2K-342/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-342/2012

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03592-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.1;

1.1.6.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–jo apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nuosprendžiu T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį šešiems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį tęsti mokslą ir atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą. Iš T. D. nukentėjusiajam G. P. priteista 600 Lt turtinei ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai – 2950,84 Lt turėtų gydymo išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis. T. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria paskirtos bausmės subendrintos, ir nustatyta galutinė bausmė; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės apribojimas devyniems mėnesiams sumažintas iki šešių mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį tęsti mokslą bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą; iš T. D. nukentėjusiajam G. P. priteistas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 2000 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą, susipažinusi su bylos medžiaga,

n u s t a t ė:

T. D. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 6 d., apie 2.00 val., bendrabučio, esančio Vilniuje, Saulėtekio al. 19, septintojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje dėl menkavertės dingsties smogė nukentėjusiajam G. P. vieną smūgį į veidą. Taip T. D. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairiojo skruostikaulio lūžiu.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. D. prašo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžių dalis, kuriomis yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, panaikinti, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Nuteistojo įsitikinimu, jam turėjo būti taikytos BK 36, 40 straipsnių nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad jis nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog po veikos padarymo jis ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi, kad svarstyti klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra asmens, verto teismo pasitikėjimo, prašymo perduoti jį to asmens atsakomybei pagal laidavimą, taip pat nėra duomenų, jog jis iš dalies atlygino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, kasatoriaus nuomone, nėra pagrįstos. Nuteistasis, pažymėdamas, kad jis buvo pirmo kurso studentas, gyvenantis bendrabutyje ir besąlygiškai paklūstantis jame nustatytai tvarkai, teigia, kad įkyrus, ilgalaikis, emocionalus nukentėjusiojo ir jo draugų, girtavusių bendrabutyje bei grasinusių išmesti pirmakursius iš bendrabučio, elgesys buvo žeminantis jų orumą, kad jo ir draugų reikalavimas nutraukti veiksmus, pažeidžiančius bendrabučio gyventojų rimtį, buvo teisėtas.

Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teisingai nurodė įvykio aplinkybes, sėkmingai užbaigė pirmuosius mokslo metus aukštojoje mokykloje ir tik dėl nukentėjusiojo ambicijų bei reikalavimo atlyginti jam nepakeliamo dydžio turtinę ir neturtinę žalą jis negalėjo atlyginti jam padarytos žalos ar susitarti dėl jos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu jis prisipažino panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir nurodė tokio poelgio priežastis, pripažino civilinius ieškinius tiek, kiek šie, jo nuomone, pagrįsti ir jis pajėgus juos atlyginti. Nuteistasis pažymi, kad iki nuosprendžio priėmimo Valstybinės ligonių kasos turėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos buvo atlygintos, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog „nėra duomenų, kad nuleistasis bent iš dalies atlygino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlygint“. Kasatorius teigia, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iki bylos nagrinėjimo teisme jis tapo nepavojingas, o tai reiškia, kad galimas BK 36 straipsnio taikymas. Be to, kasatoriaus manymu, jis savo elgesiu pademonstravo, kad yra pagrindas manyti, jog jis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, jo tėvas reiškia prašymą perduoti jį jo atsakomybei pagal laidavimą, tėvas yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnyje nustatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė atsiliepime į nuteistojo T. D. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, T. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo, pritaikius BK 36, 40 straipsnių nuostatas, nesvarstė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, atmesdamas prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 36 ar 40 straipsnių nuostatas

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymo – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti – nėra pagrindo.

Pagal BK 36 straipsnį padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip buvus pagrindą svarstyti BK 36 straipsnio taikymą, nenustatyta, apeliaciniame skunde argumentų dėl šio įstatymo taikymo nėra, apeliaciniu skundu buvo prašoma, motyvuojant tuo, kad padarytoje veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, panaikinti apkaltinamąjį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde teisinių argumentų, pagrindžiančių BK 36 straipsnio taikymą, nėra, o argumentai, kurie nurodyti, – neatitinka šio įstatymo turinio ir prasmės, todėl jais remiantis naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti konstatuojant, kad teismai, netaikydami BK 36 straipsnio, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nagrinėjamoje byloje nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui kokio nors asmens prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą apskritai nebuvo pateiktas. Be to, pažymėtina, kad, net ir esant BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, teismas ne privalo, bet gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatęs ir kitų būtinų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, visumą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad byloje ne tik kad nėra asmens prašymo perduoti T. D. pagal laidavimą, bet ir duomenų, kad nuteistasis bent iš dalies atlygino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis atlygino tik Valstybinės ligonių kasos turėtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija naikinti teismų sprendimų, taikyti BK 40 straipsnį ir bylą nutraukti konstatuojant, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatų, neturi pagrindo.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, jais remiantis naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. D. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Valerijus Čiučiulka

Aldona Rakauskienė