2021-02-17 Nr. AB-3489-3-65-3-00640-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-132-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00640-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. A. P., uždarajai akcinei bendrovei „Anykščių matininkas“ dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. P. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Anykščių skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-45020-(10.9E.) (toliau – ir Aktas) ir įpareigoti Tarnybos Anykščių skyrių iš naujo patikrinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Anykščių matininkas“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 65, 651 punktais, Tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25, 26 punktais ir darė išvadą, kad Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas nėra skundžiamas teismui, dėl tokio akto skundas turi būti teikiamas teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir tik Tarnybos teritorinio padalinio vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui tiesiogiai (dėl privačių žemės sklypų) arba pasinaudojus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (dėl valstybinės žemės sklypų).

Teismas nustatė, kad dėl Akto nėra priimtas Tarnybos teritorinio padalinio (Tarnybos Anykščių skyriaus) vadovo sprendimas, kuris galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad tik priėmus administracinį aktą dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo akto pareiškėjai kils realios materialinės teisinės pasekmės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl Akto teisėtumo galėtų būti vertinami teisme nagrinėjant ginčą dėl Taisyklių 26 punkte numatyto Tarnybos Anykščių skyriaus vadovo priimto administracinio akto, jeigu toks administracinis aktas būtų priimtas ir ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas konstatavo, kad skundo reikalavimas panaikinti Aktą negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, toks skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl atsisakomas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsisakęs priimti pagrindinį pareiškėjos skundo reikalavimą, teismas atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl Tarnybos Anykščių skyriaus įpareigojimo atlikti veiksmus.

II. Pareiškėja A. P. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad Aktą apskundė Tarnybos direktoriui, prašydama savo skundu ne tik panaikinti Aktą, bet ir nušalinti nuo procedūros visą Tarnybos Anykščių skyrių. Tarnyba pareiškėjos skundo netenkino, tačiau nenurodė, kad Tarnyba neturi kompetencijos jį svarstyti. Pareiškėja nesutinka, kad Akto apskundimas teritorinio skyriaus vedėjui yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Taisyklių 25, 26 punktais ir nustatė, kad dėl Akto nėra priimtas Tarnybos teritorinio padalinio (Tarnybos Anykščių skyriaus) vadovo sprendimas, kuris galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka, todėl toks skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka, kad dėl Akto apskundimo yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, bei nurodo, kad Aktą skundė Tarnybos direktoriui.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Nuostatų 65 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui, ir apie tai informuoja užsakovą; nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad atlikus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių 1 priedas); žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas; šis aktas nustatyta tvarka turi būti užregistruotas elektroniniame žurnale ir paskelbtas Tarnybos interneto svetainėje. Taisyklių 25 punkte įtvirtinta, kad teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad, vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (26.1 p.), o dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami Tarnybos vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka (26.2 p.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Anykščių matininkas“ kadastrinių matavimų byla ir Tarnybos Anykščių skyriaus Aktas parengti dėl privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Aktą pasirašė ne Tarnybos Anykščių skyriaus vadovas, bet šio skyriaus vyriausioji specialistė, todėl pagal Taisyklių 25, 26.1 punktuose nustatytą reguliavimą Aktas galėjo būti skundžiamas teritorinio padalinio vadovui. Pažymėtina, kad tokia Akto apskundimo tvarka nurodyta ir pačiame Akte. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja Aktą būtų ginčijusi Tarnybos Anykščių skyriaus vadovui. Tai, kad pareiškėja neginčijo Akto Tarnybos Anykščių skyriaus vadovui, o, kaip matyti iš 2020 m. spalio 2 d. skundo, pateikė jį Tarnybai – skundą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo, Tarnybos Anykščių skyriaus veiksmų / neveikimo, – negalima vertinti, jog nustatyta apskundimo tvarka buvo tinkamai pasinaudota. Įvertinusi Akto turinį, taip pat Nuostatuose ir Taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą, aplinkybę, kad Aktas nebuvo skųstas Tarnybos Anykščių skyriaus vadovui, teisėjų kolegija prieina išvados, jog Aktas yra tarpinis dokumentas parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo administracinėje procedūroje, tiesiogiai pareiškėjai nesukeliantis savarankiškų materialinių pasekmių. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-514-492/2020). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Akto panaikinimo ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo Tarnybos Anykščių skyrių iš naujo patikrinti UAB „Anykščių matininkas“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė