2021-10-15 Nr. AB-21703-4-45-3-00313-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4010-756/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00313-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui A. E., jo atstovei advokatei A. L. K.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikоs vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

vertėjams R. Z., A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. E. (A. E.) prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl A. E. prisistačiusio užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus ir prašė pratęsti asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu A. E. (toliau – ir Užsienietis), sulaikymą Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 11 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras teikime paaiškino, kad 2021 m. gegužės 18 d., be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos – Baltarusijos Respublikos sieną, Užsienietis pateko į Lietuvos Respubliką ir buvo apgyvendintas Centre. Užsienietis 2021 m. birželio 10 d. neteisėtai išvyko iš Centro į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas, ir 2021 m. birželio 11 d. buvo perduotas Tarnybos pareigūnams. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūno 2021 m. birželio 11 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas neilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 13 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. rugsėjo 11 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

3. Teikime nurodyta, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 12PR‑157 prašymą atmetė (sprendimas dar nėra įsiteisėjęs). Teikime, be kita ko, nurodyta, kad Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, su pareigūnais nebendradarbiauja.

4. Užsienietis paaiškino, kad nenori būti sulaikytas, prašė suteikti teisę jam laisvai judėti. Teigė, kad, gavęs užsieniečio registracijos pažymėjimą, nesuprato, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl vyko į Lenkijos Respubliką. Nurodė, kad neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, o grįžti į kilmės šalį nenori dėl gyvybei gresiančio pavojaus.

5. Užsieniečio atstovas prašė taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant teisės išvykti už Centro teritorijos ribų. Teigė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Užsienietis nurodė tikrąją savo asmenybę.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu nusprendė pratęsti Užsieniečio sulaikymą Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams (iki 2021 m. gruodžio 11 d.).

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. gegužės 18 d., neteisėtai kirtęs Baltarusijos Respublikos – Lietuvos Respublikos sieną. Užsienietis neturėjo tapatybę patvirtinančių dokumentų, pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas sprendimu apgyvendino Užsienietį Centre. 2021 m. birželio 10 d. Užsienietis savavališkai pasišalino iš Centro ir išvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas, ir 2021 m. birželio 11 d. perduotas Tarnybos pareigūnams. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūno 2021 m. birželio 11 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 13 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2021 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 12PR‑157 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, o sprendimui įsigaliojus – išsiųsti užsienietį į kilmės valstybę (sprendimas yra apskųstas, todėl dar neįsiteisėjo).

12. Teismas, įvertinęs, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu buvo išvykęs į Lenkijos Respubliką, priėjo prie išvados, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai ir yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės šalį (5 d.1, 6–11 p.).

III. 13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3747-822/2016). Užsienietis akcentuoja, kad, bylą nagrinėjęs teismas, jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės ir nenagrinėjo jos taikymo galimybės. Taip pat pabrėžia, kad reikia spręsti, kiek yra būtinas ir neišvengiamas asmens sulaikymas.

15. Užsienietis paaiškina, kad, būdamas Lietuvoje, laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, pasimokė iš savo klaidų, daugiau apgyvendinimo tvarkos pažeidimų padaręs nebuvo. Dalyvavo visose prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrose, teikė duomenis, todėl negalima vertinti, kad jis nebendradarbiavo su institucijomis. Akcentuoja, kad jo padarytas pažeidimas, kai išvyko iš Centro, buvo vienkartinis, todėl jo veiksmuose nėra sistemos, kuri leistų tvirtinti, jog jį yra būtina sulaikyti, o teismo siekiamų tikslų neįmanoma pasiekti švelnesnėmis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo priemonėmis.

16. Užsieniečių registracijos centras su Užsieniečio apeliaciniu skundu nesutinka, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Centras nesutinka su Užsieniečio apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, kad alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinti užsienietį Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje – taikymas būtų pakankamai proporcinga priemonė pasiekti teismo norimam tikslui. Užsieniečio elgesys nevertintinas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis, nes jis buvo tyčia pasišalinęs iš Lietuvos Respublikos. Centrui nekyla abejonių, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu teikiamomis garantijomis. Be to, Centras pažymi, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tuo atveju, jei asmens tapatybė yra nustatyta, o šiuo atveju Užsienietis jokio dokumento, patvirtinančio jo tapatybę, iki šiol nepateikė.

18. Centras atkreipia dėmesį į tai, kad neigiamas Migracijos departamento 2021 m. liepos 8 d. sprendimas „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas), leidžia daryti išvadą, jog ateityje Užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, kad Užsienietis, nebūdamas sulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.

19. Pažymi, kad Centre užtikrinama tik sulaikytų neilgiau kaip 48 val. ir teismo sprendimu, užsieniečių apsauga. Bendradarbiaujantys užsieniečiai, apgyvendinti Migracijos departamento sprendimu bei teismo sprendimu, taikant alternatyvias sulaikymui priemones, neturi būti saugomi tuo tikslu, kad nepabėgtų, negalima pažeisti jų teisių bei teisėtų interesų stebint juos 24 val. per parą, kelis kartus per dieną tikrinant jų buvimą apgyvendinimo vietoje bei griežtai kontroliuojant jų judėjimą Centro teritorijoje.

20. Centro vertinimu, tenkinus Užsieniečio apeliacinį skundą, iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, nuspręsta palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 13 d. sprendimą ir pratęsti Užsieniečio sulaikymą Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 11 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Užsieniečio tapatybė galutinai nenustatyta ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, pažeisdamas nustatytą tvarką, jis išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, priėjo prie išvados, jog yra didelė tikimybė, kad, netaikant sulaikymo, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, trukdys vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį.

23. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo padaręs tik vieną pažeidimą, pasimokė iš savo klaidų, todėl pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, be kita ko, būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti, apsipirkti ir per daug nepagrįstai nesuvaržyti judėjimo laisvės.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

25. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

26. Byloje nustatyta, kad Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento Sprendimas, kuris yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir galutinis sprendimas byloje dar nėra priimtas. Todėl konstatuotina, kad Migracijos departamento Sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir, įsigaliojus Sprendimui, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), dar neįsiteisėjęs ir nėra galutinis. Atsižvelgiant į tai, Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

27. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę.

28. Nagrinėjamu atveju Užsienietis nepateikė asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų originalų, jo tapatybė nėra patvirtinta kitais galimais būdais. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Užsienietis keitė duomenis apie savo kilmės valstybę, patikslino, kad yra ne (duomenys neskelbtini) pilietis, o (duomenys neskelbtini) pilietis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad Užsieniečio tapatybė yra galutinai nustatyta.

29. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ir siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

31. Atsižvelgus į tai, kad nėra įsiteisėjęs sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo Užsieniečiui, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Taigi, konstatuotina, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai, kurie taikytini ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, nėra išnykę.

32. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

33. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui sulaikymo terminas pratęstas pagrįstai, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog Užsienietis gali išvykti ir pasislėpti, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į savo kilmės valstybę. Jo sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. Taikant tik alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 2 d.) realu, kad minėtas tikslas būtų nepasiektas.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(Duomenys neskelbtini) piliečiu A. E. (A. E.) prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė