62ad2ad2-eea5-47c6-87f2-e4da9f3e62cf · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-368/2012Procesinio sprendimo kategorija: 42.4.; 42.8.(S)                  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilvega“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-884-232/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilvega“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

P. dėl avanso grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi UAB „Vilvega“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Administravimas ir auditas“; 2009 m. kovo 26 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto. IeÅ¡kovo bankroto administratorius, susipažinęs su įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2005 m. kovo 14 d. sudarė preliminariÄ jÄ pastatų ir žemės sklypo, esančių Antagaluonės k., Inturkės sen., Molėtų raj., pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo per tris mėnesius parengti turto pardavimui dokumentus ir ateityje perduoti ieÅ¡kovo nuosavybėn minėtÄ turtÄ bei teises į žemės sklypÄ , o ieÅ¡kovas įsipareigojo priimti turtÄ ir už jį sumokėti 20 000 Lt avansÄ , kuris bus įskaitytas į 400 000 Lt viso turto kainÄ .

Sutartyje nebuvo nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl, ieÅ¡kovo teigimu, pagrindinė sutartis, pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį, turėjo bÅ«ti sudaryta per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, t. y. iki 2006 m. kovo 14 d. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas vengia grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui avansÄ , todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000 Lt avansÄ , 5 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad Å¡alių sutarties turinys atitinka CK 6.165 straipsnio 1 dalyje suformuluotÄ preliminariosios sutarties sampratÄ , todėl sprendė, kad pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta per vienerius metus nuo preliminarios sutarties sudarymo dienos. Atsakovas įvykdė sutarties 2.1 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ - per 3 mėnesius parengti sandoriui dokumentus, t. y. 2005 m. gegužės 31 d. ir 2005 m. birželio 10 d. (61, 62, 68, 76-78 b. l.) pasirašė su banku susitarimus, kurias bankas leido atsakovui parduoti įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , užsakė naujÄ turto vertinimÄ (79-81 b. l.).

Teismo nuomone, Å¡ie veiksmai patvirtina atsakovo siekį sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl konstatavo, kad nėra atsakovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nors sumažėjus nekilnojamojo turto rinkos kainoms, atsakovui ir tapo nebenaudinga parduoti minėtÄ turtÄ . Vertindamas ieÅ¡kovo veiksmus, teismas nustatė, kad nuo 2005 metų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas nesikreipė į atsakovÄ nei dėl pagrindinės sutarties sudarymo, nei dėl avanso gražinimo, todėl sprendė, kad nebebuvo suinteresuotas sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir suprato praradęs teisę reikalauti prievolės užtikrinimo priemonės – avanso, grÄ Å¾inimo.

Kadangi sumokėtas avansas atliko galimų pardavėjo nuostolių užtikrinimÄ , teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti įstatymo nuostatų, reglamentuojančių be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimÄ . Teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 3K-P-382/2006, nes kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Teismo vertinimu, Å¡alių sudarytos preliminariosios sutarties įvykdymas, nepažeidžiant kurios nors jos interesų, galėjo bÅ«ti įmanomas tik esant iÅ¡ esmės nepakitusiai tiek valstybės ekonominei, tiek nekilnojamojo turto rinkos situacijai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB „Vilvega“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismo sprendimas pagrįstas spėlionėmis ir prielaidomis. Teismo iÅ¡vados padarytos remiantis subjektyviais atsakovo parodymais, o ne byloje esančiais įrodymais, kuriuos įvertinus bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingas, nei pirmosios instancijos teismas padarė, iÅ¡vadas.

             2. Å alys susitarė, kad atsakovui sumokėti 20 000 Lt bus laikomi ne avansu, o rankpinigiais.3. Byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl nuostolių, atsiradusių nesudarius pagrindinės sutarties, atlyginimo, todėl teismas, spręsdamas Å¡alių kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo klausimÄ , peržengė ieÅ¡kinio ribas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės.

4. Teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti ieÅ¡kovo pasirinktos teismų praktikos taikymÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime Nr. 3K-P-382/2006 suformuoti bendri visoms byloms, kuriose keliami avanso mokėjimo aiÅ¡kinimo klausimai, taikytini principai.

5. Å alys nebuvo susitarusios nei dėl galimų nuostolių atlyginimo, nei dėl netesybų mokėjimo, todėl sumokėtas avansas yra grÄ Å¾intinas. Tai, kad ieÅ¡kovas neturi raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimÄ si į atsakovÄ dėl avanso grÄ Å¾inimo, savaime nepaneigia Å¡ios aplinkybės. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas G. P. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Apeliantas, nurodydamas, kad teismo sprendimas pagrįstas spėlionėmis ir prielaidomis, neatskleidžia spėlionių ir prielaidų turinio, todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai laikytini niekiniais.2. Apeliantas neskiria avanso ir rankpinigių sÄ vokų. IÅ¡ apeliacinio skundo neaiÅ¡ku, pagal kokias teisės normas ieÅ¡kovas ginčija skundžiamÄ sprendimÄ .

3. Kaltė yra pagrindinė atsakomybės sÄ lyga bet kokiuose civiliniuose santykiuose, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas, vertindamas pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybes, be pagrindo sprendė ir Å¡alių kaltės klausimÄ .4. Apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika yra prieÅ¡inga Å¡ios bylos faktinėms aplinkybėms, todėl apeliantas nepagrįstai ja remiasi.

5. Kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės, tai sumokėta 20 000 Lt suma laikytina kaip sutarties įvykdymo užtikrinimas ir ieÅ¡kovui negali bÅ«ti grÄ Å¾inta. IeÅ¡kovas neįrodė, kad 20 000 Lt atsakovas įgijo be teisinio pagrindo. Preliminarioji sutartis neįpareigojo atsakovÄ grÄ Å¾inti avansÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl preliminariojoje sutartyje numatyto mokėjimo vertinimo 2005 m. kovo 14 d. Å¡alys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovui nuosavybėn nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pastatų kompleksÄ ir žemės sklypÄ , esančius Molėtų raj. Inturkės sen. Antagaluonės km., ir per tris mėnesius paruoÅ¡ti sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus, o ieÅ¡kovas įsipareigojo šį turtÄ priimti ir per deÅ¡imt dienų sumokėti atsakovui 20 000 Lt avansinę įmokÄ , kuri bus įskaičiuota į bendrÄ 400 000 Lt sumÄ (7 b. l.).

IeÅ¡kovas sumokėjo atsakovui sutartyje numatytÄ 20 000 Lt avansÄ (9 b. l.). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. IeÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto administratorius reikalauja atsakovÄ grÄ Å¾inti gautÄ avansÄ . Atsakovas nepripažįsta reikalavimo, teigdamas, kad jis įvykdė preliminariÄ ja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, iÅ¡vadas grindė prielaidomis, netinkamai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nukrypo nuo suformuotos Å¡ių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo teismų praktikos, todėl neteisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ .

Apeliacinio skundo argumentus kolegija laiko pagrįstais.Pagal CK 6.165 straipsnį, preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, kuriuo jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį. BÅ«tinais preliminariosios sutarties elementais yra suderinta Å¡alių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sÄ lygų aptarimas; susitarimo iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡ytine forma (CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d.).

Pagrindinė sutartis turi bÅ«ti sudaryta per preliminariojoje sutartyje nurodytÄ terminÄ , o jeigu toks terminas nenustatytas, per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.). Vienas iÅ¡ esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių jÄ nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natÅ«ra (CK 6.165 str. 5 d.). Preliminariosios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Å¡alių sudaryta sutartis yra preliminarioji, kad joje nebuvo nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas; kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.

Pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalį, Å¡alys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas Å¡alių susitarimas. Å i įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad jeigu derybų metu Å¡alys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai Å¡aliai nepriimtinos kitos Å¡alies siÅ«lomos sÄ lygos, negalima versti Å¡alies tęsti derybas, jeigu Å¡i nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau Å¡alies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – Å¡iÄ teisę Å¡alis gali įgyvendinti nepažeisdama sÄ Å¾iningumo principo.

Jeigu derybose viena iÅ¡ Å¡alių elgėsi nesÄ Å¾iningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl Å¡ios nesÄ Å¾iningų veiksmų, tai nesÄ Å¾iningai Å¡aliai gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri derybų metu elgiasi nesÄ Å¾iningai, privalo atlyginti kitai Å¡aliai nuostolius. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius.

Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir Å¡i atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tai Å¡aliai, kuri kalta dėl atsisakymo jÄ sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Å . v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja grÄ Å¾inti atsakovui sumokėtÄ 20 000 Lt avansÄ , ir tokiÄ iÅ¡vadÄ grindė tuo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo kaltės, o ieÅ¡kovas neįrodė, kad preliminarioji sutartis neįgyvendinta ne dėl jo kaltės; kad preliminariojoje sutartyje avansui buvo suteikta galimų pardavėjo nuostolių, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pirkėjo kaltės, atlyginimo užtikrinimo funkcija.

Su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis kolegija nesutinka.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog avansui buvo suteikta nuostolių atlyginimo užtikrinimo funkcija, yra nepagrįsta. Tai akivaizdu, iÅ¡analizavus atitinkamus preliminariosios sutarties punktus. Pirkimo–pardavimo sutarties pirmosios dalies, apibrėžiančios sutarties objektÄ ir dalykÄ , 1.1 punkte nurodyta, kad už perkamÄ turtÄ pirkėjas sumoka avansinę įmokÄ , kuri bus įskaita į bendrÄ 400 000 Lt sumÄ .

Avansinės įmokos dydis ir jos sumokėjimo terminas apibrėžtas sutarties 2.3.1 punkte. Tiek pirkėjo, tiek pardavėjo atsakomybę už netinkamÄ sutarties vykdymÄ reglamentuojančių sÄ lygų sutartyje Å¡alys nenumatė. Akivaizdu, kad laikantis sutarties sÄ lygų 20 000 Lt atsakovui buvo pervesti kaip bÅ«simų įmokų už pagrindinę sutartį dalis. Vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), iÅ¡ sutarties 1.1 ir 2.3.1 punktų turinio darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo sumokėtas avansas negali bÅ«ti laikomas kaip prievolės užtikrinimo funkcijÄ atliekanti pinigų suma.

Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas nereikalavo avanso grÄ Å¾inimo, nesudaro pagrindo spręsti dėl kitokios, nei numatyta sutartyje, avanso funkcijos. Byloje nėra jokių duomenų, kad abi Å¡alys aktyviai siekė įgyvendinti preliminariÄ jÄ sutartį. Bylos duomenys liudija, kad ieÅ¡kovas sumokėjo pagal sutartį atsakovui avansÄ , o atsakovas ėmėsi veiksmų dėl sutarties objektui taikytos hipotekos panaikinimo. Duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutarties 2.1.1 punkto sÄ lygÄ , kuria įsipareigojo paruoÅ¡ti sandoriui dokumentus, byloje nėra.

Susitarimas su hipotekos kreditoriumi nėra vienintelis dokumentas, kurio pakanka pagrindiniam nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti. Ä®rodymų, kad atsakovas buvo užsakęs pažymÄ pirkimo-pardavimo sandoriui, kreipėsi į notarÄ dėl jo patvirtinimo ir kvietė ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡yti sutartį, nepateikta. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nors pagal preliminariÄ jÄ sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp Å¡alių neatliekami, tačiau Å¡ios iÅ¡vados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariÄ jÄ sutartį galimybę.

Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia Å¡alims susitarti dėl bet kokių sÄ lygų, neprieÅ¡taraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje pripažinta, kad avanso mokėjimas pagal preliminariÄ jÄ sutartį neprieÅ¡tarauja imperatyvams. Ä®statyme įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 str. 2 d.), todėl suinteresuotai ginčo Å¡aliai tenka pareiga Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt.

Nagrinėjamu atveju tiek preliminariosios sutarties sÄ lygos, tiek Å¡alių elgesys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad 20 000 Lt ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui kaip perkamo daikto kainos dalį. Kvalifikavus ginčo sumÄ kaip avansÄ , nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti Å¡iais pinigais ir jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 2 d.). TokiÄ praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V.

Å . v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. M. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-405/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Trevena“ v. Ž. V., bylos Nr. 3K-3-129/2011; kt.). Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovu, kad, sprendžiant klausimÄ dėl avanso grÄ Å¾inimo, preliminariosios sutarties pažeidimas nėra svarbus, jeigu sutartyje nenumatyta, kad avansas yra sumokėtas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netesybos ar kt.

Byloje nustatyta, kad 20 000 Lt avansas sumokėtas, kaip perkamo turto (pastatų ir žemės sklypo) kainos dalis (sutarties 1.1 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad preliminarioji sutartis nesudaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės, nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes nuostolių atlyginimo reikalavimas atsakovo nepareikÅ¡tas ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės klausimo sumokėtÄ avansÄ Ä¯skaityti kaip prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį reikalavimÄ .

Remdamasi iÅ¡dėstytu, kolegija sprendžia, kad dėl netinkamo įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų ir nagrinėjamus santykius reguliuojančių materialiosios teisės normų taikymo pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , todėl atmesdamas ieÅ¡kinį priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 229 str. 1 d., 330 str.). Dėl procesinių palÅ«kanų CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å ios procesinės palÅ«kanos skatina skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriui kreipiantis į teismÄ ir taip iÅ¡vengti prievolės mokėti Å¡ias palÅ«kanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau juos sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo atsiranda iÅ¡ įstatymo.

Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Nagrinėjamu atveju už priteistus 20 000 Lt išieškotinos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010 m. liepos 12 d. (CPK 137 str. 1 d.) (1 b. l.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi išlaidų Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir CPK 88 straipsnyje nurodytos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (CPK 79 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naujÄ sprendimÄ , turi pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas turėjo 400 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų (51-52 b. l.), kurios pagal CPK 98 straipsnį priteistinos iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovas pagal įstatymÄ yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl atsakovui pralaimėjus bylÄ pagal CPK 96 str. 1 d. už ieÅ¡kinį mokėtinas 600 Lt žyminis mokestis valstybei priteistinas iÅ¡ atsakovo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį patenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo G. P. ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilvega“ be pagrindo įgytus 20 000 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų), penkių procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2010 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) advokato pagalbos iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo G. P. 600 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Teisėjai                                                                                                                 Danutė Gasiūnienė                                                                                                                     Konstantinas Gurinas                                                                                                                   Marytė Mitkuvienė