2021-06-16 Nr. AB-12912-3-61-3-02770-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2283-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02770-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.4; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Grigeo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Grigeo“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Grigeo“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Grigeo“, bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-11458 (toliau – ir Sprendimas) ir Aplinkos apsaugos departamento Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. birželio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN13-22 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento Trakų aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – ir Trakų skyrius) 2020 m. birželio 16 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN13-22 nurodė akcinei bendrovei „Grigeo“ per vieną mėnesį registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. AV-95 „Dėl Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės, Grigiškių tvenkinio taisyklės), 36 punkte nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-11458 paliko galioti Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. birželio 16 d. privalomąjį nurodymą nepakeistą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamento Sprendimas ir Privalomasis nurodymas yra neteisėti ir nepagrįsti, nes pareiškėjas tinkamai apskaito naudojamą vandenį, laikydamasis Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų. Nei Privalomajame nurodyme, nei Sprendime, kuriuo Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistu, nenurodoma, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėjas apskaitydamas tik naudojamą, tačiau ne visą paimamą vandenį, t. y., neapskaitydamas vandens kiekio, kuris tranzitu prateka iš tvenkinio į Neries upę.

4. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tiek Privalomajame nurodyme, tiek skundžiamame Sprendime vadovaujamasi Taisyklių 36 punktu ir nurodoma registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį, ir teigiama, kad pareiškėjas neregistruoja viso iš tvenkinio paimamo vandens kiekio. Pareiškėjas pažymi, kad tinkamai registruoja iš tvenkinio paimamą ir naudojamą vandens kiekį, dėl nustatytos formos žurnalo pildymo bendrovei nėra pateikta jokių pastabų ar nurodymų. Pareiškėjas registruoja būtent naudojamą vandens kiekį, o neregistruoja (neapskaito) pareiškėjo nenaudojamo kanalu į Nerį tranzitu pratekančio tvenkinio vandens, nes taisyklėse nėra numatytas reikalavimas apskaityti vandenį, kuris tranzitu išteka į Nerį.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, teiginys, kad jis nesilaiko Taisyklių 36 punkto reikalavimų, yra visiškai nepagrįstas. Taisyklių 36 punkto reikalavimą pareiškėjas tinkamai įgyvendina apskaitydamas visą iš tvenkinio paimamą ir naudojamą vandens kiekį. Minėtoje teisinėje nuostatoje naudojami skliausteliai – „paimamo (naudojamo) vandens kiekį“, skliausteliai yra šalutinis skyrybos ženklas, vartojamas pastaboms, paaiškinimams išskirti, taigi ir lingvistiškai aiškinant nuostatą, pareiškėjas privalo registruoti būtent naudojamą vandens kiekį, o ne visą kanalu pratekantį vandenį. Minėtame punkte nėra naudojamas tik žodis „paimamo“, bet yra papildomai išskiriamas žodis „naudojamo“ tam, kad būtų pažymėta, kokį vandenį reikalinga registruoti. Todėl pareiškėjas registruoja jo naudojamą vandens kiekį, tačiau neapskaito vandens kiekio, kuris ir nėra numatytas Taisyklėse, t. y. vandens, kuris tranzitu išteka į Nerį, ir teigia, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendina Taisyklių 36 punktą, o Privalomajame nurodyme ir skundžiamame Sprendime nepagrindžiamas aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas.

6. Pareiškėjas mano, kad visos teisinės nuostatos nustato reikalavimą apskaityti būtent naudojamą vandenį, nei viename teisės akte nėra reikalavimo apskaityti vandenį, kuris nėra naudojamas, o kuris tiesiog tranzitu prateka per įrenginius iš vieno vandens telkinio į kitą. Todėl Privalomajame nurodyme (3.3 punktas) nurodyta, kad „Debitą, tekantį pro hidroelektrinę nustatyti ar įvertinti nėra galimybių, nes bendrovė „Grigeo“ vandens paskirstymo kameroje, prieš siurblinę, įrengti du gelžbetoniniai 1,5 m skersmens vamzdžiai, kuriais neapskaitytas tvenkinio vanduo teka į Neries upę. Apskaitos prietaiso ant šių vamzdžių nėra ir įrengti nėra galimybių“. Pareiškėjo nuomone, pačiame Privalomajame nurodyme patvirtinama, kad nėra galimybių įrengti apskaitos prietaisą ant vamzdžių, per kuriuos vanduo prateka iš tvenkinio į Nerį, pareiškėjo specialistams tokios galimybės taip pat nėra žinomos, nes standartinė įranga tokiai apskaitai nėra pritaikoma.

7. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, 4 straipsnio 1 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė turi būti grindžiama prevencijos principu, t. y. siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams bei siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai, o apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones, įforminamas privalomuoju nurodymu.

8. Atsakovas nurodo, kad privalomasis nurodymas surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, jame nurodytos faktinės aplinkybės, teisės normos, kurių pagrindu jis priimtas, todėl nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog skundžiamas privalomasis nurodymas kaip administracinis aktas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pagal Taisyklių 36 punktą, tvenkinio vandens naudotojas – bendrovė privalo nustatytos formos žurnale (Taisyklių 46.10 priedas) registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį, tačiau bendrovė neregistruoja viso iš tvenkinio paimamo vandens. Nustatytas teisinis reglamentavimas įpareigoja pareiškėją naudotis tvenkiniu vadovaujantis suderintomis Taisyklėmis, todėl nustačius minėtus Taisyklių pažeidimus, bendrovei pagrįstai buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN13-22, kuriuo nurodyta registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį Taisyklių 36 p. nustatyta tvarka.

9. Atsakovas pažymi, kad Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 (toliau – ir Tipinės taisyklės) 4 punkte nustatyta, jog už Taisyklių parengimą atsakingas Tvenkinio hidrotechnikos statinio (vandens pertekliaus pralaidos) savininkas, valdytojas arba naudotojas. Taisyklių nuostatos pareiškėjui privalomos visa apimtimi, o skundžiamu Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas tiesiog registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį Taisyklių 36 punkte nustatyta tvarka.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo AB „Grigeo“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020 m. liepos 15 d. sprendimo ir Trakų skyriaus 2020 m. birželio 16 d. privalomojo nurodymo, kuriais pareiškėjas įpareigotas registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį Taisyklių 36 punkte nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teismas nustatė, kad Trakų skyriaus specialistai 2020 m. vasario 4 d. atliko bendrovės „Grigeo“ vandens panaudojimo patikrinimą ir nustatė, kad Grigiškių hidroelektrinė įrengta Vokės upėje, ji eksploatuojama naudojant įrengtą Grigiškių tvenkinį. Tvenkinio naudotojai yra bendrovės „Hidromodulis“ ir „Grigeo“, Grigiškių hidroelektrinės naudotojas – bendrovė „Hidromodulis“. Užtvankos, vandens pertekliaus pralaidos, hidroelektrinės savininkas yra bendrovė „Hidromodulis“, o siurblinės – bendrovė „Grigeo“. Nuo tvenkinio iki siurblinės iškastas vandens kanalas, kuris skirtas tvenkinio vandens padavimui iki siurblinės, siurblinėje įrengti du vamzdžiai: vienas vamzdis naudojamas vandens padavimui gamybos poreikiams, šiame vamzdyje įrengtas paimamo paviršinio vandens apskaitos skaitiklis, tikrinimo metu metrologiškai nepatikrintas. Patikrinimo eigoje buvo sumontuotas skaitiklis su metrologine patikra. Kitas vamzdis, pasak bendrovės atstovo, skirtas vandens poreikiams gaisro atveju, šiame vamzdyje apskaita nėra įrengta. Patikrinimo eigoje, sklendė esanti šiame vamzdyje, plombuota Departamento plomba, surašytas plombavimo aktas. Buvo atlikti vandens matavimai: tranzitinis debitas prieš HE būtų – 4,82 m3 /s. Debitą, tekantį pro HE, nustatyti ar įvertinti nėra galimybių, nes bendrovės „Grigeo“ vandens paskirstymo kameroje, prieš siurblinę, įrengti du gelžbetoniniai 1,5 m skersmens vamzdžiai, kuriais neapskaitytas tvenkinio vanduo teka į Neries upę. Apskaitos prietaiso ant šių vamzdžių nėra ir įrengti nėra galimybių. Konstatavo, kad toks tvenkinio vandens naudojimo būdas nenumatytas Taisyklėse, o bendrovė neapskaito iš tvenkinio kanalu paimamo vandens. Trakų skyrius, patikrinęs pareiškėjo vandens panaudojimo kiekius, 2020 m. birželio 16 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN13-22 nurodė akcinei bendrovei „Grigeo“ per vieną mėnesį registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį Taisyklių 36 punkte nustatyta tvarka.

13. Teismas nurodė, jog Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-11458 paliko galioti Trakų skyriaus 2020 m. birželio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN13-22 nepakeistą.

14. Teismas nurodė, kad ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – ir Kontrolės įstatymas), Lietuvos Respublikos vandens įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės (LAND 2-95) ir Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklės.

15. Teismas nurodė, kad Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 4 straipsnio 1 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato Departamento funkcijas. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato atvejus, kai yra duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes, o 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta privalomojo nurodymo forma ir turinys.

16. Teismas nurodė, kad Tipinių taisyklių 38 punkte numatyta, kad tvenkinio vandens naudotojai, išskyrus vandens telkinio naudojimą hidroenergetikai, privalo nustatytos formos žurnale (Taisyklių formos pavyzdžio 2 priedas) registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Taisyklių 36 punkte.

17. Teismas nurodė, kad santykius, atsirandančius naudojant, valdant ir saugant gamtinėje aplinkoje esantį vandenį, reglamentuoja Vandens įstatymas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 40 dalį, vanduo – aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos paviršiniuose ir požeminiuose vandens telkiniuose esantį, o pagal šio įstatymo 3 straipsnio 18 dalį, paviršinis vandens telkinys – identifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras; prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpinių ir pakrantės vandenų plotai. Teismas, atsižvelgdamas į Vandens įstatymo 2 straipsnio, 3 straipsnio 34 dalies, 4 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, jog šio įstatymo taikymo sritis aprėpia visas veiklas (įskaitant ūkines (ekonomines) veiklas, laivybą), darančias ar galinčias daryti poveikį vandens telkiniui ir (ar) jame esančio vandens būklei, dėl ko akivaizdu, jog šiuo įstatymu paviršinių vandens telkinių savininkams ir naudotojams nustatyti ribojimai, susiję su vandens telkinio ir jame esančio vandens naudojimu, valdymu ir saugojimu, gali būti pagrįstai vertinami kaip nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimai.

18. Teismo teigimu, bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas neapskaito viso iš tvenkinio paimamo vandens, o toks Grigiškių tvenkinio vandens naudojimo būdas, kaip naudoja pareiškėjas (pratekantis tvenkinio vanduo į Neries upę), nėra numatytas nei Vandens įstatyme, nei Kontrolės įstatyme, nei Taisyklėse, nei Tipinėse taisyklėse. Teismas iš liudytoju apklausto bendrovės technikos padalinio vadovo V. Ž. paaiškinimo nustatė, kad tranzitu pratekantis vanduo kai kada naudojamas siurblinės praplovimui, vanduo išteka į Neries upę po žeme užkastu vamzdžiu, bei pažymėjo, kad liudytojas patvirtino, jog paimamas iš tvenkinio vanduo yra naudojamas bendrovės reikmėms, t. y. siurblinės praplovimui, todėl toks vanduo taip pat turi būti apskaitytas. Teismas iš Departamento atstovų paaiškinimų nustatė, jog pareiškėjo visas paimamas ir naudojamas vanduo iš tvenkinio turi būti apskaitytas, o tai, kad vanduo tranzitu prateka į Neries upę, įtakos šiam ginčui neturi.

19. Teismas vertino, kad nustatytas teisinis reglamentavimas įpareigoja pareiškėją naudotis tvenkiniu vadovaujantis Vandens įstatymu, Kontrolės įstatymu, suderintomis Taisyklėmis, todėl nustačius minėtus Taisyklių pažeidimus, bendrovei pagrįstai buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. PN13-22, kuriuo nurodyta registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį Taisyklių 36 punkte nustatyta tvarka. Todėl pagal Taisyklių 36 punktą, tvenkinio vandens naudotojas – AB „Grigeo“ privalo nustatytos formos žurnale (Taisyklių 46.10 priedas) registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį.

20. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad nėra techninių galimybių įrengti viso iš tvenkinio paimamo vandens apskaitos prietaiso, konstatavęs, kad dabartinis technologinis progresas tikrai leistų tokį prietaisą įrengti.

21. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo ir Privalomojo nurodymo turinius, konstatavo, kad šie administraciniai aktai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes jie yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime ir Privalomajame nurodyme nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, padarė išvadą, kad Departamento 2020 m. liepos 15 d. sprendimas ir Trakų skyriaus 2020 m. birželio 16 d. privalomasis nurodymas, kuriais pareiškėjas įpareigotas registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį Taisyklių 36 punkte nustatyta tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, priimti įgaliotų subjektų, atitinkantys VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jų naikinti teisinio pagrindo nėra. Dėl likusių skundo argumentų teismas pasisakė, kad jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados.

III. 23. Pareiškėjas AB „Grigeo“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Aplinkos apsaugos departamento 2020 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-11458 bei Trakų skyriaus 2020 m. birželio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN13-22; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo faktines bylos aplinkybes, bei pateikia tokius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus:

24.1. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nemotyvavo ir nepagrindė savo išvados, kad pareiškėjas pažeidė Taisykles, taip pat nenurodė, kokius teisės aktus pareiškėjas pažeidė apskaitydamas tik naudojamą vandenį ir neapskaitydamas per jo teritoriją tranzitu į Nerį patenkančio vandens, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio, 87 straipsnio 4 dalies nuostatas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.

24.2. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nurodo, kad teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas. Pareiškėjo vertinimu, teismo išvada, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 36 punktą, turėtų būti motyvuota remiantis teisės aktais, o ne vien grindžiama teismo posėdyje apklaustų liudytojų paaiškinimais. Pareiškėjas pastebi, kad visi apklausti atsakovo darbuotojai, teigdami, kad pareiškėjas turi apskaityti ne tik naudojamą, bet ir tranzitu pratekantį vandenį, iš esmės rėmėsi tik savo įsitikinimu ir nuomone, kaip turėtų būti aiškinamas Taisyklių 36 punktas, o ne teisės aktais.

24.3. Pareiškėjas pažymi, kad Taisyklių 36 punkte numatyta, kad tvenkinio vandens naudotojas (AB „Grigeo“) privalo nustatytos formos žurnale (Taisyklių 46.10 priedas) registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį. Pareiškėjas, kaip ir buvo nurodęs skunde, pažymi, kad po žodžio „paimamo“ skliausteliuose pateikiamas paaiškinimas, patikslinimas, kas turi būti registruojama žurnale, t. y. „naudojamas“ vanduo. Vadovaudamasis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, pareiškėjas daro išvadą, kad Taisyklėse numatyta, jog pareiškėjas privalo registruoti būtent naudojamą vandens kiekį, o ne visą kanalu pratekantį vandenį.

24.4. Pareiškėjas teigia, jog Vandens įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto vandens, jo naudojimo ir (arba) perdavimo, perduoto vandens naudojimo, išleidžiamų nuotekų ir teršalų, per hidrotechninius įrenginius praleidžiamo vandens apskaitos ir duomenų teikimo tvarką nustato aplinkos ministras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120 „Dėl vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo 5 punktu, vandens naudojimo apskaita apima iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto, perduoto ir naudojamo vandens kiekio, geriamojo vandens tiekimo įrangos techninių parametrų, vandens tiekimo fiziniams asmenims, naudojantiems vandenį ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugas asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti ir ūkio subjektams apskaitą. Pagal šio aprašo 6 punktą, iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto vandens, jo naudojimo ir (arba) perdavimo, perduoto vandens naudojimo apskaitą privalo vykdyti ūkio subjektai, nurodyti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje. Pagal minėto aprašo 7 punktą, naudojamo vandens kiekio apskaita vykdoma pagal vandens kiekio matavimų duomenis. Pareiškėjas pažymi, kad visos minėtos teisinės nuostatos nustato reikalavimą apskaityti būtent naudojamą vandenį, nei viename teisės akte nėra reikalavimo apskaityti vandenį, kuris nėra naudojamas, o kuris tiesiog prateka tranzitu iš vieno vandens telkinio į kitą.

24.5. Pareiškėjo nuomone, Taisyklės (poįstatyminis teisės aktas) negali nustatyti tokio asmens teises ribojančio reguliavimo, kokio nenustato įstatymas, kadangi tokio reguliavimo nustatymas, aiškinimas ir taikymas prieštarautų konstitucinės teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas, 2004 m. kovo 5 d. nutarimas).

24.6. Pareiškėjas teigia, kad naudojamo vandens apskaita daroma tuo tikslu, kad bendrovė sumokėtų už jos naudojamą vandenį. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjas neturi pareigos mokėti už nenaudojamą tranzitu į upę pratekantį vandenį, todėl būtų nelogiška visą į kanalą patenkantį vandenį, t. y. bendrovės naudojamą vandenį ir tik pratekantį tvenkinio vandenį apskaityti kartu. Jei rengiant Taisykles būtų siekta, jog būtų apskaitomas visas vanduo, o ne tik naudojamas, tai atsispindėtų ir vandens apskaitos žurnale atskirai išskiriant naudojamą ir pratekantį vandenį, tačiau pagal Taisyklių priede pateiktą apskaitos žurnalą toks išskyrimas nenumatytas.

24.7. Pareiškėjas nurodo, kad vykdydamas Taisyklių reikalavimus, registruoja būtent naudojamą vandens kiekį, o neregistruoja (neapskaito) pareiškėjo nenaudojamo į Nerį tranzitu pratekančio tvenkinio vandens. Teismas, darydamas išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių reikalavimus, nepaneigė pareiškėjo argumentų ir nenurodė teisės normų, kurios įpareigotų pareiškėją apskaityti visą į kanalą patenkantį vandenį, o tik rėmėsi atsakovo darbuotojų išsakyta nuomone apie tai, kaip jų vertinimu turėtų būti suprantamos Taisyklės.

24.8. Pareiškėjas nesutinka, kad Taisyklės buvo pažeistos, kadangi tvenkinio naudojimo būdas, kai vanduo tranzitu prateka pro pareiškėjo teritoriją, eksplicitiškai (expressis verbis), nenurodytas Taisyklėse. Atkreipia dėmesį, kad kanalas yra įrengtas dar 1954 m., tai, kad jis egzistavo Taisyklių rengimo, derinimo ir tvirtinimo metu, patvirtina prie Taisyklių pridėtas brėžinys, kuriame pavaizduotas kanalas. Taip pat ir liudytojas V. Ž. patvirtino, kad taip vanduo tekėjo ir buvo apskaitomas nuo bendrovės pastatymo. Tai, kad rengiant Taisykles, toks vandens pratekėjimas tranzitu buvo žinomas ir atskirai nebuvo nustatytas (reglamentuotas), tik patvirtina, kad jei Taisyklėmis būtų siekiama apskaityti ne tik naudojamą, bet ir visą į kanalą patenkantį vandenį, tai Taisyklėse būtų aiškiai ir nurodyta. Be to, pastebi, kad Taisyklėse yra įtvirtintos aiškios pareigos dėl vandens matavimo prietaisų įrengimo, kas leidžia manyti, kad kanalui trukdant vykdyti kontrolę, jau rengiant ir derinant Taisykles su atsakingomis institucijomis būtų numatyti įpareigojimai pareiškėjui užtikrinti vandens apskaitą kanalo pradžioje.

24.9. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas reikalavimą apskaityti visą į kanalą patenkantį vandenį argumentavo tuo, kad taip jiems būtų lengviau vykdyti kontrolę, t. y. žinant vandens naudojimo apimtį, patikrinti, ar nenaudojama per daug vandens, negu atiteka, nes jeigu pradeda naudoti daugiau, pradeda žemėti vandens lygis. Pareiškėjas iš atsakovo paaiškinimų supranta, jog turėtų įrengti į kanalą įtekančio vandens apskaitą tam, kad atsakovas galėtų apskaičiuoti pro hidroelektrinę pratekančio vandens debitą ir kontroliuoti, kad hidroelektrinės savininkas UAB „Hidromodulis“ nepažeistų Taisyklių.

24.10. Pareiškėjas nurodo, kad Taisyklių 37 p. numatyta, kad „Tvenkinio aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose turi būti įrengtos hidrometrinės matuoklės, pagal kurių atskaitas būtų galima nustatyti vandens lygį ir vandens debitą naudojantis debitų ir vandens lygių priklausomybės kreivėmis. Hidrotechnikos statinių plane turi būti nurodytos hidrometrinių matuoklių (aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose) įrengimo vietos. Hidrometrinės matuoklės turi būti įrengtos taip, kad būtų gerai matomos, turi būti užtikrintas saugus priėjimas“. Taisyklių 38 p. numato, kad „HE Savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygiai Tvenkinyje ir žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku perduodami į duomenų bazę.“ Taisyklėse yra įtvirtinta pareiga hidroelektrinės savininkui įrengti matuokles, kurios užtikrintų galimybę apskaičiuoti vandens debitą. Pareiškėjas pažymi, kad, įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, atsakovo paaiškinimus, kontrolę atsakovas galėtų vykdyti, jei būtų tinkamai įrengtos Taisyklių 37, 38 p. numatytos matuoklės, už kurių įrengimą yra atsakingas ne pareiškėjas, o hidroelektrinės savininkas, ir tam nėra būtina, kad pareiškėjas įrengtų taisyklėse nenumatytus apskaitos prietaisus.

24.11. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas, duodamas privalomą nurodymą pareiškėjui, siekia ne užtikrinti Taisyklių laikymąsi, o palengvinti hidroelektrinės savininko kontrolę. Atsakovas negali iš pareiškėjo reikalauti to, už ko įgyvendinimą yra atsakingas trečiasis asmuo (hidroelektrinės savininkas). Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato pareigos apskaityti pratekančio vandens, Taisyklių 36 punkte yra patikslinta, kad apskaitomas „naudojamas“ vanduo, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, teiginys, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 36 punktą, yra visiškai nepagrįstas, o nesant Taisyklių pažeidimo, nebuvo pagrindo duoti Privalomojo nurodymo.

24.12. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, netinkamai vertino liudytojų parodymus, nepasisakė, kodėl remiasi vienais, o ne kitais įrodymais, taip pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnį, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimą.

24.13. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio, 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis, akcentuoja, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąja reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Pareiškėjo teigimu, bylos nagrinėjimo metu teismas turi ne tik išsamiai ištirti byloje esančius įrodymus, įvertinti liudytojų parodymus, bet ir negali jų iškraipyti ar laisvai interpretuoti.

24.14. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog „liudytojas patvirtino, kad paimamas iš tvenkinio vanduo yra naudojamas bendrovės reikmėms, t. y. siurblinės praplovimui, todėl toks vanduo taip pat turi būti apskaitytas.“ Pareiškėjas pažymi, kad liudytojas V. Ž. teismo posėdžio metu nepatvirtino, jog pratekantis vanduo yra naudojamas bendrovės reikmėms, o teigė priešingai (V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė: „Prieš užtvanką yra įrengtas atskiras kanalėlis, atviras, per kurį dalį vandens pasiimame, tiek, kiek reikia pasiimame, perteklių paleidžiame atgal į upę. Vokės upė truputį toliau įteka į Nerį, įmonės teritorijos ribose tą dalį vandens perleidžiame į Nerį. To vandens niekaip nenaudojame, neužteršiame“. „ Kaip minėjau, kad visą laiką vyktų vandens judėjimas, neužsistovėtų, nepradėtų rūgti yra įrengtas požeminis kanalas - 1,40 m., ir jis jau visas po žeme išlenda į upės teritoriją.... Tai tas principas, ką mes naudojame, tą apskaitome, sumokame gamtos išteklių mokesčius, o tas vanduo ne per aplinkui, o per mūsų teritoriją, požeminiu kanalu perteklius susirenka Nerį ...., kokį paimame, tokį atiduodame“). Pareiškėjas nurodo, kad jo atstovė teismo posėdžio metu taip pat aiškiai patvirtino, kad visas bendrovėje naudojamas vanduo yra apskaitomas, o tranzitu pro teritoriją pratekantis vanduo, kuris nėra apskaitomas, bendrovės veikloje nėra naudojamas. Pareiškėjas nurodo kad atsakovo darbuotojas D. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ginčo dėl to, kad dalis vandens įteka į Nerį ne per tą elektrinės užtvanką, bet tiesiog, kaip teigia pareiškėjai, kad jie dalį to vandens tik praleidžia, bet nenaudoja, nėra.

24.15. Pareiškėjo manymu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas liudytojo teiginius interpretavo priešingai nei jis nurodė, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog „paimamas iš tvenkinio vanduo yra naudojamas bendrovės reikmėms, t. y. siurblinės praplovimui, todėl toks vanduo taip pat turi būti apskaitytas“, kas sąlygojo ir nepagrįstos teismo išvados, jog bendrovė pažeidė Taisykles, todėl Privalomasis nurodymas duotas pagrįstai, padarymą ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

24.16. Pareiškėjo teigimu, teismas skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai nusprendė, jog dabartinės technologijos leidžia įrengti reikiamas vandens apskaitos sistemas, atsižvelgdamas į liudytojo V. M. paaiškinimus. Pasak pareiškėjo, priimdamas skundžiamą sprendimą, administracinis teismas turi įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Taip pat teismas turi pagrįsti, kodėl jis remiasi vienais įrodymais ir nesiremia kitais. Skundžiamame sprendime teismas nenurodė, kodėl jis nesiremia pareiškėjo į bylą pateiktais įrodymais, jog nėra galimybės įrengti apskaitos prietaiso, kuris apskaitytų visą iš tvenkinio paimamą vandenį, kodėl nesirėmė liudytojo V. Ž. parodymais, kad įrengti apskaitos nėra galimybių, o remdamasis tik liudytojo V. M. teiginiais nusprendė, jog tokį prietaisą galima įrengti.

24.17. Pareiškėjas pabrėžia, jog liudytojas V. Ž. nurodė domėjęsis ir teikęs užklausimus skaitiklius gaminančioms bendrovėms, tačiau jos nurodė, kad skaitiklio 1400 mm skersmens vamzdžiui jie negali pagaminti, sertifikuoti. Taip pat nurodė, kad pasaulyje yra kas gaminę skaitiklius net apie 2000 mm skersmens vamzdžiui, bet, kad tas skaitiklis veiktų, visą laiką tas skaitiklis turi būti užpildytas. Jei visą laiką tokia srove reikėtų leisti vandenį per dviejų metrų vamzdį, tai reikštų, kad visą tvenkinio vandenį išleistų per kelias dienas. Pareiškėjo manymu, V. M. teiginiai dėl naujo apskaitos mazgo pačioje kanalo pradžioje ant ribos tarp kanalo ir tvenkinio, įrengimo, negali būti laikomi patikimesniu įrodymu, jog tokį skaitiklį galima įrengti, nei pareiškėjo pateikti elektroniniai susirašinėjimai ir jo darbuotojo, kuris bendravo su apskaitos prietaisų gamintojais, parodymai.

24.18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Privalomajame nurodyme patys jį surašę specialistai yra nurodę, kad „Apskaitos prietaiso ant šių vamzdžių nėra ir įrengti nėra galimybių.“ Nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad toks teiginys yra klaida, tačiau ji Privalomajame nurodyme nebuvo ištaisyta, atsakovas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad tai yra klaida, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino. Pareiškėjo nuomone, visa tai patvirtina, kad teismas, darydamas išvadą, jog yra įmanoma įrengti apskaitos prietaisą, kuris apskaitytų visą kanalu pratekantį vandenį, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nemotyvavo, kodėl buvo remtasi tik atsakovo darbuotojo parodymais, o nesiremta byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir kito liudytojo parodymais, taip pažeidė proceso teisės normas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.

24.19. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas Departamento Sprendimas ir Privalomas nurodymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes jie pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime ir Privalomajame nurodyme nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

24.20. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, geras viešasis administravimas yra grindžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais. Gero administravimo (atsakingo valdymo) principas, be kita ko, apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai butų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus .

24.21. Pareiškėjas nurodo, kad Privalomojo nurodymo reikalavimai išdėstyti Kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kuriame inter alia (be kita ko) nustatyta, kad privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios privalomojo nurodymo davimą. Privalomasis nurodymas, kaip individualus teisės aktas, turi būti teisėtas ir pagrįstas, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, taip pat tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės.

24.22. Pareiškėjo nuomone, teismas, spręsdamas, kad Privalomasis nurodymas yra pagrįstas, aiškus ir atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, neįvertino, jog paties Atsakovo teigimu, Privalomasis nurodymas yra su klaidomis, nėra nurodyta, kokie teisės aktai buvo pažeisti, iš nurodymo negalima konkrečiai suprasti, kur ir koks apskaitos prietaisas turėtų būti įrengtas. Pareiškėjui gavus Privalomąjį nurodymą ir bendraujant su atsakovu dėl galimybės jį įgyvendinti, pirmiausia buvo kalbama apie apskaitos įrengimą vamzdžiuose, kuriais prateka vanduo. Teismo posėdžio metu atsakovo darbuotojas teigė, kad apskaita turėtų būti įrengta kuo arčiau kanalo pradžios, o pačiame Privalomajame nurodyme tik nurodyta, kad bendrovė privalo registruoti paimamo (naudojamo) vandens kiekį ir nedetalizuota, kaip tai turėtų būti įgyvendinta. Pareiškėjo nuomone, ir pats atsakovas neturi aiškios pozicijos nei kur, nei kokia apskaita turėtų būti įrengta.

24.23. Pareiškėjas pažymi, jog po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo pasiūlė atsakovui kelis variantus, kaip būtų galima apskaičiuoti tranzitu pratekantį vandenį, tačiau atsakovas tik formaliai ir niekuo neargumentuodamas nurodė, kad apskaita turėtų būti arčiau tvenkinio pradžios, o tai, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad neaišku, kaip duotas Privalomasis nurodymas turėtų būti įvykdytas ir atsakovas nenurodo jokių realių ir įgyvendinamų reikalavimų apskaitos įrengimui. Pareiškėjas pažymi, kad reikalaujant įrengti apskaitą vietoje, kurioje akivaizdžiai negali būti įrengtas standartinis apskaitos įrenginys, buvo suteiktas tik vieno mėnesio terminas tokiam nurodymui įvykdyti, kas akivaizdžiai neatitinka protingumo principo, bei nenurodyta, kaip turėtų būti vedama apskaita po apskaitos įrenginio įrengimo, nes akivaizdu, kad kaip Taisyklių priedas esantis apskaitos žurnalas, kuris buvo pildomas iki šiol, būtų nebetinkamas.

25. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka, bei pateikia tokius argumentus:

25.1. Grigiškių tvenkinio eksploatavimui 2007 m. spalio 11 d. buvo parengtos ir Aplinkos apsaugos agentūroje patvirtintos Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklės, kurias pareiškėjas suderino. Pagal Taisyklių 36 punktą, tvenkinio vandens naudotojas – AB „Grigiškės“ (dabartinis pavadinimas – AB „Grigeo“) privalo nustatytos formos žurnale (Taisyklių 46.10 priedas) registruoti iš tvenkinio paimamo vandens kiekį. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) 38 punkte. Taisyklės Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme yra norminis administracinis aktas, kuris pareiškėjui privalomos visa apimtimi.

25.2. Atsakovas pažymi, kad Vandens įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas įpareigoja pareiškėją naudotis tvenkiniu vadovaujantis suderintomis Taisyklėmis, todėl nustačius minėtus Taisyklių pažeidimus, bendrovei pagrįstai buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. PN13-22, kuriuo nurodyta registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį Taisyklių 36 punkte nustatyta tvarka.

25.3. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas, neteisingai interpretuodamas Taisykles ir jam duotą Privalomąjį nurodymą, siekia suklaidinti teismą, teigdamas, kad atsakovas Privalomuoju nurodymu prašo, kad pareiškėjas apskaitytų tranzitu tekantį vandenį ir apskaitos prietaisą įrengtų ant vamzdžių, kuriais vanduo tranzitu prateka į Nerį. Visi teismo posėdžio metu apklausti atsakovo liudytojai (pareigūnai) nurodė, jog pagal pareiškėjui duotą Privalomąjį nurodymą bendrovė turi apskaityti kanalu iš tvenkinio pasiimtą vandenį. Kanalas yra įrengtas dirbtinai, jis nėra natūralaus tvenkinio dalis. Pareiškėjas prižiūri ir naudoja dirbtinį kanalą, į kanalą patekęs tvenkinio vanduo patenka į pareiškėjo teritoriją, šioje vietoje pareiškėjas pasiima iš tvenkinio vandenį, todėl būtent šioje vietoje turi būti vykdoma apskaita, tai pareiškėjui buvo nurodyta ir teismo posėdžio metu. Pareiškėjas po teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į atsakovą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo. Departamento Vilniaus valdyba 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-20518 dar kartą pareiškėjui paaiškino, jog apskaitos prietaisas turi būti įrengtas kuo arčiau tvenkinio, iš kurio paimamas vanduo.

25.4. Atsakovas nesutinka, jog teismas neįvertino liudytojo V. Ž. parodymų dėl jo užklausimų skaitiklius gaminančioms bendrovėms, kurios nurodė, kad skaitiklio 1400 mm skersmens vamzdžiui negali pagaminti, sertifikuoti. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas, pateikdamas duomenis, jog pasaulyje yra gaminti skaitiklius net apie 2000 mm skersmens vamzdžiui, pats paneigė savo argumentus, jog apskaitos šioje vietoje nėra galimybės įrengti. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo pateikti duomenys ir nurodytos aplinkybės apie skaitiklių įrengimą neturi esminės reikšmės administracinei bylai išnagrinėti, jos nesusijusios su pareiškėjui duotu Privalomuoju nurodymu, nes pareiškėjo nėra prašoma apskaitos prietaisus įrengti ant 1,5 m skersmens vamzdžių, kuriais tranzitu prateka vanduo.

25.5. Atsakovas nurodo, kad 2020 m. vasario 4 d. atlikus Grigiškių tvenkinio ir priežiūros Taisyklių laikymosi kontrolę, vadovaujantis atliktais matavimais, nustatyta, kad tranzitinis debitas prieš HE būtų – 4,82 m3 /s, tačiau debitą tekantį pro HE nustatyti ar įvertinti nėra galimybių, nes AB „Grigeo“ vandens paskirstymo kameroje, prieš siurblinę, įrengti du gelžbetoniniai 1,5 m skersmens vamzdžiai, kuriais neapskaitytas tvenkinio vanduo teka į Neries upę. Pareiškėjui tinkamai (Taisyklėse numatyta tvarka) neapskaitant viso iš tvenkinio kanalu paimamo vandens, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai negali nustatyti, koks pro HE tinkamai praleidžiamas gamtosauginis Vokės upės vandens debitas, kuris ypatingai svarbus užtikrinant minimalias ekosistemų gyvavimo sąlygas, t. y. kontroliuoti, kad būtų užtikrinta funkcinė gyvųjų ir negyvųjų elementų sistema, kurios sudedamąsias dalis jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai.

25.6. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog pareiškėjas neturi galimybės bendrovės naudojamą vandenį ir tik pratekantį tvenkinio vandenį žurnale apskaityti kartu, bei nurodo, jog visą paimamą vandens kiekį iš Tvenkinio galima nurodyti pastabose, todėl pareiškėjui nekiltų pareiga mokėti už paimtą, tačiau nepanaudotą vandens kiekį.

25.7. Atsakovas pažymi, kad vandens apskaitos prietaisas turėtų būti įrengtas kuo arčiau vandens iš Grigiškių tvenkinio paėmimo vietos, t. y. kanalo pradžioje, nes tvenkinio vanduo, kuris patenka į kanalą, jau patenka į bendrovės teritoriją, ir pareiškėjas nuo to momento gali jį valdyti ir naudoti, ties kanalo riba iš tvenkinio pasiėmęs vandenį, jis pats gali spręsti, kiek jo nori panaudoti veikloje, kiek išleisti tranzitu, kad neužsistovėtų.

25.8. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Taisyklėmis turi būti apskaitomas visas iš Grigiškių tvenkinio paimamas vandens kiekis, nes tai ypatingai reikšminga tam, kad esant ekstremaliai situacijai (sausrai), būtų galima žinoti, koks vandens kiekis iš Grigiškių tvenkinio patenka į pareiškėjo eksploatuojamą kanalą. Įrengus apskaitos prietaisą kanalo pradžioje, kuris fiksuos visą į kanalą patenkantį vandens kiekį iš Grigiškių tvenkinio, bus galima įvertinti, ar sausros metu pareiškėjas iš viso savo veikloje gali naudoti vandenį iš kanalo, ar privalo tiesiog praleisti visą paimtą vandens kiekį tranzitu ir jo nenaudoti savo veikloje.

25.9. Atsakovas pažymi, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė turi būti grindžiama prevencijos principu, t. y. siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams bei siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai, o pareiškėjui duotas Privalomasis nurodymas yra pagrįstas, jame nurodytos faktinės aplinkybės, teisės normos, kurių pagrindu jis priimtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. birželio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. PN13-22, kuriuo pareiškėjas įpareigotas registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį Taisyklių 36 punkte nustatyta tvarka, ir Departamento 2020 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo netekintas pareiškėjo skundas dėl 2020 m. birželio 16 d. privalomojo nurodymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo AB „Grigeo“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, jog Privalomasis nurodymas atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.

29. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nesutinka su teismo išvadomis (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.): visų pirma, primintina, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar vienas iš Grigiškių tvenkinio naudotojų ir jame esančių hidrotechninių statinių savininkų – AB „Grigeo“ – tinkamai vykdo teisės aktų nustatytas pareigas, susijusias su tvenkinio priežiūra ir vandens naudojimu, o konkrečiai – ar tinkamai vykdo iš tvenkinio paimamo (panaudoto) vandens kiekio apskaitą.

30. Atsakovas ginčijamu Privalomuoju nurodymu duotą nurodymą – AB „Grigeo“ registruoti iš Grigiškių tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį Grigiškių tvenkinio taisyklių 36 punkto nustatyta tvarka – motyvuoja minėtos normos, t. y. Grigiškių tvenkinio taisyklių 36 punkto nuostatos aiškinimu, kurį (aiškinimą), atsakovo vertinimu, kam skundžiamu sprendimu iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina ir kitų teisės aktų, inter alia ( be kita ko) Vandens įstatymo, Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių nuostatos, susijusios su būtinybe vykdyti viso tvenkinio vandens apskaitą tam, kad užtikrinti gamtosauginį debitą Vokės upėje.

31. Grigiškių tvenkinio taisyklių VII skyriaus, reglamentuojančio tvenkinio vandens apskaitą, 36 punktas nustato, kad AB „Grigiškės“ (šiuo metu pavadinimas – „Grigeo“) privalo nustatytos formos žurnale (Grigiškių tvenkinio taisyklių 46.10. priedas) registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį. Kokias pareigas AB „Grigeo“ suponuoja minėtos nuostatos „registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį“ tinkamas vykdymas, t. y. ar, kaip teigia pareiškėjas, registruoti tik paimamo gamybos poreikiams naudoti vandens kiekį, ar, kaip teigia atsakovas, registruoti visą kanalu paimamo vandens, kurio dalis siurblinėje esančiais vamzdžiais tiekiamas (gali būti tiekiamas) pareiškėjo gamybiniams poreikiams (naudojimui) ir gaisro atveju, o kita dalis 1,50 m skersmens vamzdžiais tranzitu nukreipiamas ne į Vokės, o Neries upę, teisėjų kolegijos vertinimu, apsprendžia ne pažodinis šios nuostatos aiškinimas, bet Grigiškių tvenkinio taisyklių nuostatų, kuri aiškintina atsižvelgiant į faktinę situaciją, visuma, bei pareiškėjo ir valstybės institucijų, kontroliuojančių vandens naudotojų pareigų, susijusių su naudojamo tvenkinio priežiūra bei mokesčio už gamtos išteklių naudojimą mokėjimą, elgesys.

32. Grigiškių tvenkinys, kurio paskirtis – aprūpinti AB „Grigeo“, tiekti vandenį Grigiškių hidroelektrinei, rekreacijai, žuvininkystei, sukurtas 2,6 km nuo žiočių užtvenkus Vokės upę (Grigiškių tvenkinio taisyklių 1, 8-9 p.). Pagrindiniai tvenkinio naudotojai ir hidrotechninių statinių – užtvankos, potvynių pralaidos su tiltu, hidroelektrinės ir siurblinės – savininkai ir eksploatuotojai yra UAB „Hidromodulis“ ir AB „Grigeo“, kuri iš minėtų statinių nuosavybės teise valdo ir eksploatuoja tik siurblinę (Grigiškių tvenkinio taisyklių 3, 12.1, 12.4 p.). Siurblinė čia apibūdinta kaip „vandens ėmimo įrenginiai“ (Grigiškių tvenkinio taisyklių 12.3.4. p.), kurių tipas – išcentriniai siurbliai, paskirtis – gamybinio vandens tiekimas, vieno siurblio našumas – 0,65 m3/s, siurblių skaičius – 3 vnt., bendras siurblių našumas – 1,95 m3/s, vieno siurblio galia 75 kW, bendra galia – 225 kW (Grigiškių tvenkinio taisyklių 12.3.4.1-. 12.3.4.7. p.), kitos charakteristikos – prie siurblinės siurbimo antgalio yra įrengtos apsauginės grotos (Grigiškių tvenkinio taisyklių 12.3.5.3 p.). Kitose Grigiškių tvenkinio taisyklių, su kurios byloje pateiktos be tvenkinio hidrotechnikos statinių planų, iš jų – ir siurblinės projekto (brėžinių), normose, be minėto 36 punkto ir 46.10 priedo – Paimto (arba naudojamo) iš tvenkinio vandens kiekio registravimo žurnalo formos, kuriame registruojamas per mėnesį paimto vandens kiekis tūkst. m3, nėra nuostatų dėl AB „Grigeo“ pareigų, susijusių su į kanalą, kuriuo tvenkinio vanduo teka į AB „Grigeo“ eksploatuojamą siurblinę ir 1,50 m skersmens vamzdžius, kuriais AB „Grigeo“ nepaimtas vanduo teka Neries upę, patenkančio vandens kiekio apskaita.

33. Kadangi nėra ginčo dėl to, kad AB „Grigeo“ vykdo pareigą nustatytos formos žurnale registruoti eksploatuojamais vandens ėmimo įrenginiais gamybiniams poreikiams paimtą vandenį, už kurį, kaip parodė pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas AB „Grigeo“ darbuotojas V. Ž., pareiškėjas moka mokestį, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nevykdė Grigiškių tvenkinio taisyklių 36 punkte nustatyto reikalavimo Grigiškių tvenkinio taisyklių 46.10. priede numatytos formos žurnale registruoti iš tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį, dėl ko ginčijamą Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjui nurodyta registruoti iš Grigiškių tvenkinio paimamo (naudojamo) vandens kiekį Grigiškių tvenkinio taisyklių 36 punkte nustatyta tvarka, nėra pagrindo vertinti esant teisėtu, kadangi jis nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), dėl ko yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

34. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad: duomenų, jog nuo 2007 metų, kada buvo parengtos ir patvirtintos Grigiškių tvenkinio taisyklės, iki 2020 m. vasario 14 d. vykdyto patikrinimo atsakovas ar kitos institucijos, įgalintos kontroliuoti Grigiškių tvenkinio naudotojų pareigų, susijusių su tvenkinio priežiūra ir duomenų teikimu, vykdymą, būtų reiškusios pareiškėjui pretenzijas dėl netinkamos paimamo (naudojamo) vandens kiekio apskaita, nėra, kas, teisėjų kolegijos vertinumu, taip pat patvirtina, jog Grigiškių tvenkinio taisyklių 36 punkto nuostatos turinys aiškintas pareiškėjo nurodytu būdu;

Privalomojo nurodymo 4.6. punkte nurodyta išvada, kad Patikrinimo akto 3.1.-3.2.2. punktuose aptartas Grigiškių tvenkinio vandens naudojimo būdas – įmonė neapskaito iš tvenkinio kanalu paimamo vandens – nenumatytas Grigiškių tvenkinio taisyklėse, grindžiama ne minėtų taisyklių konkrečiomis nuostatomis, o, kaip galima spęsti iš pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojais apklaustų atsakovo tarnautojų Z. B., dalyvavusio surašant 2020 m. vasario 14 d. Patikrinimo aktą (Z. B.), ir D. K., surašiusio ginčijamą Privalomąjį nurodymą, atsakovo nuomone apie tai, kaip tai turėtų būti numatyta:

Grigiškių tvenkinio taisyklėse, kurios, sudarant minėtus aktus, vertintos be jų priedų – tvenkinio hidrotechnikos statinių planų, nėra aptartas nei Privalomajame nurodytas vandens naudojimo būdas – tvenkinio vandens patekimas kanalu iki „vandens ėmimo įrenginių“, t. y. siurblinės, nei atskiras apskaitos prietaisų įrengimas kanale prieš siurblinę bei jų duomenų, naudojamų praleidžiamo gamtosauginio debito apskaičiavimui, registravimas. Taigi, nesant duomenų, kad tvenkinio morfometrinės charakteristikos ir pareiškėjo hidrotechnikos statiniai nuo Grigiškių tvenkinio taisyklių parengimo ir patvirtinimo ginčui reikšmingais dydžiais pakito, nėra galima teigti, kad Patikrinimo akto 3.1.-3.2.2. punktuose aptartas Grigiškių tvenkinio vandens naudojimo būdas nėra numatytas šiose taisyklėse.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad: Grigiškių tvenkinio taisyklių 16 ir 17 punkte nustatyta, kas tvenkinio vanduo turi būti naudojamas taip, kad būtų užtikrinti vandens poreikiai aplinkosaugos tikslams bei vandens naudotojams, kuriems nustatyta tvarka yra išduodami gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai. Tam atliekami vandens balanso skaičiavimai 50 proc. ir 90 proc. tikimybės vandeningumo metams nustatytos formos lentelėje (taisyklių 46.11, 46.12 priedai). Tvenkinio žemiausias vandens lygis – 93,30 m – priimtas pagal techninį projektą įvertinant, kad vandenį naudoja AB „Grigeo“, dėl galimos filtracijos, išgaravimo bei gamtosauginio vandens debito praleidimo.

Hidroelektrinė elektros gamybai turi naudoti tranzitinį upės vandens nuotėkį ir negali neigiamai veikti vandens lygio pokyčių tvenkinyje ir žemutiniame bjefe. Hidroelektrinė turi būti išjungiama, kai vandens lygis tvenkinyje pažemėja 10 cm žemiau normaliai patvenkto vandens lygio (išskyrus atvejį, kai hidroelektrinė praleidžia gamtosauginį debitą). Taigi, iš šių nuostatų galima spręsti, kad būtino praleisti gamtosauginio debito, t. y. skaičiuotino mažiausio vandentėkmės debito, reikalingo jos ekosistemos minimalioms gyvavimo sąlygoms užtikrinti (Vandens įstatymo 3 str. 3 d.), apskaičiavimas pagal taisyklių nuostatas užtikrinamas (turi būti užtikrinamas) kito tvenkinio naudotojo priemonėmis.

Kita vertus, atsakovas niekaip nepagrindė, kokią reikšmę turėtų kanalu, kuris, pateiktais duomenimis nėra skirtas ir neužtikrina tvenkinio vandens lygio reguliavimo, pratekančio vandens apskaita gamtosauginio debito apskaičiavimui: tvenkinio, kuriuo patvenkta Vokės upė, vanduo per hidroelektrinę bei potvynių pralaidą ir patenka į šią (Vokės) upę, o kanalu – į kitą – Neries upę.

35. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl aptartų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimas yra naikinamas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

36. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję tiek su skundžiamo teismo sprendimu, tiek su ginčijamų aktų teisėtumu ir pagrįstumu nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

37. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo galutinis procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

38. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. spalio 19 d. prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (2020 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 38356, e. b. l. 26).

39. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti teismui ABTĮ nustatytais terminais. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė 2020 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 23305 dėl 11,25 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo (dokumentas neskaitmenizuotas, e. b. l. 59).

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui yra priteistinas žyminis mokestis už skundo padavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui – 33, 75 Eur.

41. ABTĮ 41 straipsnio 1 dali nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas atstovavimo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos nepateikė, todėl šis prašymas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Grigeo“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Grigeo“ skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. birželio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN13-22 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-11458.

Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Grigeo“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė