2021-01-27 Nr. AB-1809-3-62-3-02125-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-83-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02125-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK).

2. Pareiškėjas nurodė, jog atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK dėl neaiškios priežasties 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių, o 2016 m. kovo 31 d. perkeltas iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN). Teigė, jog šie perkėlimai buvo neteisėti ir atlikti PN-AK iniciatyva, nes jis kreipiasi į įvairias institucijas, gindamas savo teises. Nurodė, jog iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių buvo grąžintas 2016 m. liepos 14 d. į kamerų tipo patalpas, o 2016 m. gruodžio 4 d. buvo perkeltas į Pravieniškių PK-AK 2-ąjį sektorių. Pareiškėjo teigimu, jis nepagrįstai buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN ir pataisos namuose iš vieno sektoriaus į kitą. Dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, dėl ko pablogėjo jo sveikata, atsirado nemiga.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento ir Pravieniškių PN-AK, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, jog pagal teisinį reguliavimą nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima arba kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nurodė, jog Kalėjimų departamento direktorius, siekdamas užtikrinti Norvegijos finansavimo programos LT14 „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ projekto „Sąlygos, numatančios įkalintų asmenų, atliekančių bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojoje valdyboje, pakartotinio nusikalstamumo mažinimą“ (toliau – Projektas) sklandų įgyvendinimą, 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. V-463 patvirtino nuteistųjų perkėlimo planą, pagal kurį numatyta perkelti dalį nuteistųjų (iki 100), atliekančių laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje, į Alytaus PN. Nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 2015 m. gruodžio 29 d. surašė išvadą, kuria Kalėjimų departamentui pateikė sąrašą nuteistųjų, siūlomų perkelti į Alytaus PN, taip pat ir pareiškėją. Kalėjimų departamento direktorius 2016 m. sausio 28 d. patvirtino išvadą ir 2016 m. kovo 25 d. išduota nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra Nr. 3S-28, kurios pagrindu pareiškėjas buvo perkeltas į Alytaus PN. Teigė, jog Projekto įgyvendinimas, kurio vienas iš tikslų buvo Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus gyvenamosios zonos pastatuose įrengti 431 asmeniui, t. y. atlikti pastato rekonstrukciją, priskirtinas prie išimtinių aplinkybių, kai galimas nuteistųjų perkėlimas iš vienos įstaigos į kitą. Teigė, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs 2016 m. balandžio 11 d. pareiškėjo skundą, kuriuo buvo skundžiamas Pravieniškių PN-AK atsakymas dėl pareiškėjo prašymo neperkelti jo į Alytaus PN, nenustatė teisės aktų pažeidimų ir kad šis Kalėjimų departamento 2016 m. gegužės 13 d. raštas Nr. 2S-2673 įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo ir yra galiojantis. Kalėjimų departamento 2016 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. NN-62 pareiškėjas buvo grąžintas į Pravieniškių PN-AK tęsti bausmės atlikimą.

5. Nurodė, jog pareiškėjas ne kartą su skundais į Kalėjimų departamentą kreipėsi dėl perkėlimo, tačiau Kalėjimų departamentas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs pareiškėjo skundus, visais atvejais konstatuodavo, kad Pravieniškių PN-AK veikia nepažeisdamas teisės aktais nustatytos tvarkos. Teisinis reguliavimas nuteistajam nenumato galimybės rinktis lokalinį sektorių ar gyvenamąją vietą. Teigė, jog pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodo, kad perkėlimai buvo siejami su jo aktyvia pozicija ginant teises ir teisėtus interesus, taip pat nepagrindė teiginių dėl pablogėjusios psichologinės ir fizinės sveikatos. Pareiškėjas nenurodė priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių, taip pat kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis apskaičiuotas.

6. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą laikotarpiui nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 24 d. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Dėl atsakovo atstovų prašymo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą laikotarpiui nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 24 d. teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1, 5 dalimis. Teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nusprendė, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo galimą teisių pažeidimą dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją, jis rašė įvairius skundus, buvo aktyvus, tačiau dėl galbūt pažeistų teisių gynimo prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą įstatyme numatytu terminu nesikreipė.

Pareiškėjas, žinodamas apie galimą savo teisių pažeidimą nuo jo perkėlimo į Alytaus PN dienos, į teismą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos ir nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintas ir skundo reikalavimams taikytas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus šiuos duomenis, teisinį reguliavimą, atsakovo atstovų prašymą, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 18 d. (imtinai) atmesti kaip nepagrįsti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

9. Pritaikius trejų metų senaties terminą teismas laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.

10. Pareiškėjui neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą kildinant dėl jo perkėlimo iš vienų pataisos namų į kitus pataisos namus ir pataisos namuose į kitą sektorių, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) 69 straipsnio 1 dalies, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 2 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321, 3.2 punkto nuostatomis.

11. Teismas nustatė, jog Kalėjimo departamentas, siekdamas užtikrinti Norvegijos finansavimo programos LT14 „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ projekto „Sąlygos, numatančios įkalintų asmenų, atliekančių bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiojoje valdyboje, pakartotinio nusikalstamumo mažinimą“ sklandų įgyvendinimą 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. V-463, patvirtino Nuteistųjų perkėlimo planą, pagal kurį numatyta perkelti dalį nuteistųjų (iki 100), atliekančių laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje, į Alytaus PN. Pravieniškių PN-AK 2015 m. gruodžio 29 d. surašė išvadą, kuria Kalėjimų departamentui pateikė sąrašą nuteistųjų, siūlomų perkelti į Alytaus PN, taip pat ir pareiškėją. Kalėjimų departamentas 2016 m. kovo 25 d. patvirtino Nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyrą, kurios pagrindu pareiškėjas buvo perkeltas į Alytaus PN. Vertinant aptartas aplinkybes, teismas nusprendė, jog pareiškėjas buvo perkeltas į kitus pataisos namus dėl Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus gyvenamosios zonos rekonstrukcijos. Teismo vertinimu, šios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, dėl kurių pareiškėjo perkėlimas į kitus pataisos namus buvo galimas. Nustatyta, jog pareiškėjas, nesutikdamas su perkėlimu į kitus pataisos namus, teikė skundus Kalėjimų departamentui, kuris 2016 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 2S-2673 pareiškėjui pateikė atsakymą, kurio jis neskundė. Kalėjimų departamento 2016 m. liepos 5 d. nutarimu pareiškėjas iš Alytaus PN grąžintas į Pravieniškių PN-AK. Įvertinus teisinį reglamentavimą, faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentai laikyti nepagrįstais.

12. Pareiškėjui kildinant neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą iš to, kad jis galbūt neteisėtai buvo perkeliamas iš vieno Pravieniškių PN-AK lokalinio sektoriaus į kitą, teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 65 punktu (punkto akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 22 d.), Pravieniškių PN-AK direktorius 2015 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-189 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vieno Pravieniškių PN-AK sektoriaus į kitą sektorių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktu ir nurodė, kad teisinis reguliavimas pareiškėjui nenumatė teisės pasirinkti lokalinį sektorių, būrį ar gyvenamąją vietą. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl galbūt neteisėto perkėlimo pataisos namų viduje, 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 3 d., 2016 m. gruodžio 22 d. raštais pareiškėjui teikė atsakymus, kurių teisės aktų nustatyta tvarka jis neskundė. Todėl tai įvertinus, pareiškėjo argumentai dėl neteisėto jo perkėlimo Pravieniškių PN-AK viduje, atmesti kaip nepagrįsti.

13. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių, nusprendė, jog nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, veiksmų. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

III. 14. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš esmės ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Pravieniškių PN-AK, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas net neatsižvelgė į pateiktas pažymas, kuriose yra aiškiai matomi padaryti pažeidimai, taip pat pareiškėjo žodinius pasisakymus. Pravieniškių PN-AK protokoluose nurodo, kad pareiškėjas kategoriškai atsisako rašyti pasiaiškinimą, nors į visus tarnybinius pranešimus jis visada parašydavo. Be to, nenurodyta, kodėl apskritai pareiškėjas buvo perkeliamas iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN, kai joks Planas net nebuvo įvykdytas. Kai pareiškėjas buvo išvežtas į Alytaus PN, ten jam buvo paskirta drausminė nuobauda, bet parvežus į Pravieniškių PN-AK ji buvo panaikinta. Pareiškėjo teigimu, tai parodo, kad jis neteisėtai buvo vežiojamas konvojumi.

16. Pareiškėjas teigia, kad pažeidimas truko gana ilgą laiką, jam sukėlė sunkias pasekmes.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad šis apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad Pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš jo perkėlimų iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN bei iš vieno Pravieniškių PN-AK sektoriaus į kitą sektorių, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d., atlyginimo priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos duomenis ir pareiškėjo paaiškinimus, iš kurių, jo teigimu, aiškiai matomi padaryti pažeidimai, be to, akcentuoja, kad pažeidimas truko gana ilgą laiką, jam sukėlė sunkias pasekmes.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

25. Dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN, teisėjų kolegija nurodo, kad perkėlimus iš vienos pataisos įstaigos į kitą ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo BVK 69 straipsnis. BVK 69 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 4 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju aktualus ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas. Pagal minėto Tvarkos aprašo 3.2.1 papunktį nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti inter alia (be kita ko) dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje šia tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN yra grindžiamas Pravieniškių PN-AK 2015 m. gruodžio 29 d. išvada Nr. 35(3)-55 Dėl trečio sektoriaus nuteistųjų perkėlimo į Alytaus pataisos namus, kuri surašyta vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu „Dėl priemonių plano patvirtinimo“ Nr. V-463, siekiant užtikrinti Norvegijos finansavimo programos LT14 „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ projekto „Sąlygos, numatančios įkalintų asmenų, atliekančių bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiojoje valdyboje, pakartotinio nusikalstamumo mažinimą“ sklandų įgyvendinimą, ir patvirtinto 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. V-463 6 punktu. Nustatyta, kad vienas iš Projekto tikslų buvo Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus gyvenamosios zonos patalpose įrengti kamera 431 asmeniui, t. y. atlikti pastato rekonstrukciją.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, Projekto, vykdomo teisės aktų nustatyta tvarka, įgyvendinimas, atliekama rekonstrukcija, yra priskirtini prie išimtinių aplinkybių, nurodytų Tvarkos aprašo 3.2.1 papunktyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1649-1062/2019; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2223-525/2020). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN pripažintinas teisėtu. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus pareiškėjo perkėlimo į Alytaus PN procese.

28. Dėl pareiškėjo perkėlimų iš vieno Pravieniškių PN-AK sektoriaus į kitą pažymėtina, jog perkėlimo tvarką reglamentuoja Aprašas. Aprašo 3 punkte numatyta, jog nuteistieji gali būti pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu perkeliami iš vieno pataisos įstaigos sektoriaus į kitą sektorių dėl aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti tame pačiame pataisos namų sektoriuje. Toks perkėlimas taip pat galimas siekiant nuteistųjų pabėgimų, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, laikymo sąlygų gerinimo ir socialinės reabilitacijos tobulinimo tikslų ir tais atvejais, jei yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog vieną ar kelis iš šių tikslų bus galima pasiekti tik perkėlus nuteistąjį į kitą pataisos namų sektorių. Taigi Aprašo nuostatos suteikia teisę perkelti nuteistąjį iš vieno sektoriaus į kitą. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo būti perkeliamas į kitą sektorių. Vien tik pareiškėjo subjektyvus pageidavimas atlikti bausmę tam tikrame sektoriuje nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

29. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo deklaratyviais teiginiais, kad byloje pateiktos pažymos ar pareiškėjo paaiškinimai patvirtina pažeidimus. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris nenustatė neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, veiksmų.

30. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

31. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, o nenustačius atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, tai yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas, pažymi, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas šiuo atveju yra betikslis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jų plačiau nepasisakė.

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė