2013-02-25 Nr. AB-198-3-61-3-00109-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-250/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00109-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. B. (R. B.), Z. A., R. K., M. Č., L. Z. (L. Z.), T. Š., S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. B., Z. A., R. K., M. Č., L. Z., T. Š., S. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. R. B., Z. A., R. K., M. Č., L. Z., T. Š., S. S. (toliau – ir pareiškėjai) 2013 m. sausio 11 d. pateikė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. A30-3658 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apie 70 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas ir kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, t. y. apie 35 ha bendro ploto teritorijoje, kurioje yra drenažo vamzdynai, ir apie 5 ha bendro ploto teritorijoje, kurioje yra demontuota laistymo sistema, nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1, 4 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjams.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas. Prašomu panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A30-3658 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ leista pradėti rengti apie 525 164 kv.m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą, nustatyta, kad žemės sklypo rengimo tikslas - suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai miestų teritorijose, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) 14 punktą, dokumentas, kuriuo išduodamas leidimas rengti žemės sklypo planą, nustatyti reikalavimai ir tikslai, yra priskiriamas III dalyje nurodytiems žemės sklypo plano parengiamiesiems darbams. Minėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas įsakymas yra procedūrinis dokumentas, priimtas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo.

Ginčijamu įsakymu išduotas leidimas bei preliminari žemės sklypo ribų schema (įsakymo 2 priedas), išduoti parengiamojoje teritorijų planavimo proceso stadijoje, yra dokumentai, leidžiantys pradėti teritorijų planavimo procedūras, tačiau nėra galutiniai ir pareiškėjams nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Materialines teisines pasekmes pareiškėjams sukeltų galutinis teritorijų planavimo procedūros metu patvirtintas žemės sklypo planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. 2 p., Aprašo 39-41 p.).

Akivaizdu ir aišku, kad ginčijamas tarpinis (procedūrinis) dokumentas pareiškėjams nesukelia apskritai jokių materialinių teisinių pasekmių, Vilniaus miesto savivaldybės administracija stengiasi įvykdyti teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, pareiškėjai turi teisę teikti raštu pasiūlymus dėl detalaus plano rengimo detalaus planavimo organizatoriui iki viešojo susirinkimo ir jo metu, kad nebūtų pažeistos jų teisės bei teisėti interesai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje yra pasisakęs, kad tarpinių (procedūrinių) sprendimų teisėtumas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) pareiškėjas gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčijant galutinį sprendimą teritorijų planavimo procedūroje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. AS756-868/2011). Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio, Aprašo 6 skyriaus nuostatas pareiškėjai gali teikti pasiūlymus siekdami užkirsti kelią jų teisių bei teisėtų interesų pažeidimui.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų pirmąjį skundo reikalavimą teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų. Pareiškėjų antras reikalavimas - įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apie 70 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas ir kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, t. y. apie 35 ha bendro ploto teritorijoje, kurioje yra drenažo vamzdynai, ir apie 5 ha bendro ploto teritorijoje, kurioje yra demontuota laistymo sistema, nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui - Vilniaus apygardos administracinio teismo jau buvo išnagrinėtas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2565-426/2011 buvo iš dalies patenkintas pareiškėjų skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apie 70 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas ir kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, nuosavybės teisės atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858- 830/2012 sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, kaip matyti iš šio skundo bei sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2565-426/2011 turinio, abiem atvejais ginčo šalys ir dalykas yra analogiški. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodomas šio skundo pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, nekeičia pačio ginčo tapatumo. Todėl pareiškėjų antrasis skundo reikalavimas atsisakytinas priimti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 4 p.).

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti nagrinėti skundą.

Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad skundžiamas įsakymas jiems sukelia materialines teisines pasekmes, kurios pasireiškia atsisakymu sąžiningai vykdyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte Vilniaus miesto savivaldybės administracijai deleguotą veiksmą laisvose (neužstatytos) žemės plotuose formuoti apie 40 ha bendro ploto grąžinamus natūra žemės sklypus ir rengti bei tvirtinti šių sklypų planus; skundžiamas įsakymas pareiškėjų atžvilgiu yra administracinis aktas priimtas vykdant administravimo funkcijas, šis teisės aktas pažeidžia pareiškėjų teises ir įstatymais saugomą interesą susigrąžinti turėtas žemes.

Todėl įsakymas gali ir privalo būti skundžiamas tiesiogiai ir nedelsiant, nes gali būti pritaikytas įsakymo apskundimo vieno mėnesio terminas. Teismas nepastebėjo ar nenorėjo pastebėti, kad įsakymo 3 punkte paskelbta, jog naikinamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. leidimas Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“. Teismas turėjo susipažinti su prie skundo pridėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu, kuriuo jau yra panaikintas skundžiamo įsakymo 3 punktu naikinamas leidimas pradėti rengti apie 70 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą (dabar (duomenys neskelbtini)). 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo motyvuose nurodyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini) didesnėje dalyje nėra statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti formuojami žemės sklypai.

Ginčijamu įsakymu leidžiamas formuoti 52,5 ha plotas (prilygstantis Vatikano valstybės teritorijai) yra per didelis 9 šiltnamiams eksploatuoti (skundo 8 priedas) ir pažeidžia pareiškėjų įstatymais ginamą interesą susigrąžinti natūra visą laisvą (neužstatytą) turėtą žemę. Nepanaikinus ginčijamo įsakymo, nebūtų galima įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją 52,5 ha ploto valstybinėje žemėje projektuoti pareiškėjams ir kitiems buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemių savininkams natūra grąžintinus žemės sklypus.

Taigi ginčijamas įsakymas pareiškėjams sukelia rimtas materialines teisines pasekmes. Pažymi, kad LVAT administracinė byla Nr. AS756-868/2011 nėra analogiška šiai bylai. Teismas, pareiškėjų manymu, daro nepagrįstą išvadą, kad iš pareiškėjų skundo bei sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2565-426/2011 turinio matyti, kad abiem atvejais ginčo šalys ir dalykas yra analogiški. 2011 metais išnagrinėtoje byloje pareiškėjais buvo 129 buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemių savininkai, o atsakovais buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjais yra 7 buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemių savininkai ir tik vienas atsakovas - Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Todėl teismas priėmęs ginčijamą nutartį yra neteisus - ginčo šalys nėra tos pačios. Kadangi išnagrinėtos bylos dalyke nebuvo tiksliai įvardyta, kokio bendro ploto sklypus reikia suprojektuoti grąžinimui natūra, todėl atsakovas, vietoje, pareiškėjų vertinimu, suprojektuotinų apie 54 ha bendro ploto grąžinamų natūra žemės sklypų suprojektavo tik apie 14 ha ploto ir nesuprojektuotai laisvai (neužstatytai) grąžintinai natūra apie 40 ha ploto žemei ginčijamu įsakymu išdavė neįvardintam įsakyme subjektui.

Šiame skundo reikalavime (dalyke) yra nurodytas kitas sutrumpintas reikalavimo įvykdymo terminas ir konkrečiai nurodyta kurioje 70 ha teritorijos dalyje ir apytiksliai kokio bendro ploto reikalaujama suprojektuoti sklypų grąžinimui natūra, t. y. apie 35 ha bendro ploto teritorijoje, kurioje yra drenažo vamzdynai ir apie 5 ha bendro ploto teritorijoje, kurioje yra demontuota laistymo sistema. Taigi nagrinėjamo skundo dalykas yra ne toks pat, o kitoks. Nagrinėjamo skundo pagrindai, aplinkybės, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai, taip pat yra kiti.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas, suprojektavęs grąžinimui natūra, kaip pats rašo, penkis apie 14 ha bendro ploto žemės sklypus, nepaaiškindamas motyvų, kodėl neformuoja grąžinimui natūra dar apie 40 ha bendro ploto žemės sklypų, tuo pačiu metu slaptai nuo pareiškėjų priima ginčijamą įsakymą, kuriuo leidžia pradėti rengti apie 52,5164 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Taigi nagrinėjamo skundo pagrindai ir aplinkybės yra kitokios nei išnagrinėtoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje yra kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktais.

Pareiškėjų pirmąjį skundo reikalavimą buvo atsisakyta priimti tuo pagrindu, kad ginčijamas įsakymas yra procedūrinis dokumentas, priimtas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamu įsakymu išduotas leidimas bei preliminari žemės sklypo ribų schema (įsakymo 2 priedas), išduoti parengiamojoje teritorijų planavimo proceso stadijoje, yra dokumentai, leidžiantys pradėti teritorijų planavimo procedūras, tačiau nėra galutiniai ir pareiškėjams nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių.

Pareiškėjai, ginčydami šia teismo nutarties dalį, atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamas įsakymas jiems sukelia materialines teisines pasekmes, kurios pasireiškia atsisakymu sąžiningai vykdyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte Vilniaus miesto savivaldybės administracijai deleguotą veiksmą laisvose (neužstatytos) žemės plotuose formuoti apie 40 ha bendro ploto grąžinamus natūra žemės sklypus ir rengti bei tvirtinti šių sklypų planus. Pareiškėjų teigimu, skundžiamas įsakymas pareiškėjų atžvilgiu yra administracinis aktas priimtas vykdant administravimo funkcijas, šis teisės aktas pažeidžia pareiškėjų teises ir įstatymais saugomą interesą susigrąžinti turėtas žemes.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, Viešojo administravimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės), atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Pagal minėtus teisės aktus teismas turi spręsti klausimą dėl to, kokio pobūdžio prašymas ar skundas yra paduotas viešojo administravimo subjektui (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis ir kt., Taisyklių 41 punktas), kokia yra viešojo administravimo subjekto nustatyta kompetencija, kokia yra administracinio teismo nustatyta kompetencija (ABTĮ 88, 90 straipsniai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-285/2012).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjų skundo priskirtinumo teismui pagal vieną kriterijų, būtent pagal administracinės procedūros baigtumo kriterijų, nagrinėjamu atveju yra neteisingos.

Kaip matyti byloje ginčas kyla nuosavybės teisių atkūrimo ir teritorijų planavimo srityje, nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. A30-3658 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, teisėtumo ir pagrįstumo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos apie 70 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas ir kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, t. y. apie 35 ha bendro ploto teritorijoje, kurioje yra drenažo vamzdynai, ir apie 5 ha bendro ploto teritorijoje, kurioje yra demontuota laistymo sistema, nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

Tikrinamos bylos faktinės aplinkybės rodo, kad šiuo atveju susiklostė specifinė situacija. Dėl aptariamoje ginčo teritorijoje esančių statinių ar įrenginių pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1830/2012, pažymėdamas, kad didesnėje žemės dalyje nėra statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti galėtų būti formuojami žemės sklypai, ši žemė Atkūrimo įstatymo požiūriu nėra valstybės išperkama. Šioje administracinėje bylos pasisakyta ir dėl panašaus pobūdžio administracinio akto - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. leidimo Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“. Šis aktas skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu panaikintas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamas įsakymas negali būti laikomi vien tarpiniu (procedūriniu) dokumentu, kaip teismo ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas.

Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Teismas turi teisę atsisakyti priimti skundą tik konstatavęs procesinio pobūdžio aplinkybes, kurių sąrašas yra baigtinis (ABTĮ 37 straipsnis). Toks reglamentavimas yra viena iš teisės kreiptis į teismą garantijų. Ginčijamu atveju teismas be pagrindo konstatavo, kad nėra minėtos prielaidos kreiptis į teismą – ginčas nepriskirtinas nagrinėti teismui, todėl be pagrindo atsisakė priimti skundą.

Pareiškėjų antrąjį skundo reikalavimą buvo atsisakyta priimti tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši išvada nepagrįsta. Nustačius, kad reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. A30-3658 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ yra nagrinėtinas teismo, konstatuotina, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis reikalavimas.

Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė procesinės teisės normas bei neteisėtai vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktais atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis naikintina, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundas paduotas pirmosios instancijos teismui nepasirašytas vieno iš pareiškėjų – R. B.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. B. (R. B.), Z. A., R. K., M. Č., L. Z. (L. Z.), T. Š., S. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius