2021-12-21 Nr. AB-27779-3-64-3-00763-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-12-21 Nr. AB-27779-3-64-3-00763-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sodbeta“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. rašte „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, plano ir siūlomų nustatyti servitutų“ (toliau – ir raštas) išdėstytą administracinį sprendimą (aktą), kuriuo buvo atsisakyta patvirtinti pareiškėjo UAB „Sodbeta“ pateiktą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, planą ir grąžinti klausimą pakarotinai nagrinėti NŽT.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-2469-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00763-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sodbeta“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. rašte „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, plano ir siūlomų nustatyti servitutų“ (toliau – ir raštas) išdėstytą administracinį sprendimą (aktą), kuriuo buvo atsisakyta patvirtinti pareiškėjo UAB „Sodbeta“ pateiktą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, planą ir grąžinti klausimą pakarotinai nagrinėti NŽT.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad bendrovė yra valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), dalies nuomininkė pagal 2004 m. vasario 10 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/04-00 05 (toliau – ir Sutartis). Pareiškėjai šiuo metu priklauso 20 iš 29 Žemės sklypo adresu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, šie statiniai sudaro gelžbetonio gamyklos kompleksą, Žemės sklypas buvo sujungtas su šalia esančiu geležinkeliu.
3. Tarp bendrovės ir kitų Žemės sklypo bendranaudotojų (bendranuomininkų) nuolat kyla nesutarimų dėl Žemės sklypo naudojimo, nėra parengtas Žemės sklypo planas, kuriame būtų individualizuotos Žemės sklypo dalys, reikalingos statinių eksploatavimui, bei atitinkamai pagal tai patikslintos Žemės sklypo nuomos sutartys. Šiaulių apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla Nr. e2-40-1031/2018, kurioje pareiškėjas prašė nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal bendrovės užsakymu parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, o kitų statinių, esančių Žemės sklype, savininkai, civilinėje byloje atsakovai, priešieškiniu prašė nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų užsakymu parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, be to prašė pripažinti dalį ieškovo UAB „Sodbeta“ pastatytų statinių (tvorų) neteisėtais, panaikinti jų teisinę registraciją ir juos nugriauti bei nustatyti betono rengimo aikštelės dalies servitutą. Šiaulių apylinkės teismas sprendimu bendrovės ieškinį atmetė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė galutinę nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019 (toliau – ir 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis), kuria žemesnės instancijos teismų sprendimai dalyje dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklype nustatymo buvo panaikinti, o šalių reikalavimai šioje dalyje atmesti. Pagal minėtą nutartį: (1) pareiškėjui liko įpareigojimas nugriauti neteisėtai pastatytas statinių dalis; (2) pareiškėjui priklausančiai aikštelei liko nustatytas servitutas, suteikiantis teisę visiems asmenims naudotis aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu; (3) buvo atmesti šalių prašymai teismo sprendimu patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi išaiškino, kad nei Žemės sklypo bendranuomininkai tarpusavio susitarimu, nei teismas sprendimu negali nustatyti naudojimosi valstybei priklausančiu Žemės sklypu tvarkos – tai turi NŽT, patvirtindama nuomojamo Žemės sklypo planą su individualizuotomis statinių bendraturčiams priklausančiomis dalimis.
4. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT su prašymu patvirtinti jo parengtą Žemės sklypo planą, kuriame yra individualizuotos atskiros dalys bei bendrojo naudojimo dalys reikalingos Žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, bei siūlomi nustatyti servitutai. Pareiškėjo nuomone, jeigu Žemės sklypo dalis, kurioje stovi griautinos statinių dalys, būtų priskirta pareiškėjui, tokiu atveju šių statinių statybai, o tuo pačiu ir jų teisėtumui nereikėtų atskiro kitų Žemės sklypo bendranuomininkų sutikimo. NŽT 2020 m. balandžio 23 d. raštu atsisakė patvirtinti pareiškėjo pateiktą Žemės sklypo planą, tačiau minėtame rašte nurodytos aplinkybės, t. y. reikalavimas žemės sklypo plane pažymėti servitutą, kuris teismo sprendimu nustatytas pareiškėjo aikštelei, nepagrįstas ir neteisėtas.
5. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, pareiškėjas akcentavo, teismo sprendimu nebuvo nustatytas žemės servitutas, t. y. nebuvo nustatytas servitutas Žemės sklypui. Teismo sprendimu buvo nustatytas servitutas statiniui, t. y. servitutas nustatytas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiai aikštelei. Taisyklės nenumato, kad servitutas nustatytas statiniui, kuris priklauso privačios nuosavybės teise kitiems asmenims, turėtų būti žymimas Žemės sklypo plane. Dėl šios priežasties NŽT Šiaulių skyriaus atsisakymas tvirtinti Žemės sklypo planą, nes jame nėra pažymėtas servitutas, kuris nustatytas aikštelės atžvilgiu, prieštarauja Taisyklėms. Vien šiuo pagrindu skundžiamas raštas neteisėtas ir naikintinas,
6. Pareiškėjas paaiškino, kad servitutas aikštelei teismo sprendimu civilinėje byloje iš esmės buvo nustatytas dėl to, kad vienam iš atsakovų, teismo vertinimu, buvo apribotos galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Pareiškėjo NŽT pateiktu Žemės sklypo planu ši problema išspręsta numatant patekimą į patalpą, Žemės sklypo plane pažymėtą Nr. 349 per šioms patalpoms priskirtą Žemės sklypo dalį, bei pasiūlant nustatyti 32 kv. m ploto servitutą pareiškėjo aikštelei. Pareiškėjas šiuos paaiškinimus yra nurodęs ir NŽT siųstame prašyme. Bendrovės nuomone, viena iš priežasčių, kodėl NŽT atsisakė tvirtinti Žemės sklypo planą, yra ta, kad pareiškėjas nėra įvykdęs Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, aikštelės teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre nepakeista, plotas tebėra registruotas toks, koks ir buvo, tvoros tebėra registruotos tokio paties dydžio, kokio ir buvo pastatytos. Pareiškėjas pažymi, kad į NŽT su prašymu dėl Žemės sklypo plano patvirtino kreipėsi siekdamas išsaugoti nenugriautą savo turtą (statinius), kadangi sprendime ir nutartyje pateikti išaiškinimai leidžia pagrįstai teigti, jog nustačius Žemės sklypo dalis pagal pateiktą Žemės sklypo planą, griautini statiniai (jų dalys) patektų į pareiškėjo Žemės sklypo dalį ir tokiu atveju šių statinių statybos teisėtumui įtvirtinti nereikėtų kitų žemės sklypo bendranuomininkų sutikimų. NŽT nurodydama, kad pareiškėjas neįvykdęs teismo sprendimo ir nenugriovęs statinių dalių bei nepatikslinęs duomenų Nekilnojamojo turto registre, nepagrįstai prieštarauja tikslui, kurio siekiama prašant patvirtinti Žemės sklypo planą. Be to, skundžiamame rašte taip pat nėra nurodoma ir niekaip nemotyvuojama, kokiu teisiniu pagrindu ir kas kliudo nustatyti žemės sklypo dalis pagal žemės sklypo planą, jeigu nėra įvykdytas sprendimas, susijęs su statinių griovimu. NŽT nurodo, jog tvirtinant žemės sklypą turi būti vadovaujamasi Taisyklėmis, tačiau jose nėra nurodyta, kad Žemės sklypo plano negalima tvirtinti, jeigu jame stovi griautinų ar neteisėtų statinių.
7. Pareiškėjas nurodė, kad prašymu neprašė nustatyti servitutų, suteikiančių teisę naudotis 59 kv. m ploto valstybinės Žemės sklypo dalimi pastatų 15H1 p, 16 H1p savininkams, o pateikė siūlymą. NŽT nesilaikė gero administravimo principo, gavusi iš pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo plano tvirtino pagal jame pateikiamus sprendinius, neinformavo kitų žemės sklypo bendranuomininkų, nepaprašė jų pateikti savo nuomonės ir pan. NŽT turėjo teisę patvirtinti žemės sklypo planą ir jame nurodytas dalis, tačiau nenustatyti pareiškėjo siūlomų servitutų, jeigu NŽT manė, kad pagal teisės aktų reikalavimus tokių servitutų nustatymas nėra galimas. Atsisakymas patvirtinti žemės sklypo planą tuo pagrindu, kad NŽT negali nustatyti servituto, yra nepagrįstas. Pareiškėjas prašymu neprašė nustatyti minėtus servitutus aikštelei, o pateikė siūlymą spręsti dėl tokių servitutų nustatymo. Tai, kad jokie Žemės sklypo plane siūlomi nustatyti servitutai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre yra savaime suprantama, nes tokius servitutus pareiškėjas tik siūlo nustatyti. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad siūlomas nustatyti servitutas patenka į pagal teismo sprendimą griautinos aikštelės dalį, nėra priežastis atsisakyti patvirtini žemės sklypo planą, kadangi pareiškėjas siekia išsaugoti statinius nenugriautus, o jeigu Žemės sklypo planas būtų patvirtintas, aikštelės dalis, kurioje siūloma nustatyti servitutą, išliktų, kadangi patektų į pareiškėjui priklausančią žemės sklypo dalį.
8. Pareiškėjas apibendrino, kad atsakovo administracinis aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jame nurodyti įpareigojimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, pats administracinis aktas yra ypatingai formalus, o NŽT veiksmai visiškai neatitinka gero administravimo principų. Todėl atsakovės priimtas administracinis aktas turi būti panaikintas.
9. Atsakovas NŽT Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas paaiškino, kad gavo UAB „Sodbeta“ 2020 m. kovo 23 d. raštą, kuriame ji prašė patvirtinti teikiamą 4,0371 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Šiauliai) dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą (toliau – ir Planas), parengtą UAB „Auneda“ matininko R. M. ir jame nustatytas dalis.
11. Nagrinėdamas prašymą, atsakovas nustatė pateiktame Plane esminį trūkumą – nepažymėtą privažiavimo kelią toje Žemės sklypo dalyje, kurioje Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu nustatė pareiškėjo aikštelei servitutą, todėl skundžiamu raštu pasiūlė pareiškėjui šį trūkumą ištaisyti – šį kelią pažymėti, informuoti Planą rengiantį matininką apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, tai pat pateikė nuomonę ir nurodė teisinį reglamentavimą dėl pareiškėjo rašte pateikto pasiūlymo Planu nustatyti servitutus.
12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamame rašte atsakovas apskritai nereikalavo (neprašė) pareiškėjo pažymėti jam nuosavybės teise priklausančiai betono ruošimo aikštelei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutą. Atsakovas minėtame rašte tik nurodė, kad Plane nepažymėtas pravažiavimas (kelias) toje Žemės sklypo dalyje, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu jis turi būti užtikrintas. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, pareiškėjo ir / ar kitų Žemės sklypo nuomininkų ir naudotojų (pastatų ir patalpų savininkų) užsakymu rengiamame statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo plane, toje vietoje, kurioje tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, kurie yra pažymėti G. L. statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo plane, parengtame 2017 m. lapkričio 20 d. visais atvejais turi būti numatytas (pažymėtas) pravažiavimas (kelias). Kitu atveju būtų paneigtas ne tik teisingumas, bet ir nebūtų užtikrinti Taisyklių 8 punkto imperatyvūs reikalavimai užtikrinti patekimą į pastatus ir patalpas pastatuose. Būtent pareiškėjas, nesant nustatytos naudojimosi individualiomis izoliuotomis žemės sklypo dalimis tvarkos ir nesant kitų Žemės sklypo pastatų savininkų ir / ar bendraturčių sutikimo, iš esmės toje pačioje vietoje, kuri pažymėta G. L. plane tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, panaikino ten buvusį faktinį pravažiavimą, jį užstatė ir užtvėrė tvoromis. Ši aplinkybė yra nustatyta ir pareiškėjo veiksmai pripažinti neteisėtais įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu.
13. Atsakovo nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja teise, nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, toliau trukdo kitiems teisėtiems Žemės sklypo naudotojams, o patalpų savininkui ir valstybinės žemės nuomininkui UAB „Arvytra“ apskritai eliminuoja teisę patekti transporto priemonėmis į patalpas per jose įrengtas duris. Esminė priežastis, kodėl atsakovas atsisakė tvirtinti Planą, buvo ta, kad pareiškėjas nepateikė tinkamai parengto Žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėtas pravažiavimas.
14. Skundžiamame rašte apie servitutus, jų nustatymo tvarką atsakovas paaiškino tik todėl, kad pareiškėjas tokius servitutus siūlė nustatyti. Pareiškėjas siūlė nustatyti servitutus Planu jam nuosavybės teise priklausančiam statiniui – betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daliai, kurią, vykdant įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, reikia nugriauti. Pareiškėjo teiginiai dėl servituto nustatymo prieštaringi. Atsakovas akcentuoja, kad jam suteikti įgaliojimai Žemės įstatymo 23 straipsnyje numatytais atvejais nustatyti servitutą administraciniu aktu ar sandoriu tik daiktams, kurių savininkas yra valstybė, o patikėtinis – NŽT.
15. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo pateiktame Plane pažymėti servitutai būtų suprojektuoti kokiame nors teritorijų planavimo dokumente ar nustatyti sandorio, teismo sprendimu ar/ir įregistruoti viešame registre ir būtų teisinis pagrindas juos žymėti Plane, kuriame pažymėtos siūlomos nustatyti pastatams eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys. Jei pareiškėjas pageidauja, kad būtų nustatytas koks nors servitutas jo statiniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kad šiuo statiniu naudotųsi kiti Žemės sklypo naudotojai, ji pati turi teisę teikti siūlymus tokiems asmenims, su viešpataujančių daiktų savininkais turi teisę sudaryti notaro tvirtinamą sandorį.
16. Pareiškėjo pateiktas Planas akivaizdžiai neatitinka įsiteisėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų ir įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo. Bendrovei pateikus atsakovui netinkamą Planą, kuris sudarytų sąlygas nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovas neturėjo pagrindo informuoti Žemės sklypo bendranuomininkų ir organizuoti susitikimo dėl tokio Plano derinimo, tačiau atsakovas ne apskritai atsisakė spręsti klausimą dėl naudojimosi Žemės sklypu nustatytos tvarkos, o raštu pasiūlė pareiškėjui kreiptis į matininką, kad ištaisytų trūkumus. Skundžiamas NŽT Šiaulių skyriaus raštas nepažeidžia pareiškėjo teisių, nes jame pateiktas išsamus paaiškinimas ir pasiūlymas pašalinti trūkumus, sudaryta galimybė pateikti patikslintą Planą. Pareiškėjas privalo pažymėti kelią (pravažiavimą) toje vietoje, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu numatytas pravažiavimas.
II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Sodbeta“ skundą atmetė.
18. Teismas nustatė, kad pareiškėjui valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuosavybės teise priklauso nekilnojami daiktai – pastatai; Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, kuriai atstovauja NŽT; pareiškėjas yra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį ir iš valstybės kartu su kitais asmenimis, šiame sklype turinčiais nuosavybės teise priklausančius statinius, nuomojasi žemės sklypo dalį.
19. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 23 d. pateikė atsakovui raštą, kuriuo prašė patvirtinti teikiamą 4,0371 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Šiauliai) Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą, parengtą UAB „Auneda“ matininko R. M. 2020 m. kovo 20 d., ir jame nustatytas dalis. Skundžiamu raštu NŽT pareiškėjo teikiamą Planą atsisakė tvirtinti, be kita ko nurodydama, jog pareiškėjo pateiktas planas turi esminį trūkumą – Plane nepažymėtas pravažiavimas (kelias) toje žemės sklypo dalyje, kurioje įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytas servitutas tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiai aikštelei; pareiškėjui pateikus planą, parengtą pagal įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius turės teisinį pagrindą priimti administracinį sprendimą dėl statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo ir dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo.
20. Teismas nurodė, kad valstybinė žemė yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas ir remdamasis kasacinio teismo praktika pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos santykiams taikomu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus.
21. Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 5 ir 9 straipsnių nuostatomis, CK 6.551 straipsniu ir Taisyklių 8 ir 33 punktais.
22. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018 (toliau – ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimas), įpareigojo UAB „Sodbeta“ (pareiškėją) nugriauti tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 1), dalį tarp taškų N-O-P-R-D-E; tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G.
L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 2), dalį tarp taškų A-B-N, tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 4 ir t 5), dalį tarp taškų T-U-V-I-Y-J-Z-Ž;
Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų N-O-P-R-N, sudarančią 74 kv. m. Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų V-I-H-G-S-Š-T-U-V, sudarančią 82 kv. m; nustatyti UAB “Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (G.
L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) nustatymo plane pažymėta indeksu b 2 daliai, plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, servitutą, kurio plotas 430 kv. m, suteikiantį teisę visiems asmenims naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu.
23. Teismas nurodė, kad minėtas Šiaulių apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, be kita ko, nutarė, jog UAB „Sodbeta“ priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose), nustatymo plane pažymėta indeksu b 2 daliai, plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, nustatytas servitutas, kurio plotas 430 kv. m., suteikiantis teisę visiems asmenims naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu.
24. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai. Teismas sutiko su atsakovo pateiktu argumentu, jog pareiškėjui teikiamame tvirtinti Plane nenurodžius kelio, kuris, pagal aukščiau minėtą nutartį turi būti nurodytas, šis plano trūkumas pripažintas esminiu, dėl ko teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta tvirtinti Planą.
25. Dėl pareiškėjo siūlomų nustatyti servitutų, teismas pateikė Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą žemės servituto sąvoką ir pabrėžė, kad bet kuriam pastatui aptariamame žemės sklype eksploatuoti turi būti nustatyta tokia valstybinės žemės sklypo dalis, kuri užtikrintų to daikto (pastato) naudojimą pagal jo pagrindinę paskirtį. Pagrindinių pastatų savininkams jų pastatams eksploatuoti suformuotame žemės sklype negali būti nustatomas servitutas, nes šių pastatų savininkai turi teisę pastatams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį pirkti ar nuomoti be aukciono, o ne naudotis servituto teise.
26. Teismo vertinimu, pareiškėjas atsakovui siūlė nustatyti servitutą pastatams, kurie priklauso tretiesiems asmenims, tačiau nesant minėtų pastatų savininkų valios dėl servituto nustatymo, atsakovui nėra suteikta teisė administraciniu aktu nustatyti servitutą. Dėl servituto nustatymo per betono ruošimo aikštelės dalį teismas pažymėjo, kad CK 4.125 straipsnyje nustatyta, kad sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas.
27. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, jog atsakovas nesilaikė gero administravimo principo, neinformavo kitų žemės sklypo bendranuomininkų apie pateiktą Planą, kadangi sprendė, kad pareiškėjo pateiktas derinti Planas buvo netinkamas.
28. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad sprendimas atsisakyti tvirtinti pareiškėjo pateiktą Planą yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą nustatyti naudojimosi tvarką pagal tą patį Planą.
III. 29. Pareiškėjas UAB „Sodbeta“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, yra neteisėti ir nepagrįsti, jais sukuriamas ir neteisėtas prejudicinis faktas, įteisinantis pravažiavimo kelią po pareiškėjui priklausančia aikštele. Minėta nutartimi Žemės sklypui nebuvo nustatytas joks pravažiavimo kelias. Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. spalio 22 d., metu buvo aišku, kad teisėjų kolegija netinkamai supranta ir aiškina aptariamą LAT nutartį, t. y. kad servitutas yra nustatytas Žemės sklypui, o ne statiniui. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo yra visiškai aišku ir akivaizdu, kad teismas servitutą nustatė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, o ne Žemės sklypui. Kadangi pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus Žemės sklypui nebuvo ir nėra nustatytas joks pravažiavimo kelias ar servitutas po betono ruošimo aikštele, todėl joks pravažiavimo kelias Žemės sklypo Plane ir neturi būti pažymėtas. LAT nutartimi buvo įteisintas tik kelio servitutas betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Paties statinio – betono ruošimo aikštelės pareiškėjas nebuvo įpareigotas nugriauti, jo teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre nebuvo panaikinta, todėl šis statinys teisėtai nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.
31. Pareiškėjo teigimu, pagal Taisyklių 28 punkto nuostatas statinio savininkas turi teisę pirkti ar išsinuomoti visą žemės sklypo plotą, esantį po statiniu. Todėl vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimo logika, pareiškėją Plane įpareigojant pažymėti bendro pravažiavimo kelią po jam nuosavybės teise priklausančiu statiniu – betono ruošimo aikštele, atimama iš pareiškėjo teisė išsinuomoti ar pirkti visą žemės plotą, esantį po šiuo statiniu.
32. Planas yra susijęs išimtinai su Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, nustatymu. Todėl Plane neturėtų būti žymimi ribojimai, nustatyti statiniams, kadangi tai nėra susiję su šio plano tikslais, t. y. Plane nereikia ir nereikalaujama pagal teisės aktus pažymėti servitutus, kurie susiję su statiniais, o ne Žemės sklypu.
33. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad pareiškėjas Plane turi pažymėti pravažiavimo kelią, pažeidžia pareiškėjos teises, imperatyvias teisės normas.
34. Pareiškėjas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Plane pagrindinių pastatų savininkams jų pastatams eksploatuoti suformuotame Žemės sklype negali būti nustatomas servitutas, nes šių pastatų savininkai turi teisę pastatams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį pirkti ar nuomoti be aukciono, o ne naudotis servituto teise. Tačiau aplinkybė, kad atsakovas atsisako nustatyti Planu siūlomą servitutą pastatų, pažymėtų Plane Nr. 15H1b ir 16H1p, 20B3p, savininkų naudai, nėra pagrindas atsisakyti priimti, derinti ir tvirtini Planą. Pareiškėjas pakartoja, kad neprašė nustatyti minėtus servitutus, o pateikė siūlymą.
35. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pateikti išaiškinimai dėl gero administravimo principo turinio, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad NŽT Šiaulių skyrius šio principo nesilaikė, ir ją grindžia argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismu, t. y. atsakovas neinformavo kitų Žemės sklypo nuomininkų, nešaukė susitikimo, neieškojo kompromisų, taikė dvigubus standartus ir pan.
36. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kad atsakovas yra nenuoseklus ir šališkas. Pateikti įrodymai rodo, kad atsakovas priėmė kitų Žemės sklypo nuomininkų A. S. ir UAB „Arvytra“ prašymą ir kartu su juo pateiktą Žemės sklypo planą tvirtinimui ir jį išsiuntė derinimui pareiškėjui. Skundžiamame rašte kaip vieną iš atsisakymo patvirtinti Žemės sklypo planą pagrindų atsakovas nurodė, kad Žemės sklype yra griautinų statinių (jų dalių), tačiau vėliau kitų bendranaudotojų teikiamo tvirtinimui Žemės sklypo plano tuo pačiu pagrindu neatmeta, o jį priima nagrinėjimui, siunčia derinimui kitiems Žemės sklypo naudotojams. Žemės sklypo bendranuomininkų A. S. ir UAB „Arvytra“ pateiktas Žemės sklypo planas parengtas akivaizdžiai pažeidžiant imperatyvias teisės normas, tačiau, nepaisant akivaizdžių trūkumų (apie juos pareiškėjas informavo atsakovą), jų planas, skirtingai nei pareiškėjo buvo priimtas ir derinamas. Atsakovo deklaruoti, tuo tarpu Pareiškėjos Planą apskritai atsisakyti priimti.
37. Atsakovas viešai deklaruoja, jog jis vadovaujasi gero administravimo principais priimant sprendimus dėl žemės sklypo dalių nustatymo, tačiau šiuo atveju jo elgesys su minėtais standartais nesuderinamas, pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių dėl NŽT Šiaulių skyriaus nešališkumo. Pareiškėjas nurojo, kad nei pirmosios instancijos teismo sprendimas, nei skundžiamas raštas neteisėti, kadangi jame nurodyti įpareigojimai neatitinka teisės aktų reikalavimų bei sukuria neteisėtus prejudicinius faktus.
38. Atsakovas NŽT Šiaulių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
39. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančiais viešąjį administravimą ir valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, pagrįstai sprendė, kad įsiteisėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 gruodžio 17 d. nutartis turi prejudicinę galią, todėl priėmę teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos vyriausiojo administracinio formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime ir akcentuoja, kad atsakovui patvirtinus pareiškėjo pateiktą Planą, UAB „Sodbeta“ nebereikėtų vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nutarties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui pateikus Atsakovui netinkamą Planą, Atsakovas neturėjo pagrindo informuoti bendranuomininkų susirinkimo ir dėl tokio plano derinimo. Remdamasis Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendime ir LAT nutartyje išdėstytais argumentais, atsakovas akcentuoja, jog atsakovui iš naujo nebereikia įrodinėti, kad UAB „Sodbeta“ yra neteisėtai pastačiusi statinius iš betono ir kad šiais statiniais yra užstačiusi pravažiavimą.
40. Apelianto pateiktas Planas yra ne kas kita, kaip priemonių planas, sudarantis galimybę nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nevykdyti įsiteisėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties. UAB „Sodbeta“ parengė Planą, kuriame numatė tokias statiniams eksploatuoti reikalingas dalis, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų nebereikėtų apskritai vykdyti. Gero viešojo administravimo principas reikalauja valstybės instituciją veikti apdairiai, nepriimti jokių sprendimų, kurie įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą padarytų nebegalimą. Valstybinės žemės patikėtinis turi užtikrinti visiems nuomininkams vienodas sąlygas ir nesudaryti sąlygų vieniems Žemės sklypo nuomininkams pažeisti kitų Žemės sklypo nuomininkų teisių.
41. Dėl pareiškėjo argumentų, kad nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo būtų sukurtas neteisėtas precedentas (prejudicinis faktas), įteisinantis kelią po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančia betono aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas nustatė servitutą tik betono aikštelei (statiniui), o ne Žemės sklypui, atsakovas nurodo, jog neabejotinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis turi prejudicinę reikšmę sprendžiant ginčą šioje administracinėje byloje. Betono aikštelė yra inžinerinis plotinis statinys, įrengtas Žemės sklype, todėl pravažiavimui skirta aikštelės dalis turi būti žymima Žemės sklypo plane.
42. Šiaulių apylinkės teismas ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo procesiniuose sprendimuose nurodė, jog pareiškėjas betono aikštelę išliejo ant Žemės sklypo toje dalyje, kur buvo įrengtas ir faktiškai ilgą laiką visų naudojamas pravažiavimo kelias (kito pravažiavimo kelio nuo Žemės sklypo suformavimo iki UAB „Sodbeta“ veiksmų atlikimo toje Žemės sklypo dalyje nebuvo), o tvoras pastatė taip, kad pravažiuoti buvusiu keliu taptų neįmanoma. Taigi, pareiškėjas išliejo aikštelę bendrai naudojamame plote nesant Žemės sklype nustatytos dalies individualiai naudotis, todėl nebūtinai valstybinės žemės patikėtinis privalo žemę po aikštele nuomoti, gali suteikti naudotis pareiškėjui servituto teise, arba pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčiai su pareiškėjui arba ją nutraukus, reikalauti nugriauti. Pareiškėjas žemės sklype turi pastatus ir gamina didelius kiekius betono ir gelžbetoninių bei betono gaminių ir būtent UAB „Sodbeta“, nesant nustatytos naudojimosi individualiomis izoliuotomis Žemės sklypo dalimis tvarkos ir nesant kitų Žemės sklypo pastatų savininkų ir/ ar bendraturčių sutikimo, iš esmės toje pačioje vietoje, kuri pažymėta G. L. parengtame Nustatymo plane tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, panaikino ten buvusį faktinį pravažiavimą, jį užstatė ir užtvėrė betoninėmis tvoromis, o Žemės sklypo dalyje ant ten buvusio faktinio kelio išliejo (įrengė) betono aikštelę. Visus šiuos statinius įregistravo Nekilnojamojo turto registre, visus šiuos veiksmus atliko esant Šiaulių apylinkės teisme iškeltai civilinei bylai (teisminio proceso Nr. 2-70-3-06331-2016-4).
43. Atsakovas nesutinka su teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino servitutą, nustatytą aikštelei ar kad sukūrė precedentą dėl bendrai naudojamos žemės po pareiškėjo statiniu (betono ruošimo aikštele), nes pareiškėjas pats pasielgė neteisėtai, t. y. pastatė aikštelę ant kelio ir šį kelią užtvėrė, užstatė bet kokį patekimą į patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šių patalpų savininkas nuo 2016 metų negali patekti į valstybinės Žemės sklype esantį turtą dėl pareiškėjo veiksmų.
44. Pareiškėjas neprašė teismo įpareigoti atsakovą patvirtinti Planą, prašė gražinti prašymą nagrinėti pakartotinai nagrinėti, todėl Regionų apygardos administracinis teismas pagrįstai vertino, ar atsakovas pareiškėjui skundžiamame 2020 m. balandžio 23 d. rašte pasiūlęs ištaisyti trūkumus, parengė teisėtą ir pagrįstą atsakymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 45. Pareiškėjui valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Šiauliuose nuosavybės teise priklauso nekilnojami daiktai – pastatai; Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, kuriai atstovauja NŽT; pareiškėjas yra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį ir iš valstybės kartu su kitais asmenimis, šiame sklype turinčiais nuosavybės teise priklausančius statinius, nuomojasi žemės sklypo dalį.
46. Pareiškėjas 2020 m. kovo 23 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas patvirtinti teikiamą 4,0371 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Šiauliai) Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą, parengtą UAB „Auneda“ matininko 2020 m. kovo 20 d., ir jame nustatytas dalis.
47. Skundžiamu raštu NŽT pareiškėjo teikiamą Planą atsisakė tvirtinti, be kita ko nurodydama, jog pareiškėjo pateiktas planas turi esminį trūkumą – Plane nepažymėtas pravažiavimas (kelias) toje žemės sklypo dalyje, kurioje įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytas servitutas tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiai aikštelei; pareiškėjui pateikus planą, parengtą pagal įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius turės teisinį pagrindą priimti administracinį sprendimą dėl statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo ir dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo.
48. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
49. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:
1) teismo sprendimo privalomumas;
2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;
3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.
ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.
50. Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.
51. Šios Nutarties 45-47 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių vertinimui teisės aiškinimo taisyklių dėl teismo sprendimo res judicata bei prejudicinės galios kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad:
51.1. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 37 str. 2 d.) buvo šio administracinio ginčo šalys (ABTĮ 46 str. 1 d.), inter alia nustatė pareiškėjai šioje byloje (ieškovei išnagrinėtoje civilinėje byloje) priklausančios betono ruošimo aikštelės servitutą, suteikiantį teisę visiems asmenims naudotis aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu.
51.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d., priimtoje civilinėje byloje, minimoje šios Nutarties 51.1 punkte, nurodė: „Kadangi kasaciniame skunde nepateikta argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto servituto ieškovei priklausančios betono ruošimo aikštelės daliai, tai teisėjų kolegija, neperžengdama kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), šiuo klausimu nepasisako“.
51.3. Todėl konstatuotina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimas dėl servituto nustatymo turi res judicata ir prejudicinę galią šioje byloje.
52. Vien tai, kad pareiškėjo pateiktame Plane nepažymėtas pravažiavimas (kelias) toje žemės sklypo dalyje, kurioje įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytas servitutas tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiai aikštelei, yra pakankamas teisinis pagrindas atsisakyti Planą tvirtinti, todėl skundžiamas NŽT raštas yra teisėtas, o pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.
53. Dėl pareiškėjo argumentų, kad servitutas teismo sprendimu nustatytas betono aikštelei (statiniui), o ne Žemės sklypui, teisėjų kolegija pažymi, kad betono aikštelė – inžinerinis statinys, įrengtas Žemės sklype, per ją ir tuo pačiu žemės sklypą nustatytas servitutas pravažiavimui, todėl jis privalo būti žymimas Žemės sklypo plane.
54. Šios Nutarties 52 ir 53 punkte nurodyti argumentai yra visuminis pagrindas pareiškėjo skundą pripažinti nepagrįstu ir jį atmesti. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
55. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl toks jo prašymas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė