2018-03-22 Nr. AB-5889-3-61-3-01321-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-530-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01321-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. Š.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) 2016 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. V3-191 (toliau – ir Sprendimas) dėl iš Vaikų išlaikymo fondo (toliau – ir Fondas) išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos 2008 m. spalio 17 d. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. S-m156/08(01) nustatyta, jog pareiškėjas nėra D. J. tėvas. Pareiškėjas šią išvadą pateikė Kėdainių antstolių kontorai, kad iš jo nebūtų toliau išieškomos išmokos ne jo vaiko išlaikymui. Kadangi pareiškėjas nuo 2008 m. pradžios gyvena ne Lietuvos Respublikoje, D. J. motina G. Š. įsipareigojo nuginčyti tėvystę, materialinį išlaikymą vaikui prisiteisti iš biologinio vaiko tėvo ir prašyti Fondo administracijos, kad išmokų mokėjimas D. J. būtų sustabdytas. Atsitiktinai sužinojęs, kad G. Š. į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė, pareiškėjas 2015 m. vasario 18 d. pateikė ieškinį Kėdainių rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. birželio 29 d. sprendimu pripažino, jog duomenys 2001 m. rugpjūčio 22 d. gimimo įraše Nr. 278 ir jo pagrindu išduotame gimimo liudijime, kuriame S. J. įrašytas D. J. tėvu, yra neteisingi ir nutraukė alimentų išieškojimą iš S. J. pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą 2005 m. liepos 11 d. Apie tai, kad pareiškėjas nėra D. J. tėvas, pareiškėjas Fondo administraciją informavo elektroniniu paštu. Pareiškėjo teigimu, 2008 m. spalio 17 d. specialisto išvada Nr. S-m156/08(01) patvirtina, kad pareiškėjas neprivalo išlaikyti D. J., todėl Fondo administracija skundžiamu Sprendimu nepagrįstai pareiškėją laiko skolininku.

3. Atsakovas Fondo administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18–22) prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad kreipimosi į Fondo administraciją metu buvo visi išmokų iš Fondo skyrimo ir mokėjimo pagrindai, pareiškėjas apie priimtą sprendimą skirti ir mokėti išmokas D. J. buvo informuotas. Fondo administracijoje 2015 m. liepos 31 d. gautas Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas dėl duomenų D. J. gimimo įraše panaikinimo bei išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo nutraukimo. Taigi tėvystė teismo tvarka nuginčyta tik Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. teismo sprendimu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjui nelieka pareigos išlaikyti D. J. ir išlaikymo išieškojimas nutrauktinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Fondo administracija atsiliepime taip pat pažymėjo, jog skolininkas Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo prasme nėra siejamas su biologinės tėvystės faktu. Skolininko sąvoką apibrėžia teismo sprendimas priteisti išlaikymą vaikui ir priteisto išlaikymo nemokėjimo ar netinkamo mokėjimo faktas. Kadangi pareiškėjo pareiga mokėti išlaikymą D. J. buvo nustatyta teismo sprendimu, todėl būtent teismo sprendimas, kurio pagrindu antstolis G. Š. išdavė pažymą, buvo pagrindas už pareiškėją mokėti išmokas iš Fondo ir laikyti jį skolininku Vaikų išlaikymo fondo įstatymo prasme.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu (b. l. 65–69) pareiškėjo skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 1.35-9851 nuspręsta D. J. nuo 2008 m. vasario 27 d. kiekvieną mėnesį mokėti 150 Lt dydžio išmoką iš Fondo iki kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti ar nutraukti išmokos iš Fondo mokėjimą; sprendimas priimtas G. Š. pateikus 2008 m. gegužės 10 d. prašymą išmokai iš Fondo gauti ir 2008 m. vasario 20 d. antstolio J. K. pažymą Nr. 107 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1693-736, kurioje nurodyta, jog išlaikymas iš S. J. nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2008 m. sausio 31 d. nebuvo išieškotas; ginčo dėl 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo teisėtumo tarp šalių nėra; 2008 m. spalio 17 d. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos išvada nustatyta, kad pareiškėjas S. J. nėra D. J. tėvas; apie tai pareiškėjas 2015 m. sausio 28 d. elektroniniu paštu informavo Fondo administraciją, nurodė, kad vaiko motina G. Š. dėl išieškojimo nutraukimo į antstolį nesikreipė, todėl pareiškėjo atstovė šiuo metu rengia dokumentus teismui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo nutraukimo; Fondo administracijoje 2015 m. liepos 31 d. gautas įsiteisėjęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-838-673/2015, kuriuo, be kita ko, nuspręsta nutraukti išieškojimą iš S. J. vaikui D. J. pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1693-736/2005; G. Š. 2015 m. rugsėjo 1 d. Fondo administracijai pateikė prašymą nuo 2015 m. balandžio 1 d. nutraukti Fondo išmokas jos dukrai D. J.; minėto prašymo pagrindu Fondo administracijos 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. V2-10035 išmokų iš Fondo mokėjimas D. J. nuo 2015 m. balandžio 1 d. buvo sustabdytas; Fondo administracijos 2016 m. kovo 14 d. Sprendimu nuspręsta išieškoti iš S. J. nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio iš Fondo D. J. išlaikymui išmokėtą 3 696,89 Eur sumą ir 5 proc. metines palūkanas nuo 2008 m. kovo mėnesio iki visiško skolos grąžinimo.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 bei 3.193 straipsnių, taip pat Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vien aplinkybė, jog 2008 m. ekspertų išvada buvo patvirtinta, kad pareiškėjas nėra D. J. biologinis tėvas, savaime nėra pakankama iš Fondo mokamo išlaikymo nutraukimui. Fondo išmokos mokamos tol, kol yra Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą. Pareiškėjo pareiga teikti nepilnametei D. J. išlaikymą periodinėmis įmokomis buvo nustatyta 2005 m. liepos 11 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1693-736/2005, kuria buvo patvirtinta S. J. ir G. Š. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo mokėti išlaikymą dukrai D. J. po 150 Lt per mėnesį, todėl šią pareigą pareiškėjas privalėjo vykdyti iki teismo tvarka bus nuginčyta jo tėvystė arba atsiras kiti įstatymuose nustatyti išlaikymo nepilnamečiam vaikui nutraukimo pagrindai. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas išlaikymo D. J. neteikė, todėl šią pareigą už pareiškėją vykdė Fondas. Pareiškėjo tėvystė nuginčyta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-838-673/2015. Iki šio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo Fondo administracija neturėjo pagrindo nutraukti išmokų D. J. mokėjimą.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki pareiškėjo tėvystės nuginčijimo teismo tvarka nepilnametės D. J. motina G. Š., kurios prašymo pagrindu Fondas teikė išlaikymą už pareiškėją, prašymo sustabdyti išmokų mokėjimą Fondui nepateikė, gautų Fondo išmokų priimti neatsisakė, motinos valdžia jai nebuvo apribota, todėl Fondo administracijai stabdyti išmokų mokėjimą iš Fondo taip pat nebuvo pagrindo. Pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų išreiškęs norą neteikti nebiologinei dukrai išlaikymo iki 2015 metų neatliko, tėvystę ginčyti teismo tvarka delsė. Bylos duomenimis, išmokų iš Fondo mokėjimas nepilnamečiam vaikui sustabdytas nuo 2016 m. balandžio 1 d., t. y. nepilnametės D. J. motinai pateikus prašymą (pareiškėjui nuginčijus tėvystę teismo sprendimu ir jam įsiteisėjus). Skundžiamu Sprendimu iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti 3 696,89 Eur sumą, išmokėtą nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., t. y. dar iki teismo sprendimo, kuriuo nuginčyta pareiškėjo tėvystė ir nutrauktas išlaikymo išieškojimas. Ginčo dėl Fondo išmokėtos sumos byloje nėra.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Fondo administracija, įstatymo nustatyta tvarka mokėjusi išmokas iš Fondo, turi teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo išmokėtų sumų išmokėjimo dienos iki visiško jų išieškojimo (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Iš Fondo išmokėtų išmokų išieškojimą iš skolininkų detalizuoja Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašas, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. AI-179 (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 4–5 punktus sprendimas dėl iš Fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko priimamas, jeigu nuo išmokų iš Fondo mokėjimo pradžios praėjo ne mažiau kaip 24 mėnesiai arba vaikui iš Fondo išmokėtų išmokų suma yra ne mažesnė kaip 2 500 Lt (724,05 Eur). Sprendimas dėl išieškojimo, nepriklausomai nuo išmokų iš Fondo išmokėjimo pražios ir išmokėtos sumos, taip pat priimamas, kai atsiranda Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti mokėjimo sustabdymo arba 6 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyti išmokų iš Fondo nutraukimo pagrindai. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad Fondo administracijai buvo visos sąlygos priimti ginčijamą Sprendimą dėl iš Fondo išmokėtos sumos ir palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko). Ginčijamas Spendimas motyvuotas, atitinka Aprašo 6 punkto reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo skundas atmestinas.

III. 11. Pareiškėjas S. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 73–75), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, papildomai nurodo, jog Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nenustatyta, nuo kada nutrauktinas išlaikymo išieškojimas, o tai gali reikšti, kad išieškojimas nutrauktinas nuo 2005 m. liepos 11 d.

13. Atsakovas Fondo administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 80–84) prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia argumentais, analogiškais išdėstytiems pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. atsileipimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

16. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Fondo administracijos Sprendimo, kuriuo nuspręsta iš S. J. išieškoti 3 696,89 Eur skolą, susidariusią 2008 m. vasario – 2015 m. kovo laikotarpiu D. J. mokant išmokas iš Fondo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas su tokiu Fondo administracijos sprendimu nesutinka, teigia, kad jis nėra D. J. biologinis tėvas, todėl neturėjo prievolės ją išlaikyti ir negali būti laikomas skolininku Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo prasme. Atsakovas gi teigia, kad pareiškėjo tėvystė (įrašas D. J. gimimo įraše) buvo nuginčyta tik 2015 m. birželio 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, todėl ir pareiškėjo pareiga išlaikyti D. J. baigėsi tik minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Taigi, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti pareiškėjo pareigos išlaikyti D. J. pasibaigimo momentą.

17. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vaikų išlaikymo fondo įstatymas (2012 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XI-2350 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad skolininkas – asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos (2 str. 4 d.). Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį (3 str. 1 d.). Į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiem atvejais išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio (3 str. 2 d.). Antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, išduoda išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo (3 str. 3 d.). Fondo išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą (3 str. 4 d.). Atitinkamai Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje (6 str. 1 d. 1 p.).

18. Pateiktą teisinį reguliavimą vertinant byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad kiekvienu atveju pagrindas skirti ir mokėti vaikui išmoką iš Fondo yra aplinkybė, kad teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi konkrečiam asmeniui yra nustatyta pareiga periodinėmis išmokomis išlaikyti vaiką, tačiau toks asmuo šią pareigą vykdo netinkamai arba iš viso jos nevykdo (šią aplinkybę patvirtina antstolio, vykdančio nustatyto išlaikymo išieškojimą, išduota pažyma). Atitinkamai, paskyrus ir pradėjus mokėti išmokas iš Fondo, asmuo, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytą pareigą dėl vaiko išlaikymo, tampa skolininku Vaikų išlaikymo fondo įstatymo prasme. Pažymėtina, kad tapimą skolininku Vaikų išlaikymo fondo įstatymas sieja ne su biologine vaiko, kuriam yra skiriamos išmokos iš Fondo, tėvyste, o su konkrečiam asmeniui teismo nustatyta prievole teikti išlaikymą tam vaikui. Kaip minėta, tam, kad išmoka iš Fondo būtų skirta, pakanka fakto (ir jį patvirtinančių dokumentų), kad vaikas negauna nustatyto išlaikymo iš teismo sprendime arba teismo patvirtintoje vaiko išlaikymo sutartyje nurodyto asmens. Šiems išmokos iš Fondo skyrimo pagrindams išnykus, t. y. skolininkui pradėjus (tinkamai) vykdyti teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi jam nustatytą vaiko išlaikymo pareigą arba išlaikymo pareigos nelikus, išmokos iš Fondo mokėjimas nutraukiamas.

19. Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1693-736/05 (įsiteisėjo 2005 m. rugpjūčio 11 d.) nutraukta tarp S. J. ir G. J. 2001 m. birželio 22 d. sudaryta santuoka, S. J. įsipareigojo mokėti po 150 Lt dukters D. J. išlaikymui iki jos pilnametystės. G. Š. (buv. J.) 2008 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administraciją, prašydama D. J. mokėti išmoką iš Fondo, skolininku nurodė S. J., pateikė antstolio išduotą pažymą, kad S. J. pareigos išlaikyti D. J. nevykdo. Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 1.35-9851 D. J. nuo 2008 m. vasario 27 d. skirta 150 Lt mėnesinė išmoka iš Fondo. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorija 2008 m. lapkričio 6 d. pateikė specialisto išvadą Nr. S-m 156/08(01), kuria patvirtino, kad S. J. nėra D. J. tėvas, tačiau dėl tėvystės nuginčijimo pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. kovo 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-838-673/2015 (įsiteisėjo 2015 m. liepos 30 d.) pripažino, kad duomenys D. J. 2001 m. rugpjūčio 22 d. gimimo įraše Nr. 278, kuriame S. J. įrašytas D. J. tėvu, yra neteisingi ir juos panaikino, taip pat nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukė išlaikymo išieškojimą iš S. J. D. J. pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1693-736/05.

20. Taigi kreipimosi į Fondo administraciją momentu egzistavo Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti Fondo išmokų mokėjimo D. J. pagrindai. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendime konstatavo, jog pareiškėjo prievolė išlaikyti D. J. pasibaigė tik nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (žr. minėto teismo sprendimo 2 puslapio priešpaskutinę pastraipą), t. y. nuo 2015 m. liepos 30 d. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tėvystė teismo tvarka buvo nuginčyta tik 2015 m. birželio 29 d. teismo sprendimu, todėl tai, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nėra D. J. tėvas, buvo nustatyta dar 2008 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje Nr. S-m 156/08(01), savaime nepaneigė pareiškėjui įsiteisėjusiu teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimu anksčiau nustatytos prievolės išlaikyti D. J. Pagal įsiteisėjusius Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimus prievolė išlaikyti D. J. pareiškėjui buvo nustatyta nuo 2005 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. liepos 30 d.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymą bei tėvystės nuginčijimo pasekmes, taip pat yra konstatavęs, kad viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Teisė į išlaikymą ir pareiga jį teikti nėra tapačios sąvokos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (žr. 2009 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013 ir kt.).

22. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Fondo administracija skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėją laikė skolininku bei nustatė įsiskolinimą, susidariusį D. J. 2008 m. vasario – 2015 m. kovo laikotarpiu mokant išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kadangi šiuo laikotarpiu pareiškėjui teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių buvo nustatyta pareiga išlaikyti D. J. Pažymėtina, jog ginčo dėl Sprendime nurodytos iš Fondo D. J. išmokėtų išmokų sumos (3 696,89 Eur) tarp šalių nėra.

23. Atitinkamai Vaikų išlaikymo fondo įstatyme įtvirtinta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Fondo administratorius priima sprendimą dėl Fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (11 str. 1–3 d.). Taigi Fondo administracijai įstatymais yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl iš Fondo išmokėtų išmokų bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų. Todėl naikinti skundžiamą Fondo administracijos Sprendimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, pareiškėjui nepriteistinos jo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė