikimą ne tik apribojo pareiškėjos projekto rengimo ir žemės sklypo prie jai nuosavybės teise priklausančio statinio naudojimą, bet ir nevertino sąlygų, kurios būtų pagrindas priimti sprendimą neišduoti Sutikimo.

2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovas nurodė, kad, vadovaudamasis NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IP-(1.3.)-265 patvirtintomis Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir atsižvelgęs į A. R. prašymą išduoti sutikimą tiesti vandentiekio vamzdį nesuformuotame žemės sklype pagal pateiktą situacijos planą bei pateiktus dokumentus, NŽT Kėdainių skyrius 2016 m. gegužės 10 d. išdavė tokį Sutikimą.

2.2. Atsakovas pažymėjo, kad vandentiekis tiesiamas per valstybinę žemę, kurioje žemės sklypas nesuformuotas, iš sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. R. Bendraturčių šiuose privačios nuosavybės teise valdomuose sklypuose nėra, todėl, atliekant vandentiekio tiesimo darbus, nereikalaujami nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimai.

2.3. Taip pat atsakovas nurodė, kad pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, įrodančių, kokiu teisiniu pagrindu ji naudojasi žeme prie nuosavybės teise priklausančių pastatų, be to, Taisyklėse nėra numatyta Sutikimo išdavimą derinti su nesuformuoto valstybinės žemės sklypo naudotojais.

2.4. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiami aktai priimti nepažeidžiant Taisyklių reikalavimų, kadangi NŽT Kėdainių skyriaus pareiškėjai išduoti reikalavimai rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą prie esamų pastatų – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedraudžia išduoti sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

3.1. Pažymėjo, kad pareiškėja savo skunde nenurodė, kokį Taisyklių punktą pažeidė NŽT Kėdainių skyrius, išduodamas jam sutikimą tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje, kurioje yra nesuformuotas žemės sklypas. Taip pat nurodė, kad jis siūlė pareiškėjai duoti sutikimą nutiesti vandentiekį per jos iš valstybės nuomojamą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jokio atsakymo negavo. Todėl buvo priverstas nutiesti vandentiekį per nesuformuotą žemės sklypą, kuris priklauso valstybei. Atsižvelgęs į tai, kad skunde nenurodomas norminis aktas, kuris numato, jog Sutikimo išdavimo atveju būtini namo bendrasavininkų sutikimai, manė, kad skundas yra netenkintinas.

II. 4. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 6 ir 9 dalių, 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (toliau – ir STR „Nesudėtingi statiniai“) (redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpiu) priedo 2 lentelės 2 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) 33.3, 34, 50 punktų nuostatomis, darė išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. R., norėdamas tiesti inžinerinius (vandentiekio) tinklus nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privalėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) sutikimą. Jokių kitų sutikimų, A. R. neprivalėjo gauti, nes ginčo žemės sklypas, kuriame buvo atlikti statybos darbai, yra nesuformuotas ir priklauso valstybei. Net ir pripažinus faktą, kad pareiškėja ginčo žemės sklypu teisėtai naudojasi, tai negalėtų būti priežastis, dėl kurios būtų reikalingas jos, kaip valstybinės žemės naudotojos, sutikimas tiesti inžinerinius tinklus, nes pagal minėtą teisinį reglamentavimą yra privaloma gauti žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimus, tačiau ne naudotojų. Todėl teismas pareiškėjos argumentus, kad Sutikimas buvo išduotas neteisėtai, nes nebuvo gauti kitų to paties valstybinės žemės sklypo naudotojų (tarp jų ir pareiškėjos) sutikimai, laikė nepagrįstais, taigi atmestinais.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, išduodamas Sutikimą, vadovavosi Taisyklių nuostatomis. Nei vieno iš Taisyklių 11 punkte išvardytų atvejų, kada neišduodamas Sutikimas, bei kitų Taisyklių reikalavimų nesilaikymo, išduodant Sutikimą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, be to, pareiškėjai iš esmės net negrindžiant savo skundo reikalavimų Taisyklių pažeidimu, konstatuotina, kad atsakovas, išduodamas Sutikimą, elgėsi pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas Taisyklių bei kitų ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.

III. 7. Pareiškėja P. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir jos skundą patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai vertino Sutikimo išdavimo sąlygas ir teisines jo pasekmes pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams.

7.2. Aplinkybė, kad pareiškėja laikytina teisėta ginčo valdos žemės sklypo naudotoja, yra patvirtinta rašytiniais įrodymais, kaip ir nustatyta kitoje administracinėje byloje, ir šios aplinkybės papildomai įrodyti valstybinės žemės patikėtinei nereikia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-676-492/2016). Aplinkybė, kad šioje valdoje nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, negali paneigti valstybinės žemės naudotojų teisių ir atsakovo, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pareigos užtikrinti racionalias ir teisėtas žemės naudojimo sąlygas, vadovaujantis objektyvumo, teisėtumo, proporcingumo bei nešališkumo principais. Teismas privalėjo vertinti aplinkybę, kad Sutikimas A. R. yra išduotas ne kaip valstybinės žemės naudotojui, bet kaip gretimų žemės sklypų savininkui (žr. Sutikimo turinį). Teismas nepagrindė, kodėl supriešinant žemės sklypo naudotojų ir gretimų žemės sklypų savininko interesus jam tiesiant inžinerines komunikacijas valstybinėje žemėje, NŽT turi teisę prioritetą teikti pastariesiems.

7.3. Aplinkybė, kad namų valdoje nėra nustatytos žemės sklypo naudojimosi sąlygos ir žemė nėra jos naudotojų išpirkta iš valstybės, nesuteikia teisės atsakovui, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, žemės sklypo naudojimo sąlygas vienašališkai keisti, nesant jos naudotojų (šiuo atveju ir pareiškėjos) sutikimo ar nuomonės. Šiuo atveju poreikį derinti žemės sklypo naudojimo sąlygas suponuoja ne tik faktiškai sudarytos žemės sklypo sutarties (pvz., nuomos, pirkimo–pardavimo) sąlygos, bet ir aplinkybė, kad pareiškėja yra žemės sklype esančių statinių savininkė (bendraturtė), kadangi naudojimosi žemės sklypu tvarka tiesiogiai lemia pareiškėjos teises ir galimybes naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir juos valdyti, taip pat ir tinkamai bei racionaliai parengti jos ir kitų bendraturčių naudojamo žemės sklypo plano projektą (t. y. šiuo atveju yra Taisyklių 11 punkte numatytos sąlygos neišduoti Sutikimo). Tai, kad Sutikimo pagrindu vykdant vandentiekio tiesimo darbus trečiasis suinteresuotas asmuo padarė žalą pareiškėjos turtui, iškasdamas jos daržą (ko neneigia nei atsakovas, nei pats trečiasis suinteresuotas asmuo), tik patvirtina faktą, kad inžinerinių tinklų įrengimas turi įtakos pareiškėjos žemės naudojimo sąlygoms, kurios susijusios ir su nekilnojamojo turto (t. y. statinių) tinkamu naudojimu ir eksploatavimu. Šių aplinkybių nevertino tiek atsakovas, išduodamas Sutikimą, tiek teismas, kuris, nurodęs, kad Sutikimas nepažeidžia pareiškėjos subjektinių teisių, nepateikė dėl to motyvų.

7.4. NŽT 2016 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 1SS-2418-(8.5.) buvo nurodyta, kad jai yra žinoma, jog Kėdainių skyrius pareiškėjai išdavė reikalavimus rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bei kad šio projekto rengimas yra sustabdytas dėl vykstančių teisminių ginčų ir dėl šios priežasties šio projekto teikimo visuomenei susipažinti stadija nėra pasibaigusi. Šią priežastį NŽT taip pat buvo nurodžiusi ir kaip sąlygą, dėl kurios Kėdainių skyrius neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti Sutikimą. Tačiau dėl pareiškėjos vardu rengiamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nėra kilusių jokių teisminių ginčų nei su žemės sklypo naudotojais, nei su NŽT. Teisminis ginčas yra kilęs tarp A. R. ir NŽT (Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1509-505/2016) (Projekto rengėjas V. Rukšėno individuali įmonė). Vertindama šio žemės projekto sprendinius, NŽT yra nustačiusi jo neatitikimus įstatymo nuostatoms, tačiau išduodama Sutikimą, šių aplinkybių (kaip ir teisminių ginčų) nevertino, nors Sutikimas yra išduotas tomis pačiomis, kaip ir teisme ginčijamo projekto, sąlygomis.

7.5. Teismas nevertino to, kad situacijos plane pažymėtos siūlomos vandentiekio sodo laistymui (t. y. inžinerinių tinklų) apsaugos zonos ribos (170 kv. m) patenka į žemės sklypo, kurio rengimui yra išduotos projektavimo sąlygos pareiškėjos vardu, ribas.

7.6. Teismo argumentas, kad pareiškėja neįvardijo imperatyvios įstatymo normos, draudžiančios išduoti tokio pobūdžio sutikimus nesant žemės sklypo naudotojų sutikimo, nepaneigia teismo pareigos vertinti atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos, išduoto Sutikimo atitikties teisėtumo principui. Taip pat, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjos žemės sklypo naudojimo suvaržymai gali būti atlikti nesant jos nuomonės ir sutikimo, teismas nenurodė.

8. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad:

8.1. Teismas neįvertino trečiajam suinteresuotam asmeniui išduoto Sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo aplinkybių ir sąlygų. Pirmiausia trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme išduoti Sutikimą nurodė netinkamą Taisyklių punktą (vietoj 5.6 nurodė 5.2 p.). Taip pat šiuo atveju teismas neatsižvelgė ir neįvertino, jog byloje yra skirtingi atsakovo pateikti to paties objekto situacijos planai (NŽT Kėdainių skyriaus 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 9SD-2148-(14.9.104.) pateiktas ir teismui 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 9SD-26-(14.9.13 8E) kartu su atsiliepimu pateiktas). Teismui pateiktame plane yra atlikti du AB „ESO“ suderinimai (vienas 2016 m. balandžio 14 d., kitas be datos) ir UAB „Valditas“ spaudas (spręstina, kad abu šie suderinimai yra dėl tvoros įrengimo sodo aptvėrimui), A. R. kopijos patvirtinimas (2016 m. balandžio 28 d.), tačiau pareiškėjai bei VĮ Valstybės žemės fondui pateiktame plane šių žymų nėra. Teismui pateiktame situacijos plane nepažymėtos taikytinos inžinerinių tinklų apsaugos zonos ribos (170 kv. m), kurios buvo nurodytos pareiškėjai bei VĮ Valstybės žemės fondui pateiktame situacijos plane. Taigi neaišku, kuriuo iš tiesų planu vadovaudamasis NŽT Kėdainių skyrius priėmė ginčijamą Sutikimą. Be to, situacijos planas neatitiko Taisyklių (8, 12 p.) keliamų reikalavimų. Taigi teismas pareigos betarpiškai ir tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išsamiai juos vertinti nevykdė.

8.2. Šiuo atveju egzistavo aplinkybės, nustatytos Taisyklių 11.1 punkte, t. y. planuojamos tiesti susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai bei statyti jiems funkcionuoti būtini statiniai trukdys ateityje šiame valstybinės žemės plote formuoti racionalių ribų žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrojo plano sprendinius, dėl ko Sutikimas negalėjo būti išduotas, tačiau teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą. Trečiojo suinteresuoto asmens nutiestų inžinerinių tinklų apsaugos zona sudaro net 170 kv. m valstybinės žemės ploto, kuri yra visiškai ekonomiškai nenaudinga, joje negalima vykdyti jokios žemės ūkio veiklos, sodinti sodinių ir statyti statinių, todėl nei vienas pastatų savininkas nenorės, kad nenaudingas žemės plotas būtų suformuotas prie jam priskirto žemės sklypo. Taigi tai neginčytinai patvirtina, kad nutiesti inžineriniai tinklai trukdys ir jau trukdo racionaliai formuoti valstybinio žemės sklypo ribas. Teismas nevertino aplinkybių, kad išduotas Sutikimas iš esmės keičia jau parengto žemės sklypo formavimo ribas, taip pat valstybinės žemės sklypo naudojimo sąlygas ir nepagrįstai varžo žemės sklypo naudotojų teises bei prieštarauja racionaliam žemės naudojimui. Akivaizdu, kad formuojant pareiškėjos valdomą žemės sklypą bus nustatomos specialios žemės naudojimo sąlygos (servitutas), kurios atitinkama apimtimi ribos ir apsunkins pareiškėjos galimybę racionaliai naudotis žeme.

8.3. Atsakovas negalėjo išduoti Sutikimo trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. taip pat ir Taisyklių 11.3. punkte numatytu pagrindu, kadangi pareiškėjos parengto žemės valdos projekto teikimo visuomenei susipažinti stadija nėra pasibaigusi dėl vykstančių teisminių ginčų tarp atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. R. (Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1509-505/2016). Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino atsakovo prieštaringų, nekoordinuotų ir galbūt neteisėtų veiksmų išduodant Sutikimą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R., kadangi teisminių ginčų tarp NŽT ir A. R. metu atsakovas nustatė aplinkybes, jog A. R. žemės projekto sprendiniai (dėl vandentiekio inžinerinių tinklų vedimo iš ir į žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka įstatymų reikalavimų, tačiau nepaisydamas to, išdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui ginčijamą Sutikimą. Tokie atsakovo veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti ir prieštarauja bet kokiems protingumo kriterijams bei leidžia abejoti atsakovo veiklos skaidrumu.

8.4. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad atsakovas savo veiksmais atliko ir kitus Taisyklių pažeidimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. prašymą išduoti sutikimą tiesti vandentiekio vamzdį nesuformuotame valstybiniame žemės sklype pagal situacijos planą pateikė 2016 m. balandžio 28 d. Jokių duomenų apie prašymo tikslinimą ar papildomų dokumentų teikimą nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė. Tačiau ginčijamas NŽT Kėdainių skyriaus Sutikimas priimtas tik 2016 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus 12 dienų nuo prašymo gavimo, praleidus Taisyklėse (10 p.) nustatytą 10 dienų terminą.

8.5. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad pareiškėja yra nesuformuoto žemės sklypo valdytoja ir naudotoja. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-676-492/2016 pripažino, kad: „pareiškėja laikytina teisėta namų valdos paskirties žemės sklypo naudotoja “ (nutarties 58 pastraipa), todėl šia aplinkybe, kaip teismo pripažintu ir neįrodinėtinu faktu pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis. Visi gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai, tarp jų ir pareiškėja bei trečiasis suinteresuotas asmuo A. R., naudojasi nesuformuotu valstybiniu žemės sklypu pagal nusistovėjusią praktiką, nors teisiškai ji nėra nustatyta. Todėl visi valstybinio žemės sklypo naudotojai turi lygias teises naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri reikalinga jiems priklausantiems pastatams eksploatuoti. Atsakovas, išdavęs ginčijamą Sutikimą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R., pažeidė kitų pastatų savininkų ir žemės naudotojų teises, teisėtų interesų pusiausvyros principą, taip suteikdamas teisę tik vienam žemės naudotojui – A. R. tiesti inžinerinius tinklus per valstybinę žemę, nustatant 170 kv. m apsaugos zoną, kurioje joks racionalus žemės naudojimas nebeįmanomas. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reglamentavimo principais. Ginčo Sutikimu sukelti materialiniai teisiniai padariniai pareiškėjai sudaro teisinę kliūtį rengti žemės sklypo planą pagal NŽT išduotas sąlygas bei nustatytus reikalavimus ir toliau imtis atitinkamų veiksmų valstybinės žemės sklypų formavimui, racionaliai naudotis žemės sklypu, apsunkinant žemės sklypą servitutu, bei apribojant dalyje žemės sklypo bet kokią veiklą.

9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nenumato galimybės apeliaciniame procese tikslinti apeliacinio skundo pagrindą. Taip pat ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007) nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme patikslintu apeliaciniu skundu reikėtų nesivadovauti.

10.2. Netinkamo Taisyklių punkto nurodymas prašyme dėl Sutikimo išdavimo nėra esminis pažeidimas, dėl kurio reikėtų naikinti patį Sutikimą. Šiuo atveju kartu su prašymu trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovui pateikė situacijos planą, kuriame pagal Taisyklių 8.1. punkto nuostatas nebuvo suderinimo su elektros tinklų savininku AB „ESO“, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo kitą situacijos planą, kuriame toks suderinimas buvo, bet nebuvo pažymėtos zonos, kurioje taikytinos specialiosios naudojimo sąlygos – ribos – šiuo atveju inžinerinių tinklų apsaugos zona. Todėl buvo priimtas sprendimas išduoti Sutikimą. Kadangi Sutikimo išdavimo momentu vandentiekio trasos nutiesimas su elektros tinklų savininku buvo suderintas, nebuvo pažeista Taisyklių 12 punkto nuostata, reikalaujanti nurodyti teritorinio skyriaus pavadinimą, Sutikimo išdavimo datą ir numerį bei teritorinio skyriaus vedėjo parašą, nes tai buvo padaryta situacijos plane, kuriame nėra elektros tinklų savininko suderinimo. Tai nėra pagrindas naikinti Sutikimą. Kitas Sutikimo išdavimo pažeidimas – koordinačių LKJ-94 sistemoje nenurodymas, nėra esminis. Nors Taisyklių 11 punkte yra aiškiai nurodyta, kokiais atvejais neišduodamas Sutikimas, tačiau pareiškėja nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, koks Taisyklių 11 punkto pažeidimas buvo padarytas, dėl kurio turėjo būti neišduotas Sutikimas, todėl, jeigu ir buvo padaryta kokių nors Taisyklių pažeidimų, NŽT Kėdainių skyrius nelaikė, kad tai yra kliūtis išduoti Sutikimą, be to, tam ir nebuvo teisinio pagrindo, numatyto Taisyklių 11 punkte.

10.3. Inžinerinių tinklų apsaugos zona netrukdo vykdyti jokios žemės ūkio veiklos. Jau šiemet pareiškėja sėkmingai užaugino daržovių derlių ir jį nuėmė. Nesuprantama, apie kokį jau parengtą žemės sklypą kalba pareiškėja, bei neaišku, kaip ir kokiu pagrindu pareiškėja sau priskyrė valstybinę žemę, kurioje, pasak jos, bus nustatomos specialios žemės naudojimo sąlygos, kurios apsunkins jos galimybę racionaliai naudotis žeme. Be to, pareiškėja nenurodė jokio norminio teisės akto, kuriame būtų draudžiama tiesti vandentiekį valstybei priklausančioje žemėje, todėl šiuo atveju leidimas išduotas teisėtai. Taip pat pareiškėja pati nurodo, kad jos projekto rengimas yra tik pradėtas, nors iš tikrųjų jis yra nepradėtas (žr. NŽT Kėdainių skyriaus 2016 m. spalio 7 d. raštą Nr. 9SD-3033-(19.9.104), o šio projekto teikimo visuomenei susipažinti stadija nėra pasibaigusi. Pačiai pareiškėjai tai patvirtinus, nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti apie Taisyklių 11.3. punkto taikymą, todėl Sutikimas ir šiuo atveju buvo išduotas teisėtai. Be to, neteisingi pareiškėjos teiginiai, kad tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir A. R. Kauno apygardos administraciniame teisme vykusių teisminių ginčų metu (bylos Nr. I-1509-505/2016) NŽT nustatė aplinkybes, jog A. R. žemės projekto sprendiniai (dėl vandentiekio inžinerinių tinklų vedimo iš ir į žemės sklypus) neatitinka įstatymų reikalavimų, kadangi jokie vandentiekio inžinerinių tinklų vedimo klausimai šioje byloje nebuvo sprendžiami.

10.4. Termino išduoti Sutikimą praleidimas negali būti pagrindas naikinti Sutikimą, juo labiau, kad šis Sutikimo panaikinimo pagrindas kaip ir kiti pareiškėjos nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teisme, pirminiame apeliaciniame skunde, be to, ir Taisyklės nenumato tokio Sutikimo panaikinimo pagrindo.

10.5. Teismo sprendime pareiškėjos, kaip nesuformuoto valstybinio žemės sklypo naudotojos, teisinis statusas nebuvo ginčijamas. Priešingai, teismas pasisakė, kad net ir pripažinus faktą, jog pareiškėja ginčo žemės sklypu teisėtai naudojasi, tai negalėtų būti priežastis, dėl kurios būtų reikalingas jos, kaip valstybinės žemės naudotojos, sutikimas tiesti inžinerinius tinklus, nes pagal teisinį reglamentavimą yra privaloma gauti žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, tačiau ne naudotojų. Šiuo atveju jokios pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, kadangi šioje nesuformuotoje valstybinėje žemėje nedraudžiama tiesti inžinerinius tinklus. Be to, inžinerinių tinklų apsaugos zonoje niekas nedraudžia atlikti pareiškėjos skunde vardijamus darbus. Todėl teismas teisingai vadovavosi Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reglamentavimo principais. Valstybinė žemė nėra skirta tenkinti tik pareiškėjos poreikius. Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjai siūlė duoti sutikimą tiesti vandentiekio trasą ir per jos iš valstybės nuomojamą žemę, tačiau pareiškėja šį jo prašymą ignoravo, todėl NŽT, išdavusi ginčijamą Sutikimą, teisėtai atliko pareigą užtikrinti racionalias ir teisėtas žemės naudojimo sąlygas, vadovaudamasi objektyvumo, teisėtumo, proporcingumo bei nešališkumo kriterijais. Taip pat ir teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo.

10.6. Šiuo metu yra atlikti visi inžinerinių tinklų matavimai, kurie yra suderinti su Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Taip pat šiuo atveju reikėtų vadovautis teisingumo ir protingumo principais, kadangi patenkinus pareiškėjos skundą, tektų dėl galbūt trukdančios apsaugos zonos iškasti vandentiekio vamzdį, o gavus naują Sutikimą iš naujo kasti žemę ir nutiesti vandentiekio trasą tik dėl nesuprantamų pareiškėjos užgaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. išduoto sutikimo Nr. SUVA-871-(8.53-09.) „Tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ teisėtumo bei pagrįstumo.

12. Šiuo atveju pareiškėja Sutikimą skunde ir apeliaciniame skunde ginčija dėl to, kad, jos nuomone, nebuvo gautas jos, kaip valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai bei tiesiami ginčo inžineriniai tinklai, naudotojos sutikimas bei neįvertintos Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IP-(1.3.)-265, (2016 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1P-159-(1.3.) redakcija) 11.1 ir 11.3 punktuose nustatytos tokio sutikimo neišdavimo sąlygos.

13. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo, STR „Nesudėtingi statiniai“, STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir Taisyklių nuostatomis, padarė išvadą, kad Sutikimui išduoti šiuo atveju pareiškėjos, kaip valstybinės žemės naudotojos, sutikimas (leidimas ar nuomonė) tiesti inžinerinius tinklus, nebuvo būtinas, nes pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą yra privaloma gauti tik žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimus, tačiau ne naudotojų, o šiuo atveju – tik valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) sutikimą. Taip pat teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra nei vieno iš Taisyklių 11 punkte nustatytų Sutikimo neišdavimo atvejų, atsakovas, išduodamas Sutikimą, Taisyklių nuostatų nepažeidė.

14. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

15. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius pagal valstybinės žemės ploto, kuriame planuojama tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, buvimo vietą. Toks sutikimas suteikia teisę tiesti, be kita ko, ir vietinius inžinerinius tinklus, reikalingus konkrečiam statiniui aptarnauti, nurodytus STR „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelėje „Inžineriniai statiniai“ arba nepriskirtus statiniams, bei jiems funkcionuoti būtinus statinius (5.6 p.). Sutikimas išduodamas susiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų tiesimo bei jiems funkcionuoti būtinų statinių statybos darbų užsakovui (statytojui) (6 p.) ir toks asmuo NŽT teritoriniam skyriui turi pateikti Taisyklių 7 punkte nurodytus dokumentus, t. y. prašymą išduoti Sutikimą bei patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriame numatyta tiesti susisiekimo komunikacijas, o jeigu patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto nėra, – Taisyklių 7.3 punkte nurodytą brėžinį (planą), kuris turi būti suderintas su Taisyklių 8 punkte nurodytais subjektais. NŽT Teritorinis skyrius, gavęs visus šių Taisyklių 7 punkte nurodytus dokumentus, sprendimą išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius arba neišduoti sutikimo priima per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti Sutikimą ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos (Taisyklių 10 p.).

16. Papildomai pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Taisyklių nuostatos nereikalauja, jog sutikimui tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduoti būtinas tos valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, naudotojų sutikimas, išskyrus tam tikrais atvejais suformuotų žemės sklypų savininkų arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą (pvz., Taisyklių 7.2 p.). Todėl šiuo atveju ir klausimas dėl to, ar teisėtu pagrindu ir kokia apimtimi pareiškėja naudoja ginčo valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir kurioje gautas leidimas tiesti inžinerinius tinklus, nėra aktualus bei spręstinas. Pabrėžtina, kad Sutikimas išduotas tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, t. y. patikėjimo teise ji valdoma NŽT. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 11 d. iki 2016 m. birželio 16 d.) 34 bei 50 punktuose nurodyta, kad statybai vykdyti valstybinėje žemėje (suformuotoje ar nesuformuotoje) visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. Pridurtina tai, kad byloje vertinamu atveju nereikšmingi ir pareiškėjos argumentai dėl to, jog Sutikimo pagrindu vykdydamas inžinerinių tinklų (vandentiekio) tiesimo darbus trečiasis suinteresuotas asmuo padarė žalą jos turtui, iškasdamas jos daržą, ir tai rodo, kad inžinerinių tinklų rengimas turi įtakos jos žemės naudojimo sąlygoms, kadangi pareiškėja šioje byloje reikalavimų dėl žalos atlyginimo nereiškė, ji nėra nagrinėjamos bylos ginčo objektas.

17. Dėl Taisyklių 11.1 punkte numatytos sąlygos, jog Sutikimas neišduodamas, jei planuojamos tiesti susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai bei statyti jiems funkcionuoti būtini statiniai trukdys ateityje šiame valstybinės žemės plote formuoti racionalių ribų žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrojo plano sprendinius, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Sutikimo turinį (I t., b. l. 22–23), kylantį iš Taisyklių. Iš jo matyti, jog Sutikimas galioja 10 metų, tačiau šis terminas baigiasi, kai valstybinėje žemėje, kurioje pagal Sutikimą suteikta teisė tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, suformuojamas naujas žemės sklypas. Be to, pagal Sutikimą nutiestos susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ar jiems funkcionuoti būtini statiniai Sutikimo laikotarpiu yra laikini statiniai ir Nekilnojamojo turto registre neregistruojami, o pasibaigus išduoto Sutikimo terminui jie turi būti nukelti jų savininko lėšomis, nebent išduodamas naujas Sutikimas ar jiems aptarnauti yra nustatytas servitutas. Taigi, pačiame Sutikime yra aiškiai nurodyta, kad inžinerinių tinklų tiesimas ginčo valstybinėje žemėje, kurioje dar nesuformuoti žemės sklypai, yra laikinas 10 metų laikotarpiui arba kol šioje žemėje bus suformuoti nauji žemės sklypai. Tai atitinka Taisyklių 17 punkto nuostatas. Todėl nėra pagrindo teigti ir sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad nutiesti inžineriniai tinklai trukdys racionaliai formuoti valstybinį žemės sklypą pagal jai išduotus reikalavimus rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėja šių teiginių niekaip nepagrindė. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti buvus Taisyklių 11.1 punkte nustatytą Sutikimo neišdavimo sąlygą.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ir Taisyklių 11.3 punkte numatytos sąlygos neišduoti Sutikimo – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teikimo visuomenei susipažinti stadija Sutikimo išdavimo metu dar nebuvo pasibaigusi ir dėl šios faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Pažymėtina, jog 2014 m. spalio 17 d. išdavus pareiškėjai reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimui, pats ginčo valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagal reikalavimus nebuvo pradėtas rengti, darbų atlikimo sutartis dėl ginčo teritorijos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo su VĮ Valstybės žemės fondu sudaryta tik 2016 m. rugsėjo 9 d. (I t., b. l. 100).

NŽT pareiškėjai išduoti reikalavimai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimui nedraudžia išduoti Sutikimo. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 14 punktą, kai valstybinės žemės plotas, kuriame planuojama tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, patenka į teritoriją, kurioje išduotos planavimo sąlygos rengti teritorijų planavimo dokumentą ar reikalavimai rengti žemės valdos projektą, kuriame projektuojami žemės sklypai, iki rengiamo teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo ar žemės valdos projekto teikimo visuomenei susipažinti pradžios Teritorinis skyrius, išdavęs Sutikimą, patikslina planavimo sąlygas Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo“, arba tikslina žemės valdos projekto rengimo reikalavimus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir apie tai informuoja teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėją, kuris rengiamame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte turės numatyti sprendinius (suprojektuoti servitutą ir nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas) pagal išduotą Sutikimą.

19. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas dar nebuvo pasibaigęs, o Sutikimas išduotas tik laikinai, iki kol žemės sklypai ginčo valstybinėje žemėje bus suformuoti (arba maksimaliai 10 metų), kuomet šioje žemėje nutiesti inžineriniai tinklai turės būti pašalinti jo savininko (t. y. trečiojo suinteresuoto asmens A. R.) lėšomis, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo spręsti, kad Sutikimas negalėjo būti išduotas ir dėl rengiamo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.

20. Pasisakydama dėl kitų pareiškėjos argumentų, išdėstytų jos patikslintame apeliaciniame skunde (t. y. dėl Taisyklių 8, 10, 12 punktų pažeidimo išduodant Sutikimą), teisėjų kolegija pažymi, jog šis patikslintas skundas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi priimtas ir pridėtas prie bylos kaip papildomi rašytiniai paaiškinimai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos patikslinto apeliacinio skundo dalykas (t. y. reikalavimai) yra toks pat kaip ir priimto apeliacinio skundo. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad patikslintu apeliaciniu skundu pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Atsižvelgusi į tai, dėl minėtų papildomų rašytinių paaiškinimų teisėjų kolegija šiame sprendime, kuriame buvo atsakyta į pagrindinį ginčo klausimą ir išnagrinėti pagrindiniai reikalavimai, neturi pareigos pasisakyti. Įvertinus pirmiau nurodytus argumentus darytina išvada, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu ir suformuluoto reikalavimo atžvilgiu nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamais aktais buvo pažeistos pareiškėjos teisės.

21. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas bei teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos P. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė