2024-01-17 Nr. AB-1031-3-61-3-00537-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-45-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00537-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRIFS AG“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRIFS AG“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „GRIFS AG“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) direktoriaus 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-653 „Dėl draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms 2022 metams“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria Bendrovė buvo priskirta antrajai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas, nuo 2022 m. sausio 1 d. apskaičiavęs draudėjų darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių dydžius, Bendrovę Įsakymu perkėlė ir priskyrė antrajai (0,47 proc.) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei (toliau – ir II įmokos tarifo grupė), nors tam nebuvo jokių aplinkybių. Pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti, dėl kokio konkretaus nelaimingo atsitikimo buvo perkeltas į II įmokos tarifo grupę, el. paštu kreipėsi į Bendrovei priskirtą VSDFV specialistą, kuris nurodė, kad 2020 m. Bendrovėje buvo nelaimingas atsitikimas, dėl kurio padidintas tarifas bus 2022–2024 m. Pareiškėjas 2022 m. sausio 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI), prašydamas pateikti informaciją ir duomenis, dėl kurio konkretaus nelaimingo atsitikimo Bendrovė galėjo būti perkelta į II įmokos tarifo grupę. VDI 2022 m. sausio 26 d. raštu pareiškėją informavo, kad visų VDI inspektorių baigtų tirti 2019–2021 m. Bendrovėje įvykusių įvykių darbe tyrimo dokumentai buvo perduoti atitinkamiems VSDFV teritoriniams skyriams, todėl VDI nedisponuoja duomenimis dėl kurio konkretaus nelaimingo atsitikimo Bendrovė galėjo būti perkelta į II įmokos tarifo grupę. VDI specialistų nuomone, Bendrovė galėjo būti perkelta į II įmokos tarifo grupę dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu UAB „GRIFS AG“ darbuotojui nukritus nuo kopėčių, buvo sunkiai pakenkta sveikata (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykis), tačiau dėl informacijos apie faktines tokio sprendimo priėmimo aplinkybes VDI siūlė kreiptis į VSDFV, kadangi draudėjo priskyrimas / nepriskyrimas atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei yra VSDFV prerogatyva.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad VDI, ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatė, kad jis įvyko dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo. Pareiškėjas nesutiko su VDI sprendimais ir įstatymų nustatyta tvarka skundė juos. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme byla dar neišnagrinėta ir nėra priimtas sprendimas dėl apeliacinio skundo. Pareiškėjas vertino, kad jam negali būti taikomos jokios su 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykiu susijusios pasekmės, nes 2019–2021 m. neįvyko nelaimingų atsitikimų, dėl kurių pareiškėjas buvo perkeltas į II įmokos tarifo grupę, arba sprendimai bylose dėl šių nelaimingų atsitikimų buvo apskųsti ir nauji sprendimai nėra priimti. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2020 m., bet 2021 m. pareiškėjas nebuvo perkeltas į kitą tarifo grupę, atsižvelgiant į tai, jog vyko ginčas dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio. Dėl šios priežasties 2022 m. pareiškėjui turėtų būti taikomos tokios pat sąlygos, kadangi aplinkybės nepasikeitė, t. y. ginčas dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio vyksta.

4. Atsakovas VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, jog priskiriant pareiškėją 2022 m. atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei buvo vertinami 2018, 2019 ir 2020 m. rodikliai. 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr.VPA_SP5-5354 „Dėl A. C. nelaimingo atsitikimo darbe“ (toliau – ir 2020 m. spalio 23 d. sprendimas) 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykį pripažino draudžiamuoju įvykiu. Šis sprendimas nebuvo skundžiamas ir yra galiojantis.

6. Atsakovas teigė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykis nepateko į VDI pateiktą nelaimingų atsitikimų, įvykusių dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenumatytomis aplinkybėmis, kurių darbdaviui (draudėjui) atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės, sąrašą, todėl, vadovaujantis Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-387, (toliau – ir Metodika) nuostatomis 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykis buvo vertinamas priskiriant Bendrovę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei 2022 metams. Vadovaujantis Metodikos 9 punktu, apskaičiuotas UAB „GRIFS AG“ 2022 metų rizikingumo balas. Kadangi pareiškėjo apskaičiuotas rizikingumo koeficientas yra mažesnis už medianą, šis draudėjas buvo priskirtas II įmokos tarifo grupei. Metodikos 8.3 punkte nurodyta, jog VDI pateikus informaciją apie draudėjus, pas kuriuos vertinamuoju laikotarpiu nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai (nurodyti Metodikos 3.1 p.), tokie draudėjai priskiriami atitinkamai aukštesnei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Priskiriant draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei 2022 metams buvo vertinami nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai. VDI vertinamuoju laikotarpiu nenustatė Bendrovėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų, todėl pareiškėjas nebuvo perkeltas į III įmokos tarifų grupę.

7. Dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio atsakovas paaiškino, jog Nelaimingo atsitikimo darbe aktas surašytas 2020 m. rugsėjo 9 d. Pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikus prieštaravimą, 2020 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 10 (toliau – ir Aktas) 11 punktas papildytas ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas išdėstytas nauja redakcija. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309, (toliau – ir Nuostatai) 14 punktu, remiantis Aktu ir kitais dokumentais VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. spalio 23 d. sprendimu pripažino 2020 m. rugpjūčio 5 d.

įvykį draudžiamuoju įvykiu. Atitinkamai šie duomenys buvo įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (toliau – ir Registras) bei į VSDFV informacinę sistemą. Vadovaujantis Metodikos 6 punkto pirmąja pastraipa, nustatant Metodikos 5 punkte nurodytus rodiklius, naudojamasi VSDFV informacinėje sistemoje esančiais duomenimis ir VDI pateikta informacija. Kadangi VSDFV informacinės sistemos duomenys ir VDI pateikta informacija rodo, kad Bendrovėje per draudėjo rizikingumo vertinimo laikotarpį buvo sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, pripažintas draudžiamuoju įvykiu, nebuvo pagrindo jo nevertinti nustatant pareiškėjo priskyrimą atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei.

Vykstantis UAB „GRIS AG“ teisinis ginčas dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio, nesustabdo ir nenutraukia Akto ar VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 23 d. sprendimo galiojimo – to nenustato teisės aktai. Jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų pripažinta esant Metodikos 6 punkto ketvirtojoje pastraipoje nurodytų aplinkybių dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, dėl ko jis neturi įtakos Metodikos 5.2–5.3 papunkčiuose nurodytiems rodikliams, pareiškėjo priskyrimas atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei būtų perskaičiuotas už visus laikotarpius, kuriems jis buvo vertinamas, ir pareiškėjui patekus į žemesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupę, jam būtų grąžinta nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos permoka.

8. Atsakovas dėl Bendrovės priskyrimo atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei 2021 metams nurodė, jog buvo vadovautasi Metodikos 6 punkto antrąja pastraipa („neįskaitant paskutinių metų, buvusių prieš tuos metus, kuriems Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą“), taigi priskiriant pareiškėją atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei 2021 metams buvo vertinami 2017, 2018 ir 2019 metai.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI atsiliepime į skundą nurodė, kad skunde keliami klausimai nepriskiriami VDI kompetencijai ir siūlė teismui spręsti savo nuožiūra.

10. VDI paaiškino, kad Metodikoje, reglamentuojančioje VDI informacijos apie mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe perdavimą VSDFV, nėra numatytą išlygų, kada informacija neturi būti perduodama, todėl, vadovaujanti Metodikos 3.2 papunkčiu, VDI turi perduoti informaciją apie visus mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, įvykusius dėl trečiųjų asmenų kaltės arba neįprastomis ar nenumatytomis aplinkybėmis, kurių darbdaviui (draudėjui) atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl nelaimingų atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. VDI pažymėjo, jog teisės aktai nesieja nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo dokumentų perdavimo VSDFV su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadų apskundimo bei ginčų nagrinėjimo administraciniuose teismuose procesu. Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui 2021 m. kovo 23 d. priėmus sprendimą, dėl įvykio darbe, kurio metu 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo sunkiai traumuotas UAB „GRIFS AG“ darbuotojas, buvo baigtas įvykio darbe tyrimas ir šis įvykis darbe pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, todėl VDI nebuvo pagrindo neperduoti informacijos VSDFV.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

12. Teismas nustatė, jog VSDFV nuo 2022 m. sausio 1 d. apskaičiavusi draudėjų darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių dydžius, UAB „GRIFS AG“ Įsakymu perkėlė ir priskyrė antrajai (0,47 proc.) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 1, 3 dalimis, Metodikos 3, 5–6, 8, 11 punktais ir nustatė, kad Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į II įmokos tarifo grupę, priėmė subjektas, turintis tam įstatymu suteiktus įgaliojimus. Teismas nurodė, kad VSDFV, spręsdama dėl pareiškėjo priskyrimo atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei, vertino paskutinių 3 kalendorinių metų Metodikos 5.2–5.3 papunkčiuose nurodytus rodiklius, neįskaitant metų, buvusių prieš tuos metus, kuriems Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, t. y. spręsdama dėl pareiškėjo priskyrimo atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei 2022 metams, vertino 2018, 2019 ir 2020 metų duomenis bei nevertino 2021 metų duomenų, kaip to reikalauja Metodikos 6 punktas.

14. Teismas vadovavosi Metodikos 5.2 papunktyje nurodytu rodikliu ir priėjo prie išvados, jog Metodikos nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmajai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei gali būti priskiriami tik tie draudėjai, kurių apdraustieji per paskutinius 3 kalendorinius metus nenukentėjo dėl sunkių ir (ar) mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ar ūmių profesinių ligų, o taip pat, jei VDI nėra pateikusi informacijos apie nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus.

15. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl pareiškėjo priskyrimo atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei buvo vertinami nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai. VDI vertinamuoju laikotarpiu nenustatė UAB „GRIFS AG“ darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų.

16. Teismas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykis, atlikus skaičiavimus Metodikos 8–9 punktuose nustatyta tvarka, buvo esminis rodiklis, lėmęs pareiškėjo perkėlimą į II įmokos tarifo grupę, todėl pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pagrįstai VSDFV įtraukė 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykį, vertindama pareiškėjo rizikingumą, nes dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio vyksta pareiškėjo inicijuotas teisminis ginčas.

17. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykis patenka į vertinamą laikotarpį. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas surašytas 2020 m. rugsėjo 9 d. Bendrovei 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikus prieštaravimą, Akto 11 punktas papildytas ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas išdėstytas nauja redakcija. Vadovaujantis Nuostatų 14 punktu, remiantis Aktu ir kitais dokumentais VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. spalio 23 d. sprendimu pripažino 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykį draudžiamuoju įvykiu. Atitinkamai šie duomenys buvo įrašyti į Registrą bei VSDFV informacinę sistemą. Vadovaujantis Metodikos 6 punkto pirmąja pastraipa, nustatant Metodikos 5 punkte nurodytus rodiklius, naudojamasi VSDFV informacinėje sistemoje esančiais duomenimis ir VDI pateikta informacija. Kadangi VSDFV informacinės sistemos duomenys ir VDI pateikta informacija rodė, kad Bendrovėje per draudėjo rizikingumo vertinimo laikotarpį buvo sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, pripažintas draudžiamuoju įvykiu, šis įvykis buvo vertinamas nustatant pareiškėjo priskyrimą atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei.

18. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bendrojo principo dėl administracinio akto apskundimo suspensyvinio efekto aspektu ir priėjo prie išvados, kad negalutinio administracinio sprendimo sustabdymas yra paliktas teismo kompetencijai, todėl skundo dėl administracinio sprendimo padavimas sukelia sąlyginai suspensyvinį poveikį, kuris priklauso nuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismas nėra priėmęs sprendimo dėl Akto ir (ar) VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 23 d. sprendimo galiojimo stabdymo, todėl vykstantis UAB „GRIFS AG“ teisinis ginčas dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio, nesustabdo ir nenutraukia Akto ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 23 d. sprendimo galiojimo. Teismas konstatavo, jog 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykis pagrįstai VSDFV buvo vertinamas, sprendžiant dėl pareiškėjo priskyrimo atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei.

19. Teismas, įvertinęs tai, kad sprendimo dėl pareiškėjo priskyrimo atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei priėmimą, įforminimą ir paskelbimą detaliai reglamentuoja Įstatymo ir Metodikos normos, sprendė, jog VSDFV jų laikėsi priimant Įsakymą, todėl nėra pagrindo pripažinti Įsakymą neteisėtu. Teismas nusprendė, jog Įsakymo dalis, kuria Bendrovė buvo perkelta į II įmokos tarifo grupę, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamo subjekto, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

20. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 21. Pareiškėjas UAB „GRIFS AG“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti VSDFV Įsakymo dalį, kuria pareiškėjas buvo perkeltas į II įmokos tarifo grupę ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neanalizavo ir neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, susijusias su Bendrovės finansine situacija ir kokias neigiamas finansines pasekmes tai gali sukelti. Socialinio draudimo įmokos pagal savo prigimtį yra tapačios mokestinėms prievolėms, todėl turėtų galioti ir analogiškas principas – jeigu yra neaiškumas dėl mokestinės prievolės, tai sprendimo ginčijimas sustabdo mokestinės prievolės vykdymą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 110 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-81/2013 ir akcentuoja, kad tiek skunde, tiek dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poveikio buvo pateikęs duomenis ir informaciją, kad neatidėliotinas Įsakymo, kuris yra ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti ir paveiks pareiškėjo interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama. Pareiškėjo įsitikinimu, sprendimas iš jo paimti daugiau kaip tris kartus didesnes draudimo įmokos sumas nelaukiant sprendimo kitoje byloje, nei esant teisinio aiškumo, ar pareiškėjui kyla pareiga mokėti tokias įmokas iš anksto, dar iki Bendrovės teisinio ginčo pabaigos dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio, yra nepagrįstas ir neteisėtas, juolab, kad teisinė sistema nenumato adekvataus pareiškėjo teisių gynimo būdo. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas ir jame nurodytas situacijos aiškinimas nėra teisingas ar proporcingas, nesuderinamas su protingumo ir ekonominio tikslingumo principais bei iš esmės pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą gero administravimo principą.

23. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai vertino administracinio sprendimo apskundimo besąlyginio suspensyvinio efekto išimtis, nes pagal skundžiamą sprendimą galima suprasti, kad pareiškėjo prašoma panaikinti Įsakymo dalis neturėtų būti taikoma pareiškėjui ir / ar bent jau turėtų būti sustabdytas jos vykdymas, tačiau teismas nurodė, kad administraciniam aktui negalioja suspensyvinis apeliacijos efektas. Pareiškėjas pakartoja aplinkybes, susijusias su 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio teisminiais ginčais ir nurodo, kad teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, o pareiškėjo teisės ir interesai buvo pažeisti, VSDFV Įsakymo dalis turi būti panaikinta, nes 2019–2021 m. neįvyko nelaimingų atsitikimų, dėl kurių Bendrovė buvo perkelta į II įmokos tarifo grupę, arba sprendimai dėl šių nelaimingų atsitikimų buvo apskųsti ir nauji nepriimti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2021 m. Bendrovė nebuvo perkelta į kitą tarifo grupę vertinant tai, jog vyko teisminis ginčas dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio.

24. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 2 dalimi, 100 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2158-415/2021 ir teigia, kad teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, pareiškėjui netaikomi įsiteisėjusio teismo sprendimo padariniai ir VSDFV neturėjo teisės priimti sprendimo perkelti Bendrovę į II įmokos tarifo grupę, nes tam nėra jokio pagrindo.

25. Atsakovas VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą nepakeistą.

26. Atsakovas nurodo, kad teismas sprendime neturėjo pareigos aiškintis Įsakymo finansinių pasekmių Bendrovei, nes byloje buvo sprendžiamas teisinis ginčas, susijęs su 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio tyrimo dokumentų galiojimu (teisminio ginčo dėl jų laikotarpiu) ir galimybe juos vertinti priimant Įsakymą ta apimtimi, kiek tai susiję su pareiškėjo priskyrimu II įmokos tarifų grupei. Įsakymo galimų neigiamų finansinių pasekmių vertinimas priimant sprendimą būtų nulėmęs, kad teismo sprendimas būtų priimtas vertinant ne Įsakymo teisėtumą, bet jo ekonominį tikslingumą, kas nėra teismo kompetencija.

27. Dėl MAĮ nuostatų taikymo atsakovas atkreipia dėmesį į MAĮ 14 straipsnio 1 dalį ir teigia, kadangi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nėra nuorodų į valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimą taikant MAĮ 110 straipsnio nuostatas, manytina, kad jos neturėtų būti taikomos. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimui turi būti taikomos MAĮ 110 straipsnio 1 ir 3 dalys, jose reguliuojamas jau priskaičiuotų mokesčių nepriemokų priverstinio išieškojimo stabdymas, kai šios bylos esmė, Įsakymo, kuriuo draudėjai priskiriami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tokiu būdu sudaromos prielaidos apskaičiuoti mokėtinas mokestines prievoles, teisėtumo klausimas, kuris tiesiogiai nėra susijęs su nepriemokų priverstiniu išieškojimu.

28. Atsakovas nurodo, kad teismas aiškiai ir motyvuotai sprendime išdėstė, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog Akto apskundimas ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai ar teismui savaime sustabdo jo galiojimą, taigi, jeigu teismas, kuriame nagrinėjama byla dėl Akto, nepritaiko reikalavimo užtikrinimo priemonių ir savo procesiniu sprendimu nesustabdo Akto galiojimo, jis lieka galiojantis viso bylos (dėl Akto panaikinimo) nagrinėjimo metu, kol joje bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas, užbaigiantis bylos nagrinėjimą. Kadangi Aktas, pareiškėjui jį apskundus teismui, liko galioti, VSDFV privalėjo juo vadovautis rengdama ir priimdama Įsakymą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde atvirkščiai, teigia, kad Aktas nuo jo apskundimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo negalioja ir negali būti taikomas, kol toje administracinėje byloje neįsiteisės teismo sprendimas, nors savo teiginio nepagrindžia jokiais argumentais.

29. Atsakovas pakartoja savo poziciją dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio nevertinimo priežasčių priskiriant draudėją nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei 2021 metams.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

31. VDI palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą teismui, ir akcentuoja, kad draudėjo priskyrimas / nepriskyrimas atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei yra VSDFV kompetencija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-653 „Dėl draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms 2022 metams“ dalies, kuria pareiškėjas UAB „GRIFS AG“ buvo priskirtas antrajai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad UAB „GRIFS AG“ 2020 m rugpjūčio 5 d. įvykis pagrįstai buvo vertinamas nustatant pareiškėjo priskyrimą atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei, todėl Įsakymo dalis, kuria pareiškėjas buvo perkeltas į II įmokos tarifo grupę, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamo subjekto.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jog teismas netinkamai vertino administracinio sprendimo apskundimo besąlyginio suspensyvinio efekto išimtis, neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą skundžiamą sprendimą.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015; ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

36. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

37. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šalies bendrasis nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifas, šio draudimo įmokos tarifų grupių skaičius ir šių grupių tarifai tvirtinami kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta metodika ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytais rodikliais, kiekvienais metais apskaičiuoja draudėjų darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių dydžius, priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.

38. Metodikos 11 punkte, be kita ko, nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, Fondo valdyba pagal Metodiką apskaičiuoja draudėjų rizikingumo koeficientus, nustato draudėjus, priskiriamus antrajai, trečiajai ir ketvirtajai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms, ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo Įstatymo paskelbimo dienos Fondo valdybos direktoriaus įsakymu tvirtina šių draudėjų sąrašus.

39. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas suteikia įgaliojimus VSDFV priskirti draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir įsakymu patvirtinti draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.

40. Pažymėtina, jog nei Įstatymu, nei kitais įstatymais nėra nustatyta, kad skundo dėl kito administracinio sprendimo padavimas draudžia / sustabdo galimybę kompetentingam viešojo administravimo subjektui priimti įstatymu reikalaujamą priimti sprendimą. Nagrinėjamu atveju skundo padavimas administraciniam teismui dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe bei jo priežasčių, nurodytų, be kita ko, 2020 m. rugsėjo 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 10, nestabdo tokio priimto sprendimo vykdymo, t. y. nedraudžia priimti naują administracinį sprendimą, kurio viena iš sąlygų yra 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykis. Administraciniai sprendimai paprastai turėtų būti vykdomi nedelsiant, nebent teisės aktai nustato, kad šio administracinio sprendimo apskundimas aukštesniam viešojo administravimo subjektui arba teismui (arba teismui atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją), sustabdo administracinio sprendimo vykdymą (kitaip sakant sprendimo apskundimas sukelia suspensyvinį efektą). Jeigu įstatymai neįtvirtina, kad skundo dėl administracinio sprendimo padavimas sustabdo jo vykdymą, toks sprendimas turėtų būti vykdomas, nors ir yra skundžiamas, nebent teisės aktuose nustatytais pagrindais viešojo administravimo subjektas arba teismas (taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones) sustabdo sprendimo vykdymą. Tokią poziciją patvirtina pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2014 m. spalio 22 d nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. AS261-1048/2014), kuri plėtojama ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-602/2017; 2019 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-57-602/2019; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019).

41. Šios nutarties 40 punkte išdėstytus motyvus netiesiogiai patvirtina ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog, neatidėliotinas Įsakymo vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti ir paveiks pareiškėjo interesus, teismas neatsižvelgė į itin svarbias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo finansine situacija ir kokias neigiamas finansines pasekmes tai gali sukelti. Motyvai dėl galimos žalos atsiradimo yra susiję su būtinumu taikyti laikinąją apsaugą administraciniame ginče, t. y. taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą. Pažymėtina, kad minėtoje normoje yra įgyvendinta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacija Nr. R(89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, kurioje yra aptariami minėti administracinio sprendimo vykdymo klausimai, konkrečiai, ar sprendimo apskundimas sukelia suspensyvinį efektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3940-602/2018).

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog vykęs UAB „GRIFS AG“ teisinis ginčas dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, nesustabdo ir nenutraukia Akto ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. VPA_SP5_5354 „Dėl A. C. nelaimingo atsitikimo darbe“ galiojimo, todėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykis pagrįstai VSDFV buvo vertinamas, sprendžiant dėl pareiškėjo priskyrimo II įmokos tarifų grupei. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio pasibaigė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. kovo 29 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-85-492/2023, kuria atmestas Bendrovės apeliacinis skundas.

43. Metodikos 6 punkto antrojoje pastraipoje įtvirtinta, kad priskiriant draudėją atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupei, vertinami paskutinių 3 kalendorinių metų Metodikos 5.2–5.3 papunkčiuose nurodyti rodikliai, neįskaitant metų, buvusių prieš tuos metus, kuriems Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Taigi priskiriant Bendrovę atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei 2021 metams buvo vertinami sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, įvykę 2017, 2018 ir 2019 metais. Todėl nepagrįstu pripažintinas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog 2021 m. Bendrovė nebuvo perkelta į kitą tarifo grupę vertinant tai, jog vyko teisminis ginčas dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio.

44. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

45. Teisėjų kolegija įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

46. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRIFS AG“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė