62a1d3ca-7b71-49af-af12-e1def930a379 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                   Civilinė byla Nr. 2-1280/2013                                                  Procesinio sprendimo kategorija 106.3 (S)                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 18 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3641-345/2013 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismui ir teisėjui A. G. dėl neteisėtos įtakos į Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros baudžiamosios bylos Nr. 01-2-0035-10 teisminį nagrinėjimÄ ir dėl to padarytos žalos atlyginimÄ .

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėjas A. G. pažeidė ieÅ¡kovo teises 2011 m. liepos 29 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00035-10 bei priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 2 559 269 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi ieÅ¡kinio dalį atsakovams Panevėžio apygardos teismui ir teisėjui A.

G. atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme, nustatė ieÅ¡kovui A. B. 10 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos gavimo dienos paÅ¡alinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus: patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ , iÅ¡skiriant praÅ¡omų priteisti turtinės ir neturtinės žalų konkrečius dydžius; pateikti įrodymus, pagrindžiančius patirtos turtinės žalos realumÄ ir dydį. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 2 559 269 Lt žalos atlyginimÄ , tačiau į Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovas įtraukia tiek patirtÄ turtinę, tiek neturtinę žalÄ , dėl to siekiant užtikrinti tinkamÄ procesÄ bei atsakovui Lietuvos Respublikai galimybę suformuluoti atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus, ieÅ¡kovas turėtų patikslinti savo reikalavimÄ â€“ diferencijuoti praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , atskirai iÅ¡skiriant patirtos neturtinės ir turtinės žalos dydžius, bei pateikti turtinės žalos dydį ir patyrimÄ pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 str.).

IeÅ¡kinio dalį atsakovams Panevėžio apygardos teismui ir teisėjui A. G. teismas atsisakė priimti, nurodydamas, kad teismai ir teisėjai turi imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalos padarymas grindžiamas netinkamai iÅ¡nagrinėta byla ar atliktais procesiniais veiksmais bylos nagrinėjimo metu, o jų vardu tokiuose procesuose veikia Lietuvos Respublika (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). III. Atskirojo skundo argumentai  IeÅ¡kovas A. B. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti kitos apygardos teismui iÅ¡ naujo.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , nustatydamas, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėjas A. G. negali bÅ«ti atsakovais Å¡ioje byloje. Kadangi valstybės valdžiÄ vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, teismai, o kiekvienos valdžios galias riboja Konstitucija, tai vienai valstybės valdžiai negali atstovauti jokia kita valstybės valdžia dėl interesų konflikto, tame tarpe ir valstybė, apimanti visas tris valstybės valdžias. Dėl to nei Panevėžio apygardos teismas, nei teisėjas A. G. neturi ir negali turėti jokio civilinės atsakomybės imuniteto, kadangi tai prieÅ¡tarauja ir pažeidžia Konstitucijos 5, 114 straipsnius, Teismų įstatymo 47 straipsnį, pagal kuriuos tik teisėjai turi baudžiamosios atsakomybės imunitetÄ ir administracinės atsakomybės imunitetÄ .

2. IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi teisės ir net negali siÅ«lyti pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu, nes pažeistų dispozityvumo principÄ (CPK 13 str.). Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas tinkamu, tai teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. Å i aplinkybė patvirtina, kad be ieÅ¡kovo sutikimo teismas neturėjo teisės paÅ¡alinti atsakovus ir panaikinti reikalavimų nagrinėjimÄ jų atžvilgiu, kadangi minėti atsakovai veikė tyčia ir privalo pateikti savo paaiÅ¡kinimus ir atsiliepimus į pareikÅ¡tÄ jų atžvilgiu ieÅ¡kinį.

3. Teismas nutartyje netinkamai taikė CPK 135 ir 137 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kinyje yra nepakankamai tiksliai suformuluotas reikalavimas dėl turinės ir neturtinės žalos dydžių bei nepateikti žalos dydį pagrindžiantys įrodymai. IeÅ¡kinyje yra akivaizdžiai diferencijuota turtinė ir neturtinė žala bei jos dydžiai ir pateikti realÅ«s turtinę žalÄ pagrindžiantys įrodymai dėl atsakovų veiksmų neteisėtai įtakojus baudžiamosios bylos Nr. I-5-840/2013 eigÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme.

4. Nutartimi pažeistas CPK 21 straipsnis, kadangi nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas, kurių atžvilgiu dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra iÅ¡kelta eilė civilinių bylų, todėl teismo nutartis yra naikintina, o klausimas perduotinas kitos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IV. Apeliacinio teismo argumentai Atskirasis skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ .

CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Asmens teisė kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka realizuojama ieÅ¡kinio instituto pagalba. IeÅ¡kinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose.

Å ie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. IeÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovo iÅ¡imtinė teisė. Å iÄ teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėjas A. G. pažeidė ieÅ¡kovo teises 2011 m. liepos 29 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00035-10 bei priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 2 559 269 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktÄ ieÅ¡kinį sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieÅ¡kovas nepakankamai tiksliai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ . IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , nenurodė kokiÄ praÅ¡omos priteisti žalos dalį sudaro turtinė ir kokiÄ neturtinė žala.

Taip pat ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti turtinę žalÄ , turėtų nurodyti, kas konkrečiai sudaro praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį bei pateikti įrodymus, patvirtinančius praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ , kas nagrinėjamu atveju pateikiant ieÅ¡kinį nebuvo padaryta. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs minėtus procesinio dokumento netikslumus, turėjo teisę įpareigoti ieÅ¡kovÄ patikslinti ieÅ¡kinį bei aiÅ¡kiai nurodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , dalykÄ bei nurodyti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.

Atmestinas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , nustatydamas, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėjas A. G. negali bÅ«ti atsakovais Å¡ioje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamÄ ieÅ¡kinį, atsakovu byloje gali bÅ«ti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieÅ¡kinį dėl žalos iÅ¡ valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties.

Vadovaudamasis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika Å¡iuo klausimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovų Panevėžio apygardos teismo ir Å¡io teismo teisėjo A. G. atžvilgiu. Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalį klausimÄ dėl bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Dėl to teismas nenagrinėja apelianto praÅ¡ymo perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti kitos apygardos teismui iÅ¡ naujo.

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Alė Bukavinienė