62dcb341-1ac6-4be0-aab2-0e6a057dba9f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1558-463/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06156-2013-7)Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. J. R. ir L. V. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjos V.

J. R. ir L. V. kreipėsi teismÄ , praÅ¡ydamos priteisti joms iÅ¡ Lietuvos valstybės dėl neteisėtai sumažintų pareiginės algos koeficientų nepriskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. įskaitytinai, taip pat priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde pareiÅ¡kėjos nurodė, kad yra statutinės valstybės tarnautojos.

V. J. R. nurodė, kad iki 2011 m. gruodžio 31 d. dirbo Vilniaus teritorinės muitinės Statistikos ir analizės skyriaus virÅ¡ininke, pareigybės kategorija 14, o nuo 2012 m. sausio 1 d. yra muitinės posto virÅ¡ininkė, pareigybės kategorija 14. L. V. – Muitinės posto vyriausioji inspektorė, pareigybės kategorija 11. Laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki Å¡io laiko jos dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje. Pažymėjo, kad tarnybos metu atliko savo kaip valstybės tarnautojų pareigas, tačiau dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu pripažintų prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) taikytų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, joms nebuvo iÅ¡mokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, t. y. sumažėjo pareiginės algos dydis bei priedai už kvalifikacinę kategorijÄ .

PareiÅ¡kėjoms apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjoms nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėjų atstovė Muitinės darbuotojų profesinė sÄ junga pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl profesinės sÄ jungos pirmininkės L. Daujotaitės ligos (b. l.

62) ir pateikė medicininę pažymÄ (b. l. 63). PareiÅ¡kėjų atstovė profesinė sÄ junga yra institucija (juridinis asmuo), todėl privalėjo teismo posėdyje užtikrinti tinkamÄ kito įgalioto atstovo dalyvavimÄ . Atsižvelgus į tai, teismas nutarė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka pareiÅ¡kėjų atstovei nedalyvaujant, jos nurodytÄ priežastį pripažinęs nesvarbia.Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 11–13).

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjoms buvo mokamas darbo užmokestis, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis. Kol nėra nustatyto kompensavimo mechanizmo, pareiÅ¡kėjoms nėra teisinio pagrindo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. PraÅ¡ymas priteisti 5 procentų dydžio palÅ«kanas negali bÅ«ti tenkinamas, nes vieÅ¡osios teisės normos nenumato tokių palÅ«kanų priteisimo galimybės. Pažymėjo, kad tinkamu atsakovu bÅ«ti Vilniaus teritorinė muitinė, kuri pareiÅ¡kėjoms mokėjo ir dabar moka darbo užmokestį.Atsakovui Muitinės departamentui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l 27–29). Atsiliepime nurodė, kad, Vilniaus teritorinė muitinė, mokėdama darbo užmokestį pareiÅ¡kėjoms, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Sprendimai mokėti pareiÅ¡kėjoms darbo užmokestį buvo priimti iki minėto Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo priėmimo ir atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimus. PareiÅ¡kėjų reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palÅ«kanas yra nepagrįstas, kadangi pareigÅ«nų darbo apmokėjimo tvarkÄ reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos, kurios nenumato procesinių palÅ«kanų priteisimo galimybės. Be to, ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas yra nepagrįstas, nes pareiÅ¡kėjas atstovavo profesinė sÄ junga.

Atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka. Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalių, susidariusių dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo. Byloje nustatyta, kad V. J. R. nuo 2004 m. kovo 4 d. dirbo Vilniaus teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriaus virÅ¡ininke (A lygis 14 kategorija su pareiginės algos koeficientu 7,0; b. l. 14), nuo 2012 m. sausio 1 d. perkelta į Vilniaus teritorinės muitinės posto A lygio 14 kategorijos posto virÅ¡ininkės pareigas (A lygis 14 kategorija su 6,86 koeficiento dydžio pareigine alga; b. l. 15).

PareiÅ¡kėja L. V. nuo 2004 m. liepos 1 d. dirbo Vilniaus teritorinė muitinės posto vyriausiÄ ja inspektore (A lygis 11 kategorija, pareiginės algos koeficientas 5,2, b. l. 16). PareiÅ¡kėjos yra statutinės valstybės tarnautojos. Statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apmokėjimÄ (4 straipsnio 2 dalis). 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedų už kvalifikacines klases dydžiai, todėl pareiÅ¡kėjos gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei iki minėto įstatymo įsigaliojimo.

Tai patvirtina ir Vilniaus teritorinės muitinės pažymos, pagal kurias pareiÅ¡kėjoms buvo neiÅ¡mokėtos Å¡ios sumos V. J. R. 1 235,11 Eur (4 264,60 Lt; b. l. 17), L. V. – 277,54 Eur (958,28 Lt; b. l. 18). Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), pagal kurį visiems 2009 m. rugpjūčio–2013 m. spalio mėn. ėjusiems valstybės tarnautojų pareigas asmenims neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis bus kompensuojama 2016–2020 m. laikotarpiu Vyriausybės nustatyta tvarka (2015-08-26 nutarimu Nr. 903).

GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad Vilniaus teritorinė muitinė, kaip darbdavys,  vadovaudamasi GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytomis sÄ lygomis turi pareigÄ kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus.

Pareiškėjos skunde neginčijo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo teisėtumo. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjų reikalavimas priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis atmetamas kaip nepagrįstas, o netenkinus šio reikalavimo netenkinamas ir reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas bei prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų V. J. R. ir L. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                 Jolanta Malijauskienė