2024-01-08 Nr. BB-120-1-01-1-21053-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5468/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21053-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. P. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 25 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo T. P. gynėjas advokatas M. Vagonis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą T. P. nutraukti; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai nepagrįsti, priimti netinkamai aiškinant ir taikant baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skundžiamame nuosprendyje nustatyta aplinkybė, kad transporto priemonės vairavimo metu T. P. organizme alkoholio koncentracija viršijo 1,5 promilės, neparemta bylos įrodymais. Bylos įrodymai patvirtina, kad nuteistasis po to, kai atvažiavo automobiliu, dar 14 minučių vartojo alkoholį iki pirmojo pūtimo į alkotesterį. Tai reiškia, kad alkoholio koncentracija nuteistojo organizme nustatyta ne transporto priemonės vairavimo metu, o alkoholio koncentracijos nustatymo metu. Tai patvirtina specialisto P. Petreikio konsultacinė išvada bei jo paaiškinimai teisme. Pagal konsultacinę išvadą labiausiai tikėtina, kad T. P. girtumas kaltinime nurodytu laiku buvo apie 1,105 promilės. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų šią išvadą byloje nėra, jų teismai nenurodo ir savo sprendimuose. Taigi T. P. veiksmuose nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių visumos (pavojingų veiksmų) ir jie galėtų būti vertinami kaip administracinis nusižengimas.

Pirmosios instancijos teismas savo išvados, kad T. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepagrindė bylos įrodymų visuma, įrodymus vertino šališkai, selektyviai, sąmoningai ignoruodamas įrodymus, paneigiančius konstatuotas aplinkybes, t. y. išskirtinę reikšmę suteikė pareigūnų kameromis užfiksuotiems atskiriems vaizdo įrašams, o T. P. kaltę paneigiančia vaizdo įrašų dalimi nesivadovavo. Taip pat buvo savaip interpretuojami policijos pareigūnės J. R. parodymai, iškraipant jų esmę. Teismo nuosprendyje išdėstyti ne visi ir netiksliai teismo posėdžio protokole užfiksuoti šios liudytojos parodymai. Tai kelia abejones dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo. Nors policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad jų kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai neatspindi tikrosios situacijos, pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino. Nuosprendyje neišdėstyti argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, taip pat dėl jų pakankamumo ir patikimumo. Be to, šis teismas nevertino įrodymų – neblaivumo patikrinimo akto ir alkotesterio rodmenų atitikties BPK reikalavimams, t. y. ar įrodymai buvo gauti teisėtais būdais, ir ignoravo faktą, kad nebuvo laikomasi alkotesterio naudojimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, apkaltinamąjį nuosprendį T. P. grindė spėjimais ir prielaidomis, nes nenustatė, kokia alkoholio koncentracija buvo jo organizme automobilio vairavimo metu. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų neištaisė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, taip pat išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525-648/2015, 2K-274-788/2019, 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo T. P. gynėjo teiginiai dėl netinkamo BK 2811 straipsnio 1 dalies taikymo ir abiejų instancijų teismų padarytų esminių BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimų grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde keliamais klausimais (dėl netinkamo įrodymų vertinimo, tam tikrų įrodymų neatitikties BPK reikalavimams, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių) apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. P. kaltu būtų padaręs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ir baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis bylos aplinkybėmis bei išreikšta nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai, kokios bylos aplinkybės turėjo būti nustatytos, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimai. Tokie subjektyviu vertinimu ir deklaratyviais pareiškimais grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. P. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis