2024-12-04 Nr. AB-359-3-61-3-00041-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-699-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00041-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Foods“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2023 m. sausio 13 d., prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-301 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirtas įspėjimas (toliau – Nutarimas).

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Bendrovė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė. Bendrovė Nutarime nurodyto produkto nepagamino, produkto transportavimo ir sandėliavimo sąlygų nepažeidė. Bendrovė Nutarime nurodytą produktą nusipirko iš sertifikuoto Europos Sąjungos gamintojo, kuris pirmasis ir pateikė Nutarime nurodytą produktą į Europos Sąjungos rinką. Bendrovė įvykdė Tarnybos sprendimą „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ ir sunaikino visus sprendimo priėmimo metu turėtus produktus. Todėl mano, kad Nutarimas priimtas nesant Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nustatytų atsakomybės taikymo sąlygų.

2.2. Pirminis Europos Sąjungos gamintojas, patiekęs į rinką nesaugų produktą, deklaravo jo atitiktį maistui keliamiems reikalavimas. Bendrovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ji įsigijo nesaugų maistą. Ši aplinkybė paaiškėjo Tarnybai 2020 m. birželio 25 d. atlikus Bendrovės patikrinimą, apie kurio rezultatus Bendrovė sužinojo, gavusi Tarnybos 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 69SV-330 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“. Bendrovė Tarnybos 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 69SV-330 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ įvykdė ir dėl to Bendrovė patyrė produkcijos įsigijimo, jos atsigabenimo, sandėliavimo ir utilizavimo nuostolius, kurių jai niekas nekompensavo.

2.3. Bendrovei taikoma atsakomybė už kito asmens padarytą pažeidimą, t. y. nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nors Bendrovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir objektyviai negalėjo užkirsti kelio nesaugaus produkto pateikimui į rinką.

2.4. Lietuvos Respublikos piliečiams ir Lietuvos Respublikoje registruotiems asmenims draudimo sudaryti maisto produktų pirkimo – pardavimo sutartis su kitose Europos Sąjungos valstybėse registruotomis ir ten veikiančiomis įmonėmis, transportuoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių gamintojų į bendrą Europos Sąjungos rinką pateiktus maisto produktus ir tuos produktus parduoti Lietuvos Respublikos įmonėms, galiojantys teisės aktai nenumato. Tačiau, nepaisant to, Bendrovė yra nubausta už tai, kad sudarė su Europos Sąjungos gamintoju pirkimo–pardavimo sutartį ir sutarties pagrindu įsigytus maisto produktus sandėliavo. Jokių kitų veiksmų Bendrovė neatliko. Todėl mano, kad už šių teisėtų ir nedraudžiamų veiksmų atlikimą, nesant Bendrovės kaltės dėl jokių neteisėtų veiksmų atlikimo, Bendrovei nuobauda paskirta nepagrįstai.

2.5. Tarnyba Nutarimą priėmė praleidusi Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytą dvejų metų terminą.

2.6. Tarnyba, bausdama Bendrovę už kitų Europos Sąjungos gamintojų veiksmus, siekia, kad Bendrovė produkciją įsigytų iš Lietuvos Respublikos gamintojų. Atsakovo taikomos priemonės Bendrovės atžvilgiu riboja konkurenciją, pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. sausio 28 d. reglamento (EB) Nr. 178/2002 preambulės nuostatas ir yra neteisėtos. Nacionalinė priemonė, priklausanti Bendrijos lygiu išsamiai suderintai sričiai, turi būti vertinama atsižvelgiant į šios suderinimo priemonės, o ne į pirminės teisės nuostatas (žr. 1993 m. spalio 12 d. Sprendimo Vanacker ir Lesage, C‐37/92, Rink. p. I‐4947, 9 punktą ir 2001 m. gruodžio 13 d. Sprendimo DaimlerChrysler, C‐324/99, Rink. p. I‐9897, 32 punktą). Šiuo atveju pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teismo praktiką bet kuri priemonė, galinti tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai trukdyti Bendrijos vidaus prekybai, yra laikoma kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemone ir todėl uždrausta pagal EB 28 straipsnį (žr. 1974 m. liepos 11 d. Sprendimo Dassonville, 8/74, Rink. p. 837, 5 punktą ir 2003 m. birželio 19 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‐420/01, dar nepaskelbto Rinkinyje, 25 punktą).

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

3.1. Maisto įstatymas, tiek visi kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, tačiau visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose jų maisto tvarkymo etapuose. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas yra maisto tvarkymo subjektas, vykdantis mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą, perpakavimą, kuris produktus perka ir sandėliuoja dideliais kiekiais ir toliau parduoda juos įvairių dydžių partijomis kitiems asmenims, todėl jam yra taikomi teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, ir gali būti taikoma atsakomybė už pažeidimus.

3.2. UAB „Baltic Foods“, kaip maisto tvarkymo subjektui, yra privaloma laikytis maisto srities teisės aktų reikalavimų ir tiekti rinkai tik saugų maistą. Atsakovui nekyla abejonių, kad UAB „Baltic Foods“, kaip maisto tvarkymo subjektas, privalo laikytis maisto srities teisės aktų reikalavimų ir tiekti rinkai tik saugų maistą. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 19 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato pareigą pareiškėjui pašalinti iš rinkos maisto produktą, kuris neatitinka maisto saugos reikalavimų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 19 straipsnį pašalinimas iš rinkos gali būti atliekamas bet kuriame maisto grandinės etape. Pareiškėjas, kaip maisto tvarkymo subjektas, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnio 3 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, turi turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias jam galimybę nustatyti kitas įmones, į kurias yra pateikti jos produktai bei pašalinti iš rinkos pateiktą produktą, turi vykdyti įtvirtintas pareigas. Pirminis nesaugių produktų Lietuvos Respublikos rinkai platintojas turi įvertinti tiekėjus ir, atsižvelgęs į gautus neigiamus tyrimų rezultatus, turi imtis papildomų priemonių pirminių tiekėjų atrankai ir jų įvertinimui, kad užkirstų kelią reikalavimų nesilaikymo atvejų pasikartojimui.

3.3. Pareiškėjas, kaip maisto tvarkymo subjektas, turi teisę savo veikloje taikyti savikontrolę, siekiant užtikrinti, kad nesaugus maisto produktas nepatektų į rinką, tokiu būdu apsaugant tiek paties maisto tvarkymo subjekto geriausius interesus (pvz.: nuo galimų finansinių nuostolių), tiek ir prioritetu laikomą vartotojų sveikatą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįgyvendino savikontrolės priemonių, kad nesaugi paukštiena nebūtų pateikta į rinką.

3.4. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas visą nesaugios produkcijos kiekį (8020 kg) sunaikino, savaime nepaneigia jo atsakomybės kaip maisto tvarkymo subjekto. Atsakovas, remdamasis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalimi tvirtina, kad „pateikimas į rinką“ – tai maisto laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčo produktus gavo dar 2020 m. sausio 21 d., apie tai, kad jie yra nesaugūs, pareiškėjas sužinojo 2020 m. vasario 13 d. ir iki pat šių nesaugių produktų uždraudimo, t. y. iki 2020 m. liepos 15 d. juos sandėliavo, tikėdamasi galiausiai parduoti.

3.5. Maisto įstatymo 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nesaugaus maisto sulaikymas ir neišplatinimas maisto tvarkymo subjekto iniciatyva yra maisto tvarkymo subjekto atsakomybę lengvinanti, tačiau ne ją šalinanti aplinkybė. Valstybiniai mėginiai tyrimams buvo atrinkti pareiškėjo šaltajame sandėlyje 2020 m. birželio 25 d. patikrinimo metu. Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad nesaugi produkcija buvo rasta net ne pas pareiškėją, o pas kitus asmenis, ir sandėlio patikrinimo metu jokio nesaugaus produkto nebuvo rasta.

3.6. Aplinkybė, jog ginčo produkcijoje aptikta Salmonella ir tokia produkcija yra nesaugi, pareiškėjui tapo žinoma gavus 2020 m. vasario 13 d. tyrimų protokolą. Be kita ko, atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Pranešimų apie nesaugų ar galimai nesaugų maistą, suklastotą maistą, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas ar pašarus teikimo reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. B1-308, 3.1.1 papunktį, subjektai, įtarę nesaugius ar galimai nesaugius produktus ir (ar) gavę informacijos apie nesaugius ar galimai nesaugius produktus, privalo nedelsdami (ne vėliau kaip per 24 (dvidešimt keturias) valandas nuo įtarimo ar informacijos gavimo) elektroniniu paštu info@vmvt.lt pateikti Tarnybai nustatytos formos pranešimą apie nesaugų ar galimai nesaugų maistą, suklastotą maistą, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas ar pašarus (toliau – Pranešimas) (užpildomos Pranešimo I ir II dalys) ir turimas nesaugių ar galimai nesaugių produktų nuotraukas ir (ar) ženklinimo etiketes ir su Pranešimu susijusių savikontrolės laboratorinių tyrimų protokolus (jeigu tokie yra) (švenčių ir ne darbo dienomis, taip pat ne darbo valandomis ši informacija privalo būti teikiama ir elektroniniu paštu skubu@vmvt.lt). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, žinodamas, kad jo į Lietuvos Respublikos rinką pateikta produkcija yra nesaugi, nustatytais terminais apie tai neinformavo Tarnybos ir nesiėmė jokių veiksmų, kad ši produkcija būtų tinkamai ir saugiai pašalinta iš Lietuvos Respublikos rinkos. Tokius pareiškėjo veiksmus, vadovaujantis Maisto įstatymo 123 straipsnio 4 dalimi, Tarnyba laiko pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

3.7. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjui įspėjimas paskirtas už Maisto įstatymo pažeidimus šio įstatymo nustatyta tvarka. Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas, atliko valstybinę maisto kontrolę ir nustačiusi, kad pareiškėjas neužtikrino, jog produktas atitiktų jo saugai taikomų teisės aktų reikalavimus, pateikė rinkai nesaugų produktą, todėl pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui skyrė Maisto įstatyme nustatytą nuobaudą – įspėjimą.

3.8. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Tarnyba, skirdama pareiškėjai nuobaudą pagal Maisto įstatymą, nenustatė visų privalomų nustatyti būtinųjų administracinės atsakomybės sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK). Maisto tvarkymo subjektus pateikti į rinką saugų maistą įpareigoja Reglamentas 178/2002, Maisto įstatymas (Reglamento178/2002 17 straipsnio 1 dalis, Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), o Maisto 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad maisto tvarkymo subjektai, pažeidę Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Maisto įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atsakomybė pagal specialųjį įstatymą nepagrįstai sutapatinama su administracine atsakomybe pagal ANK.

3.9. Pagal Maisto įstatymo 124 straipsnį, šio įstatymo 122 straipsnyje numatytas baudas Tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena, o sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas pažeidimas. Pažeidimo nustatymo diena – momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, traukiamo atsakomybėn asmens nustatymas.

3.10. Ginčo byloje protokolas dėl galimo Maisto įstatymo pažeidimo Nr. 69MĮPP-76 surašytas 2020 m. rugpjūčio 20 d., todėl ši data yra laikoma pažeidimo padarymo diena ir nuo jos turi būti skaičiuojamas dvejų metų terminas baudai už Maisto įstatymo pažeidimą paskirti. Tačiau atsakovas pažymi, kad Tarnybos 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. MĮPN-77 bylos dėl Maisto įstatymo pažeidimo nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA2-186-575/2021.

3.11. Tarnyba bylos nagrinėjimą sustabdė nepraėjus Maisto įstatyme nustatytam nuobaudos paskyrimo terminui. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta 2022 m. gruodžio 13 d. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 66 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 76 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių terminų stabdymą bei atsižvelgdama į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad Nutarimas priimtas praleidus Maisto įstatyme nustatytą dvejų metų terminą.

3.12. Atsakovo tvirtinimu, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jį panaikinti. Skundžiamame Nutarime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, įrodymai bei pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas šis Nutarimas. Atsakovas mano, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai priimant skundžiamą Nutarimą pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyti tinkamai. Pareiškėjo siekis išvengti atsakomybės, kaip maisto grandinėje dalyvaujančio subjekto, sietinas su vieninteliu tikslu – gauti kuo didesnį pelną, nesiimant pakankamų prevencinių priemonių.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-301 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“.

5. Teismas pažymėjo, kad UAB „Baltic Foods” užsiima gyvūninio maisto produktų šaltojo sandėliavimo, perpakavimo ir didmeninės prekybos veikla. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pripažįsta, kad jis Protokole nurodytą produktą – 8020,00 kg šaldytos vištienos krūtinėlės filė įsigijo 2020 m. sausio 21 d. pagal Invoice Nr. 2/000050/2020 iš Vengrijos gamintojo Taravis KFT ir šį produktą laikė pardavimui adresu Vilnius, Kirtimų g. 57A. Šią aplinkybę patvirtina ir Patikrinimų aktuose Nr. 69GMTS-119, Nr. 69GMTS-130 nurodyti duomenys. Teismas pažymėjo, kad tokie pareiškėjo veiksmai atitiko Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje pateiktą „pateikimas į rinką“ apibrėžimą, nes pagal Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalies nuostatas pateikimo į rinką konstatavimui pakanka produktą įsigyti ir laikyti. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui, kaip maisto tvarkymo subjektui, teko pareiga užtikrinti jos į rinką teikiamo maisto produkto saugumą. Teismo vertinimu pareiškėjo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra atsakingas už nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nes ne jis pagamino produktą ir ne pirmasis pateikė nesaugų produktą į rinką, yra nepagrįsti.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad produktuose, kuriuos Bendrovė 2020 m. sausio 21 d. įsigijo iš Vengrijos įmonės Taravis KFT (partijos Nr. L194342319, partijos Nr. L194437302, partijos Nr. L194843168, partijos Nr. L194262591), buvo rasta bakterija Salmonella Infantis. Salmonella Infantis bakterijos buvimas vištienos filė reiškia, kad šis maisto produktas yra nesaugus, todėl neatitinka Reglamento Nr. 178/2002 ir Reglamento Nr. 2073/2005, Maisto įstatymo reikalavimų. Teismas akcentavo, kad ši Tarnybos Nutarimo išvada yra pagrįsta ir teismas jos vertinti kitaip neturi jokio teisinio pagrindo.

7. Teismas nurodė, jog pareiškėjas Tarnybos Vilniaus departamento 2020 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 69SV-330 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai laikino sustabdymo“, kuriuo sustabdė šaldytos viščiukų broilerių filė: 1) partijos Nr. L194843168, pagaminimo data 2019 m. gruodžio 2 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2020 m. gruodžio 1 d., kiekis 400,0 kg; 2) partijos Nr. L194437302, pagaminimo data 2019 m. spalio 31 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2020 m. spalio 30 d., kiekis 1290,0 kg; 3) partijos Nr. L194342319, pagaminimo data 2019 m. spalio 29 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2020 m. spalio 28 d., kiekis 2100,0 kg; 4) partijos Nr. L194262591, pagaminimo data 2019 m. spalio 22 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2020 m. spalio 21 d., kiekis 4230,0 kg, tiekimą rinkai, kol bus atliktas produkto saugos vertinimas, neginčijo ir su šiuo sprendimu sutiko.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nekvestionavo ir Tarnybos Vilniaus departamento 2020 m. liepos 15 d. sprendime Nr. 69SV-371 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ konstatuotų aplinkybių dėl ginčo produkto nesaugumo ir jai suformuluotų įpareigojimų. Pareiškėjas šiuo sprendimu jam nustatytus įpareigojimus įvykdė. Šią aplinkybę patvirtina Netinkamų prekių sunaikinimo-utilizavimo-perdavimo 2020 m. rugpjūčio 5 d. aktas Nr. 20200805/01, iš kurio matyti, kad Nesaugus 8020 kg produktas sunaikintas.

9. Teismas pabrėžė, kad maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus. Teismo vertinimu pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y. kad konkretus maistas buvo nesaugus, turėtų pagrįsti, kad jam nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jo teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba kad ji ėmėsi reikiamų priemonių, siekdamas užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto saugumą (pvz., atliko konkretaus maisto tyrimus, buvo gavęs tyrimų rezultatus iš tiekėjo ar ėmėsi kitų konkrečiu atveju tinkamų ir pakankamų priemonių).

10. Teismas akcentavo, kad byloje įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė prieš įsigydama nesaugų produktą neturėjo realių galimybių įsitikinti maisto saugumu, nėra. Todėl ta aplinkybė, kad Bendrovė 2020 m. vasario 13 d. atliko savikontrolės tyrimus, nepaneigia Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, kad pareiškėjas, įsigydamas ir laikydamas maisto produktą, kuriame užfiksuotas patogeninis mikroorganizmas – Salmonella (Salmonella Infantis), pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

11. Teismas, pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino, pažymėjo, kad pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena, o sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas pažeidimas. Pažeidimo nustatymo diena – momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, traukiamo atsakomybėn asmens nustatymas ir kt.

12. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš Patikrinimų aktų Nr. 69GMTS-119, Nr. 69GMTS-130, Tarnybos Vilniaus departamento 2020 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 69SV-330 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai laikino sustabdymo“, Tarnybos Vilniaus departamento 2020 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 69SV-371 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, tyrimų protokolų, Bendrovė nesaugų produktą iš Vengrijos gamintojo Taravis KFT įsigijo 2020 m. sausio 21 d. (Invoice Nr. 2/000050/2020). Nei Nutarime, nei Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokole Nr. 69MĮPP-76 nesaugaus produkto platinimo laikas nenurodytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl trunkamojo teisės pažeidimo senaties termino skaičiavimo, sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo senaties termino eiga prasidėjo pažeidimo nustatymo dieną – Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolo Nr. 69MĮPP-76 surašymo dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 20 d. Nutarimą Tarnyba priėmė 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. pasibaigus Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytam 2 metų terminui.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Nutarimas priimtas praleidus Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytą dvejų metų terminą, pareiškėjo skundą tenkino, o Tarnybos priimtą Nutarimą panaikino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. 14. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pareiškėjo skundą atmesti.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

15.1. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nėra aišku, kuo (kokiomis teisės aktų nuostatomis ar teismų suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika) remiantis buvo nuspręsta, jog Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas terminas negali būti stabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas. Teismo sprendime teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų motyvų, kuriais buvo grindžiamas termino skirti nuobaudą skaičiavimas.

15.2. Pagal bylų parengimo, nagrinėjimo ir baudų skyrimo tvarką, reglamentuojamą Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. B1-648 (toliau – ir Aprašas) 39 punktą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) gali sustabdyti bylos nagrinėjimą bylos nagrinėjimo proceso šalims apskundus teismui Tarnybos sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ar kitais atvejais, kai Komisija pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti būtina. Bylos nagrinėjimas atnaujinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas bylos nagrinėjimo proceso dalyvių pareiškimu arba Komisijos iniciatyva. Atnaujinta byla nagrinėjama Apraše nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Komisija pasinaudojo jai suteikta teise, ir atsižvelgdama į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-186-575/2021 administracinę bylą sustabdė ir kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje reikšmingu klausimu, 2021 m. gruodžio 22 d. (nepraleidusi dviejų metų termino), priėmė nutarimą Nr. MĮPN-77, kuriuo sustabdė bylos „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą.

15.3. Teismas nevertino Tarnybos atsiliepime nurodytų argumentų, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi įstatymo ir teisės analogija, t. y. ABTĮ 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylos nagrinėjimą. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos procesiniai terminai tęsiasi toliau. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 76 straipsnyje. Jei Tarnybai sustabdžius bylos dėl Maisto įstatymo pažeidimo nagrinėjimą, terminas priimti nutarimą būtų skaičiuojamas toliau, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo teismui ir nacionaliniams teismams sprendžiant itin didelę reikšmę teisingam bylos dėl Maisto įstatymo pažeidimo išnagrinėjimui turintį klausimą ir nestabdant bylos dėl Maisto įstatymo pažeidimo nagrinėjimo kiltų grėsmė susidaryti tokiai situacijai, kad Tarnybos priimti nutarimai prieštarautų teismų išaiškinimams.

15.4. Teismo sprendimo dalyje, kurioje teismas, spręsdamas dėl Maisto įstatymo 124 straipsnyje termino pradžios momento, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota dėl ANK reglamentuojamų nuobaudos skyrimo terminų, nėra pateikti teismo motyvai tokios analogijos taikymui, be to, nebuvo pasisakyta, kodėl buvo atmesti Tarnybos atsiliepime išdėstyti argumentai dėl analogijos pagal ABTĮ 66 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 76 straipsnį, kurie reglamentuoja procesinių terminų stabdymą ir terminų eigą sustabdžius bylą. ABTĮ 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylos nagrinėjimą. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos procesiniai terminai tęsiasi toliau. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog Aprašo 39 punkte įtvirtinta Komisijos teisė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kuris atnaujinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas bylos nagrinėjimo proceso dalyvių pareiškimu arba Komisijos iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad teisės akte, reglamentuojančiame Maisto įstatymo pažeidimo bylų nagrinėjimą, nustatyta galimybė šias bylas stabdyti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taikytina teisės aiškinimo analogija su teisės aktais, reglamentuojančiais bylų nagrinėjimą, procesą ir terminų skaičiavimą bylų stabdymo atvejais.

15.5. Vertinant klausimą dėl patraukimo atsakomybėn už Maisto įstatymo pažeidimus senaties eigos skaičiavimą, būtina atsižvelgti ir į tai, jog Maisto įstatymo nuostatų, susijusių senaties terminu, interpretavimas ir taikymas turi tiesioginės įtakos Tarnybai nagrinėjant bei taikant atsakomybę ūkio subjektams ne tik už nacionalinių teisės aktų pažeidimus, tačiau ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą. Taigi, Tarnyba, stabdydama bylą iki bus gautas Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje taikytinos teisės klausimu, išvengė galimai klaidingo teisės taikymo ir neteisėto Nutarimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimo. Tuo atveju, jei Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas terminas nebūtų stabdomas, sudaroma ydinga teisinė situacija, kai galimai bus priimtas nepagrįstas nutarimas dėl atsakomybės už Maisto įstatymo pažeidimus taikymas arba nepagrįstai sudaryta galimybė ūkio subjektui išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl išdėstytų Tarnybos argumentų, tiesiog apsiribojo teismų praktikos dėl ANK 39 straipsnio aiškinimu bei teiginiu, kad Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas terminas negali būti stabdomas, nepateikiant aiškių tokio teisės aiškinimo motyvų, kurie Tarnybos nuomone, yra itin reikšmingi ir aktualūs tolesniam Maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimui.

16. Pareiškėjas UAB „Baltic Foods“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė:

16.1. Administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai numato nubaudimo senaties terminus, kuriems praėjus administracinė atsakomybė pažeidimą padariusiam asmeniui neturėtų būti taikoma. Nubaudimo senaties termino taikymo tikslas yra užtikrinti, kad asmenys atsakomybėn būtų patraukti tik per konkretų ir iš anksto žinomą laiko tarpą, kadangi priešingu atveju būtų paneigti atsakomybės tikslai, o taip pat ir atsakomybėn traukiamo asmens teisėti lūkesčiai ir teisinis tikrumas. Tokiu būdu siekiama sukurti sistemą, kurioje atsakomybė taikoma tik pagal aiškiai apibrėžtas taisykles siekiant atsakomybės tikslų, bylinėjimasis negalėtų būti begalinis, užtikrinant, kad atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis nebūtų neapibrėžta neribotą laiką. Kartu priežiūros subjektai yra skatinami operatyviai reaguoti į galimus pažeidimus. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad greitas reagavimas padarius teisės pažeidimą, greitai paskirta poveikio priemonė turi didesnį prevencinį poveikį tiek teisės pažeidėjui, tiek kitiems asmenims. Pavėluotai paskirta nuobauda gali būti suvokta kaip nebaudžiamumas, be to, ilgalaikis nusižengimą padariusio asmens nebaudžiamumas yra neleistinas dėl jo teisinės padėties tokiu atveju neapibrėžtumo.

16.2. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas nebuvo trunkamojo pobūdžio. Tačiau atsakovas vis tiek teigia, kad nuobaudos skyrimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo jo protokolo surašymo momento, kurio surašymui, priešingai nei nutarimui dėl nuobaudos skyrimo priėmimui, įstatymas jokio termino nenumato. Taigi, aiškinant nuobaudos skyrimo termino skaičiavimą taip kaip atsakovas, galima suformuoti praktiką (ko atsakovas ko gero ir siekia), kad atsakovas protokolus surašo praėjus dviem ir daugiau metų nuo tikro ar tariamo pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau terminas nuobaudos skyrimui neva nebus praleistas, nes atsakovas ilgą laiką nesurašė protokolo.

16.3. Tuo atveju, jei institucijai, nagrinėjančiai pažeidimą, būtų suteikta diskrecija pačiai nuspręsti, kada buvo nustatytas pažeidimas, vadovaujantis ne objektyviais duomenimis, o subjektyviais institucijos sprendimais, tai praktiškai reikštų, kad institucijai suteikta teisė piktnaudžiauti jai suteiktais įgaliojimais. Senaties termino stabdymas ir administracinėje, ir baudžiamojoje teisėje paprastai susijęs su kliūtimis atlikti tyrimą ar nubausti asmenį, tuo tarpu priežiūros institucijos atliekamas tyrimas negali būti laikomas kliūtimi, nes jis yra privaloma sąlyga atsakomybei taikyti.

16.4. Pareiškėjas nesutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo išvadų dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo įvertinimo, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tačiau kadangi teismas tenkino pareiškėjo skundą, pareiškėjas neturi galimybės skųsti tokio sprendimo ir prašyti pakeisti teismo sprendimo motyvus/išvadas. Kita vertus, tokia galimybę turi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris gali išeiti už šios bylos nagrinėjimo ribų.

16.5. Komisijos 2011 m. spalio 27 d. Reglamente Nr. 1086/2011 yra labai aiškiai nustatyta dėl kokių priežasčių jis yra priimamas, kodėl yra išskiriama ankstesniame Komisijos 2005 m. lapkričio 15 d. reglamente (EB) Nr. 2073/2005 neegzistavęs maisto produktas - „šviežia paukštiena“ ir kodėl būtent šiame produkte yra uždraudžiami tik du Salmonella serotipai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo prejudiciniame sprendime šį Komisijos reglamentą paneigė. Atitinkamai Komisijos to reglamentu siekti tikslai po šio ES sprendimo tapo neįmanomi, nes kiekviena valstybė narė gali nusistatyti, ką ji laiko nesaugiu maistu ir tokiu atveju tiesiogiai taikomas Reglamentas netenka prasmės. Pareiškėjo šioje byloje pateiktas Vengrijos Vespremo apygardos teismo sprendimas, kuriuo teismas pareiškėjo iš Vengrijos gamintojo įsigytą paukštieną, kuri buvo sunaikinta vykdant Tarnybos sprendimus, nes joje buvo nustatyta Salmonella Infantis bakterija, pripažino saugiu maistu, motyvuodamas ES reglamento nuostatomis, kurios šiame produkte draudžia tik du Salmonella sereotipus, bet nedraudžia Infantis.

16.6. Nagrinėjamos bylos dalykas yra ne Tarnybos 2020 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. 69SV-2 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, kurio vertinimo objektas yra maisto tiekimo ir jo kokybės kontrolės santykiai, atitinkamai koks maistas yra nesaugus ir negali būti tiekiamas į rinką, kokios yra maisto operatorių pareigos, bet nutarimas, kuriuo pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas, darydamas išvadą dėl Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo, turėjo pareiškėjo veiksmus vertinti ne per maisto kontrolės, bet per administracinės atsakomybės teisinių santykių prizmę, atskleisdamas administracinio nusižengimo sudėties elementus, įskaitant kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėti veiksmai, kada tie veiksmai buvo atlikti bei kaip pasireiškė pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-301 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo Bendrovei už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirtas įspėjimas, teisėtumo bei pagrįstumo.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat patikrina, ar nėra sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tarp jų 1 punkte – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

19. ABTĮ 43 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teismo sudėtį, 1 dalyje nurodyta, kad administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.

20. ABTĮ 17 straipsnyje yra išvardytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų 1 dalies 4 punkte – mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.

21. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo ir ginčijamą teismo sprendimą priėmė vienas teisėjas. Nutarimu pareiškėjui skirtas įspėjimas už nesaugaus produkto pateikimą į rinką, tuo pažeidžiant Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Įspėjimas pareiškėjui skirtas vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei 125 straipsnio 1 dalimi.

22. Pagal Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda; maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 eurų bauda. Maisto įstatymo 123 ir 125 straipsniai yra susijęs su atsakomybės taikymo tvarka ir konkrečios sankcijos parinkimu (atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės ir kt.).

23. Minėta, kad įspėjimas pareiškėjui buvo skirtas vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Taigi, už tokį pažeidimą, kaip nustatytasis nagrinėjamu atveju, pareiškėjui gali būti skiriamas ne tik įspėjimas, bet ir finansinė sankcija (t. y. bauda).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirtas įspėjimas, nesuteikia pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai bylų dėl finansinių sankcijų taikymo kategorijai, nes negali būti tokios situacijos, kad ginčą dėl vienos sankcijos taikymo nagrinėja vienas teisėjas, o ginčą dėl kitos sankcijos (alternatyvios, reglamentuojamos ta pačia teisės norma) taikymo – trijų teisėjų kolegija. Taigi, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-684-624/2024, 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-641-968/2024.

25. Akcentuotina, jog reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis proceso teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje fNr. A-638-629/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-662/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021).

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, taigi ginčijamas teismo sprendimas privalo būti panaikintas (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.). Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė