2020-08-19 Nr. AB-15188-3-61-3-01822-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-508-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01822-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neveikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) nutraukti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) tęstinį neveikimą ir įpareigoti atlikti šiuos veiksmus – atsakyti į 2020 m. kovo 5 d. pareiškėjo laišką ir paaiškinti, į kokią administracinio nusižengimo bylą jis buvo kviestas, kokia tai yra byla ir dėl ko, pateikti jam bylos medžiagą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) apklausti liudytoju Komisariato tyrėją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Z. V. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl to, kad gavo Komisariato šaukimą atvykti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, bet paprašęs bylos medžiagos, jos negavo. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl pareiškėjo galimai pažeistų teisių nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pagrindus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK). Pareiškėjas savo interesus ir teises administracinio nusižengimo byloje gali ginti ANK nustatyta tvarka. Pareiškėjas dėl savo reikalavimo gali kreiptis į administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną (instituciją) arba, nesutikdamas su nutarimu, priimtu išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, apskųsti jį ANK nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių. Pareiškėjas siekia išsiaiškinti, ar yra administracinio nusižengimo bylos dalyvis ir iš atsakovo gauti informaciją apie šią bylą. Atsakovas nepateikė pareiškėjui nurodytos informacijos. Šios informacijos pareiškėjui nepateikimas nevertintinas ANK kontekste. Pareiškėjo gautas šaukimas yra tyrėja prisistatančio asmens savivaliavimas ir naudojimasis tarnybine padėtimi pareiškėjui nežinomais tikslais, jame nėra nurodytas nei konkretus nusižengimas, nei kita informacija. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama spėlionėmis, o ne faktais. Informacijos pareiškėjui nepateikimas traktuotinas kaip neteisėtas administracinio pobūdžio neveikimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Z. V. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnis apibrėžia bylas, kurios priskirtinos administracinių teismų kompetencijai.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 1 d.)). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus administracinių nusižengimų teisenoje. Todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš kitos atsakovo veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas, be kita ko, nutraukti Komisariato tęstinį neveikimą ir įpareigoti atsakyti į 2020 m. kovo 5 d. pareiškėjo laišką ir paaiškinti, į kokią administracinio nusižengimo bylą šaukimu jis buvo kviestas, kokia tai yra byla ir dėl ko, pateikti jam bylos medžiagą. Pareiškėjo su skundu pateiktas šaukimas, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, patvirtina jo statusą administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjo procesinė padėtis – pažeidėjas. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas yra administracinio nusižengimo bylos dalyvis, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti bylą administraciniame teisme ne dėl ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje, o siekia inicijuoti ginčą būtent dėl administracinio nusižengimo teisenos, t. y. pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su pareiškėjo teisių pažeidimu administracinio nusižengimo byloje. Todėl pripažintina, kad Komisariatas nagrinėjamu atveju veikia ne viešojo administravimo srityje, kaip tai apibrėžta VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje, o vykdo jam skirtas funkcijas administracinio nusižengimo tyrime ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime.

ANK 564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl Komisariato neveikimo, kuris turi būti vertinamas pagal specialiąsias taisykles, įtvirtintas ANK.

Atsižvelgiant į aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka. Šis atsisakymas neužkerta kelio pareiškėjui dėl savo reikalavimo kreiptis į administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną (instituciją) arba, nesutikdamas su nutarimu, priimtu išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, apskųsti jį bendrosios kompetencijos teismui ANK nustatyta tvarka.

Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė