2017-06-14 Nr. AB-11953-3-65-3-00120-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-578-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00120-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. M. ir S. D. G. dėl sprendimų dalių panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja Z. V. su 2017 m. balandžio 13 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 101014-1688 pirmą ir septintą dalis; 2) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 101015-1689 pirmą ir septintą dalis; 3) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 101013-1687 pirmą ir septintą dalis; 4) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 67491-542 septintą dalį; 5) išnagrinėti Z. V. prašymą dėl nuosavybės teisių jai atkūrimo į jos senelio K. M. valdytą 10,11 ha žemės (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 29 d. (nurodyta data 2016 m. balandžio 23 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimų Nr. 23S-213-(14.23.3.) ir Nr. 23S-240-(14.23.3.) paduoti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad Z. V. prašė atnaujinti terminą skundui ne dėl prašomų panaikinti, o dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimų, kurių neginčijo (jie buvo ranka įrašyti tik vienoje skundo kopijoje), paduoti bei netinkamai suformulavo penktąjį skundo reikalavimą, 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2017 m. gegužės 18 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, kad jie būtų aiškūs ir konkretūs bei atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Z. V. taip pat buvo išaiškinta teisė pateikti prašymą dėl įstatyme nustatyto termino skundui paduoti atnaujinimo bei nurodyti šio termino praleidimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus.

II. Pareiškėja, vykdydama pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį, pateikė 2017 m. gegužės 18 d. patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 101014-1688 pirmą ir septintą dalis; 2) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 101015-1689 pirmą ir septintą dalis; 3) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 101013-1687 pirmą ir septintą dalis; 4) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 67491-542 septintą dalį; 5) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti Z. V. nuosavybės teises į likusią neatkurtą K. M. valdytos 13,7854 ha žemės dalį.

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl prašomų panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimų dalių paduoti.

III. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjos Z. V. skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-165-589/2008 pagal ieškovės Z. V. ieškinį dėl tų pačių reikalavimų, kuriuos ji kelia Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, 2008 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi minėtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgęs į tai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Z. V. skundą atsisakė priimti ir nutarė jį su priedais bei 2017 m. balandžio 14 d. sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai.

IV. Pareiškėja Z. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir jos skundą tenkinti.

Pareiškėjos nuomone, teismas jos skundą turėjo nagrinėti, kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-165-589/2008 ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis yra neteisingi. Kadangi teismai neteisingai išsprendė kilusį ginčą, Z. V. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir siekia, kad būtų tinkamai išspręsti jos senelio K. M. turėtos žemės atkūrimo pareiškėjai klausimai.

Pažymi, kad pareiškėjos Z. V. senelis K. M. turėjo keturis vaikus: J. M., A. M.-B., A. M.-A. ir E. M.-A. (Z. V. motina). A. B. vaikų neturėjo ir po pareiškėjos motinos mirties ją užaugimo. Nurodo, kad atsakovas Z. V., J. G. M. ir S. D. G. lygiomis dalimis atkūrė nuosavybės teises į K. M. iki nacionalizacijos turėtą žemę, tačiau pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka. Teigia, kad nepagrįstai jai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į visą senelio K. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) mirus K. M., visą jo turtą paveldėjo Z. V. močiutė V. M., kuri 1954 m. kovo 12 d. sudarytu testamentu ¼ viso turto paliko savo mirusios dukters E. A. mažametei dukrai – pareiškėjai, o likusias ¾ turto dalis – savo dukrai A. B.. A. B. mirus, viso turto paveldėtoju tapo jos sutuoktinis P. B. (B.), kuris 1971 m. sausio 20 d. dovanojimo sutartimi visą savo turėtą turtą padovanojo Z. V..

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjos atskirąjį skundą išnagrinėjo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Pareiškėja Z. V. teismo prašo panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 101014-1688 pirmą ir septintą dalis, 2005 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 101015-1689 pirmą ir septintą dalis, 2005 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 101013-1687 pirmą ir septintą dalis bei 2000 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 67491-542 septintą dalį ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į likusią neatkurtą K. M. valdytos 13,7854 ha žemės dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu (kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių.

Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-165-589/2008, kurioje ieškovė, be kita ko, prašė panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 101014-1688 pirmą ir septintą dalis, 2005 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 101015-1689 pirmą ir septintą dalis, 2005 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 101013-1687 pirmą ir septintą dalis bei 2000 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 67491-542 septintą dalį ir įpareigoti Panevėžio apskrities viršininką per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti Z. V. nuosavybės teises į jai priklausančias žemės sklypų dalis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, ieškovės ieškinį atmetė. Šis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. sprendimas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-165-589/2008 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo atmestas, o minėta nutartis Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Teismų sprendimai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo ginčijami tie patys Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimai, kuriuos Z. V. ginčija administracinėje byloje, ir pareiškėja prašė jai atkurti nuosavybės teises į to paties buvusio savininko iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, o tai reiškia, kad ginčo šalys ir skundo dalykas yra tapatūs, o skundui yra grindžiami tuo pačiu pagrindu. Kadangi ginčas dėl tų pačių santykių buvo išnagrinėtas ir priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja Z. V. faktinių aplinkybių, kad tapatus ginčas buvo išnagrinėtas, neginčija, tačiau, jos nuomone, teismų priimti sprendimai yra neteisingi. Siekdama, kad kilęs ginčas būtų išspręstas tinkamai, pareiškėja kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nebegali tirti tų pačių sprendimų ar veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo bei priimti kitokio sprendimą, nei buvo priimtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes taip būtų iš esmės paneigta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia. Administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, nepriklausomai nuo to, asmuo su šiuo sprendimu sutinka ar ne.

Atsižvelgusi į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nustatęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagrįstai pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Nėra pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti remiantis Z. V. atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė