Legislator Case Law & Legislation
62a820b7-c25d-4dcd-86dc-45e2d2fd3f2c AI generated

62a820b7-c25d-4dcd-86dc-45e2d2fd3f2c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 62a820b7-c25d-4dcd-86dc-45e2d2fd3f2c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Adm Adm. byla Nr.I-1512-281/2010      (Proceso Nr.3-61-3-00683-2010-3) Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74 (S) SprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010-06-04Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodijos Povilaitienė, sekretoriaujant Anai CilinkevičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei N. A., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ Â atsakovams Lietuvos valstybei ir Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, atstovaujančiam ir atsakovę Lietuvos valstybę, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

62a820b7-c25d-4dcd-86dc-45e2d2fd3f2c · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ Â vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Adm Adm. byla Nr.I-1512-281/2010      (Proceso Nr.3-61-3-00683-2010-3) Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74 (S) SprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010-06-04Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodijos Povilaitienė, sekretoriaujant Anai CilinkevičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei N. A., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ Â atsakovams Lietuvos valstybei ir Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, atstovaujančiam ir atsakovę Lietuvos valstybę, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas                                                                  nustatė: pareiÅ¡kėjas A. M. teismui pateiktame skunde (b.l. 1-3) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Policijos komisariatas) ir Lietuvos valstybės 1739,18 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad dirba Policijos komisariato Patrulių rinktinės virÅ¡ininko pareigose.

Pagal iki 2007-10-01 galiojusiÄ LR valstybės tarnybos įstatymo redakcijÄ , valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos (23 str. 2 d.). Todėl laikotarpi nuo 2008-06-01 iki 2008-12-31 pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėta 1739,18 Lt darbo užmokesčio dalis.Seimas 2007-06-07 priėmė LR valstybės tarnybos įstatymo, kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2007-10-01, 11 str. papildė LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija).

         Nurodė, kad pagal LR valstybės tarnybos įstatymo valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iš sudedamųjų dalių yra priemokos ir priedai, kurių suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos (LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d.). Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (bylos Nr.14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, jog aukščiau paminėtas reguliavimas yra neteisėtas.

             Skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas, kadangi, pareiÅ¡kėjo teigimu, bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Seimas Lietuvoje savarankiÅ¡ko teisinio subjektiÅ¡kumo (juridinio asmens statuso) neturi. Pagal analogijÄ taikant LR CK 2.81 str. 1 d., neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės (LR CK 6.273 str.).

Valstybei nustačius aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjas negavo dalies savo darbo užmokesčio, t. y. negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas. Tai reiÅ¡kia, jog, atsižvelgiant į LR CK 6.247 str. ir 6.249 str. 1 d., neatsargÅ«s valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms – darbo užmokesčio nepriemokai.

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iÅ¡ kitos pusės dėl neteisėtų valstybės veiksmų pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (LR CK 6.279 str. 1 d. pagal analogijÄ ). Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo atstovė patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė skundo reikalavimus tenkinti. Atsakovas Policijos komisariatas, atstovaujantis ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimuose teismui (b.l. 15-17, 20-23) su skundo reikalavimais nesutiko bei paaiÅ¡kino, kad apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, pagrįstai taikė LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatas.

Remiasi LR valstybės tarnybos įstatymo 4 str., Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2009-12-11 nutarimais, įstatymo teisėtumo prezumpcija (Konstitucinio teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr.51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr.A5-264/2003 ir 2009-02-19 nutartimi administracinėje byloje Nr.A822-256/2008. Teisingo apmokėjimo už darbÄ principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis.Nurodo, kad Policijos komisariatas, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, t.y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 32 str. nuostatas 70 proc. ribojimo atveju lėšos (jei tokios lėšos buvo sutaupytos) buvo grÄ Å¾intos į biudžetÄ . Labai svarbia laikytina aplinkybė, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri Å¡io asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr.51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Policijos komisariato, tuo pačiu turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus.Atsakovas patvirtino, kad A.

M. dėl darbo užmokesčio ribojimo viso buvo neiÅ¡mokėta 1739,18 Lt darbo užmokesčio. Policijos komisariato manymu, vieninteliu tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti Valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės įgalioto asmens.             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nustatyta, kad A. M. einant Policijos komisariato Patrulių rinktinės virÅ¡ininko pareigas, apskaičiuojant priedus bei priemokas buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, t.y. visų mokėtinų priemokų sumÄ ribojant ne didesniu negu 70 proc. dydžiu, ir tokiu bÅ«du 2008 m. viso neiÅ¡mokėta 1739,18 Lt darbo užmokesčio dalis (b.l. 7).

Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimų priteisti pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės ir Policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja LR valstybės tarnybos įst. VI skyriaus 23-26 str. nuostatos, kurios, remiantis LR valstybės tarnybos 4 str. 2 d., yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.LR valstybės tarnybos įst. (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.LR valstybės tarnybos įst. 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.LR valstybės tarnybos įst. (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau-tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Ä®statymo 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 d. 2, 3 ir 4 p. nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Ä®statymo 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 d. nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal LR valstybės tarnybos įst. 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.LR valstybės tarnybos įst. 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 str. pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431, str. ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo, priimto 2008-12-09, 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas LR valstybės tarnybos įst. 23 str., kurio 2 d. numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyti priedai.LR vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos darbo užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23., 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad LR valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ Â vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, vienos ar kelių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus, todėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijos 23 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose (2003-04-29 redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas pareiÅ¡kėjų ginčytÄ teisinį reguliavimÄ kartu su minėtuose Vidaus tarnybos statuto straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ priedų ir priemokų ribÄ .Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 str. 1 d., negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame LR valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus “Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo LR valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.             Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 str. 2 d. nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.                          Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

              Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo motyvais, Policijos komisariato vadovybė įstaigos darbÄ turi organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant LR valstybės tarnybos įst. 23 str. 2 d. nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo. Tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam 2006-2008 metais nebuvo sumokėtas visas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis.

             Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ . Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.             Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtose Lietuvos vyriausiojo teismo nutartyse (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr.A822-1037/2009 adm. byloje Nr.A756-1572/2010, 2010-02-20 nutartyje adm. byloje Nr.A756-1572/2010) pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas.             Kaip jau buvo minėta, už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėjo ir atsakovės Lietuvos valstybės, iÅ¡ kurios jis solidariai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjo darbo organizavimÄ .              Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, sprendžiama, kad A. M. skundo reikalavimai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies tenkintini, ir pareiÅ¡kėjui priteistina 1739,18 Lt darbo užmokesčio nepriemoka iÅ¡ jo darbovietės – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87str., 88str. 1,4p., 127 str., 129str., n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. M. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1739,18 Lt (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis litus 18 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.Kitoje dalyje A. M. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                         Mefodija PovilaitienėÂ