62e46751-c3eb-4f8f-b6df-b3441afba34e · Vilniaus apygardos teismas

?Civ Civilinė byla Nr. e2A-1215-656/2019 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03637-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. vasario 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdamas atsakovų A. J., G. M. teisių peremėjo A. M., V. K. K., apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. D. ieÅ¡kinį atsakovams A.

J., G. M., V. K. K., dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 905,63 Eur kadastrinių matavimų iÅ¡laidų proporcingai turimoms dalims bendrame turte (žemės sklype), t.y. iÅ¡ A. J. - 226,41 Eur, G. M. - 452,81 Eur, V. K. K. - 226,41 Eur, taip pat praÅ¡o priteisit iÅ¡ atsakovų 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2016 m. kovo mėn. 14 d. ieÅ¡kovas S. D. sudarė sutartį Nr. EP100 su matininku E. P., vykdančiu individualiÄ veiklÄ pagal pažymÄ Nr. 584399 (toliau Vykdytojas), dėl miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypo ((duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 156883 eur), kuris toliau vadinamas Žemės sklypu, kadastrinių matavimų, kadastrinių matavimų bylų parengimo, suderinimo ir pridavimo Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Sutartis tarp S. D. ir Vykdytojo atitiko visų Å¡io sklypo bendraturčių (atsakovai) interesus ir visi bendraturčiai sutarčiai pritarė, pasiraÅ¡ydami 2016-05-30 Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktÄ , parengtÄ naujÄ jį žemės sklypo planÄ bei kadastrinių matavimų byloje.

3. Atlikus sklypo formavimo procedÅ«rÄ , ieÅ¡kovas naujus minėto sklypo duomenis Valstybinėje įmonėje registrų centras. Registracijos data 2017-06-28. 2017-06-15 buvo pasiraÅ¡ytas darbų priėmimo-perdavimo aktas tarp S. D. ir Vykdytojo Nr.2017/06/150100. Visus minėtus (tiek kadastrinius matavimus ir bylos parengimÄ , tiek užregistravimÄ Registrų centre) darbus apmokėjo ieÅ¡kovas S. D. – iÅ¡ viso 1132,03 Eur. Atsakovai, vadovaujantis CK 4.76 straipsniu remiantis proporcingai turimo turto dalims bendrojoje nuosavybėje, privalo apmokėti patirtas iÅ¡laidas ieÅ¡kovui S. D. sekančiai: A. J. 1/5 nuo 1132,03 Eur, kas sudaro 226,41 Eur, G. M. 2/5 nuo 1132,03 Eur, kas sudaro 452,81 Eur, Vytautas K. K. 1/5 nuo 1132,03 Eur, kas sudaro 226,41 Eur.

4. Geodeziniai matavimai buvo bÅ«tini, nes atlikus geodezinius matavimus buvo nustatyti esminiai sklypo ploto ir dokumentuose įraÅ¡ytų duomenų neatitikimai. Po atliktų geodezinių matavimų, visi bendraturčiai privalėjo iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės miÅ¡ko virÅ¡pločius 5. Atsakovai prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad 2016-03-30 Valstybinės miÅ¡kų tarnybos (toliau - VMT) MiÅ¡ko kontrolės skyrius atliko MiÅ¡ko patikrinimÄ , kuriame IeÅ¡kovas nedalyvavo, nors apie tai jam buvo praneÅ¡ta. Privataus miÅ¡ko žemės sklypo patikrinimo pažymoje nurodyta, kad MiÅ¡ko kadastrinės sklypo ribinės linijos aiÅ¡kios. Matininkui buvo iÅ¡siųsti atsakovų prieÅ¡taravimai dėl kadastrinių matavimų atlikimo.

6. IeÅ¡kovas, sumokėdamas sumas pagal Sutartį, įvykdė savo asmeninę sutartinę, o ne neva visų bendraturčių prisiimtÄ prievolę trečiajam asmeniui. Nurodo, kad iÅ¡laidos, susijusios su pakartotinių (naujų) kadastrinių matavimų atlikimu, negali bÅ«ti prilyginamos iÅ¡laidoms bendram daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti. Sutartis buvo sudaryta tik iÅ¡imtinai IeÅ¡kovo interesais, vykstant Ikiteisminiam tyrimui dėl IeÅ¡kovo atliktų neteisėtų kirtimų greta Žemės sklypo esančiame S. P. priklausančiame miÅ¡ke. Žemės sklypo bendraturčiai nėra susitarę, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis juos atstovaus ieÅ¡kovas, suteikiant jam notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ atlikti veiksmus, susijusius su Žemės sklypo naudojimu ar disponavimu.

7. Atsakovai, atsižvelgdami į tai, kad NŽT Anykščių skyrius patikrinimo metu nenustatė teisės aktų, susijusių su žemės sklypo ženklinimu, pažeidimų, paraÅ¡ais patvirtino Žemės sklypo ribas, o ne, kaip teigia IeÅ¡kovas, sutikimÄ dėl Sutarties sudarymo, kadastrinių matavimų atlikimo, o tuo pačiu ir dėl to patirtų iÅ¡laidų paskirstymo tarp bendraturčių. PrieÅ¡ Žemės sklypo ribų suderinimÄ atsakovas V.K. K., atsakydamas į aatininko kvietimÄ , nurodė, kad atsisako mokėti pinigus, t. y. mokėti bet kokias pinigų sumas pagal IeÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai sudarytÄ Sutartį.

IeÅ¡kovas nepagrindžia leistinais įrodymais, kad bÅ«tų sumokėjęs matininkui už atliktus darbus. II. Teismo sprendimo esmė 8. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ A. J. 226,41 Eur už kadastrinius matavimus, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-12-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo S. D. bei 6,66 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteisė iÅ¡ G. M. 452,81 Eur už kadastrinius matavimus, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-12-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo S. D. bei 6,66 Eur žyminio mokesčio, priteisė iÅ¡ Vytauto K.

K. 226,41 Eur už kadastrinius matavimus, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-12-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo S. D., bei 6,66 Eur žyminio mokesčio valstybei.

9. Teismas sprendime nurodė, kad savininkas disponuoja nuosavybės teise savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 str. 1 d.), o bendraturtis – bendru sutarimu su kitais bendraturčiais (CK 4.80 str. 2 d.). Naudojimasis bendrosios nuosavybės objektu negali vykti asmenų vienaÅ¡aliÅ¡ka nuožiÅ«ra. Naudojimasis ir disponavimas daiktu privalo vykti taip, kad nepažeistų bendraturčio nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Bendraturtis privalo užtikrinti kitam bendraturčiui sÄ lygas naudotis ir disponuoti daiktu taip, kad iÅ¡ jo bÅ«tų gaunama maksimali nauda.

10. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 50 p. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakitimų fiksavimas – tai veiksmai, kuriais nustatomi įraÅ¡yto į Nekilnojamojo turto kadastrÄ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Žemės sklypo savininkui pageidaujant atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.6 p.). Esant situacijai, kai kadastro duomenys įstatymų nustatyta tvarka buvo pakeisti, tačiau neatlikta Å¡ių pokyčių registracija, apie įregistravimo kliÅ«tis sprendžiama CPK 3 str. 1 d. nuostatomis ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

11. Atsakovai nedalyvavo ieÅ¡kovo užsakymu atliekant Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimus, nors buvo gavę kvietimÄ atvykti į žemės sklypo ribų ženklinimÄ , tačiau vėliau visi atsakovai sutiko su atliktais kadastriniais matavimais ir tai patvirtino savo paraÅ¡ais 2016-05-30 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte.

12. Å ios bylos dalykas nėra nustatyti, ar atlikti kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant atsakovų interesus. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, Å¡ios kategorijos civilinėse bylose be kitų spręstinų fakto bei teisės klausimų įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto ir nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir pan., bet aktyviai siekti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do.

13. IeÅ¡kovo sumokėta kaina nėra aiÅ¡kiai per didelė, atitinka protingumo kriterijus. Bendraturtis turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo dėl bendro daikto valdymo, atlyginimÄ (CK 4.76 str.). Teismo vertinimu sumokėtos įmokos turi bÅ«ti paskirstoma proporcingai kiekvieno iÅ¡ jų valdomai daikto daliai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 14. Atsakovai pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir nurodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį atsakovai sužinojo, kad buvo neteisėtai iÅ¡kirsta dalis jiems kartu su ieÅ¡kovo sutuoktine E. D. (toliau - Sutuoktinė) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini).

15. Atsakovai Kauno apygardos teisme ieškovo, jo Sutuoktinės ir LR valstybės atžvilgiu pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos neteisėtai iškirtus miško, esančio Žemės sklype, dalį, priteisimo. 2016-11-22 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-893-480/2016 ir jį iš dalies pakeitusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-498-381/2017 iš Ieškovo ir jo Sutuoktinės solidariai buvo priteista: Atsakovui A. J. - 17'006,32 Eur, Atsakovui V. K. K. - 17,030,10 Eur, o atsakovei G. M. - 34,060,21 Eur žalos atlyginimas.

16. IÅ¡laidos daiktui gali bÅ«ti pripažįstamos bÅ«tinomis, jei jos reikalingos turtui iÅ¡saugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, kuriomis iÅ¡saugoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių iÅ¡laidų antrasis kriterijus yra protingumas. 17. 2016-07-21 NŽT iÅ¡aiÅ¡kino atsakovams, jog, jeigu ieÅ¡kovo užsakymu matininko parengta kadastrinių matavimų byla nebus pasiraÅ¡ytinai suderinta visų bendraturčių, NŽT Anykščių skyrius bylÄ patikrins, tačiau dėl pakeistų kadastro duomenų pagal pateiktÄ bylÄ patvirtinimo, bylÄ suderinusiems bendraturčiams siÅ«lys kreiptis į teismÄ .

Atsakovai, atsižvelgdami į tai, kad NŽT Anykščių skyrius patikrinimo metu nenustatė teisės aktų, susijusių su žemės sklypo ženklinimu, pažeidimų bei siekdami iÅ¡vengti teisminio ginčo su ieÅ¡kovu, paraÅ¡ais patvirtino žemės sklypo ribas, bet ne sutikimÄ dėl sutarties sudarymo, kadastrinių matavimų atlikimo bei patirtų iÅ¡laidų paskirstymo tarp bendraturčių. Dar prieÅ¡ Žemės sklypo ribų suderinimÄ atsakovas V.K. K., atsakydamas į matininko kvietimÄ , inter alia nurodė, kad atsisako mokėti pinigus, t. y. mokėti bet kokias pinigų sumas pagal IeÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai sudarytÄ Sutartį.

18. Sutartis sudaryta tik išimtinai ieškovo interesais vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl ieškovo atliktų neteisėtų kirtimų greta Žemės sklypo esančiame S. P. priklausančiame miške. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad iki Sutarties sudarymo Žemės sklypu negalima naudotis dėl neaiškių ribų. Miško patikrinimo 2016-03-30 VMT Miško kontrolės skyriaus parengtu aktu konstatuota, kad kadastrinės sklypo ribinės linijos yra aiškios. Šis aktas yra – tai oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 2 d.). 2016-05-30 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte konstatuota, kad „kiti riboženkliai rasti seni išlikę arba sutaroma su natūraliais objektais.

19. Sprendimas patenkinti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, priimtas pažeidžiant materialines teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ , bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe bei jÄ iÅ¡laikant (CK 4.75 str. 1 d. , 4.76 str.).

20. IeÅ¡kovas tinkamais įrodymais neįrodė, kad sumokėjo pinigus matininkui. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr.lK-040 patvirtintas Buhalterinės apskaitos taisykles gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, naudoja tokius apskaitos dokumentus: sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ; kasos aparato kvitÄ ; kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.). IeÅ¡kovo nurodomas „pakvitavimas", t. y. 2017-02-21,2017-03-02 SF ranka įraÅ¡ytas tekstas „pinigus 350 eur gavau grynaisiais <...> 2017-06-15" ir „250 <..> eur gavau grynaisiais pinigais 2017-06-15 negali bÅ«ti pripažintas tinkamu įrodymu, neva patvirtinančiu, kad IeÅ¡kovas Matininkui yra sumokėjęs 600 Eur.

Tuo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtas „pakvitavimas" buvo atliktas būtent matininko. Sprendime neatliktas joks ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu įrodinėjama Atsakovų 905,63 Eur skola, įvertinimas.

21. IeÅ¡kovas qatsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad užsakydamas sklypo kadastrinius matavimus veikė visų bendraturčių interesais, nes tik tiksliai žinant sklypo ribas, įmanomas tinkams bendro turto naudojimas palaikant jo naudingasias ir vertingasias sÄ vybes. Tik atlikus kadastrinius matavimus, suformavus kadastrinių matavimų bylÄ ir užregistravus duomenis Registrų centre - galimas turto perleidimas, padalijimas, atsidalijimas, miÅ¡kotvarkos projektų rengimas ir k.t. Iki ieÅ¡kovo užsakytų kadastrinių matavimų, egzistavo tik premiliarÅ«s (pirminiai, netikslÅ«s) sklypo matavimai. Atlikus tikslius kadastrinius matavimus buvo nustatytas esminis nesutapimas tarp premiliariųjų ir kadastrinių matavimų duomenų, ir Å¡is nesutapimas siekė beveik vienÄ hektarÄ .

22. Atsakovai, pirmosios instancijos teisme, neginčijo parašų ant pakvitavimų autentiÅ¡kumo, be to patys atsakovai prašė teismo bylÄ iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka nekviečiant nei Å¡alių, nei liudytojų. Atsakovų minimos Buhalterinės apskaitos taisyklės (redakcija nuo 2015-01-01) nenumato (Å¡iuo konkrečiu atveju) prievolės iÅ¡raÅ¡yti ir iÅ¡duoti nustatytos formos buhalterinius dokumentus asmenims užsiimantiems individuolia veikla - dokumentas gali bÅ«ti laisvos formos (Taisyklių 8 str. 8.5.p. kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

23. Atsakovės G. M. teisių peremėjas A. M. pateikė praÅ¡ymÄ mirusiÄ atsakovę G. M. pakeisti jos teisų perėmėju, nes A. M. pagal 2019-01-15 Nr.217 paveldėjimo liudijimÄ paveldėjo visÄ G. M. turtÄ Ä¯skaitant Žemės sklypÄ . Duomenų, kad turtas paveldėtas pagal turto apyraÅ¡Ä nėra (CK 5.53 str.). Tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Ieškinio daslykas yra skolinis įsipareigojimas, kuris gali būti paveldimas, todėl teismas apeliantę G. M. pakeičia teisių peremėju A. M.. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.

24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, iÅ¡laidos bendram daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti yra suprantamos kaip iÅ¡leidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra iÅ¡saugoti turtÄ nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibÅ«dina bÅ«tinumo ir protingumo kriterijai. IÅ¡laidos daiktui gali bÅ«ti pripažįstamos bÅ«tinomis, jei jos reikalingos turtui iÅ¡saugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, kuriomis iÅ¡saugoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama.

Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-71-701/2017). Vertinant kadastrinių matavimų išlaidas būtinumo aspektu turi būti nustatyta, ar žemės sklypo ribos yra aiškios, nes apeliantai teigia, kad sklypo ribos buvo aiškios.

27. Žemės sklypo ribų aiÅ¡kumas yra vertinamoji kategorija. Vertinant žemės sklypo ribas aiÅ¡kumo aspektu, bÅ«tina taikyti specialųjį įstatymÄ - Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymÄ , pagal kurio nuosatas nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai yra veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktÄ apibÅ«dinantys kadastro duomenys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymÄ 2 str. 4 d.).

28. Byloje nustatyta, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai kadastriniai matavimai buvo atliekami pirmÄ kartÄ , nes iki kadastrinių matavimų buvo atlikti tik preliminarÅ«s matavimai. Kaip patvirtina atsakovų pateiktas NŽT Anykščių rajono skyriaus 2016-07-15 žemės naudojimo patikrinimo aktas iki kadastrinių matavimų atlikimo nebuvo riboženklių, t.y. iki kadastrinių matavimų atlikimo buvo nežinomos tikslios žemės sklypo ribos. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad žemės sklypo plotas didesnis 0,9132 ha. Å i aplinkybė patvirtina, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai tikslios žemės sklypo ribos nebuvo žinomos.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, kad ieÅ¡kovas užsakydamas sklypo kadastrinius matavimus veikė visų bendraturčių interesais, nes tik tiksliai žinant sklypo ribas, įmanomas tinkams bendro turto naudojimas palaikant jo naudingasias ir vertingasias sÄ vybes. Tik atlikus kadastrinius matavimus, suformavus kadastrinių matavimų bylÄ ir užregistravus duomenis Nekilnojamojo turto registre - galimas turto perleidimas, padalijimas, atsidalijimas, miÅ¡kotvarkos projektų rengimas. Akivaizdu, kad vertingo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo vertė po kadastirnių matavimų atlikimo padidėja.

30. Esant nepagrįstam bendraturčių nesutikimui atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, nepagrįstai varžomos tiek ieškovo, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir likusių žemės sklypo bendraturčių santykiai yra konfliktiÅ¡ki. IeÅ¡kovo sutuoktinei priklauso (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo dalis, valdoma bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieÅ¡kovu. 2015-07-16 atsakovai Kauno apygardos teisme ieÅ¡kovo, sutuoktinės ir LR valstybės atžvilgiu pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos neteisėtai iÅ¡kirtus miÅ¡ko, esančio Žemės sklype, priteisimo. 2016-11-22 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-893-480/2016 ir jį iÅ¡ dalies pakeitusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-498-381/2017 iÅ¡ ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės solidariai buvo priteistas žalos atlyginimas, kuris apskaičiuotas pagal nukirstos ir parduotos medienos kainÄ proporcingai atsakovų turimoms nuosavybės Žemės sklype dalims. Atsižvelgiant į tai, konkrečių nuosavybės bendrame žemės dalių nustatymas yra svarbus.

32. Apeliacinės insancijos teismo vertinimu, esant konkrečioms byloje nustatytoms aplinkybėms kadastiniu matavimų išlaidos priskirtinos prie būtinų išlaidų.

33. Žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini) ha, o vidutinė rinkos vertė 156883 eur, todėl kadastrinių matavimų kaina nėra akivaizdžiai neprotinga. Be to, apeliantai neginčijo kadastrinių matavimų išlaidų protingumo aspektu.

34. Atsakovų pozicija prieštaringa, nes atsakovai siuntė matininkui nesutikimus dėl kadastrinių matavimų atlikimo, tačiau vėliau sutiko su atliktais kadastriniais matavimais ir tai patvirtino savo parašais 2016-05-30 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte.

35. Apeliantai teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė leistinais įrodymais 600 Eur kadastrinių matavimų iÅ¡laisdų sumos, nes ieÅ¡kovo nurodomas „pakvitavimas", t. y. 2017-02-21,2017-03-02 SF ranka įraÅ¡ytas tekstas „pinigus 350 eur gavau grynaisiais <...>2017-06-15" ir „250 <..>eur gavau grynaisiais pinigais 2017-06-15” negali bÅ«ti pripažintas tinkamu įrodymu, nes neatitinka buhalterinės apskaitos tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytos dokumentų formos.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pakvitavimai vertinami tik civilinių teisinių santykių aspektu. Pakvitavimuose nurodytų duomenų visiÅ¡kai pakanka konstatuoti aplinkybę, kad ieÅ¡kovas pagal Sutartį matininkui sumokėjo 600 Eur atlyginimÄ .

37. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p., 48 str., n u t a r i a : Apeliantę G. M. pakeisti teisių peremėju A. M.. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas Andrius Ignotas