62d3db8e-851f-4b76-80eb-cd2a0df8b454 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                   Administracinė byla Nr. I-2991-414/2014                                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00724-2014-4                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 74 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 22 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui R.

D., nedalyvaujant jo atstovui advokato padėjėjui V. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės atstovei D. S.-M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. D. patikslintÄ skundÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinei dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo E. T., n u s t a t ė :

R. D. prašė panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vado 2014-04-22 įsakymÄ Nr. TE-118, kuriuo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos pareigų grandinis R. D., laikinai perkeltas į Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigas, grÄ Å¾inti R. D. į vidaus tarnybÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Jis paaiÅ¡kino, kad buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei remiantis 2014 m. balandžio 22 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 9-14 „Dėl l. e. Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigas R. D. veiksmų“ (toliau – IÅ¡vada). Mano, kad IÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrųjų faktinių įvykio aplinkybių, padarytos iÅ¡vados yra deklaratyvaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad įvyko konfliktas su E. T., tačiau jis pasireiÅ¡kė apsižodžiavimu, todėl 2014-03-26 nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Pažymėjo, kad jokia žala niekam nebuvo padaryta, formaliai susitaikė su E. T. tik todėl, kad nebÅ«tų jokių negatyvių atgarsių ir nesusilauktų kokių nors sankcijų iÅ¡ vadovybės, tačiau susitaikymas su E. T. buvo įvertintas kaip besÄ lyginis neteisėtų veiksmų įrodymas.  Atsakovo atstovė prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Ji paaiÅ¡kino, kad Lazdijų rinktinės vado 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. TE-118 „Dėl R. D. vidaus tarnybos" pareiÅ¡kėjas 2014 m. balandžio 23 d. buvo atleistas iÅ¡ tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ ).

Atleidimo pagrįstumÄ aktinės įvykio aplinkybės nustatytos atlikus tarnybinį patikrinimÄ . Tarnybinio patikrinimo rezultatai buvo įforminti suraÅ¡ant 2014 m. balandžio 22 d. IÅ¡vadÄ . Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 1. e.  Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigas R. D., ne tarnybos metu, 2014 m. vasario 27 apie 22 val., prie (duomenys neskelbtini) esančių kultÅ«ros namų mušė, užgauliojo bei apspjaudė E. T.. Dėl tokių pareiÅ¡kėjo veiksmų E. T. 2014 m. vasario 27 d. pateikė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatui (toliau - Lazdijų PK) pareiÅ¡kimÄ .

Vėliau R. D. atsiprašė E. T. ir jam atlygino moralinę žalÄ . Pažymėjo, jog IÅ¡vadoje buvo konstatuota, kad pakako įrodymų, jog R. D., bÅ«damas statutinis pareigÅ«nas, savo neteisėtais veiksmais nesilaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytų principų, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 1 punkte reglamentuotų bendrųjų pareigÅ«no pareigų vykdymo pricipų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo" (toliau - Etikos taisyklės) 2.1, 2.2, 9.1, 9.4 punktuose numatytų reikalavimų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų elgesio taisyklių, patvirtintų vado 2006 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr. 4-228 (toliau - Elgesio taisyklės) 5 punkte numatytų veiklos ir elgesio principų bei jų 14.1 ir 14.4 punktų reikalavimų ir tokiais savo sėtais veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ bei sumenkino tarnybos autoritetÄ . Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ nutartyse yra pasisakęs, kad pareigÅ«nų profesinė pareiga - užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumÄ , prevencijÄ bei atitinkamų poveikio priemonių taikymÄ .

Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiÅ«riu situacija, kai nusižengimÄ padaro Å¡ios sistemos atstovas (pareigÅ«nas) ar jo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lÅ«kesčiais, kelia nepasitikėjimÄ visa Å¡ia sistema ir jÄ kompromituoja. Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiÅ«riu situacija, kai tokį nusižengimÄ padaro Å¡ios sistemos atstovas (pareigÅ«nas), kelia nepasitikėjimÄ visa Å¡ia sistema ir jÄ kompromituoja.E. T. prašė skundÄ atmesti.

Jis paaiÅ¡kino, kad maždaug prieÅ¡ metus prie jo pradėjo kabinėtis, jį muÅ¡ti, užgaulioti N. P. ir R. D.. Paskutinį kartÄ tai įvyko 2014 m. vasario 27 d. sėdint automobilyje ant galinės sėdynės, kai pareiÅ¡kėjas atsidaręs automobilio galines duris, delnu tris kartus trenkė į galvÄ , krÅ«tinę ir rankÄ , apspjovė, užgauliojo. Pažymėjo, kad su pareiÅ¡kėju nesusitaikė, jokia moralinė žala jam nebuvo atlyginta, o tokį pareiÅ¡kimÄ parašė paragintas jo pareiÅ¡kimÄ tyrusio tyrėjo.

Skundas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vado 2014-04-22 įsakymu Nr. TE-118, l. e. Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigas R. D. buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ ). Toks įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 22 d. IÅ¡vadÄ , kurioje nurodoma tai, esÄ pareiÅ¡kėjo padaryti veiksmai, t. y.

E. T. mušimas, užgauliojimas, apspjaudymas, padaryti nors ir ne tarnybos metu, sukelia pasekmes, nustatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte (b.l. 31-37, 59).R. D. mano, jog Išvadoje nurodytos aplinkybės apie jo elgesį su E. T. neatitinka tikrovės, todėl jis pareigūno vardo nepažemino, t. y. nepadarė tarnybinio nusižengimo.Tokiu būdu, ginčas šioje byloje kilęs dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vado 2014-04-22 įsakymo Nr. TE-118, kuriuo R.

D. buvo atleistas iÅ¡ tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Statuto 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas - tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis. PareigÅ«no vardo pažeminimas yra vienas iÅ¡ atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , ne kartÄ buvo pasakęs, kad Å¡is atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas Statute, nors ir nurodytas tarp kitų atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos), yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas.

Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sÄ vokos „PareigÅ«no vardo pažeminimas“ iÅ¡aiÅ¡kinimas. PareigÅ«no vardo pažeminimas Statuto 2 straipsnio 7 dalies prasme yra susijęs su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymu:

1) pareigūno kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu;

2) Å¡i veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Statuto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunančiu pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojančiu, laikytinas toks pareigÅ«nų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ atitinkamos statutinės sistemos pareigÅ«nų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2008 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-520/2009, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2010 m. liepos 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.).

Toks aiÅ¡kinimas yra siejamas su statutinės valstybės tarnybos ypatumais. Å iame kontekste pažymėtina, kad vidaus tarnyba grindžiama Statuto 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Pagal Statuto 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintÄ nuolatinį bendrųjų pareigÅ«no pareigų vykdymo principÄ pareigÅ«nas privalo vykdyti Å¡ias pareigas:

1) gerbti ir ginti žmogaus orumÄ , užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves;

2) sužinojęs apie rengiamÄ ar daromÄ teisės pažeidimÄ , taip pat pats bÅ«damas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ rengiamam arba daromam teisės pažeidimui;

3) gavęs žinių apie padarytÄ teisės pažeidimÄ , nedelsdamas praneÅ¡ti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotinÄ medicinos ar kitÄ bÅ«tinÄ pagalbÄ ;

4) imtis priemonių fizinių, juridinių asmenų ar valstybės turtui gelbėti stichinių nelaimių, avarijų, katastrofų ar kitų ekstremalių situacijų atvejais;

5) saugoti jam patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės, tarnybos bei komercines paslaptis;

6) įstatymai pareigÅ«nams gali nustatyti ir kitų pareigų. Taigi pareigÅ«no atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu.

Minėtos pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi bÅ«ti įvertinama, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Å¡io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-10, 13, 14 ir 17 punktuose iÅ¡vardytiems atleidimo pagrindams, pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos kitÄ dienÄ po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigÅ«nas nebegali tęsti tarnybos. Esant Å¡iems pagrindams, pareigÅ«nÄ galima atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

Pažymėtina, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo bÅ«dų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigÅ«nas pažemino savo vardÄ , yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis priemonėmis.Teismas pažymi, jog IÅ¡vada yra įsakymo dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos atleidimo iÅ¡ tarnybos faktinės ir kitos aplinkybės yra reikÅ¡mingos, teismui sprendžiant skundžiamo įsakymo pagrįstumo klausimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant šį klausimÄ , teismas turi patikrinti IÅ¡vadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Aadministracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 57 straipsnio 6 dalyje. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad ABTÄ® 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiÅ«riu aplinkybės ir informacijos apie jas Å¡altiniai, kurie nebuvo nurodyti tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje, negali bÅ«ti pripažinti reikÅ¡mingais bylai. Pagal Lazdijų rinktinės vado 2014 m. balandžio 22 d.

įsakymÄ Nr. TE-118, vertinant jį kartu su IÅ¡vada, kuri yra sudėtinė įsakymo dalis, nagrinėjau atveju akivaizdus pareigÅ«no vardo diskreditavimas pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas ne tarnybos metu, 2014 m. vasario 27 apie 22 val., prie Lazdijų r. sav., Teizų sen., Stebulių k. esančių kultÅ«ros namų mušė, užgauliojo bei apspjaudė E. T.. IÅ¡vadoje taip pat konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas savo neteisėtais veiksmais nesilaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytų principų, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 1 punkte reglamentuotų bendrųjų pareigÅ«no pareigų vykdymo pricipų, Etikos taisyklių 2.1, 2.2, 9.1, 9.4 punktuose numatytų reikalavimų, Elgesio taisyklių 5 punkte numatytų veiklos ir elgesio principų bei jų 14.1 ir 14.4 punktų reikalavimų.

Analizuojamu atveju sprendžiant, ar R. D. buvo teisėtai atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, bÅ«tina patikrinti, ar IÅ¡vada, kurioje įvardinti pareiÅ¡kėjo netinkami veiksmai, vertinti kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas, atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra pagrįsta objektyviais įrodymais. Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, iÅ¡tirti galimus jų prieÅ¡taravimus, nuoseklumÄ , logiÅ¡kumÄ , atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų Å¡altinių patikimumÄ .

Tik atlikus Å¡iuos veiksmus galima tinkamai vertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams konstatuoti. ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–319/2007).

Pagal ABTÄ® 86 straipsnyje įtvirtintÄ teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimÄ , priimdamas sprendimÄ , administracinis teismas įvertina iÅ¡tirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar skundas (praÅ¡ymas) yra tenkintinas (ABTÄ® 86 str. 1 d.).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinės bylos medžiagÄ , sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo ir administracinės bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas R.

D. pažemino pareigÅ«no vardÄ . Neįrodytos visos atsakomybės pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ kilimo sÄ lygos. Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjo teigimu, konfliktas su E. T. pasireiÅ¡kė apsižodžiavimu, jokių kitokių veiksmų jis niekada nepripažino (b. l. 50-51, 57), o E. T. 2014-02-27 pareiÅ¡kime, 2014-03-07 paaiÅ¡kinime (b. l. 41-43) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiÅ¡kėjas atsidaręs automobilio galines duris, delnu tris kartus trenkė sėdinčiam jam ant galinės automobilio sėdynės į galvÄ , krÅ«tinę ir rankÄ , apspjovė, užgauliojo.

E. T. nurodytas aplinkybes patvirtina kartu su juo automobilyje buvusių V. J. ir A. K. paaiÅ¡kinimai (b. l. 44-47). Teismo posėdyje apklausti V. J. ir A. K. įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau patvirtino savo paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes. Liudytoju apklaustas N. P. neigė savo ir pareiÅ¡kėjo veiksmus prieÅ¡Â E. T.. TÄ patį jis teigė ir 2014-03-20 paaiÅ¡kinime (b. l. 48-49). Kartu pareiÅ¡kėju ir N. P. automobiliu atvykę V. K., S. D. ir M. M. teismo posėdžio metu liudijo, kad girdėjo tik R.

D. ir E. T. apsižodžiavimÄ , kalbėjimÄ si pakeltu tonu. IÅ¡vadoje nurodyta, jog R. D. kaltę patvirtina tai, kad E. T. jis atsiprašė, atlygino moralinę žalÄ , tuo sutikdamas, kad buvo padaryti neteisėti veiksmai. Tokias aplinkybes patirtina E. T. pareiÅ¡kimas ir nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b. l. 52-53). Tačiau teismo posėdžio metu E. T. nurodė, kad pareiÅ¡kėjas jokios moralinės žalos jam neatlygino, o tokį pareiÅ¡kimÄ parašė paragintas jo pareiÅ¡kimÄ tyrusio tyrėjo.

R. D. ir N. P. taip pat teismo posėdyje tvirtino, kad moralinės žalos neatlygino, nors tokie jų teiginiai prieštaravo jų pačių rašytiniams paaiškinimams (b. l. 48-51). Teismas sutinka, kad Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Tačiau Išvadoje nustatyti pareiškėjo atlikti veiksmai, t.y. prie (duomenys neskelbtini) esančių kultūros namų E. T. mušimas, užgauliojimas bei apspjaudymas, išanalizuotų įrodymų aspektu nėra pakankami ir patikimi teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti.

Tačiau net ir tai, jei pareiÅ¡kėjas atliko E. T. nurodytus veiksmus, t. y. atsidaręs automobilio galines duris, delnu tris kartus trenkė sėdinčiam jam ant galinės automobilio sėdynės į galvÄ , krÅ«tinę ir rankÄ , apspjovė, užgauliojo, teismo vertinimu, negali bÅ«ti vertinami kaip akivaizdžiai žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantys, kas yra viena iÅ¡ atsakomybės už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ kilimo sÄ lygų, nes nurodyti veiksmai vyko tamsiu paros metu, dalyvaujant septyniems vienas kitÄ pažystantiems asmenims, jokių pasekmių nesukėlė.

Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu E. T. nurodė, kad 2014-02-27 pareiškimas Lazdijų rajono PK buvo parašytas daugiau dėl N. P., o ne dėl R. D. veiksmų (b. l. 41). Be to, Išvadoje nedetalizuota, kaip aprašyti R. D. veiksmai akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų.Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisės normų aiškinimo argumentus bei į nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo R.

D. atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo neteisėtas. Dėl to pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾intinas į eitas Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigas ir jam priteistinas vidutinis darbo užmokestį (vidutinis mėnesinis priskaičiuotas atlyginimas 1723,41Lt) už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t. y. 2014 m. balandžio 22 d., iki Å¡io sprendimo įvykdymo dienos.Vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio  2 punktu, teisėjas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. D. skundÄ patenkinti. Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vado 2014-04-22 įsakymÄ Nr. TE-118, kuriuo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos pareigų grandinis R. D. ir grÄ Å¾inti R. D. į vyresniojo pasieniečio pareigas.Priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės R. D. naudai vidutinį darbo užmokestį (vidutinis mėnesinis atlyginimas 1723,41Lt ) už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos dienos, t. y. 2014 m. balandžio 22 d., iki Å¡io sprendimo įvykdymo dienos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                Rimantas Giedraitis