2020-07-08 Nr. AB-13301-3-63-3-01191-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-756-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01191-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rodena“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. (16.2) 2D-8067 „Dėl atsakymo pateikimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Klaipėdos departamentas) išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 21 d. pranešimą dėl gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), A. G. atliktų neteisėtų statybos darbų.

2. Nurodė, kad 2018 m. kovo 21 d. Klaipėdos departamentui pateikė pranešimą apie gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) bendrasavininko A. G. įvykdytus savavališkos statybos darbus. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas kartu su A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuriame yra nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, du butai priklauso pareiškėjui, o kita namo dalis – A. G..

3. Klaipėdos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. kovo 21 d. pranešimą, skundžiamu sprendimu nusprendė nutraukti A. G. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies ir įrengto buitinių nuotekų rezervuaro statybos teisėtumo nagrinėjimą, kadangi šie statybos darbai atlikti 2007 m. ir nuo jų atlikimo yra suėjęs 10 metų terminas. Skundžiamame sprendime pažymima, kad teisės aktai numato, jog pranešimų nagrinėjamas yra nutraukiamas dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas.

4. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad sprendimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų reikalavimų administracinio akto turiniui dėl jo aiškumo, neprieštaringumo. Taip pat teigė, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto objektyvumo principo, skundžiamame sprendime pateikti motyvai nėra adekvatūs, aiškūs, pakankami, o sprendimas nutraukti administracinę procedūrą priimtas vadovaujantis tik deklaratyviais, niekuo nepagrįstais, pareiškėjui nežinomų liudytojų teiginiais.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti.

6. Nurodo, kad Klaipėdos departamentas atliko tyrimą pagal 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. pareiškėjos pateiktus pranešimus, kuriuose informuojama apie adresu: (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčio A. G. galbūt neteisėtai atliktus statybos darbus. Klaipėdos departamentas išnagrinėjo visus dokumentus, susijusius su pareiškėjo pranešimuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013 m. liepos 19 d. išdavė pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. TP18 (17.1.37)-5, kurios pagrindu atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), gyvenamosios paskirties name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), yra suformuoti du butai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių paskirtis gyvenamoji (butų) ir kurie nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. nuosavybės teise priklauso A. G..

7. Klaipėdos departamentui atliekant tyrimą dėl pranešimuose nurodytų aplinkybių, A. G. teikė paaiškinimus raštu ir nurodė, kad visus remonto darbus atliko 2007 m. Minėtu laikotarpiu įrengė visus šiuo metu esamus langus, nuotekų kaupimo rezervuarus ir tai raštu paliudijo trys liudytojai. Pabrėžė, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems. Taip pat 2018 m. kovo 28 d. raštu Klaipėdos departamentas siekdamas tyrimo objektyvumo, pasiūlė pareiškėjui teikti duomenis dėl suinteresuoto asmens atliktų statybos darbų datos, tačiau jis tokios informacijos nepateikė.

8. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimu dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Klaipėdos departamentas, įvertinęs minėtas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, nutarė nutraukti pareiškėjo pranešimuose nurodytų nuosavybės teise priklausančių bendraturčiui A. G., gyvenamojo namo (jo dalies) ir įrengto buitinio nuotekų rezervuaro statybos nagrinėjimą, kadangi šie statybos darbai atlikti 2007 m. t. y. anksčiau kaip prieš 10 metų.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Nurodė, kad pareiškėjas tiek Inspekcijai adresuotuose pranešimuose, tiek skunde savo poziciją dėl galbūt neteisėtų statybos darbų grindžia tik spėliojimais ir klaidingomis prielaidomis, nepateikia jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių teigti, jog skundas yra pagrįstas. Atlikti bendro naudojimo pastato priežiūros ir remonto darbai niekaip nedaro įtakos pareiškėjo naudojamai turto daliai, neblogina jo būklės, nepažeidžia jokių pareiškėjo teisėtų interesų, dėl to niekada nebuvo reiškiama pagrįstų pretenzijų.

11. Pažymėjo, kad skunde nurodyti priežiūros ir remonto darbai atlikti daugiau nei prieš dešimtmetį, apie juos pareiškėjui jau senai turėjo būti žinoma.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo 2007 m. kovo 15 d. valdo žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (pareiškėjui priklauso 1373/2761 dalis žemės sklypo, A. G. – 1388/2761 dalis žemės sklypo). Taip pat pareiškėjui ir A. G. nuo 2007 m. kovo 15 d. nuosavybes teise priklauso Žemės sklype esantis Namas, objekto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), šiame daugiabutyje įregistruoti keturi butai. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), o A. G. nuosavybės teise priklauso butai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini).

14. Pareiškėjas 2018 m. kovo 21 d. kreipėsi į Klaipėdos departamentą su pranešimu teigdamas, kad gyvenamojo namo bendrasavininkas galbūt atliko statybos darbus ir iš esmės rekonstravo jam nuosavybės teise priklausantį butą neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, taigi savavališkai. Teigiama, kad suinteresuotas asmuo įrengė plastikinius langus per visą gyvenamojo namo sieną, apdengė stogo dalį metalo skardos danga, apkalė gyvenamojo namo išorinės sienos dalį medinėmis lentomis, šalia gyvenamojo namo įrengė nuotekų kaupimo rezervuarą ir vandens gręžinį. Pareiškėjo nuomone, minėti statybos darbai prilyginami rekonstrukcijos darbams, kuriems reikalingas bendraturčių sutikimas, statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjas 2018 m. kovo 21 d. pranešimu prašė Klaipėdos departamento atlikti statybos patikrinimą dėl suinteresuoto asmens galbūt atliktų: 1) buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo statybos darbų, keičiant/pertvarkant buvusias vidines sienas, pertvarkant buvusias inžinerines sistemas, įrengiant plastikinius langus, apdengiant gyvenamojo namo stogo dalį metalo skardos danga bei apkalant gyvenamojo namo išorinės sienos dalį medinėmis lentomis, teisėtumo; 2) šalia gyvenamojo namo atliktų inžinerinių komunikacijų – nuotekų kaupimo rezervuaro ir vandens gręžinio įrengimo darbų teisėtumo. Nustačius, jog suinteresuoto asmens atlikti statybos darbai yra neteisėti, jam surašyti savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

15. Klaipėdos departamentas, susipažinęs su pareiškėjo 2018 m. kovo 21 d. pranešimo turiniu, 2018 m. kovo 28 d. raštu Nr. (16.2) 2D-4102 „Dėl 2018-03-21 pranešimo“ informavo pareiškėją, jog minėtas pranešimas neatitinka Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų bei pasiūlė pareiškėjui papildomai pateikti tyrimui reikalingą informaciją ir dokumentus. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 14 dalimi bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įrengiant vandens gręžinį statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos netaikomos, todėl vertinimas ar suinteresuoto asmens vandens gręžinys įrengtas teisėtai, nepriskirtas Inspekcijos kompetencijai. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 12 d. Klaipėdos departamentui pateikė atsakymą į 2018 m. kovo 28 d. raštą, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektui pagal kompetenciją yra priskirtas prašymo nagrinėjimas, pateikė papildomus prašymo priedus (1- 8 pozicija). Klaipėdos departamentas, įvertinęs pareiškėjo teikiamo prašymo turinį ir kartu su juo pateiktus duomenis, nutarė tęsti tyrimą dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 21 d. pranešime nurodytų aplinkybių.

16. Klaipėdos departamento specialistas 2018 m. gegužės 4 d. adresu: (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą vietoje, tikslu nustatyti tyrimui būtinus faktinius duomenis. Inspekcijos 2018 m. gegužės 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1019 nurodoma, kad patikrinimo metu atlikta teritorijos fotofiksacija. Patikrinimo metu nedalyvavo suinteresuotas asmuo ir pareiškėjo atstovas, nors šalims apie patikrinimo vietą bei laiką buvo pranešta tinkamai. Iš fotofiksacijos metu padarytų fotonuotraukų matyti, jog A. G. priklausanti gyvenamojo namo dalis yra apkalta medinėmis lentomis, stogo dalis padengta metaline skarda, įrengti dideli plastikiniai langai, įrengta medinė lauko terasa, žemės sklypo dalyje taip pat įrengtas nuotekų kaupimo rezervuaras.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Klaipėdos departamentas tyrimo metu kreipėsi į A. G., prašydamas pateikti paaiškinimą dėl galbūt įvykdytų savavališkos statybos darbų. Klaipėdos departamente 2018 m. gegužės 8 d. užregistruotas (registracijos Nr. (26.29) 1D-6469) A. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, jog 2007 m. kovo 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įsigijimo metu pastato būklė nebuvo tinkama gyventi: lubos sutrūkinėjusios, įlinkusios, per jas bėgo vanduo, langų stiklai sudužę, mediniai langų rėmai supuvę, sulūžę, nesandarūs. Teigė, jog siekdamas, kad butas būtų tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, 2007 metais jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje buvo atliktas paprastasis remontas, laikantis visų tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. A. G. 2018 m. birželio 8 d. Klaipėdos departamentui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentuojama, kad visi pastate esantys langai įrengti 2007 m., atliekant buto remontą, taip pat 2007 m. eigoje įrengtas buto nuotekų kaupimo rezervuaras. Kartu su 2018 m. birželio 8 d. paaiškinimu A. G. taip pat pateikė L. B. ir S. M., pasirašytus paaiškinimus, kuriuose minėti asmenys patvirtina, jog A. G. gyvenamojo namo dalies remonto darbus atliko 2007 m.

18. Teismas nurodė, kad Klaipėdos departamentas skundžiamu sprendimu nutarė nutraukti pareiškėjo 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. pranešimuose nurodytų A. G. priklausančios gyvenamojo namo dalies ir įrengto buitinių nuotekų rezervuaro statybos teisėtumo nagrinėjimą. Skundžiamame sprendime teigiama, kad Klaipėdos departamentui atlikus tyrimą, nustatyta, jog A. G. visus pranešimuose nurodytus statybos darbus atliko 2007 m. Atkreipė dėmesį, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų. Taip pat pažymima, jog Klaipėdos departamentas, išnagrinėjęs visą turimą medžiagą, nustatė, kad 2013 m. liepos 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos) (-ų)) galimybę naudotis pagal paskirtį Nr. TP18(17.1.37)-5 (toliau – ir Pažyma), kurios pagrindu atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais Name yra suformuoti du butai, kurie nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui. Pabrėžė, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, jeigu nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo, praėjo daugiau kaip vieni metai.

19. Teismas nustatė, kad A. G. 2007 m. kovo 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Po minėto buto įsigijimo A. G. objektą padalino į du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus – butus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresais: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo turto kadastro objekto padalinimo į du atskirus kadastro objektus teisinis pagrindas – Pažyma. Pažymoje nurodoma, jog pagal 2013 m. liepos 10 d. prašymą, registracijos Nr. A13-1206 „Dėl pažymos išdavimo“ ir pateiktą naujo nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuojami anksčiau minėti A. G. priklausantys butai. Pažyma patvirtinama, kad joje nurodytos patalpos gali būti naudojamos pagal paskirtį – gyvenamoji (butų). Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendė, kad Pažyma yra dokumentas, patvirtinantis A. G. atlikto buto padalijimo į du atskirus butus teisėtumą. Nei Pažymoje, nei naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto schemoje nenurodoma, kuriais metais buvo atlikti vieno buto padalijimo į du atskirus butus darbai.

20. Teismas nurodė, kad skundžiamame sprendime Klaipėdos departamentas atsisakė nagrinėti Pažymos ir su jos išdavimu susijusių dokumentų teisėtumą, kadangi nuo jos išdavimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Pranešimų ar skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Priežiūros įstatymo 25 straipsnis bei Taisyklės. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į tai, kad Pažyma A. G. išduota 2013 m. liepos 19 d., t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams nuo pareiškėjo kreipimosi į Klaipėdos departamentą, teismas konstatavo, jog Klaipėdos departamentas pagrįstai atsisakė nagrinėti Pažymos ir su jos išdavimu susijusių dokumentų teisėtumą.

21. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įstatymų nuostatomis nurodė, kad duomenys apie dviejų atskirų nekilnojamojo turto objektų įregistravimo teisėtumą nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka ir laikomi teisingais bei išsamiais. Teismas, remdamasis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 punktu bei Taisyklių 48.7 punktu, sprendė, kad Inspekcija turi teisę nenagrinėti pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų nuo pranešimo pateikimo dienos.

22. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos departamentas, atlikęs pareiškėjo 2018 m. kovo 21 d. bei 2018 m. balandžio 12 d. pranešimuose nurodytų aplinkybių tyrimą, konstatavo, jog A. G. statybos darbus atliko 2007 m. t. y. prieš daugiau kaip 10 metų nuo pareiškėjo pirminio pranešimo pateikimo dienos. Klaipėdos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą teigė, kad minėtas sprendimas priimtas atsižvelgiant į A. G. pateiktus paaiškinimus bei liudytojų – L. B. ir S. M. paaiškinimus, kuriuose minėti asmenys patvirtina, jog A. G. pastato dalies remonto darbus atliko 2007 metų eigoje. Analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, jog tiek Inspekcijos tyrimo metu surinkti duomenis, tiek pareiškėjo teikiami dokumentai nepaneigia suinteresuoto asmens paaiškinime ir liudytojų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas akcentuoja, jog jam, kaip Žemės sklypo ir Namo bendrasavininkui yra žinoma, kad A. G. statybos darbus atliko ne 2007 m., tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. G. paaiškinime bei liudytojai pateiktuose paaiškinimuose nurodo klaidingą statybos darbų atlikimo laikotarpį.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjo užsakymu antstolė V. D. 2012 m. lapkričio 23 d. konstatavo faktines aplinkybes dėl gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir surašė 2012 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/12/F-576. Vertinant minėto protokolo turinį matyti, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu A. G. jau buvo užbaigęs gyvenamojo namo išorinės dalies remonto darbus – pakeisti namo langai, stogo danga padengta metalo skarda, išorinis namo fasadas apkaltas medinėmis lentomis, vidiniame kieme įrengtas nuotekų šalinimo rezervuaras. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 21 d. pranešime nurodyti A. G. atlikti galbūt neteisėti pastato remonto darbai antstolės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo metu jau buvo užbaigti, todėl akivaizdu, kad 2012 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/12/F-576 nepaneigia A. G. pozicijos, jog statybos darbai atlikti 2007 metais.

24. Pareiškėjas teigia, kad Klaipėdos departamentas atlikdamas tyrimą nepagrįstai neatsižvelgė į akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ 2015 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 2015/S.01-1954 „Atsakymas į raštą“ nurodytas faktines aplinkybes. AB „Klaipėdos vanduo“ minėtame rašte nurodė, kad UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ A. G. skaičiavo mokesčius už suvartotą vandenį nuo 2010 m. gruodžio mėn. 2013 m. lapkričio 20 d. vartotojui A. G. yra pastatytas apskaitos prietaisas ir išrašomos sąskaitos už suvartotą vandenį pagal skaitiklio rodmenis. Pareiškėjo nuomone, AB „Klaipėdos vanduo“ rašte pateikta informacija patvirtina, kad suinteresuotas asmuo nepagrįstai nurodo, jog nuotekų šalinimo rezervuaras įrengtas 2007 m. Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, jog A. G. priklausančiuose butuose yra įrengtas vietinis vandentiekis. A. G. atsiliepime į skundą pažymi, jog iki 2010 m. vietinį vandentiekį eksploatavo vietinė kaimo bendruomenė, o 2010 m. vietinio vandentiekio infrastruktūra buvo perduota UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ žinion. Taigi AB „Klaipėdos vanduo“ 2015 m. gegužės 28 d. rašte pateikta informacija įrodo tik aplinkybę, kad UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ pradėjo suinteresuotam asmeniui skaičiuoti mokesčius už suvartotą vandenį nuo 2010 m. gruodžio mėn., tačiau tai nėra teisinė prielaida konstatuoti, kad A. G. nuotekų šalinimo rezervuarą įrengė 2010 m. ar vėlesniu laikotarpiu.

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad A. G. 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakyme į pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 4 d. paklausimus nurodo, jog 2008 m. siekdamas naudoti savo nuosavybę pagal paskirtį, asmeninėmis lėšomis nusipirko nuotekų šalinimo rezervuarą ir jį įsirengė savo Žemės sklypo dalyje. Taip pat A. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pradėjus eksploatuoti butą paaiškėjo, jog metalinė talpa, atstojanti nuotekų rezervuarą, nėra sandari, teršianti aplinką, skleidžianti nemalonius kvapus, todėl ji 2008 metais buvo pakeista plastikiniu rezervuaru. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis nėra paneigta aplinkybė, kad A. G. nuotekų šalinimo rezervuarą įsirengė (pakeitė talpą) 2008 m., o ne 2007 m., kaip jis teigė Klaipėdos departamentui pateiktuose paaiškinimuose. Tačiau net ir konstatavus, kad šie darbai atlikti 2008 metais, iš byloje esančių rašytinių dokumentų nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai A. G. įvykdė statybos darbus, susijusius su nuotekų šalinimo rezervuaro įrengimu/pakeitimu.

26. Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi negatoriniu ieškiniu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose ir yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12468-904/2018, kurioje reiškiami reikalavimai įpareigoti A. G. pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengto nuotekų šalintuvo, įskaitant požeminio nuotekų kaupimo rezervuaro su kiemo nuotakynu, įrengimo projektą, dokumentus, patvirtinančius tinkamą požeminio nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimą. Šio ginčo nagrinėjimas civilinio proceso tvarka patvirtina, kad ginčo šalims nėra žinomi duomenys apie atliktų darbų laikotarpį, dėl to ginčas sprendžiamas teisminiu keliu civilinėje byloje.

27. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų leidžiančių teigti, jog skundžiamame sprendime nustatytas faktas, kad A. G. nuotekų šalinimo rezervuaro keitimo darbus ir kitus statybos darbus vykdė daugiau nei prieš 10 metų nuo pranešimo pateikimo dienos, yra nepagrįstas.

28. Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, sprendė, kad Klaipėdos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo pranešimus, atliko išsamų, objektyvų ir nešališką tyrimą, skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, t. y. pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis. Nenustatęs Inspekcijos Departamento 2018 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. (16.2) 2D-8067 „Dėl atsakymo pateikimo (duomenys neskelbtini)“ neteisėtumo pagrindų, teismas pareiškėjo UAB „Rodena“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Nurodo, kad teismas iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo, tuo pažeisdamas proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teismas nevertino ir netyrė pareiškėjo nurodytos teisingam bylos išnagrinėjimui svarbios aplinkybės – ar sprendimas nutraukti administracinę procedūrą yra adekvatus ir aiškus.

31. Pažymi, kad pareiškėjas ir A. G. yra Žemės sklypo bendraturčiai, nėra sudarę naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, todėl kiekvienas norėdamas gauti naudos iš Žemės sklypo dalies, turi gauti kito bendraturčio sutikimą. Pareiškėjas ir A. G. taip pat nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, nesudarę bendrijos ar susitarę objektus valdyti pasitelkus administratorių. Todėl siekdami asmeniniams tikslams pasinaudoti Namo bendrojo naudojimo objektais, privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio nuostatomis.

32. Sprendime neteisingai nurodoma, kad nuotekų kaupimo rezervuaras buvo įrengtas neva A. G. priklausančioje žemės sklypo dalyje. Pažymi, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas nusprendė ne tik nutraukti administracinę procedūrą dėl visų pranešime nurodytų darbų teisėtumo, bet atsisakė tirti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos A. G. išduotos 2013 m. liepos 19 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį, pagrįstumą. Skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad sprendimo atsisakyti tirti Pažymą motyvai prieštarauja Sprendimo argumentams.

33. Teigia, kad aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti duomenys apie buto padalijimą į du butus nepatvirtina, kad pareiškėjo pranešime nurodyti darbai buvo atlikti teisėtai remiantis teisės aktų reikalavimais.

34. Pažymi, kad atsakovas atlieka statybų valstybinę priežiūrą, kuri apima ir statybą leidžiančių dokumentų tikrinimą.

35. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendime nepasisakyta ir dėl to, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu pats Klaipėdos departamentas nustatė, jog A. G. Žemės sklypo dalyje, kuri dabar ir ateityje turės būti naudojama visų daugiabučio namo gyventojų reikmėms, pasistatė tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti medinę terasą su laipteliais. Buvo panaudota didžioji namo išorinės sienos dalis užstatant Žemės sklypo dalį. Terasa pastatyta savavališkai, negavus pareiškėjo sutikimo ir neinformavus apie statybos darbus. Atsakovas nesiaiškino terasos statybos aplinkybių.

36. Pareiškėjui taip pat kyla abejonių ar pirmosios instancijos teismas buvo susipažinęs su pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais papildomais įrodymais. Todėl teismo sprendimas priimtas pažeidžiant jo turiniui keliamus teisės aktų reikalavimus, neįvertinus pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų.

37. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino pareiškėjo skunde ir paaiškinimuose nurodytų motyvų dėl negalėjimo pateikti Klaipėdos departamentui papildomų įrodymų, susijusių su inžineriniais statiniais. Taip pat nebuvo įvertinti argumentai, kad A. G. be savo paaiškinimų ir liudytojų parodymų nepateikė jokių kitų įrodymų apie tai, kad darbai buvo atlikti 2007 m. Atsakovas, neatlikęs jokio tyrimo, sprendė, kad darbai atlikti prieš 10 metų. Trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, kad darbai buvo atlikti 2007 m. paneigia: Nekilnojamojo turto registro 2012 m. duomenys apie tai, kad A. G. namo dalyje nėra nuotekų šalinimo bei 2013 m. duomenys apie tai, kad name yra vietinis nuotekų šalinimas; AB „Klaipėdos vanduo“ 2015 m. raštas apie tai, kad mokesčiai skaičiuojami nuo 2010 m. gruodžio mėn. bei apskaitos prietaisas pastatytas 2013 m. lapkričio 20 d.; A. G. 2016 m. raštas, kad nuotekų kaupimo rezervuaras nupirktas 2008 m. ir kt. Atsakovui net nekilo klausimų, kodėl 2007 m. atlikęs darbus, A. G. tik 2013 m. kreipėsi dėl Pažymos apie naujai suformuotų patalpų galimybę naudoti pagal paskirtį, gavimo. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik deklaratyviais trečiojo suinteresuoto asmens teiginiais. Teismo nurodyta aplinkybė, kad nėra galima nustatyti tikslaus darbų atlikimo laiko, nepaneigia Sprendimo nutraukti administracinę procedūrą neteisėtumo, kaip ir bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama civilinė byla.

38. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neištyręs ir neįvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų, todėl sprendimas naikintinas.

39. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

40. Nurodo, kad visus argumentus išdėstė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad Klaipėdos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo pranešimus, atliko išsamų, objektyvų ir nešališką tyrimą, skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, t. y. yra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis.

41. Nagrinėjamu atveju atmestinas pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su Sprendimo priėmimu. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šis faktinis aspektas buvo išanalizuotas ir dėl jo pasisakyta skundžiame teismo sprendime. Teismas konstatavo, kad pranešimų ar skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Priežiūros įstatymo 25 straipsnis bei Taisyklės. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013 m. liepos 19 d. išdavė pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos) (-ų)) galimybę naudotis pagal paskirtį Nr. TP18(17.1.37)-5, kurios pagrindu atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra suformuoti du butai, kurie nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. nuosavybės teise priklauso A. G.. Pažyma suinteresuotam asmeniui išduota 2013 m. liepos 19 d., t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams nuo pareiškėjo kreipimosi į Klaipėdos departamentą, todėl Klaipėdos departamentas pagrįstai atsisakė nagrinėti Pažymos ir su jos išdavimu susijusių dokumentų teisėtumą.

42. Inspekcijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

44. Nurodo, kad pareiškėjas pateikė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame iš esmės paneigiami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl langų montavimo, geriamojo vandens teikimo, nuotekų šalinimo ir pan.

45. Nesupranta pareiškėjo pretenzijų, susijusių su buto padalijimo į du turtinius vienetus ir jų įregistravimo aplinkybių. Padalijimas atliktas paprastojo remonto būdu asmeninės nuosavybės ribose įvykdant tuos teisės aktais nustatytus reikalavimus, kurie yra būtina tokiam veiksmui vykdyti. VĮ Registrų centras, registruodamas juridinius faktus, reikalauja pateikti visus tokiam veiksmui (įregistravimui) atlikti reikalingus dokumentus kaip nustatyta teisės aktuose, todėl abejoti, kad toks veiksmas atliktas teisėtai remiantis vien tik pareiškėjo prielaidomis ar samprotavimais nėra pagrindo.

46. Nurodo, kad išsamus situacijos ir aplinkybių vertinimas ir paaiškinimas pateiktas atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagristai įvertino bylos aplinkybes bei rašytinių įrodymų visumą, tinkamai vertino Departamento atlikta tyrimą ir priėmė pagristą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 47. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

49. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

50. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

51. Priežiūros įstatymo 25 straipsnyje, reglamentuojančiame skundų ar pranešimų nagrinėjimą, nustatyta, kad jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai (1 d.). Minėto straipsnio 2–6 dalyse yra nustatyta, kada skundai ar pranešimai teritorijų planavimo ar statybos srityse yra nenagrinėjami. Išsamiau pasisakant, kiek tai susiję su statyba, pažymėtina, kad pagal šio straipsnio 4 dalį skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu:

1) nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ir statybą leidžiantis dokumentas išduotas seniau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas;

2) statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme (4 d.). Skundai ar pranešimai dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalyje, iki statybą leidžiančių dokumentų išdavimo priimtų administracinių sprendimų nenagrinėjami, jeigu:

1) buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai dėl administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas;

2) administracinio sprendimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme (5 d.). Skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu:

1) nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas;

2) akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme (6 d.).

52. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada skundai ir pranešimai dėl statybos teisėtumo neturi būti nagrinėjami, t. y. jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

53. Detali skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse. Taisyklių 5 punkte, galiojusiame Rašto priėmimo metu, buvo nurodyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo, skundo ar pranešimo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus, priimtas administracinis sprendimas. Šių Taisyklių 48.7 punkte numatyta, kad skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

54. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, gavusi pareiškėjo pranešimus, turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti, ar pareiškėjo nurodomas asmuo nevykdė savavališkos statybos, pareiškėjui pateikti atsakymą. Šiuo atveju Inspekcijos Klaipėdos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. pranešimuose nurodytą informaciją, skundžiamame Rašte nurodė, kad 2013 m. liepos 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė Pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektą (patalpos) (-ą)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. TP18(17.1 .37)-5, kurios pagrindu atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai) paskirties gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra suformuoti du butai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis gyvenamoji (butų) ir kurie nuosavybės teise nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. priklauso pareiškėjo bendraturčiui A. G.. Kadangi Pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto objektų galimybę naudoti pagal paskirtį išduota 2013 m. liepos 19 d., Klaipėdos departamentas, remdamasis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punktu, šios Pažymos ir su jos išdavimu susijusių dokumentų teisėtumo nenagrinės, kadangi nuo Pažymos išdavimo praėjo daugiau kaip 1 metai. Taip pat nurodė, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog A. G. statybos darbus atliko 2007 m. t. y. prieš daugiau kaip 10 metų nuo pareiškėjo pirminio pranešimo pateikimo dienos, todėl pareiškėjo pranešimuose nurodytos informacijos, susijusios su gyvenamojo namo ir įrengto buitinių nuotekų rezervuaro statybos teisėtumo nenagrinės remdamasis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi bei Taisyklių 48.7 punktu.

55. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

56. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ reikalavimų.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad tiek Inspekcijos tyrimo metu surinkti duomenys, tiek pareiškėjo pateikti dokumentai nepaneigia A. G. paaiškinime nurodytų aplinkybių, susijusių su statybos darbų atlikimu. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad A. G. statybos darbus atliko kitu, nei teigia A. G. ir iš esmės patvirtina byloje pateikti įrodymai, laiku. Byloje nesant įrodymų, sudarančių pagrindą teigti, kad A. G. statybos darbus atliko vėliau nei 2007 metais, Pažyma išduota 2013 metais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas pagrįstai atsisakė nagrinėti Pažymos ir su jos išdavimu susijusių dokumentų teisėtumą bei nenagrinėjo pareiškėjo pranešimų dėl statybos teisėtumo, kadangi statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų nuo pranešimo pateikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su minėtomis skundžiamame sprendime nurodytomis išvadomis sutinka. Pažymėtina, kad paminėti Priežiūros įstatyme numatyti pagrindai nagrinėjamu atveju buvo pakankami Inspekcijai nenagrinėti pareiškėjo pareiškimo.

58. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi, kaip matyti iš jo turinio, jame nurodytos nustatytos aplinkybės, teisės aktai, kuriais remdamasis Klaipėdos departamentas nenagrinės pareiškėjo pranešimų, nurodyta jo apskundimo tvarka. Dėl to nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos nustatytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

59. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų bei visų esminę reikšmę byloje turinčių aplinkybių, darytina išvada, kad jie yra deklaratyvūs ir abstraktūs bei nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su pareiškėjo, kaip A. G. bendraturčio, teisėmis, žemės sklypo naudojimu ir pan., nagrinėjamu atveju yra nereikšmingi, kadangi, kaip minėta, Inspekcijos Klaipėdos departamentas pareiškėjo pranešimo nagrinėjimą nutraukė nustatęs Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 8 dalyje nustatytus pagrindus.

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, byloje nenustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių Sprendimas turėtų būti panaikintas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl atmestinas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė