2018-11-20 Nr. AB-21169-3-61-3-03105-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-767-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03105-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. Š. (V. Š.), I. J., V. D. (V. D.) ir E. K. (E. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. (V. Š.), I. J., V. D. (V. D.) ir E. K. (E. K.) skundą dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai V. Š. (V. Š.), I. J., V. D. ir E. K. (E. K.) (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (I t., b. l. 1–18) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) prijungti prie šios bylos Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1236-178/2015 medžiagą; 2) priteisti pareiškėjams solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 535 100 Eur sumą, paskirstant ją kiekvienam iš pareiškėjų proporcingai pagal jų turimą (turėtą) UAB „Diagnostikos poliklinika“ akcijų skaičių, t. y. pareiškėjui V. Š. – 141 866 Eur, pareiškėjai – I. J. – 141 866 Eur, pareiškėjai V. D. – 141 866 Eur, pareiškėjui E. K. – 109 502 Eur; 3) priteisti pareiškėjams iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti pareiškėjams iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų V. Š., I. J., V. D. ir E. K. skundą ir pasiūlė pareiškėjams kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra esami ir buvę UAB „Diagnostikos poliklinika“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkai, kurie turi teisę į žalos atlyginimą. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1236-178/2015 buvo išspręstas ginčas pagal ieškovo Lietuvos jėzuitų provincijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Bendrovei, VĮ Registrų centrui dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra į nekilnojamąjį turtą, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Bylos ginčo objektas – Bendrovės 323,45 kv. m ploto patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Patalpos), kurios po priverstinio atidalijimo buvo paliktos Bendrovės nuosavybei. Pareiškėjai neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus kildino iš to, kad civilinėje byloje buvo konstatuota, jog Vilniaus miesto valdybos 1991 m. lapkričio 14 d. potvarkio Nr. 1923V „Dėl valstybinės įmonės Diagnostikos poliklinika įsiteigimo“ dalis, kuria Patalpos perduotos į Bendrovės balansą buvo pripažinta negaliojančia. Teismo vertinimu, šia potvarkio dalimi buvo įforminti savivaldybės turto disponavimo veiksmai , t. y. priimdama šį aktą tuo metu Vilniaus miesto valdyba veikė kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, o ne kaip administravimo subjektas, įgyvendinantis viešojo administravimo funkcijas. Tai, kad ginčo teisinis santykis susijęs su turto perdavimu, iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio, patvirtino ir faktas, kad minėta potvarkio dalis negaliojančia pripažinta būtent sprendžiant kilusį ginčą bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašoma atlyginti turtinė žala (nuostoliai) iš esmės yra kilusi iš ginčo, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio, ir todėl jų skundas dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.).

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir priimti nagrinėti jų skundą.

Pareiškėjai teigia, kad skunde sprendžiami nurodytos žalos atlyginimo klausimai, kurie susiję su panaikinto administracinio akto dalimi vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 31 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 6.271 straipsniu ir 6.279 straipsnio 1 dalimi, todėl priskirtina administracinio teismo kompetencijai. Taip pat pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtas Bendrovės skundas dėl civilinėje byloje panaikinto akto žalos atlyginimo (administracinė byla Nr. eI-3792-811/2017) šiuo metu yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo žinioje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro ginčo dėl žalos atlyginimo teismingumo klausimas.

Parėškėjai pateikė skundą teismui, kuriuo prašė priteisti jiems 535 100 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Skundo pagrindu nurodė administracinio akto panaikinimą Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 244-323/2004, kuriuo, tenkinant ieškovo Lietuvos jėzuitų provincijos ieškinį, be kita ko, buvo pripažinta negaliojančia Vilniaus miesto valdybos 1991 m. lapkričio 14 d. potvarkio Nr. 1923V „Dėl valstybinės įmonės Diagnostikos poliklinika įsteigimo“ dalis dėl 323,45 kv. m ploto patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini) perdavimo į VĮ „Diagnostikos poliklinika“ balansą (toliau – ir 1991 m. Potvarkis), panaikinta ginčo patalpų teisinė registracija atsakovo UAB „Diagnostikos poliklinika“ vardu, patalpos išreikalautos iš svetimo neteisėto atsakovo UAB „Diagnostikos poliklinika“ valdymo ir grąžintos atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, įpareigojant ją atkurti ieškovui nuosavybės teises į minėtas patalpas natūra. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1236-178/2015 buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta byloje atnaujinus procesą, kuria buvo atmestas V. D., E. K., V. Š. prašymas dėl teismo sprendimo panaikinimo arba pakeitimo ir paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 5 d. sprendimas (tą dalis, kiek nebuvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartimi) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, argumentavo, kad žala atsirado dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų – 1991 m. Potvarkio, kuris laikytinas vienašališku administraciniu aktu, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus; 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai priskirtos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo priskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas sprendžiamas ne tik pagal ginčo šalių subjektus, bet ir pagal teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar Vilniaus miesto valdyba, priimdama 1991 m. Potvarkį, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, ar įgyvendino savo, kaip turto savininkės teises.

Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą byloje pagal UAB „Centresta“ skundą Vilniaus apskrities viršininkui; 2004 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą byloje pagal UAB „Mabilona“ skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijai; 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą byloje pagal V. P. komercinės firmos „Indra“ skundą Kauno miesto savivaldybei; 2014 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą byloje pagal P. M. skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kt.).

Įvertinus 1991 m. Potvarkio turinį, tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčas kilo iš santykių viešojo administravimo srityje, nes ginčo aktu buvo sprendžiama dėl 323,45 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo į VĮ „Diagnostikos poliklinika“ balansą, t. y. buvo realizuojamos Vilniaus miesto savivaldybės, kaip turto savininkės, teisės. Nustačius, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo kilo civilinių teisinių santykių pagrindu, nepriklausomai nuo to, kad juose dalyvauja savivaldybė per atitinkamas institucijas, ginčas dėl žalos atlyginimo spręstinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjai nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų, kad savivaldybė, priimdama 1991 m. Potvarkį, vykdė viešojo administravimo funkcijas. Ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Diagnostikos poliklinika“ skundą dėl civilinėje byloje panaikinto akto žalos atlyginimo (administracinė byla Nr. eI-3792-811/2017) savaime nereiškia, kad pareiškėjų skundas teismingas administraciniams teismams.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakė jį priimti. Pareiškėjų atskirąjį skundą tenkinti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. Š. (V. Š.), I. J., V. D. (V. D.) ir E. K. (E. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė