62c3f7fa-bbb8-4b59-8996-ef385bcc3483 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1846-431/2018                                                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10656-2018-8                               Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; (S)                                  3.4.5.2; 3.3.2.5                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotasis asmuo byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, n u s t a t ė :Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad V. K. priėmė I. K. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, ir, kad V.

K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį ir po jos naudotÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), testamentu paliko sutuoktinei S. K., o jei ji mirtų anksčiau už jį, – I. S.. Juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymas pareiÅ¡kėjui reikalingas, tam, kad jis galėtų paveldėti jo mirusiai motinai I. S. priklausiusį turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiÅ¡kimo dalį dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.

K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį ir po jos naudotÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), testamentu paliko sutuoktinei S. K., o jei ji mirtų anksčiau už jį, – I. S., atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėjui A. S. nustatė 7 dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti.Teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjas siekia paveldėti V. K. žemės sklypÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (galiojusio nuo 1980 m. vasario 1 d. iki 1983 m. gruodžio 11 d.) (toliau – 1964 m.

CK) 575 straipsnio 1 dalies pagrindu kiekvienas pilietis gali testamentu palikti visÄ savo turtÄ arba jo dalį (neiÅ¡skiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantiems prie jo, taip pat valstybei arba atskiroms valstybinėms, kooperatinėms ir visuomeninėms organizacijoms. Å iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad testatorius gali sudaryti testamentÄ tik pats.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog testamentas yra asmeninis testatoriaus sandoris (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018), kuriam sudaryti bÅ«tina ir pakanka vienos Å¡alies (testatoriaus) valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-421/2016).

Å iame kontekste paminėtinas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) CK 5.16 straipsnis, kurio pagrindu neiÅ¡likusio testamento turinio negalima nustatyti teismo tvarka (3 dalis). Testatorius neturi teisės pavesti kitam asmeniui po testatoriaus mirties nustatyti ar keisti testamento turinį (4 dalis).Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog 1980 m. liepos 3 d. testamentÄ galėjo sudaryti tik pats V. K., todėl teismo tvarka jo turinio keisti – Å¡iuo atveju nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. K. žemės sklypÄ testamentu paliko sutuoktinei S. K., o jei ji mirtų anksčiau už jį, – I.

S. – negalima. Todėl reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir Å¡iÄ pareiÅ¡kimo dalį atsisakytina priimti.1964 m. CK 578 straipsnio pagrindu testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įstatyminių įpėdinių, Å¡aukiamų paveldėti pagal Å¡io kodekso 573 ir 574 straipsniuose nustatytas taisykles (1 dalis). Prie Å¡ių įpėdinių priklauso ir tie įstatyminiai įpėdiniai, kuriems kita turto dalis palikta testamentu, jeigu testamente nenumatyta ko kita (2 dalis).

Jeigu žemės sklypas priklausė V. K., Å¡is turtas, kaip likęs nepaskirstytas testamentu, bÅ«tų padalytas tarp įstatyminių įpėdinių, kurie (ar jų palikimÄ priėmę asmenys) turėtų teisę praÅ¡yti teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. K. priėmė I. K. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti. Todėl teismas įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti įrodymus, kad jo motina S. K. buvo įstatyminė V. K. įpėdinė ir priėmė jo palikimÄ sudarančiÄ turto dalį, kuri liko testamentu nepaskirstyta, ir nurodyti kitus V.

K. įstatyminius įpėdinius, kuriems testamentu nepaskirstyta turto dalis bÅ«tų padalyta. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjas A. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dalį dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog V. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypÄ testamentu paliko sutuoktinei S. K., o jei ji mirtų anksčiau už jį – I.

S., nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ , privalo nurodyti, į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ pareiÅ¡kėjui reikia kreiptis, jei byla nenagrinėtina teisme (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Å is reikalavimas teismui yra imperatyvus bei privalomas vykdymui. To nepadarius, negalima pripažinti procesinio sprendimo teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti dalį pareiÅ¡kimo reikalavimų, kaip nenagrinėtinų teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ , priima dėl to motyvuotÄ nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ reikia pareiÅ¡kėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip paÅ¡alinti aplinkybes, kliudančias priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).Taigi teismas, priimdamas pareiÅ¡kimÄ , pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylÄ ar priimdamas sprendimÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks teisės aktas praÅ¡omam nustatyti faktui suteikia juridinę reikÅ¡mę.

Kai iÅ¡ paduoto pareiÅ¡kimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė Å¡ių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylÄ nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog V.

K. po žemės nacionalizacijos naudotÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini) paliko žmonai S. K., o jei ji mirtų anksčiau už testatorių, tai nurodytÄ Å¾emės sklypÄ paliko I. S.. PareiÅ¡kėjas yra pateikęs teismui iÅ¡likusį notaro patvirtintÄ V. K. 1980 m. liepos 3 d. sudarytÄ testamentÄ , kuriuo testatorius gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), paliko žmonai S. K., o jei ji mirs anksčiau už testatorių, tai nurodytÄ namÄ ir Å«kinius pastatus paliko I.

S.. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra iÅ¡likęs mirusiojo V. K. testamentas, kuriame aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta testatoriaus valia ir aiÅ¡kiai apibrėžtas turtas, kurį jis paliko nurodytiems testamentiniams įpėdiniams. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, jog pagal 1964 m. CK 578 straipsnį testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įstatyminių įpėdinių. Todėl V. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį sklypÄ gali paveldėti tik mirusiojo įstatyminiai, o ne testamentiniai įpėdiniai.

Teismas negali nustatyti tokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, kurie prieÅ¡tarautų įstatyminiam reglamentavimui. Nors CPK 137 straipsnio 3 dalyje ir nurodyta, jog teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, privalo nurodyti, į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ reikia pareiÅ¡kėjui kreiptis, tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas kreipiasi dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, kurie nagrinėjami pagal ypatingÄ jÄ teisenÄ reglamentuojančias, tai yra specialiÄ sias CPK normas.

Pirmos instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, jog pagal 1964 CK bei Å¡iuo metu galiojančio CK nuostatas testamentÄ sudaryti ir jo turinį pakeisti gali tik pats testatorius. Po testatoriaus mirties testamento turinys negali bÅ«ti keičiamas, o nustačius egzistuojant testamentu nepalikto mirusiajam priklausiusio turo, Å¡is turtas paveldimas pagal įstatymÄ . Taigi paaiÅ¡kėjus, jog V. K. turėjo testamentu nepaskirto turto – žemės sklypÄ â€“ Å¡is turtas gali bÅ«ti paveldėtas tik pagal įstatymÄ , tai yra jo įstatyminių įpėdinių.

Todėl paveldėti šį sklypÄ pareiÅ¡kėjas galėtų tik tokiu atveju, jeigu jo motina ar jis pats bÅ«tų V. K. įstatyminiais įpėdiniais. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo paveldėjimo klausimas yra sureguliuotas įstatymais, o testamento turinio keitimas ypatingosios teisenos tvarka nėra galimas. Å iuo atveju nėra jokios kitos institucijos, kuri galėtų keisti mirusio testatoriaus testamento turinį, todėl egzistuojančios teisinės situacijos ir jos reglamentavimo iÅ¡aiÅ¡kinimas pripažintinas tinkamu CPK 137 straipsnio 3 dalyje nurodytos pareigos įvykdymu.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, n u t a r i a:

             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .        Teisėja                                                                                             Laima Gerasičkinienė