62bf1efa-0ea2-49ae-9717-2f071a838cd3 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-339-406/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01722-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. D. su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunduose (b. l. 2-3, 7-8) nurodė, kad 2018 m. balandžio 13 d. buvo atvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ su kitais asmenimis. Pažymėjo, jog vienas iÅ¡ buvusių laikino sulaikymo kameroje nuteistųjų sirgo atvira tuberkulioze, todėl jam kilo grėsmė užsikrėsti Å¡ia nepagydoma liga.

Nurodė, kad po kelionės jam priklausė karÅ¡tas duÅ¡as, tačiau tokia galimybė buvo suteikta tik po keturių dienų, kadangi nebuvo karÅ¡to vandens. Taip pat atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę iÅ¡ jo buvo paimtas maistas, arbata, kava, todėl be minėtų produktų jam teko bÅ«ti keturias dienas iki apsipirkimo parduotuvėje dienos. Teigė, kad be maisto produktų buvo paimtas dar ir elektrinis virdulys, nors jis karÅ¡tus gėrimus gėrė penkis kartus per dienÄ , o karÅ¡tas vanduo buvo duodamas tik tris kartus per dienÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos veiksmai yra apgailėtini ir nesuvokiami. Dėl skunde įvardintų pažeidimų jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir dvasines kančias. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 15-19) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. balandžio 13 d. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko planinėms gydytojo urologo bei gydytojo oftalmologo konsultacijoms, taip pat dėl stuburo juosmens dalies rentgenogramos ir gydytojo radiologo konsultacijos.

Ä®vykus planuotoms konsultacijoms pareiÅ¡kėjas 2018 m. balandžio 18 d. buvo iÅ¡raÅ¡ytas. Pažymėjo, kad nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę laikino sulaikymo patalpoje jis buvo laikomas kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu, tačiau įstaigai atlikus patikrinimÄ , duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų patalpintas į laikino sulaikymo patalpÄ kartu su atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu, nenustatyta. Teigė, kad pareiÅ¡kėjui atvykus buvo atlikta visuminė asmens krata, suraÅ¡ytas perduotų saugoti ir turimų daiktų 2018 m. balandžio 13 d. kvitas Nr. PS-6147, kuriame užfiksuoti asmeniniai pareiÅ¡kėjo daiktai paimti saugojimui: geltona striukė, pilkos kelnės, virÅ¡us „NIKE“, taip pat nurodyti asmeniniai daiktai, kuriuos jis pasiėmė su savimi į gydomÄ jį skyrių: atmintinė, „kedai“, sportinis kostiumas, laikrodis SKMEI.

IÅ kvito Nr. PS-6147 įrašų matyti, kad maisto produktai ir virdulys paimti nebuvo, įraÅ¡ai patvirtinti pareiÅ¡kėjo paraÅ¡u. SuraÅ¡ytas buvo ir Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. balandžio 13 d. protokolas Nr. PS-6119, kuriam pareiÅ¡kėjas jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Taip pat visuminė asmens krata pareiÅ¡kėjui atlikta ir jam iÅ¡vykstant, kurios metu pareiÅ¡kėjas jokių pretenzijų neturėjo. Atsakovės atstovė akcentavo, nors pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas, jog jam atvykus po kelionės nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po karÅ¡tu vandeniu, tačiau įstaigoje atlikus patikrinimÄ dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo nusiskundimų, pažeidimų nustatyta nebuvo.

Atsakovės atstovo nuomone, apibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimu (b. l. 56-58) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigė, kad pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas remiasi tik abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Å ios aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) pareigÅ«nų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) 2018 m. balandžio 13 d. neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog 2018 m. balandžio 13 d. atvykus į LAVL jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ su kitais nuteistaisiais, iÅ¡ kurių vienas sirgo atvira tuberkulioze, todėl jam kilo grėsmė užsikrėsti nepagydoma liga. Asmenų, sergančių užkrečiamomis ligomis (taip pat ir tuberkulioze) laikymo ir gydymo sÄ lygas gydymo įstaigose reglamentuoja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d.

įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012) bei kiti sveikatos apsaugÄ bei asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančių įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai. Higienos normos HN 47-1:2012 V skyriuje reglamentuoti bendrieji pacientų izoliavimo reikalavimai, kurio 11 punkte nustatyta, kad visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, per kraujÄ ir (ar) kitus kÅ«no skysčius plintančių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos pavirÅ¡ių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas).

Higienos normos HN 47-1:2012 VI skyriuje nustatytos papildomos pacientų izoliavimo priemonės. Å io skyriaus 21 punkte nurodyta, jog pacientui sergančiam arba įtariamam, jog serga plaučių ar gerklų tuberkulioze, taikomos Å¡ios papildomos izoliavimo priemonės, pirma, pacientas guldomas į atskirÄ vienvietę palatÄ arba į palatÄ , kurioje guli pacientai, sergantys (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija; antra, palatos durys visÄ laikÄ turi bÅ«ti uždarytos, iÅ¡vežamam arba iÅ¡vedama iÅ¡ palatos, uždedama medicininė kaukė (22 p.).

Atvira tuberkulioze sergančių pacientų izoliacijÄ numato ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 patvirtintas Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, teikiant medicinos pagalbÄ sergantiems tuberkulioze ir iÅ¡skiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos apraÅ¡as, pagal kurio 3 punktÄ tuberkulioze sergantys ligoniai, iÅ¡skiriantys tuberkuliozės mikobakterijų, guldomi į tuberkuliozės stacionarinės ASPÄ® izoliavimo palatas.

Tokiems ligoniams skiriami atskiri indai, jie aprÅ«pinami vienkartinėmis spjaudyklėmis, apsaugos priemonėmis – medicininėmis kaukėmis. LAVL atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad naujai atvykę pacientai skirstomi ir laikomi laikantis teisės aktų reikalavimų bei atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos bÅ«klę ir kitas asmenines savybes (b. l. 16). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. balandžio 20 d. Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pateikė skundÄ dėl to, kad jam atvykus į LAVL 2018 m. balandžio 13 d. laikino sulaikymo kameroje jis buvo laikomas su kitais nuteistaisiais, iÅ¡ kurių vienas sirgo atvira tuberkulioze (b. l. 21).

Minėtas pareiÅ¡kėjo skundas buvo persiųstas nagrinėti pagal kompetencijÄ LAVL (b. l. 20). LAVL nagrinėdama pareiÅ¡kėjo skundÄ atliko patikrinimÄ , kurio metu nenustatė fakto, patvirtinančio pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad 2018 m. balandžio 13 d. laikino sulaikymo kameroje jis buvo laikomas su atvira tuberkulioze sergančiu nuteistuoju (b. l. 22). PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių duomenų, leidžiančių abejoti aukščiau nurodytais įrodymais, todėl deklaratyvių ir niekuo nepagrįstų argumentų pagrindu pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl jo patalpinimo atvykus į laikino sulaikymo kamerÄ su atvira tuberkulioze sergančiu nuteistuoju, negalimas.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad 2018 m. balandžio 13 d. atvykus į LAVL jam po kelionės priklausė karštas dušas, tačiau tokia galimybė nebuvo suteikta, kadangi nebuvo karšto vandens. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 18 punktas numato, jog, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. LAVL atsiliepime į skundÄ nurodė, kad įstaigoje įrengta centralizuota karÅ¡to vandens tiekimo sistema ir karÅ¡tas vanduo į duÅ¡us yra tiekiamas. Å iÄ aplinkybę atsakovės atstovė pagrindė LAVL iÅ¡duotu higienos pasu bei Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sÄ lygų vertinimo pažyma (b. l. 44-45, 47-51).

Bylos duomenys, t. y. LAVL 2018 m. gegužės 25 d. raÅ¡tas Nr. 7-364 patvirtina, kad visiems atvykusiems pacientams yra užtikrinamas sanitarinis Å¡varinimas, taip pat visiems bausmę atliekantiems pacientams yra užtikrinamas prausimasis duÅ¡e po karÅ¡tu vandeniu ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, o susidarius situacijai dėl karÅ¡to vandens tiekimo sutrikimo nedelsiant sprendžiamas techninių problemų Å¡alinimo klausimas ir imamasi visų galimų organizacinių priemonių pacientų teisės į sanitarinį Å¡varinimÄ užtikrinimui (b. l. 22).

Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginius, kad 2018 m. balandžio 13 d. karÅ¡to vandens tiekimas į Priėmimo skyrių buvo sutrikęs, t. y. nėra jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovės pateiktus duomenis, todėl tikėti pareiÅ¡kėjo tvirtinimu dėl karÅ¡to vandens nebuvimo Priėmimo skyriaus duÅ¡inėje nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas akcentavo, jog atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę iÅ¡ jo buvo paimtas visas maistas bei kava, arbata, todėl be minėtų produktų jam teko bÅ«ti keturias dienas iki apsipirkimo parduotuvėje dienos, taip pat buvo paimtas ir elektrinis virdulys, nors jis karÅ¡tus gėrimus gėrė penkis kartus per dienÄ , o karÅ¡tas vanduo buvo tiekiamas tik tris kartus per dienÄ .

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatyta, kad nuteistųjų siuntimo į pataisos įstaigas, taip pat priėmimo jose tvarkÄ bei nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (66 str. 5 d., 112 str. 6 d.). BVK 116 straipsnis numato, kad pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 57 punktas nustato, kad priimtiems į pataisos įstaigÄ nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad laikinai iÅ¡vykstantiems iÅ¡ pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių nuteistiesiems leidžiama pasiimti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o laikinai iÅ¡vykstantiems į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ - greitai gendančių maisto produktų ir Å¡ių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų.

Kratos atlikimo tvarkÄ detalizuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (toliau – Instrukcija), kurios 153 punktu ir 153.1 punktu nuteistiesiems (suimtiesiems) visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡ jos iÅ¡vykstant. Instrukcijos 154 punkte numatyta, kad nuteistajam (suimtajam) prieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kurie neįtraukti į nuteistiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡Ä , suraÅ¡omas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas.

Ä® bylÄ pateiktų LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų LAVL vidaus tvarkos taisyklių (toliau - LAVL vidaus tvarkos taisyklės) 13 punktas numato, kad LAVL Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas organizuoja Priėmimo - skubios pagalbos skyriuje atvykusių pacientų asmens kratas ir daiktų patikrinimÄ , supažindinimÄ su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis, LAVL direktoriaus įsakymu nustatyta dienotvarke ir kitais dokumentais, esant bÅ«tinybei, LAVL pacientų konvojavimÄ Ä¯ kitas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas (b. l. 26, 27-34).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į LAVL buvo atlikta visuminė asmens krata, kaip tai numato Instrukcijos 154 punkto nuostatos, t. y. buvo suraÅ¡ytas perduotų saugoti ir turimų daiktų 2018 m. balandžio 13 d. kvitas Nr. PS-6147, kuriame užfiksuoti paimti saugojimui asmeniniai pareiÅ¡kėjo daiktai: geltona striukė, pilkos kelnės, virÅ¡us „NIKE“, taip pat nurodyti ir asmeniniai daiktai, kuriuos jis pasiėmė su savimi į gydomÄ jį skyrių: atmintinė, „kedai“, sportinis kostiumas, laikrodis SKMEI ir visi minėti įraÅ¡ai patvirtinti pareiÅ¡kėjo paraÅ¡u (b. l. 25).

Taip pat nustatyta, kad buvo surašytas LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. balandžio 13 d. protokolas Nr. PS-6119 (b. l. 23). Visuminė asmens krata pareiškėjui buvo atlikta ir jam išvykstant iš LAVL 2018 m. balandžio 18 d. bei surašytas LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. balandžio 18 d. protokolas Nr. PS-6308 (b. l. 24). Iš minėtų protokolų spręstina, kad pareiškėjas jokių pretenzijų nereiškė, kadangi juose yra įrašas „Nebuvo“ ir tai patvirtino savo parašu.

Teismas pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo paimti maisto produktai, kava bei arbata, taip pat virdulys, todėl Å¡ie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos, t. y. LAVL veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Taip pat neįrodyta ir kita vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, t. y. žalos padarymo faktas – pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl neteisėtų LAVL veiksmų patyrė neturtinę žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjui kilusius iÅ¡gyvenimus ir moralines kančias, kurie suteiktų pakankamÄ pagrindÄ neturtinės žalos priteisimui, taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo sveikata pablogėjo taip, kad jis patyrė kokiÄ nors neturtinę žalÄ . Kaip minėta, įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Teismui nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ privalomųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, ir pareiÅ¡kėjui neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų neįrodžius (ABTÄ® 56 str.), skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Gintaras Čekanauskas