62d208f9-bdc8-41da-8bb9-b6d5d08b2f12 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-496/2014Proceso Nr. 1-25-1-00992-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2;1.1.8.6.6.; 1.2.4.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Elenos Vainienės ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,nuteistajam A.

B.,gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ A. B. priteista atlyginti nukentėjusiajam A.

I. 5 000 Lt neturtinę žalÄ ir Kauno teritorinei ligonių kasai 5 148,63 Lt turtinę žalÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. B. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , t. y. A. B. 2013 m. rugpjūčio 16 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune esančiame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio kilusio asmeninio konflikto metu nukentėjusiojo A.

I. pavadintas „gyvenimo auka“, tyčia ne mažiau kaip tris kartus smogė peiliu nukentėjusiajam į kairę krÅ«tinės pusę, taip padarydamas aklÄ durtinį-pjautinį krÅ«tinės kairės pusės sužalojimÄ ties pažasties galiniu kraÅ¡tu bei kiaurinį durtinį-pjautinį krÅ«tinės kairės pusės nugarinės dalies sužalojimÄ ties mentės apatiniu kampu ketvirtame tarpÅ¡onkauliniame tarpe, pažeidžiant tarpÅ¡onkaulinę arterijÄ , krÅ«tinplėvę ir plaučio ketvirtÄ jį segmentÄ , taip sunkiai sutrikdydamas A.

I. sveikatÄ .A. B. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje.Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendį paskiriant jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę.Pasak A. B., jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Kita vertus, teismas nepagrįstai nepripažino Å¡ios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. A.

B. tvirtina, kad nukentėjusysis iÅ¡provokavo jį padaryti nusikaltimÄ . Nuteistasis buvo įžeistas, dėl ko jis, apimtas pykčio, sunkiai sutrikdė A. I. sveikatÄ . Apeliantas praeityje nebuvo teistas už smurtinių nusikaltimų padarymÄ , jis yra antros grupės invalidas, serga onkologine liga ir sveikata vis blogėja. A. B. manymu, visuma minėtų aplinkybių sudaro pagrindÄ jam paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuteistasis A.

B. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija nesutinka su A. B. apeliacinio skundo teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.A.

B. pripažintas kaltu padaręs vienÄ baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Apeliantas savo nusikalstamais veiksmais sunkiai sužalojo žmogų. Žmogaus sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais veiksmais žmogui padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas.

A. B. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia konflikto su nukentėjusiuoju metu. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad nusikaltimo motyvas – žemos asmeninės paskatos. Priešingai nei teigia A. B., skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apygardos teismas nurodė, kad nors nuteistasis neneigė kaltės dėl padaryto nusikaltimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis nebuvo nuoširdus. Analizuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, darytina išvada, kad ši aplinkybė pripažintina esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tokio iÅ¡aiÅ¡kinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-49/2014). Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.). Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014).

A. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis peiliu dÅ«rė A. I., tačiau apeliantas bandė pateisinti savo veiksmus tuo, kad nukentėjusysis įžeidė jį (t. 2, b.l. 84-85, 87-88). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistajam kilo abejonių, ar jis padarė A. I. sužalojimus, kurie inkriminuoti kaltinamajame akte. A. B. tvirtino, kad jis tik bandė durti nukentėjusiajam, bet negalėjo pasakyti, ar dÅ«ris pasiekė tikslÄ . Pasak nuteistojo, A. I. galėjo įsidurti tuo metu, kai jis bėgdamas griuvo į durų stiklÄ .

Be to, apeliantas vėl akcentavo A. I. pasakytus įžeidžiančius žodžius, dėl kurių, nuteistojo teigimu, jis nusikalto (t. 2, b.l. 193). Tokie A. B. parodymai patvirtina, kad jis baudžiamojo proceso metu siekė suÅ¡velninti savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantas atsiprašė nukentėjusiojo ar žadėjo atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ . Ä®vertinus visas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. nuoÅ¡irdžiai nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, todėl pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad jis gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, yra deklaratyvus ir formalus. A. B. tvirtinimu, nukentėjusysis iÅ¡provokavo jį padaryti nusikaltimÄ . BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2011, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-166/2013). Pripažindamas nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu, teismas privalo įvertinti nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius, jų asmenybės bruožus, nukentėjusiojo elgesį prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ ir anksčiau.

Å i lengvinanti aplinkybė apibÅ«dina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebÅ«na nei savanaudiÅ¡kų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerÅ¡tas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, nukentėjusysis turi sÄ moningai skatinti kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-14/2012).

Remiantis A. I. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis įtarė, kad jo žmona artimai bendravo su A. B., nes ji bÅ«davo pas apeliantÄ . Be to, žmona sakė nukentėjusiajam, jog ji turi kitÄ Å¾mogų. Nagrinėjamo įvykio metu konfliktas tarp jo ir A. B. prasidėjo dėl to, kad nukentėjusiojo žmona buvo bute, kuriame gyveno nuteistasis. A. I. iÅ¡ pradžių kreipėsi į savo žmonÄ , o po to jis pavadino A. B. „gyvenimo auka“ (t. 2, b.l. 147-148). Pats A. B. neneigė, kad A.

I. žmona anksčiau gyveno kelias savaites nuteistojo bute, kai Å¡i buvo susipykusi su savo vyru (t. 2, b.l. 193). Byloje nenustatyta, kad A. I. ar A. B. anksčiau tarpusavyje konfliktavo. Ä®vertinus konflikto aplinkybes, pripažintina, kad A. I. paskatino pavadinti A. B. „gyvenimo auka“ bÅ«tent nukentėjusiojo žmonos bendravimas su nuteistuoju. Todėl negalima teigti, kad A. I. vien tik savo iniciatyva, be jokios priežasties pasakė A. B. minėtÄ frazę. Byloje nėra duomenų, kad A. I. sÄ moningai siekė, jog A.

B. nusikalstų prieÅ¡ jį, ar nukentėjusysis žinojo, kad nuteistasis itin įsižeis dėl pasakytos frazės. Frazė „gyvenimo auka“ savaime nėra itin įžeidžiamo pobÅ«džio ar neatitinkanti moralės normų. Analizuojant apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad jis suprato A. I. pasakytÄ frazę kaip įžeidimÄ dėl įkalinimo įstaigoje jo susiformavusio požiÅ«rio į gyvenimÄ , garbę ir orumÄ (t. 2, b.l. 84). Taigi, apeliantas suprato aptariamos frazės įžeidžiamÄ pobÅ«dį ne dėl visuomenėje nusistovėjusių normų, o dėl savo subjektyvaus suvokimo, paveikto kriminalinės subkultÅ«ros.

Å iame kontekste pasakytina, kad A. B. padaryto nusikaltimo mechanizmas (ne mažiau kaip trys dÅ«riai peiliu nukentėjusiajam) rodo nuteistojo neadekvatų požiÅ«rį į A. I. pasakytÄ frazę. Atsižvelgiant į tai, vien nuteistojo A. B. įsižeidimas dėl A. I. pasakytos frazės, dėl ko jis sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatÄ , nelaikytina nukentėjusiojo iÅ¡provokavimu padaryti nusikaltimÄ , kas bÅ«tų pagrindas pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Apygardos teismas nustatė A.

B. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistajam po nusikaltimo padarymo nustatytas pakankamai didelis neblaivumo laipsnis (2,15 promilės) (t. 2, b.l. 78). Jis nuo 2011 m. kovo 16 d. įraÅ¡ytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centre esančiÄ priežiÅ«ros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas (t. 2, b.l. 49).

A. B. anksčiau ne kartÄ trauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn (t. 2, b.l. 10-11, 14-20), jis nusikaltimo padarymo metu nedirbo, savo iniciatyva nutraukė darbo paieÅ¡kas darbo biržoje (t. 2, b.l. 12-13). Minėtos aplinkybės neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, rodo jo pakankamai didelį pavojingumÄ visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad A. B. padarė nusikaltimÄ ne atsitiktinai dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t.y. jo neteisėti veiksmai buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Tokios iÅ¡vados nepaneigia A. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas už smurtinių nusikaltimų padarymÄ , jis yra neįgalus, serga onkologine liga ir sveikata vis blogėja. Visų pirma pasakytina, kad kaltininko asmenybė yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o pagal teismų praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-568/2013).

Pastebėtina, kad byloje esanti darbingumo lygio pažyma patvirtina, jog A. B. buvo nustatytas neįgalumas dar iki nusikaltimo padarymo (t. 2, b.l. 1), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo sveikatos bÅ«klė nebuvo ta aplinkybė, kuri sulaikytų jį nuo neteisėtų veiksmų padarymo. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 174 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims garantuojama teisė gauti visapusiÅ¡kÄ medicininę pagalbÄ . A. B. turi teisę praÅ¡yti pataisos įstaigos administracijos užtikrinti, kad jam bÅ«tų suteiktas reikalingas gydymas.

Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, vien A. B. sveikatos bÅ«klė nėra pakankama aplinkybė Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį.Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o A. B. paskirta bausmė atitinka teisingumo principÄ , todėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                                     Elena Vainienė                                                                                                                                   Linas Å iukÅ¡ta