62bcb8f8-e0b7-432a-9e80-cf82bc952be0 · Akmenės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-17-1007/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32481-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1; 1.2.4.4.1.; 1.2.26.2.; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5. (S) AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 2 d.Naujoji Akmenė Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant Dianai Suščenovienei, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,kaltinamajam V. Š. ir jo gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui,nukentėjusiajam A.

J. ir jo atstovui advokatui Albertui Kruminui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, turintis profesinį iÅ¡silavinimÄ , darbo biržoje neregistruotas, nedirbantis, iÅ¡ dalies darbingas (netektas darbingumas 45 procentai), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. Å . 2016 m. liepos 1 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai – tyčia vienÄ kartÄ ranka smogė nukentėjusiajam A. J. į kaklÄ , tuo padarydamas jam poliežuvinio kaulo lūžį, kraujosruvÄ gerklų deÅ¡inėje pusėje, sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei sulaužydamas nukentėjusiajam A.

J. priklausančius akinius, 58,00 eurų vertės, taip jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Kaltinamasis V. Å . teisiamojo posėdžio metu kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino ir nurodė, kad liepos 1 d. 20.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, ant suoliuko sėdėjo nukentėjusiojo žmona J. ir dejavo, kad jai skauda kojas. J. sakė, ,,V., ar negali padėti“. Jis tvarstė kojas, kai gavo per galvÄ , kai atsitiesė, dar kartÄ gavo.

Stengėsi nukentėjusįjį nuraminti ir gavosi toks incidentas. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad konfliktas įvyko jo gyvenamojo namo kieme, kuriame jis nuo penkių metų augo, su nukentėjusiuoju yra kaimynai, mano, kad gerai pažįstami. Su nukentėjusiuoju, jo žmona santykiai buvo normalÅ«s, bendraudavo kaip kaimynai, kol neįvyko incidentas. Ä®vykio dienÄ buvo truputį užgėręs, jam buvo nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas, ėjo namo. Prie nukentėjusiojo žmonos specialiai nėjo, tiesiog ėjo pro Å¡alį, prie laiptinės sėdėjo nukentėjusiojo žmona ir dejavo, kad jai skauda kojelės, ir ji jam sakė:

„V., ar negali padėti?“ Jis sutiko, ir nors neturi medicininio iÅ¡silavinimo, nuėjo namo, pasiėmė peroksidÄ , bintÄ ir grįžęs, pasilenkęs valė jai žaizdas. Ji nieko jam nesakė, neprieÅ¡taravo. Ar kas matė ir girdėjo, kai ji jo prašė, kad jis jai valytų žaizdas, nežino. Jo namuose nieko nebuvo ir niekas nematė, kad jis pasiėmė bintÄ , peroksidÄ . Nurodė, kad vienÄ kojÄ jau buvo nuplovęs, kai iÅ¡girdo, kad iÅ¡ sodo Å¡aukdamas parbėga A., tačiau kaip jis pribėgo prie jo, jis negirdėjo, tik pajuto smÅ«gį į galvÄ .

Tada jis pradėjo gintis, rankomis stumti jį į Å¡alį, nukentėjusysis nuvirto ir jis jį prispaudė prie žemės. Patikslino, kad jis nukentėjusiojo nepuolė, jis jį užpuolė, o jis gynėsi. Pripažįsta, kad padarė klaidÄ . Kai jis A. parvertė ant žemės, pajuto smÅ«gį ir tada jį prie žemės prispaudė A. žentas. Nurodė, kad aplinkiniai, kurie byloje apklausti liudytojais, tarp jų ir M., matė šį įvykį ir kai A. žentas jį užpuolė, jie atbėgę juos iÅ¡skyrė.

Konfliktas baigėsi, kai atbėgę žmonės juos iÅ¡skyrė. Jis susirinko savo daiktus – bintus, peroksidÄ ir nuėjo į sodÄ . Nurodė, kad Janina pradėjo Å¡aukti kai prasidėjo muÅ¡tynės, tačiau kÄ , jis neatsimena. Nurodė, kad susitaikyti nepavyko, nes su nukentėjusiuoju negalėjo pasikalbėti, jis jį vadino banditu, blogu žmogumi. Nukentėjusysis konfliktuoja ir su kitais kaimynais, su jais nesutaria. Po pirmojo teismo posėdžio su nukentėjusiuoju susitarė dėl civilinio ieÅ¡kinio, kad jis jam sumokės130 Eur ir jie susitaikys.

Jis sumokėjo ir tÄ pačiÄ dienÄ susitaikė, tačiau kito posėdžio metu nukentėjusysis savo pozicijÄ pakeitė. Jis neatsimena, ar įvykio metu nukentėjusysis turėjo akinius, ar jis galėjo juos sulaužyti, 130 Eur sumokėjo, kad nukentėjusiajam atlyginti moralinę žalÄ . Nurodė, kad nukentėjusiajam galėjo kur kliÅ«ti, kuomet jis gynėsi, nes nukentėjusysis blaÅ¡kėsi, pripažįsta netyčinį sužalojimÄ , nes jis neatbėgo ir nepuolė nukentėjusiojo. PaaiÅ¡kino, kad dėl Å¡io įvykio nukentėjusysis pirmas parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, po to pareiÅ¡kimÄ parašė jis.

Jam taip pat buvo sužalota gerklė, prakirsta lÅ«pa ir skilo vienas dantis. Nurodė, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir visuomeninę rimtį. Gailisi, kad netyčia smogė. Padarė iÅ¡vadÄ , kad kaimynams negalima padėti. Nurodė, kad liudytoja J. J., nukentėjusysis teismui davė melagingus parodymus.Patenkinęs prokuroro praÅ¡ymÄ , teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagarsino kaltinamojo V. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, 68 b. l.), kad jis 2016 m. liepos 1 d. vienas vartojo alkoholinius gėrimus, bet girtas nesijautė.

Apie 20.00 val. eidamas į savo namus, (duomenys neskelbtini), namo kieme ant suoliuko pamatė sėdinčiÄ J. J.. Ji dejavo ir apžiÅ«rinėjo savo žaizdotas kojas, dejavo, kad skauda, buvo neblaivi. Ji jo paprašė, kad jis jai padėtų sutvarstyti kojas. Jis sutiko, iÅ¡ namų atsinešė peroksido žaizdoms plauti ir plovė J. J. kojų žaizdas, bei jas sutvarstė. Tuo metu kieme nieko nebuvo. Prie kito namo buvo A. K., A. M., D. B. ir dar keli kaimynai. Baigiant tvarstyti žaizdas, į kiemÄ atėjo jos vyras A.

J.. Jis buvo girtas, pradėjo ant jo Å¡aukti, kodėl jis jo žmonai tvarsto žaizdas. Jis nekreipė į jį dėmesio ir toliau tvarstė, norėjo tiesiog jai padėti, nes ant jos kojų buvo labai didelės žaizdos, jam jos buvo tiesiog gaila. Jam atsitÅ«pus, tvarstant J. J. kojÄ , jos vyras A. J. Å¡aukdamas priėjo jam iÅ¡ nugaros ir kumščiu vienÄ kartÄ smogė jam į pakaušį. Jam apsvaigo galva. Jis nesitikėjo ir staigiai atsitiesė, tada A. J. jam dar kartÄ trenkė kumščiu į galvÄ .

Jis atsistojo, tuomet A. J. jį puolė ir jie susistumdė. Jis A. J. pargriovė ant žemės ir laikė jį prispaudęs, kad jis ant jo nebepultų. Susistumdymo metu galbÅ«t jis gindamasis A. J. sudavė smÅ«gį į kaklÄ , tačiau tai padarė netyčia, o tik gindamasis nuo jo. Jiems susistumdžius atbėgo A. J. žentas A. M., kuris jam vienÄ kartÄ trenkė kumščiu į veidÄ . Tada iÅ¡ gretimo kiemo atbėgo A. K. ir A. M., kurie A. M. nuo jo nustÅ«mė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V.

Å . nurodė, kad pagarsinti parodymai yra teisingi, jis juos palaiko.Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dienÄ jo namuose dirbo darbininkai, jis ėjo apžiÅ«rėti jų darbo ir iÅ¡girdo Å¡aukiančiÄ Å¾monÄ â€“ nuversi mane nuo suoliuko, kam tu kilnoji man kojas. Tuo metu jis buvo apie 100 metrų atstumu. Matė, kad kažkoks vyras atsinešęs bintų, kažkokių skurlių, jo žmonai kilnoja kojas. IÅ¡ pradžių jis nesuprato, kas čia vyksta. Priėjęs arčiau, apie 3 metrų atstumu, matė žmogų iÅ¡ nugaros, bet jo neatpažino, ir pasakė, daktaras atsirado, gydo kojas.

Po Å¡ių jo žodžių, žmogus, kaip vėliau pažino, V. Å ., atsistojo, sakydamas, eik pas tÄ moterį (patikslino, kad pas N. S.), ko tu čia dar ateini, priėjo prie jo ir jam trenkė – sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , jį pervertė ir trenkė kiek norėjo, tiksliai kiek kartų ir į kurias vietas, negali pasakyti, laikė prispaudęs visu kÅ«nu ir trankė, kumščiavo, sužalojo veidÄ , gerklę. V. Å . buvo girtas, todėl nuvirto ant vamzdžio. Jis pats buvo iÅ¡gėręs vienÄ stiklinę alaus.

Nukentėjusysis nurodė, kad jam nebuvo kada prieÅ¡intis, V. Å . jį pertrenkė, jis krito nuo jo smÅ«gio. Kaltinamasis taip pat nuvirto, bet greičiau atsikėlė ir vėl virÅ¡um jo užgulė. Jis po pirmo smÅ«gio buvo truputį pritrenktas. Kai V. Å . jį pervertė, žmona pradėjo Å¡aukti žentÄ , kad jis gelbėtų. Žentas tuo metu buvo Å¡iltnamyje, jis atbėgo ir juos iÅ¡skyrė. Žentas sudavė V. Å . per petį, nustÅ«mė nuo jo V. Å . ir nubėgo į rÅ«sį, kad negautų nuo jo atgal.

Jis jo nelaikė prispaudęs, kaip nurodo liudytojai. V. Å . motina išėjo ir sakė, eik, prigėręs nekiÅ¡k prie senų žmonių rankų. V. Å . susirinko visus savo popierius ir nuėjo, o žentas iÅ¡kvietė policijÄ . Sužalojimus naktį skaudėjo, tačiau nukentėjusysis juos iÅ¡kentė ir ryte iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri jį iÅ¡vežė į ligoninę. Nurodė, kad ligoninėje jam neleido savaitę vaikščioti. Nukentėjusysis nurodė, kad gyvena su žmona, ja rÅ«pinasi, mano, kad V.

Š. įsivaizdavo, kad jis padeda žmonai ir tvarsto jos kojas, o jie jai nepadeda. N. S. kartais paveža automobiliu. Nukentėjusysis nurodė, kad žmonai koja buvo lūžusi ir nelabai gijo. Žaizdotas kojas ji gydėsi pati, padėjo dukra, jis pats, kitų pagalbos jai nereikėjo. Vėliau žmona jam sakė, kad ji neprašė V. Š. pagalbos, jis savo iniciatyva pradėjo jai tvarstyti kojas, o ji pradėjo šaukti. Žmona buvo blaivi, nes ji visai negeria, jai operuota širdis. Ankščiau konfliktų, kad neprižiūri žmonos, nebūdavo.

Jis kaltinamajam yra sakęs, kad Å¡unis prisižiÅ«rėtų, iÅ¡plautų laiptinę. Mano, kad dėl Å¡ių žodžių V. Å . buvo labai nepatenkintas ir matyt, turėjo neapykantÄ , ir jÄ tokiu bÅ«du iÅ¡liejo. Nurodė, kad įvykio liudytojų nebuvo, nežino, ar įvykį matė M. V. Å . tik kitÄ dienÄ sugalvojo, kad reikia ieÅ¡koti liudytojų, o tie liudininkai irgi įvykio metu buvo iÅ¡gėrę alkoholio. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis meluoja, jog jis smÅ«gius sudavė gindamasis.

Nurodė, kad su kaltinamuoju nesusitaikė, jis jam atlygino 130 eurų, tačiau dėl likusios sumos praÅ¡o teismo tenkinti civilinį ieÅ¡kinį. Nurodė, kad įvykio metu jo akiniai buvo sugadinti nepataisomai, jie man kainavo 29 eurus. Sugadintų akinių neiÅ¡saugojo. Susitaikymo sÄ lygas pakeitė, nes pagalvojo, kad didelį skausmÄ kentėjo, kad jį ligoninėje vežiojo su neįgaliojo vežimėliu, darbai buvo sustoję, nes per tÄ savaitę bÅ«tų dar daug darbų atlikęs. Neturtinę žalÄ vertina 500 Eur, turtinė žala dėl sugadintų akinių.

Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra nukentėjusiojo A. J. žmona. Ä®vykio aplinkybes prisimena gerai, įvykio metu buvo blaivi. Ji sėdėjo prie lango ant suoliuko. Jos kojos buvo nuogos. Viena koja – kairė, buvo žaizdota. Vyras su žentu buvo Å¡iltnamyje. Aplink daugiau žmonių nebuvo. Išėjo V. Å . ir, pavartodamas keiksmažodį, jai pasakė, kad niekas nežiÅ«ri jos kojų. Ji jam pasakė, kad jos kojas tvarsto gydytojai, pas juos jÄ nuveža vyras. Ji neprašė V.

Å . tvarstyti kojas. V. Å . buvo girtas ir matyt, jis sugalvojo jai kojas tvarstyti. Mano, kad jis neprisimena įvykio aplinkybių. V. Å . atsinešė Å¡lapius skurlius, sudraskytas paklodes, norėjo jai tvarstyti kojas, bet ji neleido, kai jis pradėjo kilnoti jos kojas, ji pradėjo Å¡auktis vyro. Ji matė savo vyrÄ , jis buvo prieÅ¡ais jÄ apie 50-60 žingsnių atstumu. Atėjo vyras, A. J., ir pasakė, nu dar antras daktaras atsirado, o V. Å . atsistojo ir, pavartodamas keiksmažodį, pasakė, ar jÅ«s žiÅ«rėsite žmonai kojas ar ne, ir trenkė A.

J., pervertė jį ant žemės. Jos vyras apvirto ant nugaros, ant jo virÅ¡aus užgriuvo V. Å . ir buksavo kumščiais vyrui į gerklę, į žiaunas. Sudavė daugiau nei vienÄ smÅ«gį. Jos vyras V. Å . nieko nedarė (nesudavė smÅ«gių). Ji pradėjo Å¡aukti žentÄ , kad jis gelbėtų tėvÄ . Atbėgo žentas ir pasakė, kad jis tuoj iÅ¡kvies policijÄ , kad jis paleistų uoÅ¡vį. Tada Å . paleido vyrÄ , traukėsi atbulas ir užkliuvo už akmens, virto. Mano, kad virto ant tvorelės, tuomet ir galėjo susižaloti.

Žentas nenaudojo fizinės jėgos, tik pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Ji nematė, kad žentas bÅ«tų pastÅ«męs V. Å .. Žentas iÅ¡kvietė policijÄ . Kai jis bendravo su policija ji jau buvo įėjusi į virtuvę. Liudytoja nurodė, kad įvykį matė E. V., nes ji buvo balkone, kitų žmonių kieme nebuvo. Ji pažįsta A. K., jis yra jos kaimynas, gyvena kitame name, bet ji su juo nebendrauja. A. K. bendrauja ir draugauja su kaltinamuoju. TÄ dienÄ A. K. ji nematė. M. pažįsta, jis taip pat yra jos kaimynas, gyvena gretimame name.

Nurodė, kad prie M. lauko virtuvės sėdintis žmogus, jos, sėdinčios ant suolelio, negalėjo matyti, tačiau jai truputi paėjus į priekį, ji galėjo matyti M. lauko virtuvę. Ji prie M. lauko virtuvės žmonių nematė. Liudytoja nurodė, kad įvykis nesukėlė didelio triukšmo, tačiau ji išsigando, pasimetė. V. Š. elgesį vertina blogai. Liudytoja nurodė, kad po įvykio vyras negalėjo nuryti seilių, jam skaudėjo gerklę. Buvo sulaužyti jo akiniai. Su V. Š. nebuvo susipykę, labiau bendravo su jo mama ir tėvu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino liudytojos J. J. parodymus, 2016 m. rugpjūčio 11 d. duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 44–45 b. l.), kad liudytoja be kita ko nurodė ir tai, kad A. liepė paleisti jos vyrÄ ir V. Å . nustÅ«mė.Pagarsinus parodymus liudytoja J. J. nurodė, kad nebeprisimena, ar jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Patikslino, kad žentas A. ranka paėmė V. Å . už drabužio ir jį nustÅ«mė.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis A. J. yra jo uoÅ¡vis, kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo. Liepos 1 d. 20 val. buvo Å¡iltnamyje, kai iÅ¡girdo uoÅ¡vienės (J. J.) Å¡auksmÄ , kad tėvÄ muÅ¡a. Nuo tos vietos jis buvo apie 20-30 metrų atstumu. Nuėjo ir pamatė prie namo deÅ¡inėje pusėje ant kėdės sėdinčiÄ uoÅ¡vienę, o kairėje pusėje uoÅ¡vį, kurį pasilenkęs V. Å . deÅ¡iniu keliu buvo prispaudęs prie žemės, taip pat jį laikė ranka.

Jis matė kaip V. Å . smÅ«giavo uoÅ¡viui į veido sritį. Nukentėjusysis klÅ«pojo ant kelių, į žemę pasirėmęs alkÅ«nėmis. Jis nustÅ«mė V. Å . ranka, rankÄ Ä¯rėmęs į jo petį, tačiau jam smÅ«gių nesudavė. Kadangi uoÅ¡vienė Å¡aukė, kad jis iÅ¡kviestų policijÄ , jis iÅ¡sitraukęs telefonÄ rinko numerį skambinti policijai, tuo metu uoÅ¡vis atsistojo, V. Å . jį vėl puolė, jis vėl antrÄ kartÄ ranka prispaudė uoÅ¡vį prie žemės, bet smÅ«giuoti nesuspėjo, nes jis jį nustÅ«mė tokiu pat bÅ«du – rankomis.

Jis V. Å . nebuvo prispaudęs prie žemės, kai jį pastÅ«mė, V. Å . nekrito, tik gal apie pusantro žingsnio paėjo nuo jo į Å¡onÄ . Nurodė, kad A. J. krÅ«tinė, veidas buvo kruvini, gerklės ir skruosto srityje buvo sužalojimai. V. Å . rankos buvo kruvinos, tačiau ant jo kÅ«no sužalojimų jis nematė. Jis iÅ¡kvietė policijÄ , kuri atvažiavo po 25 minučių. V. Å . per tÄ laikÄ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, į sodÄ . Jis nematė liudininkų, kai atvažiavo policija, kiemas buvo tuščias.

UoÅ¡viui skaudėjo gerklę, jam buvo sunku kalbėti. Ryte jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir medikai A. J. iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nurodė, kad įvykio metu buvo sugadinti A. J. akiniai, jis juos po įvykio rado ant žemės sulankstytus. Kodėl įvyko konfliktas, jis pasakyti negali, nes jo pradžios jis nematė, buvo Å¡iltnamyje. Jis nematė, kad A. J. bÅ«tų V. Å . sudavęs smÅ«gius, jo nuomone, uoÅ¡vis negalėjo suduoti smÅ«gių, nes buvo prispaustas.

J. J. kojos buvo žaizdotos, tačiau jis įvykio vietoje jokių bintų nematė. Ä®vykio dienÄ jis buvo iÅ¡gėręs alaus, jam nustatytas 0,4 promilių girtumas. V. Å . buvo agresyvus, neblaivus, jam nustatytas virÅ¡ dviejų promilių girtumas. Kai atvažiavo pareigÅ«nai, V. Å . jiems pasakė, kad jį užpuolė, jis yra invalidas ir negali paeiti, kad jis yra nukentėjusysis. PareigÅ«nė V. Å . įspėjo, kad bus panaudotos spec. priemonės, nes jis elgėsi nekultÅ«ringai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino liudytojo A.

M. parodymus, 2016 m. rugpjūčio 16 d. duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 34 b. l.), po ko teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo, nukentėjusiojo kaimynė. Savo namuose su kaimyne G. B. gėrė kavÄ ir iÅ¡girdo, kad kažkas Å¡aukia – muÅ¡asi. Pro langÄ pamatė, kad, bėgdamas prie J. namo, Å¡aukė M. Išėjo su kaimyne į kiemÄ ir bÅ«dama prie savo laiptinės, apie 10 metrų atstumu nuo įvykio vietos, apie tris minutes stebėjo situacijÄ .

Matė, kad J. sėdi ant suoliuko, girdėjo kaip ji keikėsi. Jos žentas buvo užvirtęs ant V. Å ., kuris gulėjo ant žemės, ir buvo jam suėmęs už gerklės ar pečių, už kurios vietos, tiksliai pasakyti negali. A. J. buvo prie tvoros ir vaikščiodamas sakė, kad tuoj bus policija. Konflikto pradžios nematė. Kai jos išėjo į laukÄ , A. M. ėjo atgal, ji jo paklausė, kas ten buvo, jis pasakė, kad susimušė. Ji paklausė, kas ten toks guli, jis pasakė, kad V. Ji nematė sužalojimų ant A.

J. kÅ«no. Nurodė, kad pirma atsistojo žentas, paskui V. A. J. stovėjau toliau. Ji nematė kÄ iki įvykio veikė J., jų žentas, Å . Nurodė, kad buvo atvykę policijos pareigÅ«nai – moteris ir vyras. Moteris pareigÅ«nė buvo priėjusi prie J. Paskui atvažiavo J. sÅ«nus, A. J., kuris pasisveikino su policininku. Nurodė, kad matė, jog iki įvykio M. kartu su A. buvo M. virtuvėlėje, su jais bendravo, jie vartojo alkoholį. Å ., M. ir A. santykiai draugiÅ¡ki, kaimyniÅ¡ki. Liudytoja nurodė, kad M. lauko virtuvė, įvykio vietos atžvilgiu, yra Å¡alia namo.

Tarp lauko virtuvės ir suoliuko, ant kurio sėdėjo J., galėjo bÅ«ti apie 15 metrų, nedaugiau. Asmuo bÅ«damas prie lauko virtuvės viskÄ galėjo matyti, kas vyko įvykio vietoje. Patenkinęs prokuroro praÅ¡ymÄ , teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino liudytojos R. M. parodymus, 2016 m. rugpjūčio 16 d. duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 42 b. l.), kad ji su Janina ir A. J. bei V. Å . yra kaimynai. Su J. nebendrauja, nes jie yra konfliktiÅ¡ki.

Žino, kad kaimynai dėl jų yra rašę pareiÅ¡kimus policijoje. 2016-07-01 apie 20.00 val. pas jÄ svečiavosi kaimynė G. B., jos gėrė kavÄ , kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ lauke. Abi išėjo į kiemÄ ir gretimo namo kieme pamatė J. ir J. J. žentÄ , jo vardo ir pavardės nežino, pažįsta jį tik iÅ¡ matymo, laikantį prie žemės prispaustÄ V. Å . VaizdÄ jai užstojo krÅ«mai, todėl visko nematė. Ji nematė A. J., jo žmona sėdėjo ant suoliuko. Ji kažkÄ burbuliavo, bet tikrai neÅ¡aukė.

Dėl ko ten kilo konfliktas liudytoja nežino. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai (1 tomas, 42 b. l.).Pagarsinus parodymus liudytoja R. M. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, tačiau teisme davė tikslesnius parodymus. Papildė, kad matė, jog J. žentas buvo užkritęs ant Š., ar jis smaugė Š., tiksliai nematė. M. virtuvėlė yra prie jos virtuvės langų, todėl girdėjo, kaip jis šaukė, kad mušasi. Pro jos virtuvės langus įvykio vietos nematyti. Kitų šauksmų, J. negirdėjo.

Nurodė, kad V. Å . vaikÅ¡to sunkiai, nei atsitÅ«pusio, nei atsiklaupusio Å . nėra mačiusi. Liudytoja E. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Yra kaltinamojo, nukentėjusiojo kaimynė. Su kaltinamuoju sutaria gerai, su nukentėjusiuoju santykiai konfliktiÅ¡ki. Ä®vykio pradžios nematė. Buvo virtuvėje, pro langÄ pamatė bėgančius A. M. ir A. TriukÅ¡mo negirdėjo. Išėjo į balkonÄ pasiimti stiklainių, iÅ¡ jo matosi J. kiemas, atstumas iki jų namo nedidelis, apie 4–5 metrus, ir pamatė, kad ten kažkas vyksta.

V. Å . buvo paguldytas ant žemės, J. žentas jį buvo apsižergęs, kÄ jis darė, ji nematė. J. J. sėdėjo ant suoliuko. Ant pievelės buvo iÅ¡mėtyti bintai. A. J. sÅ«nus ir netrukus atvažiavo policija. Policijos pareigÅ«nai davė visiems, iÅ¡skyrus J., pÅ«sti į alkotesterį, kÄ jie kalbėjo, ji negirdėjo. Nematė, kad bÅ«tų sužalotas nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis. Nukentėjusysis stovėjo su akiniais. Matė G., R., A. ir A. Nurodė, kad yra įsitikinusi, jog J. prašė pagalbos, nes kiek eidavo į tvartÄ , pro Å¡alį, matydavo, kad jos kojos bÅ«davo kruvinos, nudraskytos, ji visada dejuodavo, kad skauda, padėkite, pagelbėkite.

Ji su J. nebendrauja, su nukentėjusiuoju smarkiai konfliktuoja. Su kaltinamojo Å¡eima santykiai draugiÅ¡ki. Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaimynas. Nurodė, kad įvykio dienÄ dirbo savo lauko virtuvėje, kuri nuo įvykio vietos yra apie 50 metrų atstumu. Kartu su juo dirbo A. K., ji tuo metu buvo lauke prie virtuvėlės. Jis atsitiktinai išėjo iÅ¡ virtuvėlės į laukÄ ir iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , pamatė, kad kaimynai – V.

Å . ir A. J., ritasi, pribėgo prie jų ir nebeleido jiems ristis, juos iÅ¡skyrė. VienÄ â€“ V. Å ., pakėlė, o A. vėl norėjo pulti. Abu, tiek kaltinamasis, tiek nuketėjusysis, buvo kruvini. Konflikto pradžios nematė, nežino kodėl jis įvyko. Tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad A. K. kartu su juo pribėgo prie kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kai jis juos iÅ¡skyrė. Ä®vykio vietoje buvo ir kiti kaimynai – R., G. ir kt., bet kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jie iÅ¡siskirstė.

Ä®vykio metu buvau blaivus. Kai juos iÅ¡skyrė, netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Jis bendravo su pareigÅ«nu vyru, jam sakė, kad nebÅ«tų įtarimų dėl neblaivumo, gali pasitikrinti alkotesteriu, klausė ar dar yra reikalingas, ar ne. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino liudytojo A. M. parodymus, 2016 m. rugpjūčio 9 d. duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 31 b. l.), kad 2016 m. liepos 1 d. apie 20.00 val. jis buvo savo namų lauko virtuvėje, kai lauke iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ .

Kartu su juo buvo A. K.. IÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ A. M. išėjo į laukÄ ir pamatė, kaip gretimo namo kieme kaimynai A. J. ir V. Å . muÅ¡asi. Å alia jų ant suoliuko sėdėjo A. J. žmona J. J.. Tada į laukÄ iÅ¡ lauko virtuvės išėjo A. K.. A. J. ir V. Å . vienas kitam smÅ«giavo, tačiau į kokias kÅ«no vietas ir kiek kartų jie vienas kitam sudavė, pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas jis nežino. Matė, kad abiejų veidai buvo kruvini. Abu buvo neblaivÅ«s. Tada prie jų pribėgo A.

J. žentas A., jo pavardės jis nežino. Jis puolė ginti savo uoÅ¡vį A. J. Ar jis kam nors iÅ¡ jų sudavė smÅ«gius, A. M. pasakyti negali, nepastebėjo. A. M. nubėgęs juos iÅ¡skyrė. A. K. į konfliktÄ nesivėlė ir skirti nėjo. Pagarsinus parodymus liudytojas A. M. nurodė, kad galbÅ«t teisme taip smulkiai įvykio aplinkybių ir nenupasakojo, tačiau patikslino, kad matė grumtynes, ristynes, judesiai buvo greiti. V. Å . ir A. J. ritosi pasilenkę, jų pozicijos keitėsi. Juos iÅ¡skyrė įlįsdamas tarp jų, V. pavedė truputį toliau, A.

J. dar norėjo pulti, bet jis nebeleido. Nurodė, kad smÅ«giavo, ritosi, nes abu buvo kruvini, tačiau neprisimena, ar matė kaip V. Å . smÅ«giavo. A. K. buvo prie lauko virtuvėlės, tačiau neprisimena, kuris pirmas pamatė konfliktÄ . Kai jis pamatė konfliktÄ , matė kaip nukentėjusiojo žentas ėjo iÅ¡ daržo, stovėjo Å¡alia tvorelės, tačiau juos iÅ¡skyrė jis, o ne žentas. Nurodė, kad A. K. yra iÅ¡vykęs į užsienį. PaaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis yra toks žmogus, kuris gali iÅ¡koneveikti, žmonės bijo kalbėti todėl, kad kaime yra visos nukentėjusiojo valdos.Liudytojas Rolandas Rimeikis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu.

Kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjusįjį pažįsta iÅ¡ matymo, bendrauja su jo sÅ«numi. Ä®vykio aplinkybių gerai neprisimena, tik tai, kad įvykio dienÄ dirbo kartu su tyrėja A. U., gavo praneÅ¡imÄ dėl kÅ«no sužalojimo. Atvyko į įvykio vietÄ , kur buvo kaltinamasis, nukentėjusysis ir moteris. Vėliau atėjo, ar jau ten buvo, neprisimena, nukentėjusiojo sÅ«nus A. J.. PaaiÅ¡kėjo, kad konfliktas kilo dėl moters kojų, kurias reikėjo pertvarstyti. Kaltinamasis norėjo jas tvarstyti, nukentėjusysis sakė, ko lendi – taip ir gavosi muÅ¡tynės. Sužalojimų nesimatė, niekas neprašė greitosios medicininės pagalbos.

Dažniausiai atvykus į įvykį jis patikrina asmenų blaivumus, duoda į knygÄ pasiraÅ¡yti, stebi, jei reikia pagalbos, vykdo tyrėjų nurodymus. Reaguojant į šį įvykį, vadovavo tyrėja, jis vykdė jos nurodymus, tačiau kokius veiksmus jie atliko, jis neprisimena. Prisimena, kad įvykio vietoje nebuvo nustatyta kitų dalyvavusių asmenų, ar liudytojų, jis nepastebėjo, kad kas bÅ«tų stebėjęs įvykį. Ä®vykio vietoje buvo 4 žmonės be pareigÅ«nų. Prisimena, kad skundėsi ir vienas, ir kitas įvykio dalyvis, kad kažkas kažkam skauda, nes vienas kitam trenkė, bet kad bÅ«tų reikėję greitosios pagalbos, nesakė.

Vėliau buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad į ligoninę yra paguldytas įvykio dalyvis. Negali pasakyti, ar įvykio metu buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka.Liudytoja A. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirbo Kriminalinės policijos vyr. tyrėja. Jos pareigos – operatyvinės grupės tyrėja, funkcijos – iÅ¡vykimas į įvykius, aplinkybių aiÅ¡kinimasis. Ä® įvykį nuvyko su kolega Rolandu Rimeikiu, patrulinės tarnybos vyr. patruliu. AiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes. Neprisimena praneÅ¡imo iÅ¡ bendrojo pagalbos centro turinio, tik tai, kad nuvykus į minėtÄ kaimÄ , prie gyvenamojo namo ant suolelio rado sėdinčiÄ nukentėjusiojo žmonÄ , su kuria ji pabendravo, ji papasakojo įvykio aplinkybes.

Netrukus į laukÄ išėjo nukentėjusysis, iÅ¡klausė jo įvykio pasakojimÄ ir po to pasirodė kaltinamasis, su kuriuo taip pat aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes. Å iek tiek prisimena konflikto esmę – nukentėjusiojo žmona papasakojo, kad konfliktas įvyko dėl to, kad kaltinamasis priėjo prie jos ir pasisiÅ«lė aptvarstyti jos skaudančiÄ kojÄ , dėl ko supyko minėtos močiutės vyras, todėl su kaltinamuoju nukentėjusysis pradėjo aiÅ¡kintis santykius. SiÅ«lė iÅ¡kviesti medicinos pagalbÄ , bet nei vienas iÅ¡ jų medikų pagalbos nepageidavo.

Neprisimena, kokius dokumentus surašė reaguodama į šį įvykį.Teismo posėdžio metu perskaičius du 2016 m. liepos 2 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos A. U. tarnybiniu pranešimus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 5–6 b. l.), liudytoja A. U. patvirtino, kad juose nurodyta informacija teisinga, surašyta taip, kaip nurodė įvykio dalyviai, jei jame nenurodytos aplinkybės, kad paimti daiktai ar nustatyti įvykio liudininkai, reiškiasi įvykio metu to atlikta nebuvo.

Liudytoja papildė, kad naujų įvykio aplinkybių nepasakys, tik paaiÅ¡kins procesÄ , kad jei praneÅ¡imas apie įvykį buvo gautas liepos 1 d. dvideÅ¡imtÄ valandÄ , tai procesinius dokumentus, ji surašė galimai po dvideÅ¡imt ketvirtos valandos, tai yra liepos 2 d. Pagal pirminius duomenis nusikalstamos veikos požymių neįžvelgė ir priėmė preliminarų sprendimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (tarnybinį praneÅ¡imÄ , esantį 6 bylos lape). Nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ vertino pagal susiklosčiusiÄ situacijÄ , t. y. kad kaimynų tarpusavio santykiai yra asmeniniai, kaip suprato konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių, todėl vertino, kad V.

Å . veika nebuvo nukreipta pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o tiesiog bÅ«nant jam neblaiviam, susipykus su kaimynu dėl asmeninių priežasčių, buvo panaudotas fizinis smurtas. VeikÄ kvalifikavo, kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas, todėl kitų veiksmų neatliko. Kaltinamojo neapklausė, nes jis buvo girtas, jis buvo galbÅ«t kažkiek agresyvus, impulsyvus, bet mintis dėstė adekvačiai, papasakojo įvykio aplinkybes ir jo parodymus užfiksavo tarnybiniame praneÅ¡ime.

Kitų proceso dalyvių parodymai taip pat užfiksuoti tarnybiniame praneÅ¡ime. Vėliau, gavus praneÅ¡imÄ iÅ¡ gydymo įstaigos, kad asmuo paguldytas į ligoninę ir nėra aiÅ¡ku koks sveikatos sutrikdymas jam padarytas, ji surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , patikslinti informacijÄ (tarnybinį praneÅ¡imÄ , esantį 5 lape), tuomet vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors kaltinamasis V. Å . savo kaltę neigia, jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:Liudytojams G. B., G.

G. ir A. K. iÅ¡vykus dirbti ir gyventi į užsienį, nepavykus nustatyti jų buvimo vietos ir įteikti teismo Å¡aukimo į teismo posėdį, teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui:Liudytojas A. K. 2016 m. rugpjūčio 9 d. liudytojo apklausos metu nurodė, kad 2016 m. liepos 1 d. apie 20.00 val. jis buvo pas savo draugÄ A. M. svečiuose. A. M. kažkÄ darė savo lauko virtuvėje, o jis sėdėjo ant suoliuko Å¡alia lauko virtuvės durų, apie 30 metrų atstumu nuo įvykio vietos.

Jis matė, kaip gretimame kieme ant suoliuko sėdėjo J. J., o prieÅ¡ais jÄ buvo atsitÅ«pęs pažįstamas V. Å .. Jis tvarstė jai kojas. Netrukus į kiemÄ išėjo J. J. vyras A. J.. Jis priėjo prie tupinčio bei kojas J. J. tvarstančio V. Å . ir jam kumščiu vienÄ kartÄ trenkė į pakaušį. Kai A. J. trenkė kumščiu V. Å . į pakaušį, Å¡is atsistojo ir jie abu pradėjo stumdytis, muÅ¡tis. Ä® kurias vietas jie vienas kitam sudavė smÅ«gius, A. K. nematė, nes jie nusistumdė iki Å¡alia esančių krÅ«mų, kurie jam užstojo vaizdÄ .

Jis matė, kaip prie jų, juos skirti nubėgo A. J. žentas, o tada prie jų nubėgo ir A. M.. A. K. į konfliktÄ nesikiÅ¡o ir jų skirti nėjo (1 tomas, 29 b. l.).Liudytoja G. B. 2016 m. rugpjūčio 16 d. liudytojo apklausos metu nurodė, kad su J. ir A. J. bei V. Å . yra kaimynai. Su J. nesutaria, jie konfliktiÅ¡ki. 2016-07-01 apie 20.00 val. ji buvo pas kaimynę R. M., gėrė kavÄ , kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ lauke. Išėjusios į kiemÄ , gretimo namo kieme pamatė J. ir J. J. žentÄ , jo vardo ir pavardės nežino, kuris laikė prie žemės prispaudęs V.

Å . VaizdÄ jai užstojo krÅ«mai, todėl visko gerai nematė. A. J. ji nematė, o jo žmonÄ matė sėdinčiÄ ant suoliuko. Dėl ko kilo konfliktas, ji nežino. Vėliau atvažiavo policijos pareigÅ«nai (1 tomas, 26 b. l.).Liudytojas G. G. 2016 m. spalio 26 d. liudytojo apklausos metu nurodė, kad įvykio nematė, nes tuo metu buvo darbe (1 tomas, 40 b. l.).2016 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) namo kiemas (1 tomas, 9–12 b. l.).2016 m. liepos 20 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta išvada, kad A. J. padaryti kūno sužalojimai: poliežuvinio kaulo lūžis, kraujosruva gerklų dešinėje pusėje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūginio poveikio buku kietu daiktu į kaklo sritį. A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl poliežuvinio kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, 26–27 b. l.).Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2016 m. liepos 1 d. 20.52 val. kaltinamajam V.

Š. nustatytas 2,78 promilių girtumas (1 tomas, 63 b. l.).Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2016 m. liepos 1 d. 20.54 val. nukentėjusiajam A. J. nustatytas 1,19 promilių girtumas (1 tomas, 15 b. l.; baudžiamosios bylos Nr. 01-1-3140216, 48 b. l.). Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2016 m. liepos 1 d. 21.04 val. liudytojui A. M. nustatytas 0,46 promilių girtumas (1 tomas, 32 b. l.).Iš prie baudžiamosios bylos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-3140216, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl vieno ir to paties įvykio, kurioje 2016 m. lapkričio 14 d.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Anatolijaus Ivanovo nutarimu ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417 straipsnio 1 dalimi, nutrauktas, nukentėjusiajam V. Å . iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo jis turi teisę kreiptis į Akmenės rajono apylinkės teismÄ privataus kaltinimo tvarka, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimas pradėtas 2016 m. liepos 25 d., baigtas – 2016 m. liepos 27 d.) matyti, kad V.

Å . 2016-07-04 13 val. 40 min. paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligų skyrių, galutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). 2016-07-05 jaučiasi geriau, nedusina. (Duomenys neskelbtini). 2016-07-06 iÅ¡raÅ¡ytas į namus (duomenys iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Ä®vykio aplinkybės nurodytos iÅ¡ 2016 m. liepos 5 d. užduoties atlikti objektų tyrimÄ , kad 2016-07-01 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, kilus muÅ¡tynėms tarp kaimynų buvo sužalotas V.

Å ., kuris 2016-07-04 paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pateikta specialisto iÅ¡vada, kad V. Å . padarytos kraujosruvos kaklo srityje ir gerklų kairėje pusėje. Padaryti kÅ«no sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smÅ«gio buku kietu daiktu į kaklÄ . Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo tiesioginio trauminio poveikio. V. Å . padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-3140216, 21 b. l.). Ä®rodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas.

Pažymėtina, kad kaltinamasis V. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme neneigė fakto, kad konflikto metu galėjo nukentėjusįjį A. J. sužaloti, tačiau, jo teigimu, tai jis galėjo padaryti tik gindamasis, nes pirmas suduodamas jam smÅ«gį, konfliktÄ iÅ¡provokavo nukentėjusysis.Kaltinamasis nurodė, kad J. J. tvarstė sužalotas kojas, jis girdėjo, kad iÅ¡ sodo Å¡aukdamas parbėga A. J., tačiau kaip jis pribėgo prie jo, jis negirdėjo, tik pajuto smÅ«gį į galvÄ .

Nukentėjusysis pirmas jį puolė. Tada jis pradėjo gintis, rankomis stumti jį į Å¡alį, nukentėjusysis nuvirto ir jis jį prispaudė prie žemės. Nurodė, kad nukentėjusiajam galėjo kur kliÅ«ti, kuomet jis gynėsi, nes nukentėjusysis blaÅ¡kėsi.BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

To paties įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo; bÅ«tinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. Sprendžiant klausimÄ ar buvo bÅ«tinosios ginties situacija, o jeigu ji buvo, tai ar nebuvo peržengtos jos ribos, teismas turi itin kruopščiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir savo iÅ¡vadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ BK 28 straipsnio taikymÄ .

Taip pat bÅ«tina tiksliai nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentÄ , besiginančiojo kaltės formÄ ir rūšį. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, spręstina, ar iÅ¡ viso egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-294/2011, 2K-423/2011, 2K-31-788/2015).Kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis jam sudavė smÅ«gį pirmas, patvirtina tik liudytojo A.

K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis matė, kaip gretimame kieme ant suoliuko sėdėjo J. J., o prieÅ¡ais jÄ buvo atsitÅ«pęs pažįstamas V. Å . Jis tvarstė jai kojas. Netrukus į kiemÄ išėjo J. J. vyras A. J. Jis priėjo prie tupinčio bei kojas J. J. tvarstančio V. Å . ir jam kumščiu vienÄ kartÄ trenkė į pakaušį. Kai A. J. trenkė kumščiu V. Å . į pakaušį, Å¡is atsistojo ir jie abu pradėjo stumdytis, muÅ¡tis. Ä® kurias vietas jie vienas kitam sudavė smÅ«gius, A.

K. nematė, nes jie nusistumdė iki Å¡alia esančių krÅ«mų, kurie jam užstojo vaizdÄ .Nukentėjusysis, liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio nurodė, kad pirmas smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis ir nors, Å¡ie proceso dalyviai dėl savo specifinės padėties (nukentėjusiojo statuso, nukentėjusiojo Å¡eimos narys) yra ar gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi, teismas neturi pagrindo visapusiÅ¡kai juos paneigti ir remtis liudytojo A. K., bei kaltinamojo parodymais, nes liudytojas A.

K. dėl objektyvių priežasčių (iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į užsienį, nebuvo galima nustatyti jo buvimo vietos, įteikti teismo Å¡aukimo) nebuvo betarpiÅ¡kai apklaustas teisiamojo posėdžio metu, jo parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo iÅ¡tirti juos pagarsinus, o vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ , negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas įvykio aplinkybes. Kitų įrodymų, patvirtinančių Å¡io liudytojo nurodytas faktines aplinkybes, byloje nėra.Nors byloje nėra pagrindo daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis pirmas sudavė kaltinamajam smÅ«gius, tačiau net ir tikint kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, V.

Å . veiksmus vertinti kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, teismo nuomone, nebÅ«tų jokio pagrindo.Byloje nustatyta, kad konflikte nuo pat pradžių dalyvavo kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja J. J. Byloje nepaneigta, kad konflikto pradžiÄ galėjo matyti ir liudytojas A. K., eigÄ matė – liudytojai A. M. ir A. M.Kaltinamasis V. Å . teigdamas, kad gynėsi, vis tik teismui pripažino, kad rankomis stÅ«mė nukentėjusįjį į Å¡alį, nukentėjusysis nuvirto ir jis jį prispaudė prie žemės. Nurodė, kad nukentėjusiajam galėjo kur kliÅ«ti, nes nukentėjusysis blaÅ¡kėsi.

Šiuos kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtina teisiamojo posėdžio metu liudytojo A. M. parodymai, kad jis matė prasidėjusias V. Š. ir A. J. grumtynes, ristynes, jų judesiai buvo greiti, jie ritosi pasilenkę, jų pozicijos keitėsi. Liudytojas A. M. nutraukė jų grumtynes stodamas tarp jų, V. Š. pavedė toliau, tačiau A. J. dar norėjo pulti, bet jis nebeleido; taip pat ir liudytojo A. M. parodymai, kad jis pamatė nukentėjusįjį klūpojantį ant kelių, į žemę pasirėmusį alkūnėmis, jį V.

Å . pasilenkęs deÅ¡iniu keliu buvo prispaudęs, taip pat jį laikė ranka. Jis matė kaip V. Å . smÅ«giavo uoÅ¡viui į veido sritį. Jis nustÅ«mė V. Å ., kvietė policijÄ , tačiau V. Å . vėl puolė nukentėjusįjį ir vėl antrÄ kartÄ ranka prispaudė uoÅ¡vį prie žemės, bet smÅ«giuoti nesuspėjo, nes jis jį nustÅ«mė. Nors nukentėjusysis, liudytoja J. J. neigia, kad A. J. grumtynių metu prieÅ¡inosi, naudojo fizinę jėgÄ , sudavė smÅ«gius, jų parodymus paneigia aukščiau nurodyti liudytojo A.

M. parodymai, liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kad jis matė, jog abu (V. Š. ir A. J.) pradėjo stumdytis, muštis. Be to, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dėl vieno ir to paties įvykio sužalojimai buvo padaryti tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamajam – A. J. padaryti kūno sužalojimai: (duomenys neskelbtini) lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, todėl A.

J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamajam V. Å . padarytos (duomenys neskelbtini), tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Abiejų asmenų atsiradimo mechanizmas vienodas – rastiems sužalojimams reikėjo padaryti po vienÄ smÅ«gį buku kietu daiktu į kaklÄ . Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, sprendžia, kad įvykio metu nebuvo susidariusi tokio pavojingumo konfliktinė situacija, kad V.

Å . bÅ«tų turėjęs gintis, suduodamas nukentėjusiajam vienÄ kartÄ ranka į kaklÄ ir padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Net ir tikint kaltinamojo parodymais, kad jis gynėsi nuo pirmojo nukentėjusiojo jam suduoto smÅ«gio, iÅ¡ aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad V. Å . agresyviai, aktyviais veiksmais įsijungė į muÅ¡tynes, naudojo fizinį smurtÄ ne gynybos, bet puolimo tikslais. MuÅ¡tynes tęsė savo noru ir jas nutraukė tik dėl liudytojų – A. M., A. M., veiksmų.Teismo vertinimu, V.

Å . veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali bÅ«ti sukeltas tiek fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, Å¡ių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo, ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. J. sveikatÄ . Tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo) egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, nes nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Todėl konstatuotina, kad šiuose V. Š. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nustatinėjama V. Š. kaltė, teismas detaliau nevertins nukentėjusiojo veiksmų ir neaptarinės šios specifinės konfliktinės muštynių situacijos, galimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusių abipusių muštynių. Nes abu sukėlę muštynes kaltininkai atsako dėl vienas kitam padarytų nusikaltimų žmogaus sveikatai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015).

Dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo. Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiÅ¡kusių bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytu bÅ«du) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, be to, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų.

Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ . Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiÅ¡kia, kad nurodyti požymiai neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui.

Todėl Å¡i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tiek dėl chuliganiÅ¡kų, tiek dėl asmeninio pobÅ«džio paskatų ir motyvų. VieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K- 159/2009). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).Taigi, baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį privalo bÅ«ti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«džiu, kilusiais padariniais.

Pažymėtina, kad vieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus V. Å . atliko vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvės, daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, kur bet kuriuo metu galėjo bÅ«ti ir buvo paÅ¡aliniai asmenys, taip pat kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė didesniu atstumu, todėl Å¡iuo atveju vietos priskyrimas vieÅ¡ajai vietai abejonių nekelia.Å iuo nuosprendžiu nustatyta, kad V.

Å . vieÅ¡oje vietoje panaudojo fizinį smurtÄ â€“ tyčia vienÄ kartÄ ranka smogė nukentėjusiajam A. J. į kaklÄ , tuo jam padarydamas (duomenys neskelbtini), sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å ie V. Å . veiksmai pripažintini įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Minėta, kad esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktuojančių V. Å . ir A. J. atėjo skirti A. M., A. M., dėl jų veiksmų pagalbos Å¡aukėsi J. J., konfliktÄ matė R. M., E. V., A. K., G. B.. IÅ¡ Å¡ių visų duomenų matyti, kad V. Å . panaudojus smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį A. J. buvo kilusi sumaiÅ¡tis ir dėl Å¡ių veiksmų nepatogumų patyrė paÅ¡aliniai asmenys ir buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad tarp kaimynų – kaltinamojo V.

Å . ir nukentėjusiojo A. J. kilo asmeninio pobÅ«džio konfliktas dėl to, kad V. Å . papraÅ¡ytas ar savo iniciatyva, tvarstė ar tik ruošėsi tvarstyti, teismo vertinimu, veikos kvalifikavimui Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mės neturi, nukentėjusiojo A. J. žmonos žaizdotas kojas. Nustatyta, kad žodinis konfliktas peraugo į muÅ¡tynes vieÅ¡oje vietoje, kas, teismo vertinimu, nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai. Pažymėtina, kad kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, pademonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (LAT nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015).Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo V.

Å . padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas. Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Å ., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), Å¡ios nusikalstamos veikos yra baigtos, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamojo V. Å . atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybe turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. IÅ¡ charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis nusikaltimus padarė bÅ«damas neteistu (1 tomas, 53 b. l.), baustas administracine tvarka (1 tomas, 54–55 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (1 tomas 56 b. l.), iÅ¡ dalies darbingas (netektas darbingumas 45 procentai) (1 tomas, 117 b. l.), VÅ¡Ä® Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitoje, priklausomybių ligų registre neįraÅ¡ytas (1 tomas, 59 b. l.).Pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str. 2 d.).

Todėl teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, vienÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių – laisvės apribojimÄ , skiriant įpareigojimus, jo terminÄ nustatant artimÄ BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui, ir vienÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių – baudÄ , nustatant jos dydį artimÄ baudos dydžio, numatyto BK 47 straipsnyje, vidurkiui.Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tik iÅ¡ dalies darbingas (netektas darbingumas 45 procentai), nusikaltimu padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybe turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamajam skirtini įpareigojimai – bÅ«ti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio).Teismo vertinimu, tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ , neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis, tikimasi, padarys iÅ¡vadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.Kadangi V.

Å . padaryti du nusikaltimai sudaro idealiÄ jÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje nusikaltimų sutaptį, už Å¡iuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du.Pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikintina kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Civilinis ieÅ¡kinys ir kiti klausimai. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Å iaulių teritorinės ligonių kasos, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 662, 75 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už A.

J. gydymÄ (1 tomas, 105–106 b. l.).Byloje nustatyta, kad V. Å ., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, vienÄ kartÄ ranka smogė nukentėjusiajam A. J. į kaklÄ , tuo jam padarė (duomenys neskelbtini), tai yra sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl patirto sužalojimo A. J. buvo gydomas (duomenys neskelbtini), dėl ko iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo įstaigoms buvo sumokėta 662,75 Eur. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, spręstina, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Å iaulių teritorinės ligonių kasos, civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai.Nukentėjusysis A.

J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo V. Å . priteisti 29,25 Eur turtinei žalai už sulaužytus korekcinius akinius atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl V. Å . jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė skausmÄ , nepatogumus.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.).

Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.Pažymėtina, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Nukentėjusysis praÅ¡o teismo priteisti 29,25 Eur turtinei žalai už sulaužytus korekcinius akinius atlyginti. Teismui pateikė (duomenys neskelbtini) garantijÄ , kasos kvitÄ , iÅ¡ ko matyti, kad nukentėjusysis 2014 m. sausio 27 d. įsigijo akinius (1 tomas, 95–95 b. l.).Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. Å . panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį sulaužė nukentėjusiojo akinius.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad akiniai buvo sugadinti nepataisomai. Liudytojas A. M. patvirtino, kad po muštynių ant žemės rado sugadintus nukentėjusiojo akinius. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, todėl tenkintinas.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine iÅ¡raiÅ¡ka tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiÅ¡ko bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sÄ raÅ¡as nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumÄ . Pagal teismų praktikÄ esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams;

žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi. Ä®statymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiÅ¡kai nustatyti atlyginimo už padarytÄ Å¾alÄ dydį, tačiau tai neturi tapti bÅ«du nukentėjusiajam pasipelnyti.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ matyti, kad esant teismų konstatuotam nesunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalies, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 200 Eur iki 8000 Eur. 2016 m. liepos 20 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. J. padaryti kÅ«no sužalojimai: (duomenys neskelbtini), tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl (duomenys neskelbtini) sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, 26–27 b. l.).Teismo vertinimu, dėl patirtų sužalojimų A. J. neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ â€“ fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus – gydėsi ligoninėje stacionare, vėliau patyrė nepatogumus gydantis ambulatoriÅ¡kai ir kt.

Todėl teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, aukščiau nurodyta teismų praktika, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį – nedirbantis, iš dalies darbingas (netektas darbingumas 45 procentai), sprendžia, kad kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyros atstatymui, nukentėjusiajam A. J. iš V. Š. priteistina 500 Eur suma, neturtinei žalai atlyginti. 2017 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad kaltinamasis V. Š. nukentėjusiajam atlygino dalį žalos, tai yra sumokėjo 130 Eur, todėl nukentėjusiojo civilinio ieškinys šiai sumai mažintinas (529,25 Eur -130 Eur = 399,25 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V. Å . pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikaltimo metu), ir jam skirti:-             pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio).-             pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirti V.

Å . subendrintÄ bausmę – 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio).IÅ¡aiÅ¡kinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Å iaulių teritorinės ligonių kasos, civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ V.

Å . 662,75 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dviejų eurų 75 ct) sumÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.A. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti iÅ¡ V. Å . 399,25 Eur (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis eurus 25 ct) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti V. Å . 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                              Daiva Domeikienė