2013-09-18 Nr. AB-5056-3-62-3-00723-2011-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P261-107/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00723-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.1.; 80.3.; 80.11.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012 pagal pareiškėjo T. S. atstovės advokatės I. K. pasirašytą skundą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas ir jo atstovai patikslintu skundu (II t., b. l. 39-46) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) panaikinti 2011 m. rugsėjo 9 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) sprendimą Nr. (09) (2.14) SD-2271 „Dėl nuosavybės teisių“;

2) įpareigoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises T. S. į jo seneliui D. M. priklausiusio išlikusio nekilnojamojo turto dalį, grąžinant jį natūra:

a) Spirito varyklą – Bravorą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone (statybos metai 1906, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 1m2/P (alaus baras-bendrabutis) ir lm1/P – ilgis 25,12 m., plotis 25,75 m (šiuo metu priklausantį L. C.)), arba išmokėti kompensaciją už šį turtą, jeigu įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teisių natūra atkurti negalima;

b) Tvartą – Dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone (statybos metai 1908, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu lP1/p – ilgis 95,05 m., plotis 13,41 m. (šiuo metu priklausantį AB „Alvito žemdirbys“)), arba išmokėti kompensaciją už šį turtą, jeigu įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teisių natūra atkurti negalima;

3) įpareigoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti T. S. nuosavybės teises (valstybei jį išperkant ir už turtą atlyginant pagal įstatymą) į jo seneliui D. M. priklausiusio išlikusio nekilnojamojo turto dalį – Gyvenamąjį namą, (tvartą – sandėlį), esantį (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone (statybos metai tiksliai nežinomi, pripažintas tinkamu naudoti – 1960 m. vasario mėn., Kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtu indeksu lA3/p – ilgis yra 43,65 m., plotis 11,68 m.).

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu (II t., b. l. 113-120) pareiškėjo T. S. skundą patenkino iš dalies. Panaikino 2011 m. rugsėjo 9 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (09) (2.14) SD-2271 „Dėl nuosavybės teisių“. Įpareigojo Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. atžvilgiu į jo senelio D. M. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą (statinius), esančius (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone: Spirito varyklą – Bravorą, Tvartą – Dirbtuves, Gyvenamąjį namą (tvartą – sandėlį). Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo akto turinį ir priėmimo faktines aplinkybes, konstatavo, kad juo atsisakoma atkurti nuosavybės teisės, tačiau iš esmės šis aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, be to, buvo pažeistos tokio pobūdžio administracinio akto priėmimo procedūros. Tai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto imperatyviems reikalavimams (ABTĮ 57 str.). Ginčijamame sprendime motyvai išdėstyti nenuosekliai, tarp atskirų sprendimo dalių nėra loginio ryšio (tik fragmentiškai išdėstytos faktinės aplinkybės), atskiros išvados neparemtos konkrečiomis teisės normomis ir tai nesudaro pagrindo šį aktą vertinti kaip vientisą viešojo administravimo subjekto priimtą valinį sprendimą.

Remdamasis 1997 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 2 bei 109 punktu, bylos duomenimis, teismas padarė išvadą, kad nei pareiškėjas, nei pareiškėjo atstovai, prieš priimant ginčijamą administracinį aktą, nebuvo kviečiami į posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismui taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad jie raštu būtų informuoti apie tokio sprendimo priėmimo laiką (atsakovas šias aplinkybes iš esmės pripažįsta). Iš esmės analogiška procedūrinė nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė tiek Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, tiek ir Tvarkos 109 punkto imperatyvius reikalavimus, kurie skirti savininkų (pretendentų) teisių apsaugai (ABTĮ 57 str.).

Teismas, įvertinęs prijungtų Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-07-03/2002 ir Nr. 2-96-03/2002 dokumentų duomenis, padarė išvadą, kad atsakovas ginčijamame administraciniame akte nurodė neteisingas faktines aplinkybes. Minėtose civilinėse bylose esančiais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad dar iki 2000 m. rugpjūčio 10 d. Vilkaviškio rajono valdybos sprendimo Nr. 125 (I t., b. l. 18) priėmimo pareiškėjas buvo pateikęs visus giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, taip pat identifikavęs nekilnojamojo turto objektus, į kuriuos pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Minėtose byloje pareiškėjas buvo laikomas tinkamu pretendentu atkurti nuosavybės teises. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir tai, kad pareiškėjui 2000 m. spalio 16 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 48,85 ha žemės valdą, taip pat į 32,62 ploto Alvito ežerą. Taip pat pareiškėjui nuosavybės teisės į žemę yra atkurtos ir Vilniaus apskrityje (II t., b. l. 69-72, taip pat ir prijungtų civilinių bylų duomenys). Dėl to teismas minėtus pažeidimus pripažino esminiais, kurie sudaro pakankamą pagrindą panaikinti ginčijamą aktą, kaip prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, tiek ir Tvarkos 109 punkto imperatyviems reikalavimams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p., 3 p.).

Teismas taip pat pažymėjo, jog administracinio akto panaikinimas neužkerta kelio atsakovui priimti naują įsakymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo, Tvarkos reikalavimus (ABTĮ 10 str., 2010 m. lapkričio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010).

Teismui pateikti duomenys (įtvirtinti Nuosavybės teisės atkūrimo bylos (I t., b. l. 33-180), Nekilnojamojo turto registro (II t., b. l. 79-89), prijungtų 2 civilinių bylų, prijungtų 2 Kultūros vertybių pagrindinių dosjė, Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos ir jos priedų, 3 Namų valdų techninės apskaitos bylų dokumentuose) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad ginčo statiniai: Spirito varykla –Bravoras šiuo metu nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Č., Tvartas-dirbtuvės, šiuo metu nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui – AB „Alvito žemdirbys“, Gyvenamasis namas (tvartas-sandėlis) Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas neįregistruotas. Nekilnojamojo turto registre turto objektais įregistruoti tik šiame pastate esantys 20 butų (naudotojas – Vilkaviškio valstybinė melioracijos įmonė). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas Atkūrimo įstatymo nuostatų prasme yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio Alvito dvaro išlikusius pastatus (šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas). Atkūrimo įstatymo 7 straipsnio 1 – 3 dalių, 14 straipsnio 1 – 2 punktų, 16 straipsnio sisteminė nuostatų analizė, vertinant ir byloje esančių įrodymų visetą, teismui davė pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas privalo per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (visi duomenys, patvirtinantys tiek giminystės ryšį, tiek nuosavybės teises, tiek ir konkrečių pastatų identifikavimą, atsakovui jau pateikti) privalo priimti Viešojo administravimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo, Tvarkos nuostatas atitinkantį administracinį aktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (taip pat ir dėl atsisakymo atkurti) į tris teismo sprendime paminėtus statinius, parenkant konkretų Atkūrimo įstatyme numatytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo T. S. atstovės advokatės Ingos Pakštienės prašymas išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjo T. S. atstovės advokatės I. P. prašymo netenkino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi (II t., b. l. 187-190) pareiškėjo T. S. atstovės advokatės Ingos Pakštienės atskirasis skundas tenkintas. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis panaikinta, o vykdomojo rašto išdavimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo.

Teismas nustatė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 24 d. raštu Nr. (09)(2.13)SD-3042 pirmosios instancijos teismą informavo apie atliktus veiksmus, vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą, bei nurodė, kad pareiškėjo seneliui D. M. išlikęs nekilnojamasis turtas pagal įstatymus įsigytas privačion nuosavybėn ir daiktinės teisės į jį įregistruotos AB „Alvino žemdirbys“ (pastatas-dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir piliečio L. Č. (pastatas alaus baras-bendrabutis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vardu. Taip pat minėtame rašte pažymėta, kad valstybės išperkamą iš savininko turtą įvertina savivaldybės administracijos darbuotojai, turintys atitinkamą kvalifikacinį turto vertinimo pažymėjimą. Vilkaviškio rajono savivaldybėje tokių darbuotojų nėra, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, jame nustatytais terminais ir tvarka, apklausos būdu atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sudaryta Turto vertinimo paslaugos pirkimo sutartis. Gavus valstybės išperkamojo turto vertinimo ataskaitą, su ja pasirašytinai supažindinus pareiškėją T. S. ir jam sutikus su turto įvertinimo ataskaita, bus parengtas ir priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodant nuosavybės teisių atkūrimo būdą: už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą kompensuoti pinigais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyta medžiaga patvirtina, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012 neįvykdytas. Atsakovo pateikta medžiaga patvirtina, kad atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 24 d. rašte nemini, kokius veiksmus Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atliko, vykdydama Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimu į Gyvenamąjį namą (tvartą-sandėlį). Be to, iš atsakovo pateiktos medžiagos neaišku, kada buvo sudaryta Turto vertinimo paslaugos pirkimo sutartis, kada bus gauta valstybės išperkamo turto įvertinimo ataskaita. Tai reiškia, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ėmėsi visų priemonių teismo sprendimo įgyvendinimui užtikrinti. Nesant duomenų, byloje nėra galimybės spręsti, ar teismo sprendimo neįvykdymą teismo nustatytu terminu sąlygojo objektyvios aplinkybės. Pastebėjo, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (2012 m. liepos 27 d.) buvo praėję 3 mėnesiai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties pagrindu 2013 m. vasario 7 d. Kauno apygardos administracinis teismas išdavė vykdomąjį raštą (II t., b. l. 191-192).

II. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. vasario 28 d. gautas atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos prašymas (III t., b. l. 1-6) dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012 pagal pareiškėjo T. S. atstovės advokatės Ingos Kučinskaitės pasirašytą skundą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Prašyme nurodoma, kad Kauno apygardos administracinis teismas, 2012 m. liepos 13 d. nutartimi nustatydamas atsakovui 2 mėnesių terminą sprendimui priimti, netinkamai pritaikė įstatymą, nes neatsižvelgė į tai, kas imperatyviai nurodyta Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, t. y., kad sprendime nurodoma ir valstybės išperkamo nekilnojamojo turto vertė, o bylos medžiagoje nėra ir nebuvo duomenų apie valstybės išperkamo turto vertę, ir tokiu būdu padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtam sprendimui priimti, todėl šis esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant galėjo lemti neteisėtą sprendimo priėmimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.).

Taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui 2013 m. sausio 7 d. išleidus įsakymą Nr. Dl-20 „Dėl 2013 metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti paskirstymo savivaldybėms“, kuriuo Vilkaviškio rajono savivaldybei paskirta 1,9 tūkst. Lt specialioji tikslinė dotacija valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti, atsirado teisėtas pagrindas atnaujinti procesą (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.).

Valstybės išperkamą iš savininko turtą įvertina Savivaldybės administracijos darbuotojai, turintys atitinkamą kvalifikacinį turto vertinimo pažymėjimą, o jeigu tokių darbuotojų nėra, Savivaldybės administracijos užsakymu turtą įvertina turto vertintojas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Už turto įvertinimą sumoka iš specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės administracija (Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1728; 2003, Nr. 102- 4582), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 1455 „Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo“ (Žin., 1998, Nr. 113-3137)).

Kadangi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje darbuotojų, turinčių turto vertinimo pažymėjimą, nėra, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir tik gavus iš valstybės biudžeto skirtą finansavimą (specialiąją tikslinę dotaciją), atsiranda teisinė galimybė organizuoti viešojo pirkimo procedūras dėl vertinimo paslaugų pirkimo ir, tik nustačius valstybės išperkamo turto vertę, galima priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal galiojančius teisės aktus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. D1-20 „Dėl 2013 metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti paskirstymo savivaldybėms“ Vilkaviškio rajono savivaldybei paskirta 1,9 tūkst. Lt specialioji tikslinė dotacija valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti.

Savivaldybės administracija teismo nustatytu terminu negalėjo įvykdyti teismo sprendimo dėl ne nuo pačios Savivaldybės administracijos priklausančių aplinkybių. Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, išlaikoma iš savivaldybės biudžeto. Piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjimas ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybei) funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4270) 7 str. 11 p.), o valstybinėms funkcijoms vykdyti skiriamos valstybės biudžeto dotacijos.

Pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (09)(2.14)SD-3311 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ kreipėsi į T. S., pateikdama grąžintino turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas, tačiau iš piliečio T. S. atsakymo negavo, taip pat negavo pranešimo apie rašto įteikimą. Apie pranešimo išsiuntimą bei teismo nutarties ir sprendimo įvykdymą informaciją raštu Savivaldybės administracija pateikė advokatei Ingai Pakštienei (2012 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. (09)(2.14)SD-3309).

Advokatė Inga Pakštienė 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. IP0089, 2012 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. IP0096 pranešė Savivaldybės administracijai, kad T. S. yra išvykęs iš savo gyvenamosios vietos JAV atostogauti, o Lietuvoje yra atstovaujamas net dviejų asmenų (V. J., veikiančio pagal įgaliojimą (Savivaldybės administracijai pateikti du įgaliojimai), advokatės pagal teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį (Savivaldybės administracijai sutartis nepateikta)). Savivaldybės administracija, negalėdama tinkamai informuoti pareiškėją apie sprendimo priėmimo laiką, 2013 m. vasario 5 d. raštu Nr. (09)(2.14)SD-126 kreipėsi į JAV ambasados Konsulinį skyrių Vilniuje, prašydama įteikti T.

S. pranešimą. Atsakymas iš Konsulinio skyriaus apie pranešimo įteikimą dar negautas. Pareiškėjo T. S. atstovui pateikus antstoliui A. B. vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012, antstolis A. B. 2013 m. vasario 15 d. prašymu Nr. 2171 kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą, prašydamas išspręsti sprendimo neįvykdymo klausimą ir skirti skolininkui vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Šiuo metu sprendimo įvykdymas uždelstas 180 dienų dėl ne nuo Savivaldybės administracijos priklausančių aplinkybių.

Savivaldybės administracija, reaguodama į antstolio pranešimą, skubos tvarka pakeitė numatyto (2013 m. kovo 14 d.) posėdžio laiką į 2013 m. vasario 25 d. ir apie tai 2013 m. vasario 20 d. raštu Nr. (09)(2.14)SD-532 pranešė T. S. įgaliotam atstovui V. J. bei kitoms suinteresuotoms šalims. 2013 m. vasario 25 d. apie 10 val. gautas V. J. raštas, kuriame prašoma paskirti kitą nuosavybės teisių atkūrimo bylos nagrinėjimo datą ir laiką, nes V. J. serga, pasak V. J. serga ir T. S., o T. S. ir advokatei Ingai Pakštienei nepranešta apie sprendimo priėmimo laiką.

Iš piliečio T. S. atstovų prieštaringų raštų gausos lieka neaišku, ar T. S. išvykęs iš JAV atostogauti, ar serga, ar išvis gyvas.

Taip pat pažymima, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2013 m. vasario 4 d. (reg. Nr. GD-381) gavo iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. raštą Nr. (13-1)-D8-198 „Dėl dotacijų nuosavybės teisių atkūrimui ir valstybės garantijoms vykdyti“, prie kurio buvo pridėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 7 d. Įsakymas Nr. D1-20 „Dėl 2013 metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti paskirstymo savivaldybėms“, įsakymo gavimo diena laikytina termino skaičiavimo pradžia, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Todėl manoma, kad ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nėra praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (ABTĮ).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administraciniam teismui priėmus 2012 m. liepos 13 d. sprendimą, jo neapskundus, t. y jam įsiteisėjus 2012 m. liepos 27 d. byla res judicata galią turinčiu sprendimu buvo užbaigta. Po bylos užbaigimo vėl ją nagrinėti nebegalima. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, t. y. esant konkretiems ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintiems pagrindams ir prašymą dėl proceso atnaujinimo padavus laikantis ABTĮ 156 straipsnyje numatytų terminų.

Šiuo atveju ABTĮ numato baigtinį sąrašą proceso atnaujinimo pagrindų ir apibrėžtą laiko tarpą, per kurį galima kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą administracinėje byloje. Šių aplinkybių buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui 2013 m. sausio 7 d. priėmus įsakymą Nr. Dl-20 „Dėl 2013 metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti paskirstymo savivaldybėms“, kuriuo Vilkaviškio rajono savivaldybei paskirta 1,9 tūkst. Lt specialioji tikslinė dotacija valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti, atsirado teisėtas pagrindas atnaujinti procesą, kadangi ši aplinkybė laikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.). Taip pat nurodoma, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuojamas būtent nuo šio įsakymo Vilkaviškio rajono savivaldybėje gavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. vasario 4 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., administracines bylas Nr. P15-60/2006, Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010).

Remdamasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei minėta administracinių teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nurodoma neva naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. Dl-20 „Dėl 2013 metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti paskirstymo savivaldybėms“, kuriuo Vilkaviškio rajono savivaldybei paskirta 1,9 tūkst.

Lt specialioji tikslinė dotacija valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, t. y. piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti – šiuo atveju nelaikoma tokia naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, dėl kurios yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012. Atsakovas nenurodo, kodėl ši aplinkybė yra esminė prašomoje atnaujinti administracinėje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012 buvo nagrinėjamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo T.

S. klausimas ir priimtas sprendimas įpareigoti atsakovą Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises pareiškėjui T. S. į atitinkamą turtą. Tačiau jei 2012 m. liepos 13 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo metu būtų žinoma aplinkybė dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro būsimo 2013 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. Dl-20 „Dėl 2013 metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti paskirstymo savivaldybėms“ priėmimo, Kauno apygardos administracinis teismas nebūtų priėmęs iš esmės kitokio teismo sprendimo, t. y. nuosavybės teisių T.

S. atkūrimo klausimas būtų išspręstas taip pat. Tai reiškia, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nurodoma aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai ir gali būti siejama tik su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo vykdymo procesu. Tačiau pažymėtina, jog tiek prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu, tiek atnaujintos administracinės bylos nagrinėjimo metu nenagrinėjami įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo klausimai, kurie sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 16 str. 2 d., 97 str. 2 ir 3 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kitos atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nurodytos aplinkybės apie tai, kad neaiški pareiškėjo T. S. buvimo vieta ir nėra galimybės su juo susisiekti, taip pat laikomos su teismo sprendimo vykdymu susijusiomis, tačiau neturinčiomis esminės reikšmės bylai aplinkybėmis.

Dėl minėtos priežasties ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2012 m. liepos 27 d., kadangi tą dieną atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (valstybės dotacijų Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai suteikimas, kaip minėta, nėra proceso atnaujinimo pagrindas). Tačiau atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo pašto įstaigai pateiktas 2013 m. vasario 27 d., o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2013 m. vasario 28 d. (III t., b. l. 1-35), t. y. net po septynių mėnesių po galutinio Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012 įsiteisėjimo. Be to, atsakovas nenurodė jokių kitų svarbių priežasčių, dėl kurių jis delsė anksčiau kreiptis dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012 ir kurios ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme būtų pagrindas atnaujinti jam praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas (ABTĮ 156 str. 1 d.), vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas teismui atsisakyti atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nurodytas kitas proceso atnaujinimo pagrindas, t. y. Kauno apygardos administracinio teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), taip pat nelaikytinas pakankamu procesui atnaujinti. Prašymas grindžiamas argumentu, jog teismas neatsižvelgė į tai, kas imperatyviai nurodyta Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, t. y., kad sprendime nurodoma ir valstybės išperkamo nekilnojamojo turto vertė, o bylos medžiagoje nėra ir nebuvo duomenų apie valstybės išperkamo turto vertę. Kaip minėta, administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012 buvo nagrinėjamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo T. S. klausimas, o Kauno apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, jog sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompetentingas priimti tik atsakovas – šiuo atveju Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, būtent ir įpareigojo atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti tokį sprendimą. Vadinasi, Kauno apygardos administracinis teismas nesprendė klausimo dėl tokio sprendimo turinio ir kitų galimybių jį priimti. Atsakovas prašyme atnaujinti procesą nenurodė, kokiu būdu tariamas Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies normos pažeidimas lėmė neteisėto Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimą. Duomenų, pagrindžiančių šį faktą, byloje taip pat nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, be to, šis prašymas nėra pagrįstas ABTĮ nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis netenkinamas, o atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012 atsisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos prašymo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012 pagal pareiškėjo T. S. atstovės advokatės Ingos Kučinskaitės pasirašytą skundą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Stasys Gagys Romanas Klišauskas