2019-04-24 Nr. AB-9989-3-62-3-00198-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-260-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00198-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Lazdijų rinktinės vado 2016 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. TE-15 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. U. ir D. R.“ 1.1 papunktį ir jį pakeitusį 2016 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. TE-16 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vado 2016 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. TE-15 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. U. ir D. R.“ pakeitimo“.

2. Pareiškėjas nesutiko su tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Paaiškino, jog tikrino V. M. ir D. Z. dokumentus ir po to su jais bendravo todėl, kad buvo priskirta užduotis darbo vietose Nr. 4-5 tikrinti išvykstančius iš Lietuvos Respublikos asmenis. Pareiškėjas negalėjo pats atidaryti vartų, nes vartų atidarymo pultelis nėra priskirtas darbo vietai Nr. 4-5, ir nežino, kas juos atidarė, šiuos pultelius turi pasienio kontrolės punkto direkcijos darbuotojai, Kybartų užkardos aptarnavimo grupės darbuotojai bei pasieniečiai tos pamainos metu. Pareiškėjo teigimu, Europos Sąjungos piliečiams taikomas minimalus vykstančių asmenų ir jų dokumentų tikrinimas, todėl, kadangi V. M. ir D. Z. yra Europos Sąjungos piliečiai, jis neprivalėjo nė vieno iš jų duomenų įvesti į duomenų bazę. Automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjas neleido atgal grįžti į Lietuvos Respublikos teritoriją be kontrolės, nes jie toliau vyko į patikrinimo zoną, kurioje tikrinimus atliko kiti pasienio kontrolės pareigūnai ir muitininkai. Nurodytu tarnybos metu iš budėtojų dalies pareiškėjui niekas neskambino ir neprašė atidaryti vartus.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad po 2015 m. sausio 4–5 d. pradėto ikiteisminio tyrimo, užkardos vadas žodiniu nurodymu pavedė budėtojų darbo žurnale fiksuoti automobilius, išvykstančius iš Lietuvos Respublikos, kurių vairuotojai nusprendžia grįžti atgal į Lietuvos Respubliką. Iki 2015 m. sausio 4 d. nereikėdavo žinybiniu telefonu pranešti apie grįžtančius į Lietuvos Respubliką automobilius. Jeigu tarnybos metu pareiškėjas skambino žinybiniu telefonu, tai skambino atvykimo kryptyje dirbantiems pasieniečiams pranešdamas, kad automobilis, ketinantis vykti iš Lietuvos Respublikos, nusprendė grįžti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas ginčo atvejais jokio teisės pažeidimo požymių nenustatė, todėl jokių veiksmų minėtų automobilių ir jų vairuotojų atžvilgiu nesiėmė. Budėtojo darbo žurnalą pildo tik tarnybą einantis budėtojas.

4. Pareiškėjui iš Tarnybos vado 2016 m. sausio 18 d. patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 27-1 (toliau – ir Išvada) ir jos pagrindu priimtų ginčijamų įsakymu neaišku, kokias konkrečiai teisės normas jis pažeidė, nes juose nurodomas galbūt pažeistas funkcijas vykdė ne jis. Taip pat nenustatyti asmenys, kurie atidarė vartus, kokias prekes per Tarnybos kelio punktą gabeno nurodyti asmenys. Be to, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju praleistas terminas nuobaudai skirti.

5. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas kėlė abejones pareiškėjo paaiškinimų teisingumu, remdamasis Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-124-14 ir Kybartų kelio pasienio kontrolės posto (toliau – ir PKP) kameromis užfiksuotais duomenimis. Atsakovas pabrėžė, jog visi transporto priemonių PKP teritorijoje apsisukimų atvejai turi būti suderinti su pasienio pamainos vyresniuoju ir muitinės pareigūnais, apie tai pažymima Tarnybos informacinės sistemos (toliau – ir VSATIS) komentare bei užkardos atitinkamame žurnale. Jo nuomone, tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tarnybinio patikrinimo metu nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjo netinkamas elgesys pasireiškė tuo, kad jis, 2015 m. sausio 4–5 d. atlikdamas transporto priemonių ir asmens patikrinimą Kybartų PKP darbo vietoje Nr. 4-5, be pamainos vyresniojo leidimo 4 valandų laikotarpyje V. M. ir D. Z. 2 kartus leido neišvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, o įsigijus prekes (cigaretes) „Duty Free“ parduotuvėje, esančioje PKP teritorijoje, išvykti iš PKP į Lietuvos Respubliką, neleistinu kanalu be pasienio pamainos vyresniojo ir muitinės posto viršininko leidimų. Abiem atvejais tik vieno piliečio duomenis į VSATIS duomenų bazę suvedė pareiškėjas. Taip pat jis nepadarė įrašo apie grįžusius į Lietuvos Respubliką automobilius atitinkamoje knygoje (tarnybinėje dokumentacijoje). Todėl pareiškėjas netinkamai atliko jam pavestas funkcijas ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė teisės aktų nuostatas. Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei skunde pareiškėjas nenurodė argumentų bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti PKP kontrolę ir užkirsti neteisėtą akcizinių prekių įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją iš PKP teritorijos, t. y. kad jis savo tiesiogines funkcijas atliko tinkamai.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais apie praleistą terminą nuobaudai skirti, kadangi tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu yra priimtas ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, buvo patvirtinta 2016 m. sausio 18 d., o tarnybinė nuobauda skirta 2016 m. sausio 19 d. Atsakovo nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas ir tarnybinio patikrinimo išvada surašyta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, įvertinus pareiškėjo atsakomybės laipsnį pagal užimamas pareigas, kilusias pasekmes, o pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo ją naikinti.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo D. R. skundą tenkino, t. y. panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vado 2016 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. TE-15 1.1 papunktį ir 2016 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. TE-16.

9. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Tarnybos Lazdijų rinktinės vado 2016 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. TE-15 1.1 papunkčio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į 2016 m. sausio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 27-1 „Tarnybinio patikrinimo dėl 2015 m. sausio 4–5 d. netinkamo tarnybos vykdymo Lazdijų rinktinės Kybartų užkardos Kybartų kelio pasienio kontrolės punkte aplinkybių išvada“ siūlymų 2 ir 3 punktus, Tarnybos Lazdijų rinktinės sargybų skyriaus vidaus tarnybos jaunesniajam specialistui vidaus tarnybos puskarininkiui D. R. už netinkamą pavestų pareigų vykdymą ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126, 12 punkto, 12.9 papunkčio reikalavimų, Pasienio tikrinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 154 (2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. IV-143 redakcija), 6 punkto ir 25 punkto reikalavimų ir Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4-692/1B-l131 (toliau – ir Nuostatai), 6, 11, 13, 14, 19, 29 punktų reikalavimų nevykdymą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; taip pat dėl Tarnybos Lazdijų rinktinės vado 2016 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. TE-16, kuriuo pakeistas 2016 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. TE-15 1.1 papunktis, jį išdėstant taip: puskarininkiui D. R. už netinkamą pavestų pareigų vykdymą ir Valstybės apsaugos tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126, 12 punkto, 12.9 papunkčio reikalavimų, Pasienio tikrinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 154 (2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-143) 6 punkto ir 25 punkto reikalavimų, ir Nuostatų 6, 11, 13, 14, 19, 29 punktų reikalavimų nevykdymą, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi, skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

10. Išvadoje nustatyta, kad Tarnybos vado R. P. pavedimu Štabo Teisės skyriuje atliktas tarnybinis patikrinimas dėl 2015 m. sausio 4–5 d. Lazdijų rinktinės Kybartų užkardos Kybartų kelio pasienio kontrolės punkte pareigūnų netinkamo tarnybos vykdymo aplinkybių.

11. Tarnybos Lazdijų rinktinės vado V. R. pavedimu 2015 m. liepos 8 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2015 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 76-574 išdėstytas aplinkybes apie tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-1-01124-14 dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos) 2015 m. liepos 2 d. įteikti pranešimai apie įtarimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Lazdijų rinktinės sargybų skyriaus jaunesniajam specialistui E. Č., vyresniajai pasienietei R. U., jaunesniajam specialistui D. R. ir vyresniajai pasienietei N. P..

12. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-01124-14 konstatuota, kad, pagal 2015 m. sausio 4 d. Kybartų PKP pasienio tikrinimo posto tarnybinį žiniaraštį, darbo vietoje Nr. 4-5 tarnybą vykdė pareiškėjas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad, pirmuoju atveju, 2015 m. sausio 4 d. apie 21.00 val. į Kybartų PKP atvyksta lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo atvyko du asmenys. Automobilio ir juo vykusių asmenų dokumentus patikrino pareiškėjas, kuris toliau bendravo su vykstančiais asmenimis.

Apie 22.10 val. atidaromi vartai, skiriantys PKP išvykimo ir atvykimo kryptis, pro kuriuos į atvykimo kryptį atvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini). Peržiūrint kameros Nr. 60 vaizdo įrašus matyti, kad pareiškėjas stebi išvykimo aikštelę ir galbūt po duoto signalo atidaro anksčiau minėtus vartus, prieš tai du kartus paskambinęs žinybiniu telefonu, galbūt į budinčią dalį, atvykime į Lietuvos Respubliką esantį pasieniečių namelį. Po patikrinimo automobilis (duomenys neskelbtini), galbūt su „Duty Free“ parduotuvėje nupirktomis cigaretėmis, įvažiuoja į Lietuvos Respubliką.

Išvykimo iš Lietuvos Respublikos kanale patikrinimo metu į duomenų bazę buvo suvesti tik D. Z. duomenys, o grįžtant – D. Z. ir V. M. duomenys. Antruoju atveju, 2015 m. sausio 5 d. apie 00.28 val. į Kybartų PKP atvyksta automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo vyksta du asmenys – V. M. (vairuotojas) ir D. Z. (keleivis). Minėto automobilio ir juo vykstančių asmenų dokumentus tikrino tas pats pareigūnas – pareiškėjas. Šiuo atveju į duomenų bazę įvestas taip pat tik vairuotojas – V. M.. Automobilis (duomenys neskelbtini) pastatomas į išvykimo kryptyje esančią aikštelę, 1.19 val.

V. M. ir D. Z. nueina į Kybartų PKP išvykimo kryptyje esančią „Duty Free“ parduotuvę, iš kurios 1.25 val., 1.32 val. ir 1.40 išneša tris didelius kelioninius krepšius, kuriuose galbūt sudėtos cigaretės. Pareiškėjas galbūt po duoto signalo atidaro anksčiau minėtus vartus ir pakalba žinybiniu telefonu. Atvykęs automobilis į kanalą, skirtą į Lietuvos Respubliką vykstantiems asmenims, po patikrinimo išvyksta iš Kybartų PKP į Lietuvos teritoriją. Šiuo atveju į duomenų bazę suvesta, kad su automobiliu (duomenys neskelbtini) į Lietuvą atvyksta V.

M. (vairuotojas) ir D. Z. (keleivis).

13. Išvadoje nurodomos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad, pagal Lazdijų rinktinės Kybartų užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planą Nr. 20150104-2(152-61), nuo 2015 m. sausio 4 d. 19.30 val. iki 2015 m. sausio 5 d. 08.30 val. Kybartų PKP pamainos vyresniojo sargybą darbo vietoje Nr. 10 „Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnysis“ vykdė Lazdijų rinktinės sargybų skyriaus specialistas A. A.. Pagal Lazdijų rinktinės Kybartų užkardos Kybartų PKP pasienio tikrinimo posto tarnybinį žiniaraštį Nr. 20150104-2/3(152-63), nuo 2015 m. sausio 4 d. 20.00 val. iki 2015 m. sausio 5 d. 08.00 val. darbo vietose Nr. 4-5 „Pasienio tikrinimas pasienio juostose išvykstančių į LR asmenų ir transporto priemonių“ vykdė pareiškėjas, darbo vietose Nr. 1- 2 „Pasienio tikrinimas pasienio juostose atvykstančių į LR asmenų ir transporto priemonių“ – R. U., darbo vietoje Nr. 3 „Pasienio tikrinimas atvykstančių į LR krovininių automobilių“ – E. Č..

14. Iš VSATIS duomenų nustatyta, kad 2015 m. sausio 4 d. 21.04 val. iš Lietuvos Respublikos per Kybartų PKP automobiliu (duomenys neskelbtini) išvyksta D. Z., jo duomenis į VSATIS duomenų bazę suvedė pareiškėjas. 2015 m. sausio 4 d. apie 22.14 val. į Lietuvos Respubliką per Kybartų PKP automobiliu (duomenys neskelbtini) atvyksta V. M. ir D. Z., jų duomenis į bazę suvedė R. U.. 2015 m. sausio 5 d. apie 00.31 val. iš Lietuvos Respublikos per Kybartų PKP automobiliu (duomenys neskelbtini) išvyksta V. M., jo duomenis į VSATIS duomenų bazę suvedė pareiškėjas. 2015 m. sausio 5 d. apie 02.54 val. į Lietuvos Respubliką per Kybartų PKP automobiliu (duomenys neskelbtini) atvyksta V. M. ir D. Z., jų duomenis į VSATIS duomenų bazę suvedė R. U..

15. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. sausio 4–5 d. vykdė tarnybą Kybartų PKP pasienio sargyboje „Pasienio tikrinimas atvykstančių į LR asmenų ir transporto priemonių“. Jis tarnybą vykdė pagal Kybartų PKP pasienio sargybos darbo vietų Nr. 1-7 instrukcijos reikalavimus ir neprisimena, bet galbūt tarnybą vykdė darbo vietose Nr. 4-5. Jis nepažįsta V. M. ir D. Z.. Jis automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir juos vairavusių asmenų neprisimena. Pareiškėjas pažymėjo, kad Europos Sąjungos piliečiams taikomas minimalus vykstančių asmenų ir jų dokumentų tikrinimas, o minėti asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl jis neprivalėjo šių duomenų suvesti į duomenų bazę. Pareiškėjas manė tinkamai atlikęs asmenų ir transporto priemonių pasienio kontrolę. Tvirtino, kad tik po ikiteisminio tyrimo dėl Kybartų PKP tarnybą vykdžiusių pareigūnų veiksmų Kybartų užkardos vadas R. K. žodiniu nurodymu pavedė budėtojų darbo žurnale fiksuoti automobilius, išvykstančius iš Lietuvos, kurių vairuotojai nusprendžia grįžti atgal į Lietuvą.

16. Išvadoje pažymėta, kad prokuratūros nutarime konstatuoti faktai ir Kybartų PKP kameromis fiksuoti įrašai leidžia abejoti pareiškėjo paaiškinimais, nes jis viršijo jam suteiktas teises ir tokiais veiksmais pažeidė Nuostatų 6 punkto reikalavimus, numatančius, kad priėmęs sprendimą neįleisti (neišleisti) transporto priemonių ar asmenų į (iš) Lietuvos Respubliką(-os), Tarnybos pamainos vyresnysis ir muitinės posto pamainos viršininkas informuoja vienas kitą, bei Nuostatų 29 punkto reikalavimus, numatančius, kad asmenys, transporto priemonės, grąžintos į gretimos valstybės teritoriją arba neišleistos iš Lietuvos Respublikos, registruojamos Tarnybos nustatyta tvarka tarnybinėje dokumentacijoje. Nuostatų 8 punkte numatyta, kad PKP teritorijoje atvykstančių į Lietuvos Respubliką ir išvykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių bei asmenų judėjimo srautų juostos atskiriamos viena nuo kitos inžineriniais įrengimais, todėl pareiškėjo paaiškinimai traktuotini kaip bandymas išvengti tarnybinės atsakomybės. Apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, padarytos išvados, jog 2015 m. sausio 4–5 d. Tarnybos Lazdijų rinktinės Kybartų užkardos Kybartų PKP pareigūnai, vykdę tarnybą Kybartų PKP, netinkamai atliko asmenų ir transporto priemonių pasienio kontrolę, t. y. neužtikrino vienos pagrindinių Tarnybos funkcijų. Jie taip pat nevykdė Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126, 12 punkto reikalavimų, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai kontroliuoja asmenų, transporto priemonių judėjimą pasienio kontrolės punkto teritorijoje. Konstatuota, kad 2015 m. sausio 4–5 d. Kybartų PKP tarnyba buvo organizuota netinkamai.

17. Pareiškėjo netinkamas elgesys pasireiškė tuo, kad jis, 2015 m. sausio 4–5 d. atlikdamas transporto priemonių ir asmens patikrinimo procedūrą Kybartų PKP darbo vietoje Nr. 4-5, be pamainos vyresniojo leidimo 4 valandų laikotarpyje leido 2 kartus (2015 m. sausio 4 d. apie 21.04 val. ir 2015 m. sausio 5 d. apie 00.31 val.) V. M. ir D. Z. lengvaisiais automobiliais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neišvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, o įsigijus prekes (cigaretes) „Duty Free“ parduotuvėje, esančioje PKP teritorijoje, išvykti iš PKP į Lietuvos Respubliką neleistinu kanalu be pasienio pamainos vyresniojo ir muitinės posto viršininko leidimų. Abiem atvejais tik vieno piliečio (D. Z. ar V. M.) duomenis į VSATIS duomenų bazę suvedė pareiškėjas. Taip pat jis nepadarė įrašo apie grįžusius į Lietuvos Respubliką automobilius atitinkamoje knygoje (tarnybinėje dokumentacijoje). Todėl pareiškėjas netinkamai atliko jam pavestas funkcijas ir tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė Valstybės apsaugos tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126, 12 punkto, 12.9 papunkčio reikalavimus, Pasienio tikrinimo tvarkos, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 154 (2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-143), 6 punkto ir 25 punkto reikalavimus bei Nuostatų 6, 11, 13, 14, 19, 29 punktų reikalavimus.

18. Pareiškėjas valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirba nuo 2011 m. sausio 1 d. Kybartų užkardos vado charakterizuojamas teigiamai. Skatintas. Tarnybinių nuobaudų neturi.

19. Tarnybos vado 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-461 Tarnybos Lazdijų rinktinė reorganizuota skaidymo būdu – išdalijant jos teises ir pareigas Tarnybos Varėnos ir Pagėgių rinktinėms. Kadangi pareiškėjas buvo perkeltas į Pagėgių rinktinę, būtent ši rinktinė yra atsakinga už tolimesnę jo tarnybos eigą.

20. Teismas konstatavo, kad Išvada neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarka) 26 punkte įtvirtintų reikalavimų, nes šiuo atveju tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nevisapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės, tarnybinis nusižengimas nepagrįstas įrodymais, nurodant visas Tvarkos 26 punkte įtvirtintas aplinkybes.

Teismo vertinimu, pareiškėjui formuluojamas kaltinimas padarius tarnybinį nusižengimą yra formalus, nes nėra išsamiai išsiaiškinta ir nustatyta kokioje konkrečioje Kybartų PKP teritorijos transporto priemonių judėjimo juostoje ar kitoje teritorijos vietoje (parduotuvė „Duty Free“, vartai) ir kokias konkrečias transporto priemonių ir asmens patikrinimo procedūras atlikdamas (neatlikdamas), t. y. leidimas be pamainos vyresniojo 2 kartus neišvykti asmenims iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, leidimas asmenims išvykti iš PKP į Lietuvos Respubliką neleistinu kanalu be pasienio pamainos vyresniojo ir muitinės posto viršininko leidimų, įrašo apie grįžusius į Lietuvos Respubliką automobilius atitinkamoje knygoje nepadarymas, pareiškėjas pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas, t. y. kokiu konkrečiu veikimu (neveikimu) jis pažeidė kokį konkretų teisės akto reikalavimą, nustatantį tarnybos pareigas konkrečioje darbo vietoje (pagal teritorijos schemą).

Nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti transporto priemonių ir asmens patikrinimo procedūras ir jų pažeidimus (pareiškėjo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas) Kybartų PKP darbo vietoje Nr. 4 ir atskirai Nr. 5, nes jose atliekamos funkcijos yra skirtingos (bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių dėl transporto priemonių judėjimo juostų paskirties (išvykimas / atvykimas iš / į Lietuvos Respubliką). Tačiau tokios aplinkybės nėra išaiškintos ir nurodytos Išvadoje. Be to, Išvadoje nebuvo patikrintos ir tarnybinio nusižengimo tyrimo metu įvertintos pareiškėjo 2016 m. sausio 8 d. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, jog jis vykdė darbo vietos Nr. 4 ir Nr. 5 užduotis, numatytas Tarnybos Lazdijų rinktinės vado 2012 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 7-257 patvirtintoje Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto darbo instrukcijoje (toliau – ir Darbo instrukcija), vartų atidarymas nepriskirtas darbo vietoms Nr. 4 ir Nr. 5, jis nesupažindintas su vartų naudojimo instrukcija, atliko minimalų D. Z. ar V. M. kaip vykstančių asmenų ir jų dokumentų tikrinimą, nes jie buvo Europos Sąjungos piliečiai, todėl ir neprivalėjo duomenų įvesti į duomenų bazę, atliko šių asmenų ir automobilių pasienio kontrolę, budėtojo darbo žurnalą pildo tik tarnybą einantis budėtojas, ir kodėl minėtų asmenų automobiliai neįrašyti, jis nežino.

Išvadoje taip pat nebuvo tirta pareiškėjo kaltė, nebuvo aiškinamasi kokia forma pasireiškė pareiškėjo kaltė, įvertinant ir jo paaiškinimus dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo (tyčia, neatsargumas).

21. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų apie praleistą terminą tarnybinei nuobaudai skirti pagrįstumo, akcentavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada (surašyta Tarnybos vado R. P. 2015 m. gruodžio 30 d. pavedimu atnaujinus tarnybinį patikrinimą), kurios pagrindu yra priimti ginčijami įsakymai, buvo patvirtinta 2016 m. sausio 18 d., tarnybinė nuobauda skirta 2016 m. sausio 19 d. Taigi, tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas.

22. Apibendrindamas teismas nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių (objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės – valstybės pareigūno neteisėto elgesio), nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjo kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tokiu būdu pažeidžiant Tvarkos nuostatas. Tvarkoje įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Atitinkamai Tarnybos Lazdijų rinktinės vado 2016 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. TE-15 1.1 papunktis ir 2016 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. TE-16 buvo pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais, todėl naikintinais.

III. 23. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo D. R. skundas tenkintas, ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

24. Atsakovo nuomone, teismas neteisingai traktavo tarnybinio patikrinimo metu nustatytus faktinius duomenis apie įvykio aplinkybes ir tyrimo eigą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų byloje esančių įrodymų bei liudytojų paaiškinimų, todėl priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad nėra aišku, kokioje konkrečioje Kybartų PKP teritorijos transporto priemonių judėjimo juostoje ar kitoje vietoje (pagal teritorijos schemą) ir kokias konkrečias transporto priemonių ir asmens patikrinimo procedūras atlikdamas pareiškėjas galbūt padarė pažeidimus, ir pažymi, kad šie klausimai yra aiškiai reglamentuoti šias procedūras nustatančiuose teisės aktuose bei schemose, be to, teismui buvo pateikta papildoma schema, kurioje detalizuota, kur yra parduotuvė „Duty Free“ ir vartai, tai paaiškinta ir teismo posėdžio metu.

Teismas neteisingai interpretavo ir nevertino teismo posėdžio metu apklaustų pareigūnų paaiškinimų dėl pareiškėjo argumentų dėl informacijos apie grįžusius asmenis nefiksavimo ir neinformavimo. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes žinoti PKP teritorijos specifiką bei tarnybos specifiką, bet tinkamai neatliko savo tarnybinių funkcijų. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (be kita ko, neužkirto kelio neteisėtam akcizinių prekių įvežimui į Lietuvos Respublikos teritoriją, nedelsiant neinformavo Tarnybos pamainos vyresniojo ar budėtojo apie pastebėtus įtartinus ar patikrinimo išvengusius asmenis), tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi jo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tarnybinis patikrinimas atliktas tinkamai laikantis Tvarkoje įtvirtintų taisyklių.

Pareiškėjo teiginiai, jog jam nuobauda paskirta už nesukonkretintų veiksmų nepadarymą, yra nepagrįsti, ir jis nepateikė objektyvių priežasčių, kodėl negalėjo tinkamai atlikti jam pavestos pasienio kontrolės funkcijos. Atsakovo nuomone, pareiškėjui, kaip valstybės pareigūnui, yra taikomi itin aukšti veiklos ir atsakomybės standartai, be to, preziumuojama, jog valstybės pareigūnas žino teisės aktus, reglamentuojančius jo veiklą bei pavestų funkcijų įgyvendinimą. Pareiškėjas dėl savo patirties ir užimamų pareigų turėdamas galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad nesilaiko tarnybos drausmės, netiesiogine tyčia nesilaikė galiojančių teisės akto nuostatų, nors turėjo galimybę numatyti, kad dėl jo veiksmų gali kilti tam tikri padariniai, ir leido jiems atsirasti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyku yra tarnybinės atsakomybės Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui taikymo pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vado 2016 m. sausio 19 d. įsakymais Nr. TE-15 ir Nr. TE-16 pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

27. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas. Akcentuoja, kad teismo išvados, jog nėra aišku, kokioje konkrečioje Kybartų PKP teritorijos transporto priemonių judėjimo juostoje ar kitoje vietoje (pagal teritorijos schemą) ir kokių veiksmų neatliko pareiškėjas, nepagrįstos; liko neįvertinti teismo posėdžio metu apklaustų pareigūnų paaiškinimai dėl pareiškėjo argumentų dėl informacijos apie grįžusius asmenis nefiksavimo ir neinformavimo; pareiškėjui gerai žinoma tarnybos specifika; tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina pažeidimų padarymą, nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai.

28. Pareiškėjui puskarininkiui D. R. tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta už netinkamą pavestų pareigų vykdymą, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126, 12 punkto, 12.9 papunkčio reikalavimų, Pasienio tikrinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 154 (2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. IV-143 redakcija), 6 punkto ir 25 punkto reikalavimų ir Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4-692/1B-l131, 6, 11, 13, 14, 19, 29 punktų reikalavimų nevykdymą, jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. sausio 4-5 dienomis atlikdamas transporto priemonių ir asmens patikrinimo procedūrą Kybartų PKP darbo vietoje Nr. 4-5, be pamainos vyresniojo leidimo 4 valandų laikotarpyje leido 2 kartus (2015 m. sausio 4 d. apie 21.04 val. ir 2015 m. sausio 5 d. apie 00.31 val.) Lietuvos Respublikos piliečiams V. M. ir D. Z. lengvaisiais automobiliais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neišvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, o įsigijus prekes (cigaretes) „Duty Free“ parduotuvėje, esančioje PKP teritorijoje, išvykti iš PKP į Lietuvos Respubliką neleistinu kanalu be pasienio pamainos vyresniojo ir muitinės posto viršininko leidimų. Abiem atvejais tik vieno piliečio (D. Z. ar V. M.) duomenis į VSATIS duomenų bazę suvedė pareigūnas D. R.. Taip pat jis nepadarė įrašo apie grįžusius į Lietuvos Respubliką automobilius atitinkamoje knygoje (tarnybinėje dokumentacijoje).

30. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo įsakymus, kuriais pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, akcentavo, kad nėra išsamiai išsiaiškinta ir nustatyta, kokioje konkrečioje Kybartų kelio PKP teritorijos transporto priemonių judėjimo juostoje ar kitoje teritorijos vietoje (parduotuvė „Duty Free“, vartai) (pagal teritorijos schemą (II t., b. l. 25)) ir kokias konkrečias transporto priemonių ir asmens patikrinimo procedūras atlikdamas (neatlikdamas), t. y. leisdamas be pamainos vyresniojo 2 kartus neišvykti asmenims iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, leisdamas asmenims išvykti iš PKP į Lietuvos Respubliką neleistinu kanalu be pasienio pamainos vyresniojo ir muitinės posto viršininko leidimų, nepadarydamas įrašo apie grįžusius į Lietuvos Respubliką automobilius atitinkamoje knygoje, pareiškėjas pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas, t. y. kokiu konkrečiu veikimu (neveikimu) pareiškėjas pažeidė konkretų teisės akto reikalavimą, nustatantį tarnybos pareigas konkrečioje darbo vietoje (pagal teritorijos schemą). Pažymėjo, kad buvo būtina nustatyti transporto priemonių ir asmens patikrinimo procedūras ir jų pažeidimus (pareiškėjo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas) Kybartų PKP darbo vietoje Nr. 4 ir atskirai Nr. 5, nes jose atliekamos funkcijos yra skirtingos (bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių dėl transporto priemonių judėjimo juostų paskirties (išvykimas / atvykimas iš (į) Lietuvos Respubliką). Teismas taip pat nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo įvertinti pareiškėjo paaiškinimai, kad jis vykdė darbo vietos Nr. 4 ir Nr. 5 užduotis, numatytas Darbo vietų instrukcijoje, vartų atidarymas nepriskirtas darbo vietoms Nr. 4 ir Nr. 5, kad jis nesupažindintas su vartų naudojimo instrukcija, atliko minimalų D. Z. ar V. M. kaip vykstančių asmenų ir jų dokumentų tikrinimą, nes jie buvo Europos Sąjungos piliečiai, todėl ir neprivalėjo duomenų įvesti į duomenų bazę, atliko šių asmenų ir automobilių pasienio kontrolę; kad budėtojo darbo žurnalą pildo tik tarnybą einantis budėtojas, ir kodėl minėtų asmenų automobiliai neįrašyti, jis nežino; taip pat tyrimo metu nebuvo įvertinta pareiškėjo kaltė.

31. Sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės teisinių pagrindų, taikytina Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, redakcija, galiojusi nurodomų pažeidimų padarymo metu (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas, galiojęs tarnybinio nusižengimo tyrimo metu (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Vidaus tarnybos statuto 26 str., Tvarkos 26 p.).

32. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose pareigūnų [policijos] veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2015 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-662/2015).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 7 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-952-520/2018).

34. Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018).

35. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai pažymėjo, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodomus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, nuosekliai nurodo, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

36. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pagal Lazdijų rinktinės Kybartų užkardos Kybartų PKP pasienio tikrinimo posto tarnybinį žiniaraštį Nr. 20150104-2/3 (152-63) nuo 2015 m. sausio 4 d. 20.00 val. iki 2015 m. sausio 5 d. 08.00 val. darbo vietose Nr. 4-5 „Pasienio tikrinimas pasienio juostose išvykstančių iš LR asmenų ir transporto priemonių“ vykdė SS jaunesnysis specialistas D. R. (pareiškėjas). Remiantis VSATIS duomenimis, 2015 m. sausio 4 d. 21.04 val. iš LR per Kybartų PKP automobiliu (duomenys neskelbtini) išvyksta D. Z., jo duomenis į VSATIS duomenų bazę suvedė pareiškėjas. 2015 m. sausio 5 d. apie 00.31 val. iš LR per Kybartų PKP automobiliu (duomenys neskelbtini) išvyksta V. M., jo duomenis į VSATIS duomenų bazę suvedė pareiškėjas. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad abiem atvejais automobiliais vyko tie patys abu asmenys, tačiau teigia, kad jų duomenų neprivalėjo įvesti į VSATIS duomenų bazę, nes jie buvo Europos Sąjungos piliečiai, kuriems taikomi minimalūs patikros reikalavimai. Taip pat pareiškėjas teigia, kad apie šių automobilių grįžimą informavo atvykimo kryptyje dirbančius pareigūnus, pats vartų neatidarė ir jam nėra žinoma, kas turi galimybę juos atidaryti į atvykstančių į Lietuvos Respubliką krypties teritoriją.

37. Sprendžiant, ar pareiškėjas atliekant tarnybos pareigas, galėjo būti pažeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 12 punkto, 12.9 papunkčio reikalavimai, Pasienio tikrinimo tvarkos, 6 punkto ir 25 punkto reikalavimai ir Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų, 6, 11, 13, 14, 19, 29 punktų reikalavimai, turi būti įvertinta, kiek detaliai minėti teisės aktai reglamentuoja pareigūnų funkcijas konkrečioje jo tarnybos vietoje ir kurių konkrečiai pareiškėjui pavestų funkcijų jis tinkamai nevykdė.

38. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad VSAT pareigūnai kontroliuoja asmenų buvimą, transporto priemonių eismo tvarką pasienio kontrolės punkto teritorijoje; Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 12 punktas nustato, kad VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punktuose atsako už asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną kontrolę; 12.9. papunktis – kad kontroliuoja asmenų, transporto priemonių judėjimą pasienio kontrolės punkto teritorijoje. Minėtų teisės aktų nuostatos numato bendro pobūdžio funkcijas, kurias VSAT pareigūnai turi atlikti tarnybos metus; jų vykdymas turi būti detalizuojamas kituose teisės aktuose, taigi šių nuostatų pažeidimus galima vertinti tik kartu su kituose teisės aktuose nustatytų privalomai atlikti tarnybos vietoje veiksmų atlikimu ar neatlikimu / ar netinkamu atlikimu.

39. Pasienio tikrinimo tvarkos 6 punkte numatyta, kad Asmens tikrinimas atliekamas pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1) nuostatas; 25 punkte numatyta, kad minimalus kelių motorinės transporto priemonės tikrinimas taikomas, kai jų vairuotojai yra Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Islandijos, Norvegijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos piliečiai. Tais atvejais, jei pagal turimą informaciją arba minimalaus kelių motorinės transporto priemonės tikrinimo metu įvertintą riziką tikėtina, kad Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Islandijos, Norvegijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos piliečių vairuojamų kelių motorinių transporto priemonių vykimas per valstybės sieną yra neteisėtas, taikomas išsamus kelių motorinės transporto priemonės tikrinimas. Pareiškėjo teiginių, kad nebuvo pagrindo atlikti ginčo atveju kitokio negu minimalaus iš Lietuvos Respublikos išvykstančių asmenų patikrinimo, kad nebuvo pareigos įrašyti šių asmenų duomenų į VSAT duomenų bazes, atsakovas nevertino tarnybinio patikrinimo išvadoje, nenurodė argumentų ir teisinių pagrindų, kurie paneigtų pareiškėjo paaiškinimus; taip pat ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo paaiškinimus ir patvirtinančių Pasienio tikrinimo tvarkos 6 ir 25 punktuose numatytų pažeidimų padarymą. Byloje liudytoju apklaustas A. A. taip pat nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų pareiškėjo pateiktus paaiškinimus apie minimalaus tikrinimo procedūras.

40. Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų 6 punktas, nustatantis, kad priėmęs sprendimą neįleisti (neišleisti) transporto priemonių asmenų į (iš) Lietuvos Respubliką (-os), VSAT pamainos vyresnysis ir muitinės posto pamainos viršininkas informuoja vienas kitą, reglamentuoja kito pareigūno – pamainos vyresniojo veiksmus, todėl šių reikalavimų pažeidimas negali būti pareiškėjo (jaunesniojo specialisto) tarnybinės atsakomybės pagrindu. Nuostatų 11 punktas, numatantis, kad transporto priemonių srautams iš Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pusių reguliuoti įrengta vaizdo stebėjimo sistema bei šviesoforai, įleidžiamos užtvaros; šiuos prietaisus valdo VSAT ir Muitinė, yra skirtas reglamentuoti PKP techninio pobūdžio darbo sąlygas, yra bendro pobūdžio, nes nenustato jokių konkrečių elgesio taisyklių konkretiems pareigūnams, todėl jų reikalavimų pažeidimas gali būti inkriminuojamas tik nurodžius kitų šią teisės akto nuostatą detalizuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas yra nurodęs, kad nedisponuoja pulteliu vartams atidaryti, nesupažindintas su jo naudojimo tvarka, savo ruožtu atsakovas nepateikė duomenų nei argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius. Analogiškai vertintini ir Darbo nuostatų 13 punkto reikalavimai, kuriais numatoma, kad VSAT pamainos vyresnysis ir muitinės posto viršininkas, tarpusavyje suderinę sprendimus ir veiksmus, esant sudėtingai situacijai PKP, turi teisę trumpam laikotarpiui (ne daugiau kaip 1 valandai) keisti įleidžiamų transporto priemonių skaičių bei siųsti transporto priemones ir į kitas eismo juostas, numatyti joms sustojimo vietas nemažinant PKP pralaidumo; apie tai VSAT pamainos vyresnysis privalo nedelsdamas informuoti užkardos budėtoją; atsakovas nenurodė argumentų, kaip minėtame punkte numatytų funkcijų įgyvendinimas sietinas su pareiškėjo (jaunesniojo specialisto) veiksmais tarnybos metu, jei sietinas – kokiu aktu tai reglamentuota detaliau.

41. Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų 14 punktas nustato, kad atvykstantiems į Lietuvos Respubliką lengviesiems automobiliams, motociklams įvažiuoti į PKP teritoriją leidimą duoda VSAT pareigūnas. Transporto priemonė, įvažiavusi į PKP teritoriją jai skirta eismo juosta pagal kelio ženklus bei kelio ženklinimą vyksta į patikrinimo zoną ir sustoja prie „STOP“ ženklo arba kitaip pažymėtos vietos, kur atliekamas jos patikrinimas. VSAT pareigūnas atlieka pasienio patikrinimą, muitinės pareigūnas – muitinį tikrinimą, ir jei reikia, transporto priemonė siunčiama į veterinarijos postą arba augalų karantino punktą, kuriuose šių institucijų pareigūnai atlieka atitinkamus tikrinimus. Atlikus tikrinimus VSAT pareigūnas leidžia transporto priemonei išvykti. Aptariant šioje nuostatoje numatytų VSAT pareigūno funkcijų vykdymą, kiek tai susiję su pareiškėjo tarnyba, reikšmingomis laikytinos tik aplinkybės, kad pareiškėjas leido automobiliams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie vyko į Rusijos Federaciją, grįžti į Lietuvos Respubliką, ir apie tai informavo atvykimo kryptyje dirbančius pareigūnus; šį faktą patvirtino ir liudytoja apklausta R. U.. Byloje nėra paneigti pareiškėjo paaiškinimai dėl to, kad vykstantys į Rusijos Federaciją neretai priima sprendimus grįžti dėl to, kad tenka labai ilgai laukti, kol Rusijos Federacijos pareigūnai įleidžia į savo šalies teritoriją. Atsakovas, nors tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodė, kad pareiškėjas neužkirto kelio neteisėtam akcizinių prekių gabenimui į Lietuvos Respubliką, nei tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodinėjo aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti kokius nors kitus pareiškėjo motyvus leisti grįžti minėtiems automobiliams į Lietuvos Respubliką.

42. Darbo nuostatų 19 punktas nustato, kad išvykstančius iš Lietuvos Respublikos lengvuosius automobilius, motociklus įvažiuoti į PKP patikrinimo zoną įleidžia VSAT pareigūnas. Transporto priemonė, įvažiavusi į PKP teritoriją jai skirta eismo juosta vyksta į patikrinimo zoną ir sustoja prie „STOP“ ženklo arba kitaip pažymėtos vietos, kur atliekamas jos patikrinimas. Muitinės pareigūnas atlieka muitinį tikrinimą. Tais atvejais, kai pagal LR teisės aktus būtina veterinarinė arba sanitarinė kontrolė, transporto priemonė siunčiama į veterinarijos postą arba augalų karantino aktą, kuriuose šių institucijų pareigūnai atlieka atitinkamus tikrinimus. Po to VSAT pareigūnas atlieka pasienio tikrinimą ir leidžia transporto priemonei išvykti iš KPK teritorijos. Aptariant šioje nuostatoje numatytų VSAT pareigūno funkcijų vykdymą, kiek tai susiję su pareiškėjo tarnyba, yra nustatyta, kad jis Kybartų užkardos Kybartų PKP pasienio tikrinimo poste atlikdamas tarnybą nuo 2015 m. sausio 4 d. 20.00 val. iki 2015 m. sausio 5 d. 08.00 val. darbo vietose Nr. 4-5, atliko automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir jais vykusių asmenų minimalų patikrinimą, kad pasirinkdamas tokį patikrinimo būdą būtų pažeidęs Pasienio tikrinimo tvarkos 6 ir 25 punktus, nėra nustatyta, kaip tai buvo jau aptarta nutarties 39 p.

43. Darbo nuostatų 29 punktas numato, kad asmenys, transporto priemonės, grąžintos į gretimos valstybės teritoriją arba neišleistos iš Lietuvos Respublikos, registruojamos VSAT nustatyta tvarka tarnybinėje dokumentacijoje. Tai nuostata, nukreipianti į kitą teisės aktą – VSAT nustatytą tvarką, todėl šio punkto reikalavimų pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik padarius VSAT nustatytos tvarkos pažeidimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokia tvarka buvo nustatyta atskiru teisės aktu, taip pat nepaneigė pareiškėjo paaiškinimų, kad tik po byloje aptariamų įvykių užkardos vadas žodžiu nurodė budėtojų darbo žurnale fiksuoti grįžtančius atgal į Lietuvos Respubliką automobilius. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir liudytojais apklausti R. U. ir A. A.. Liudytoju apklaustas D. P. parodė, kad tuo atveju, jei pareiškėjas būtų skambinęs, būtų pažymėjęs butėtojo darbo žurnale, tačiau jis negalėjo patvirtinti, kad gerai atsimena prieš daug laiko vykusias aplinkybes, jo parodymai sąlyginiai (jei būtų...), neatitinka kitų byloje surinktų duomenų.

44. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai negali būti laikomi pakankamais patvirtinti aplinkybėms, kurios turi būti įrodinėjamos tam skirtais rašytiniais įrodymais – pareigūno tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais, tiksliai apibrėžiančiais tiek jo funkcijas tarnybos vietoje, tiek veiksmus, kuriuos privalo atlikti jas įgyvendindamas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas tiksliai įvertinti pareiškėjo pareigas tarnybos metu, tyrė Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto darbo instrukciją (patvirtinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vado 2012 m. kovo mėn. 29 d. įsakymu Nr. 7-25), tačiau byloje kvestionuojami pareigūnų veiksmai joje nėra aptarti. Nagrinėjamu atveju, kai nėra reglamentuota, lieka neaišku, kas turėjo teisę disponuoti vartų pulteliu, kam pareiškėjas turėjo pranešti apie grįžtančius automobilius (pamainos budinčiajam ar pamainos vyresniajam ir pan.), ir laikytina, kad atsakovas, tinkamai nereglamentavęs pareigūnų tarnybos tvarkos, dėl jos nepakankamo apibrėžtumo negali pritaikyti tarnybinės atsakomybės pareigūnams.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pabrėžtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pareiškėjo nagrinėjamoje byloje nurodytas aplinkybes. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė netinkamai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

46. Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė aplinkybes byloje, ir siekdamas nustatyti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjui tarnybinę atsakomybę, išnagrinėjo visus duomenis (rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymu), kurie galėtų tai patvirtinti ar paneigti. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame teismo sprendime padarytoms išvadoms, kad nėra įrodyti pareiškėjo neteisėti veiksmai ir jo kaltė. Atsakovas nekonkretizavo pažeidimo objektyviosios pusės, nesusiejo faktinių ir teisinių atsakomybės taikymo pareigūnui pagrindų. Atsakovo argumentas, kad pareiškėjui taikytini aukštesni atsakomybės standartai, suponuoja ir reikalavimus, ypatingai statutinėje tarnyboje, tinkamai reglamentuoti pareigūno funkcijas ir aiškiai apibrėžti jo veiksmus konkrečioje tarnybos vietoje, nes tik tokiu atveju galima nustatyti, ar konkretus pareigūnas tinkamai atlieka savo pareigas, ir tuo pačiu užtikrinti visas tarnybos veiksmingumą.

47. Atsižvelgdama į aptartus nutartyje argumentus, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė